Rugpjūčio 19 – rugsėjo 4 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje veikia LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus, LMA Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvių kalbos instituto parengta filologei akademikei Grasildai Blažienei skirta jubiliejinė paroda „Prarastos kalbos beieškant“.
Parodos pristatymas vyks 2019 m. rugsėjo 3 d., antradienį, 15 val.
Ekspozicijoje pristatomi svarbiausi prof. dr. Grasildos Blažienės mokslo darbai: moksliniai straipsniai, Skaityti toliau
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Prienų raj. ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ žurnalistės Ramutė Šimukauskaitė ir Juveta Mudėnienė.
– Pradėkime pokalbį nuo to, kad šiemet minime reikšmingą sukaktį – prieš trisdešimt metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba atkūrė valstybinį lietuvių kalbos statusą. Kam jo reikėjo ir ką jisai davė?
Lietuvos mokslo veikla bus vertinama pagal tarptautinius standartus, o mokslo ir studijų institucijos bus finansuojamos pagal veiklos rezultatus. Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino reglamentą, kuris keičia dabartinę mokslo vertinimo tvarką. Nuo 2018 m. Lietuvos mokslo ir institucijų veiklą vertins užsienio ekspertai.
Šie pakeitimai leis Lietuvos mokslo institucijas vertinti pagal tarptautinius kokybės kriterijus ir daugiau lėšų skirti juos pasiekiantiems mokslininkams. Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografai visuomenei pateikė septyniasdešimties Lietuvos ežerų ir tvenkinių batimetrijos duomenis. Batimetrija – tai vandens telkinių gylių matavimas ir žymėjimas žemėlapyje taip sudarant batimetrinius žemėlapius. Didžiąją dalį batimetrijos duomenų suskaitmenino geografijos specialybės studentai, vadovaujami Geografijos ir turizmo katedros lektoriaus Marijaus Pilecko.
Lietuvos ežerų batimetriniai planai skenuojami ir skaitmeninami rengiant LEU kursinius ir bakalauro darbus. Dar dviejų ežerų (Gineitiškių ir Salotės) batimetrijos duomenis pateikė LEU absolventas, šiuo metu Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doktorantas Vaidotas Valskys. Skaityti toliau
Gruodžio 1 d., 10 val., Vilniuje Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5,) vyks mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“, 12 val. Profesorės Jolantos Zabarskaitės mokslo darbų parodos atidarymas Lituanistikos židinyje. Renginio dalyviai susipažins su mokslo darbų atsiradimo keliu, bus vaišinami kava, tortu!
„Mokslo darbų parodos atidaromos, kai yra ką parodyti, kuo pasidžiaugti. Jolantą Zabarskaitę apibūdintų esminiai žodžiai: meilė ir atkaklumas. Meilė savo šeimai, kalbai, idėjai, gimtinei. Atkaklumas susijęs su savo misijos suvokimu ir atsidavimu tai Skaityti toliau
Kovo 7 d. Lietuvos Mokslų akademijoje įteiktos Lietuvos mokslo premijos . Šiemet, kaip ir pernai, paskirtos tik 6 premijos iš 7 galimų. Premijos verto darbo neatsirado biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje.
„Mūsų valstybės pažangos pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos bei kūrybingi ir išsilavinę žmonės. Tačiau svarbu ne tik siekti kuo aukštesnės mokslinių tyrimų rezultatų kokybės, bet kartu orientuotis į rezultatų perdavimą viešam ir privačiam sektoriams, siekti šių rezultatų komercinės ir socialinės-ekonominės naudos“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, pasveikinusi Lietuvos mokslo premijų laimėtojus.
Šiais metais jau trečią kartą Finansų ministerija inicijuoja ir kviečia dalyvauti 2016 m. studentų mokslo darbų konkurse apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų efektyvumą. Galimybę dalyvauti turi visi aukštųjų mokyklų studentai, rengiantys savo kursinį, bakalauro ar magistro darbą ES struktūrinių fondų tema. Šeši geriausieji konkurso laureatai pasidalys prizinį fondą, kurį šiemet sudaro 3 tūkst. eurų. Skaityti toliau
Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“.
„Šiuolaikiniame moksle populiarėja tarpdisciplininiai dalykai, ir tai patvirtina Gedimino Vaskelos atliktas mokslinis darbas, jungiantis istoriją su ekonomika. Tai neabejotinas indėlis į ekonominės minties teoriją, vertas prestižinės premijos“, – sakė dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos narys.
G. Vaskelos monografijoje „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“ analizuojamas Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę ir ūkio šaką. Skaityti toliau
Rugsėjo 7 d., pirmadienį, 13 val. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvaus konkurso „Geriausios disertacijos“ apdovanojimų iškilmėse ir pasveikins nugalėtojus.
Prezidentūros Baltojoje salėje vyksiančiuose apdovanojimuose dalyvaus jaunieji mokslininkai iš įvairių Lietuvos universitetų. Iš viso geriausių 2014 m. disertacijų konkursui buvo pateikti 89 mokslo darbai. Laimėtojais tapo aštuoni mokslo daktarai, iš kurių du bus paskelbti nugalėtojais.
Jaunieji mokslininkai varžėsi geriausios fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų bei geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų tematikos kategorijose. Skaityti toliau
Lietuvos mokslo taryba rengiasi naujam lituanistinių tyrimų ir jų sklaidos finansavimo etapui. Gegužės pradžioje LR Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programą, į pirmąjį paraiškų konkursą šalies mokslininkus Taryba planuoja pakviesti jau šių metų rudenį.
Naujoji programa, kaip ir jos pirmtakė Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009-2015 metais programa, yra vienintelė priemonė, koordinuojanti ir integruojanti svarbiausius lituanistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą. Skaityti toliau
Vilniuje rengiama tradicinė Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija. Tai kas dvejus metus vykstantis ir visus Lietuvos fizikus vienijantis renginys, pritraukiantis daugiau nei 300 dalyvių.
Konferencijoje dalyvaus mokslininkai iš viso pasaulio. Kviestinius pranešimus skaitys ne tik mūsų šalyje dirbantys mokslininkai, bet ir Lietuvos fizikai iš Austrijos, Švedijos, Vokietijos, Izraelio ir JAV. Tarp pranešėjų – Tarptautinėje atominės energijos agentūroje Austrijoje mokslinius branduolinių reaktorių tyrimus kuruojantis Danas Ridikas, Skaityti toliau
Mokslo darbų temos nesikeitė nuo 1965-ųjų – užteko išimti žodžius komunistinis ir tarybinis, bendradarbiaujama su keliskart silpnesniais užsienio universitetais, auditorijas užpildo smegenėlių neturintys, tačiau tėvelių pinigėlių nestokojantys žmonės.
Kita vertus, užsienio universitetai ir studentai pernelyg sureikšminami: jei neįstojai į Harvardą, Oksfordą ar kitą pirmos lygos universitetą, gal geriau likti Lietuvoje?
Tokios mintys skambėjo Vilniuje vykusioje profesionalų tinklo „Globalios Lietuvos Skaityti toliau
Iki sausio 23 d. pratęstas nusipelniusių asmenų teikimas steigiamai Meilės Lukšienės premijai gauti.
Nusipelniusius mokslininkus premijai gali siūlyti aukštųjų mokyklų senatai, akademinės tarybos, mokslinių tyrimų institutų mokslo tarybos, mokslininkų asociacijos. Premijai gauti galima siūlyti vieną asmenį ar asmenų grupę, parengusią bendrą mokslo darbą.
Premija siekiama įvertinti Lietuvoje vykdytų ir vykdomų habil. dr. Meilės Lukšienės mokslinio palikimo, mokslininkės iškeltų esminių Lietuvos kultūros ir švietimo orientacijos klausimų – nacionalumo ir universalumo Skaityti toliau
