Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Baltrūnas. Mokslas – tik gamybinė jėga? (per karantino langą besižvalgant)

Valentinas Baltrūnas, www.alkas.lt
2020-04-29 16:00:05
13
Valentinas Baltrūnas | vle.lt nuotr.

Valentinas Baltrūnas | vle.lt nuotr.

Valentinas Baltrūnas | vle.lt nuotr.
Valentinas Baltrūnas | vle.lt nuotr.

Taip, taip, tai frazė iš anų laikų. Iš tos pačios operos kaip ir ... komunizmas – tai tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikavimas, o vėliau dar pridėjus … ir chemizavimas. Tiesą sakant, ūkio elektrifikavimas ir chemizavimas, informacinių technologijų plėtojimas, gamtos išteklių tausojimas ir daugybė visokių kitokių  -imų  būdingi dabartinei pasirinktai civilizacijos krypčiai. Žinoma, įžvalgiai numatant atominės energetikos, gyvybę luošinančių trašų, militarinių technologijų, valdymą paraližuojančių kompiuterinių programų keliamus pavojus, gal ir galima gerokai rizikuojant žengti į ateitį.

Viskas, ką suminėjau, be mokslinio pažinimo, vargu ar įmanoma. Net ir dabartinės koronaviruso pandemijos sutramdymas be medicinos, biochemijos ar biotechnologijos mokslų vargu ar būtų įmanomas. Žinoma, ir verslo, gaminančio mums apsaugines kaukes ir laboratorinę įrangą, parūpinančio dezinfekatorius ir geriamą vandenį, kartais padedančio greičiau ir pigiau atsisveikinti su išėjusiais Anapilin. Jau nekalbant apie logistiką, maistą auginančius, gaminančius ir parduodančius, buitines atliekas surenkančius ir išvežančius.

Manau, kad visi pastebėjo, kaip per liūdnokas karantino dienas mus ramino šaunių psichologų, psichoterapeutų ir psichiatrų pulkas, švietė žiniomis apie viduramžių ir šimto metų senumo pandemijas mūsų istorikai, atsirado įdomių ir prasmingų filosofinių įžvalgų apie pasaulio bendriją kankinančias krizes. Tai mokslo žmonės, iki šiol retokai šmėžavę žiniasklaidoje. Turbūt, per visus pastaruosius trisdešimt metų žiniasklaidoje nebuvo tiek kartų minimas mokslas ir mokslininkai kaip per pastaruosius kelis mėnesius. Vis girdim … mokslininkai svarsto, tikrina, abejoja, kuria vaistus ir vakcinas, aiškina sąmokslo teorijų absurdiškumą… ir panašiai. Ir kai žinomas profesorius, atsakydamas į žurnalistės keblius klausimus (kiek, kaip, kur ir kodėl), mandagiai ir kantriai bando paaiškinti apie nepatikrintus duomenis ir jų keliamą pavojų, būtinus papildomus tyrimus, pagalvoji – oi, nepatiks valdininkams tokios kalbos, gal ir eiliniam skaitytojui, žiūrovui ar klausytojui. Baigsis pandeminė krizė ir vėl mokslo žmonės bus pamiršti.

Tiesą sakant, žiniasklaida visada nelabai mėgo mokslininkų. Taip pat ir skelbti medžiagą apie jų darbus. Pašaliniam žmogui sunku juos suprasti, o ir patys mokslininkai ne visada moka tai suprantamai paaiškinti. Žinoma, bendradarbiavimas su NASA, lazerių panaudojimas pramonėje ar medicinoje, klimato kaitos recidyvų aptarimas dar prisimenami, bet dažniau kaip įdomi ar aktuali naujiena. Mokslinio tyrimo rutina, ypač neeskaluojamoje problematikoje (pavyzdžiui, žemės ūkyje, mokslo istorijos ar kalbotyros baruose) didele dalimi plačiajai visuomenei menkai težinomi. Kelis kartus diskusijose teko pabrėžti, kad labai sumenkėjo mokslo populiarinimo galimybės.

Štai, daug dešimtmečių buvę visuomenės mėgiami ir plačiau skaitomi žurnalai „Mokslas ir gyvenimas“, „Mokslas ir technika“, „Mūsų gamta“, prisidėję ugdant bent kelias išsilavinusių žmonių kartas, nesulaukę finansinės paramos, nutraukė savo leidybą. Verslo įmonės skundžiasi, kad neturėjo iš ko paremti, o vienintelis draugiškas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas net ir persiplėšdamas negali padėti visiems norintiems. Paminėtuose leidiniuose didele dalimi buvo skelbiama apie Lietuvoje vykdomus mokslinius darbus ir apie tai dažnai rašė mūsų tyrėjai. Pasirodo, kad mūsų ministerijos (net ir ŠMSM), taip pat Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslų akademija, universitetai ir mokslo centrai neturi teisės remti šiuos „privačius“ leidinius. O kaip juos padaryti „neprivačiais“, gal suteikiant teisę juos leisti konkrečioms žinyboms? Turbūt, kai kurie paminėtų žurnalų autoriai prisimena buvusią keistą situaciją, kad nunešęs straipsnį sulaukdavai graudaus prašymo dar „pridurti“ vieną kitą tūkstantėlį (dar litais) iš savo tyrimų projekto. Bet juk dabar ir šios galimybės nebeliko – tyrimų projektuose rezultatų viešinimas yra nenumatomas. O apie honorarą autoriui, apskritai, nekalbama (juk visi entuziastai).

Žinoma, smagu pavartyti užsienio šalių remiamus ir globalia tematika besiverčiančius žurnalus „Nacionalinė geografija“, „Iliustruotas mokslas“, gal dar vienu kitu, tačiau mūsų (ir ne tik) autorių medžiagos apie Lietuvoje atliekamus mokslinius tyrimus juose retai kada išvysime. Paprastai į tokį verkšlenimą atsakoma – naudokitės internetu, tokios galimybės! Deja, dalis portalų ar kitiems tikslams specializuotų žurnalų yra linkę aptarti tik labiau „aktualias“ temas, o pateiktos medžiagos pagrindu patys linkę parengti publikaciją (žurnalistų juk turi). Neiškentęs vis tik parašai, pradedi galvoti, kam gi pasiūlyti savo rašinėlį, pavyzdžiui, apie Žemaitijos plokščiakalvių tyrimus. Kol kas, tai fundamentinio mokslo objektai, turtingi iliustracine medžiaga ir savo kilme susiję su kadaise buvusia ledynmečių gadyne, vėliau senųjų gyventojų panaudoti saugiam įsikūrimui. Nebent tokių temų nevengiančiam alkas.lt.

Daug žmonių galvoja, kad LTV populiari laida „Klausimėlis“ yra parengiama iš parinktų juokingesnių (ar kvailesnių) pašnekovų atsakymų iš gausesnės tokių pokalbių medžiagos. Deja, manau, kad tai didele dalimi objektyvus vaizdas. Mano keliolikos metų patirtis su pirmų kursų studentais taip pat akivaizdžiai liudija stulbinančio elementarių istorijos, geografijos ir kitų gamtos mokslų žinių neišmanymo. Tokie ateina iš gimnazijų, kuriose įgytos skurdokos ir netvirtos žinios vėlesniais metais galutinai išbarstomos. Šių dienų žiniasklaida kupina įspėjimų apie iš visų pusių sklindančias „melagienas“ ir siūlymų jomis netikėti, jas vertinti kritiškai, įsigilinant į alternatyvias nuomones ir šaltinius (oho!). Nejaugi iš tikro norima tokiais įspėjimais ir pamokymais išbujojusį visuomenės didelės dalies neraštingumą staiga pakeisti.

Deja, reikia grįžti atgal: prie bendrojo ugdymo mokyklinių programų ir vadovėlių, prie kasdieninio mokslo žinių skleidimo. Žinoma, ne visiems ir ne visur reikalingi išsilavinę ir supratingi piliečiai. Juk daug lengviau valdyti menkesnio intelekto, neturinčius moralinių ir patriotinių principų žmones. Tad, kaip čia neprisiminsi praėjusio amžiaus pradžioje (1907) įsteigtos Lietuvių mokslo draugijos, kuriai iki mirties vadovavo dr. Jonas Basanavičius ir kuri be lietuvių kalbos, istorijos, gamtos, medicinos ir kitų tyrimų darė labai svarbų lietuvių tautinės kultūros ugdymo darbą. Šis darbas ir prikėlė tautą naujam gyvenimui, Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui.

Akivaizdu, kad mokslas ir mokslo žinios nėra tik „gamybinė jėga“ per siūlomas naujas technologijas ir atrastus kelius verslo plėtojimui, tuo sudarant prielaidas įsitraukimui į globalią rinką, nors šiandien pagal tai mokslas dažniausiai ir vertinamas. Deja, reikšmingų geopolitinių permainų, taip pat karinių, ekonominių, pandeminių ir kitokių krizių akivaizdoje vis tik lemiamą vaidmenį turi visuomenės brandumas ir solidarumas, atsparumas vidinėms ir išorinėms negandoms, tautinis ir valstybinis patriotizmas kaip būtina išlikimo sąlyga margame žmonijos audinyje. O tai ugdo tik švietimas ir mokslas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (IV)
  2. „Mes ir jie“: Lietuviškas mokslas nuo Jungtinės Karalystės iki Australijos (video)
  3. Mokslas pateikė rekordinį skaičių sumanymų technologijų projektams
  4. „Piliečių mokslas“: kaip piliečiai tampa mokslininkais? (video)
  5. „Piliečių mokslas“: moksliniai tyrimai tavo kišenėje (video)
  6. B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I)
  7. D. Urbanavičienė. Galvosūkis mokslininkams: kaip išgyventi tarp galimybių ir reikalavimų girnų?
  8. V. Daujotytė. Kas savaime suprantama
  9. J. Jasaitis. Žiniasklaida ir… mokslininkai
  10. ES mokslo bendruomenė pabrėžia humanitarinių ir socialinių mokslų svarbą sėkmingai Europos ateičiai
  11. Nacionalinis mokslo informacijos duomenų archyvas atveria naujas galimybes mokslininkams
  12. Kviečia teikti nusipelniusius užsienio lietuvių mokslo premijoms
  13. Pasaulinio garso mokslininkai rinksis į Lietuvos fizikos konferenciją
  14. „Įdomioji inžinerija“: kova su šalčiu, karščiu ir… duobėmis (video)
  15. Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Iš tiesų says:
    5 metai ago

    Nūdienos lietuviškame švietime ir moksle pagrindines pareigas ir svarbiausius postus daugeliu atveju užima pareigūnai, politikai,intelektualai turintys silpną tautinio ir valstybinio patriotizmo stuburą.Tad, čia beliko mažai lietuviškumo.Ką daryti: pirmiausia atsikratyti akademinių dėstytojų ir auklėtojų ruošiančių būsimus mokytojus; tinkamai ir patriotiškai paruošti mokytojai sugebės sugrąžinti į mokyklas kokybišką ir nuosakų lietuviškumą; palaipsniui atsikratyti žiniasklaidos veikiančios liberalmarksistinės pasaulėžiūros pagrindu.Sėkmės!

    Atsakyti
  2. TAIP ir tiktai TAIP! says:
    5 metai ago

    Mokslininkai = gyvieji darbo ištekliai (per tai kyla visokių papildomų problemų),
    mokslo įstaigos = statistinis vienetas, tokia savotiška kasetė, kurioje kartais nepageidaujamu būdu spurda tie ištekliai!

    Atsakyti
  3. Kęstutis says:
    5 metai ago

    Aš tik labai mandagiai nuo savęs pridėsiu – “O tai ugdo tik švietimas ir mokslas” ir dar menas ir kultūra… Bet iš esmės labai sveikas straipsnis, su ilgėsiu prisiminiau “Mokslas ir gyvenimas”, “Mokslas ir technika”… Pagarba autoriui. Kiek atsimenu “Mokslas ir gyvenimas”, o gal ir kiti tuometiniai leidiniai buvo Lietuvos Mokslų Akademijos leidinys, pataisysite jei suklydau, o kodėl ir dabar taip nėra? Kažkas panašaus susiję su mokslu dabar (technologijos.lt), bet tai tinklalapis palaikomas šiaip mėgėjų…

    Atsakyti
    • Senis says:
      5 metai ago

      Taip, pritariu – ir kultūra. Kultūra plačiąja prasme, nes ir švietimas, ir mokslas, ir menas jos sudėtinės dalys.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Dar pačioje pradžioje, kai tie abu žurnalai, paskutinį kartą išnirę, šaukėsi pagalbos, o „Lietuvos Rytas” buvo tada stipriausias, ir savaitgalio priedus leido, skambinau ten dirbusiai vyr. red. žmonai ir bandžiau pažadinti supratimą, jog labai reikia padėti jiems išlikti, bent kelis numerius per metus išleisti… Deja, tušti tekstai apie pupytes geriau. O bibliotekose abu – ir lietuviški, ir rusų žrn. (dar Chimija i žiznj) – buvo tiesiog iš rankų stvarstomi… Ir ar ne todėl to meto žmonės buvo kitokio intelektinio lygio, kultūringesni?

      Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    5 metai ago

    Iš tiesų’ui: teismus Lenkijoje nuo ES teismų praktikos baigiama atjungti (žr. dienos žinias), nes Duda nori turėti teismų struktūrą, kuri būtų pavaldi Prezidentui. Kaip tokia struktūra spręstų mokslo, istorijos ir švietimo klausimus, mums yra žinoma per Koperniką ir Želigovskį. Todėl, stiprinant valstybingumą, turėtume nepasiduoti Lenkijos Prezidento su visa Lenkija egocentrizmui ir branginti savo, kaip ES narės, teisminę struktūrą, kuri grindžiama Konstitucija.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      … kurią, deja, jau gal trijų kadencijų Seimo sisteminės ,,partijos” (jų vadai savo antikonstituciniais siūlymais) stengiasi jei ne pakeisti svarbiausius principus, tai bent paprasčiausiai ignoruoti

      Atsakyti
  5. Kolega says:
    5 metai ago

    Gerb. Valentinas, kuris visą gyvenimą paskyrė gamtos mokslų tyrimams, su nuoskauda priminė, kad tik “bėdos” atveju (šį kartą Koronos viruso), prisiminti mokslininkai. Mokyklas baigia nemažai gabių moksleivių ir išvažiuoja studijuoti į užsienį. Lyg talentingų jaunų žmonių valstybei nereikėtų. Lyg svarbiau daug dirbti su tais, kuriems ne taip gerai sekasi. Lyg nebūtų profesinio ugdymo. O gabiausieji išvažiuoja. Nelieka tam tikrų mokslo sričių mokslininkų, nėra tinkamo finansavimo, dar vėliau viską turime pirkti iš užsienio, nes savo laiku nesukūrėme vienos ar kitos mokslo laboratorijos. Turėtas jau apjungėme – sųunaikinome – sumažinome – sutaupėme.
    Skaudus ir sąžiningas straipsnis.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Miša Jakobas: Ar į ugdymo pasiekimus žiūrėsime iš nuotolio?
      – 15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/misa-jakobas-ar-i-ugdymo-pasiekimus-ziuresime-is-nuotolio-233-1311164?copied

      Atsakyti
  6. ŽEMAITIS says:
    5 metai ago

    Problema ta, kad Lietuvoje jauni žmones nebenoris dirbti mokslininkais, o ypač – dėstytojais.
    Priežastys akivaizdžios. Pirmiausia reiktų mažinti darbo krūvius. Atlyginimų didinimas – tai tik atrinis dalykas. Taip pat aktualu, bet krūvių mažinimas – aktualiau. Tad jiems prioritetas.
    Paklauskite bet kurio jauno mokslininko (beje, dažniausiai trumpam mokslininko) – dauguma pirmiausia įvardins sunkiai pakeliamą darbo krūvį ir biurokratizmą. Kodėl jaunimas neužsibūna dėstytojo (dažniausiai) ar mokslininko pareigose? Bando, bet kai dirba naktimis, atsitogos tik formalios, kai laiko visiškai nelieka asmeniniam gyvenimui – joks normalus jaunas žmogus to nepakelia. Reiktų būti visišku mokslo fanatiku, kad galėtum visko dėl mokslo atsisakyti. Tik kantrūs vyresnieji tai dar gali pakelti. O jaunimas – tikrai ne.

    Atsakyti
  7. SmikiZ says:
    5 metai ago

    Prie autoriaus paskutinio sakinio dar būtina pridurti vieną žodį – „tai ugdo tik tikėjimas (religija), švietimas ir mokslas“. Būdamas šiek tieks susijęs su mokslu, vis dėlto, negaliu pritarti tokiam mokslo suabsoliutinimui. Be tikėjimo (ypač katalikų tikėjimo – suprantu, kad alkui tai kaip buliui raudonas skuduras), kitu du dėmenys yra nepakankami. Nes būtent šis dėmuo sudėlioja vertybinius pagrindus, įgalinčius tvariai ir darniai plėtotis kitus du dėmenis.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      5 metai ago

      Na tikrai labai prisidėjo prie kultūros ir mokslo Džordano Bruno ir kitų mokslininkų, kitų švietėjų sudeginimas… Inkvizicija, bažnytinis “gėris”, kuris sustabdė žmonijos vystymąsi mažiausiai 1000 metų….

      Atsakyti
  8. Žemyna says:
    5 metai ago

    Neužmiršo, neužmiršo valdžia mokslo ir mokslininkų – valstybių-donorių pasitarime pažadėjo įdėti į ?ES fondą jūsų darbo vaisius! Taigi, vikriau sukitės, brangieji!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku
  • LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių
  • Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?
  • Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

Kiti Straipsniai

Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama | lrkm.lrv.lt nuotr.

Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama

2025 07 09
Dovilė Šakalienė

Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

2025 07 08
Pinigai

Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai

2025 07 07
Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademija paskyrė stipendijas geriausiems jauniesiems mokslininkams

2025 06 27
Lietuvoje lankosi Europos mokslo tarybos prezidentė M. Leptin

Lietuvoje lankosi Europos mokslo tarybos prezidentė M. Leptin

2025 06 11
Dainius Radzevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

D. Radzevičius paskirtas žurnalistų etikos inspektoriumi

2025 06 10
Sveikinimo žodį taria LMA prezidentas akad. Jūras Banys, rėmėjai ir svečiai | lma.lt nuotr.

Apdovanoti geriausieji jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ atrinkti mokslo darbai

2025 05 26
Mokiniai

Trumpės mokslo metai, siūloma reguliuoti mokymosi krūvį

2025 05 21
Darius Kuolys

D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?

2025 05 21
Klaipėdos uostas stiprina bendradarbiavimą su mokslininkais | Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Klaipėdos uostas stiprina bendradarbiavimą su mokslininkais

2025 05 15

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Skubiosios medicinos gydytojai pradeda savo darbą

Dauguma lietuvių pasisako už algų kėlimą medikams ir prekybos centrų darbuotojams

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai