Žymos archyvas: nekilnojamasis kultūros paveldas

Bernardinų kapinėse ruošiamasi tvarkyti nuo gamtos negandų nukentėjusias kapavietes (0)

2020 06 19 10:00

Bernardinų kapinės | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Pastarųjų savaičių meteorologiniai iššūkiai tapo rimtu išbandymu ir istorinėms Bernardinų kapinėms Užupyje. Specialistams teks tvarkyti po snygio, o vėliau – ir po škvalo, išvirtusių medžių apgadintus antkapius, atkūrinėti nepataisomai sugadintas kai kurių jų dalis, restauruoti tvoreles.

Miesto priežiūros ir paveldo specialistai rinkosi vertinti viesulo pastarąjį savaitgalį, birželio 13–14 dienomis, padarytą žalą. Audringas vėjas išrovė du iš pažiūros sveikus, bet senus medžius, kurie griūdami kliudė kapavietes. Skaityti toliau →

Juodieji archeologai darbavosi piliakalnyje ir bunkeriuose (2)

2020 03 27 12:15

Liaudiškių piliakalnis | http://wikimapia.org nuotr.

Juodųjų archeologų iškasinėtas Liaudiškių piliakalnis (Liaudiškių, Laukesos piliakalnio su gyvenviete kodas Kultūros vertybių registre – 24104). Piliakalnis įrengtas Gabrio ežero pietiniame krante, siauro, ilgo ožnugario viršutinėje dalyje. Žemesnėse gūbrio vietose buvusi gyvenvietė. Teritorija nuo seniai apardyta ilgalaikių arimų, Pirmojo pasaulinio karo apkasų ir įtvirtinimų. Šiuo metu didžioji dalis teritorijos apaugusi medžiais ir krūmais. Kaip informavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus vedėjas Arūnas Giraitis, Skaityti toliau →

R. Žiliukas. Kauno pilis – ne postmodernistų žaidimui (9)

2019 10 21 15:58

Štai tokią Kauno pilį sukūrė projekto autorius. Ir kaip paaiškinti vaikams, kai jie klausia, kaip už tų skylėtų sienų Lietuvos kariai galėjo slėptis nuo puolančių priešų strėlių krušos? | R. Žiliuko nuotr.

Prieš kelioliką metų Kaune pasklido kalbos apie Kauno pilies restauravimą (atkūrimą). Visuomenei buvo pristatyti būsimosios Kauno pilies piešiniai, kuriuose ji atrodė tikroviškai, Kauno visuomenė džiaugsmingai sutiko šią žinią. Žodis „restauravimas“ tarptautinių žodžių žodyne aiškinamas, kaip „architektūros arba dailės kūrinio atnaujinimas, pirmykštės būklės atkūrimas“.

Ir paprasti žmonės, ir specialistai šį žodį supranta kaip atstatymą, atgaminimą, atkūrimą, to, kas kažkada buvo, tačiau šiuo metu jau nėra: sugriuvo, sudegė, sunyko. Taigi, didžioji dauguma apklaustųjų kauniečių savo parašais Kauno pilies restauravimui – atkūrimui pritarė. Skaityti toliau →

Europos paveldo dienos šiemet kvies suprasti kultūrinio kraštovaizdžio vertę (1)

2017 09 14 08:00

Rugsėjo 15-17 dienomis, visoje Lietuvoje, 24-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD) ─ bene didžiausias kasmetinis nekilnojamojo kultūros paveldo garsinimui skirtas renginys šalyje. Šių metų tema – „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“, kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti jo išskirtinumą ir vertę.

Kultūriniu yra laikomas žmogaus sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Anot architektės Giedrės I. Laukaitytės-Malžinskienės, kultūrinis kraštovaizdis ─ tai savotiška erdvinė istorinio laiko atvaizdavimas, kur į gausybę linijų susipynę priežastiniai reiškinių, vietovių ir žmonių tarpusavio ryšiai. Juos

Skaityti toliau →

Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą (2)

2017 09 07 18:30

Žydų maldos namų vietoje stovi 1964 m. pastatytas pastatas, kuriame paskutiniu metu buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla. Vaizdas iš R, iš kiemo pusės | Kultūros vertybių registro nuotr.

Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. Vilniaus Didieji maldos namai buvo viena iš didžiausių žydų religinių įstaigų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.

Kaip vertingųjų žydų maldos namų savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiųjų maldos namų dalys (PV prienavio XVIII a. II p. – XIX a. pab. mūrinės sienos dalis su įėjimo į maldos namų vieta; XVII a. I p. PR mūrinės sienos dalis su Aron ha kodešo niša bei maldos namų R kampo mūro dalis); Skaityti toliau →