Žymos archyvas: Miglė Valaitienė

Ar baltiškas gyvenimo būdas tinka šiuolaikinei šeimai? (34)

Baltiškos jungtuvės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 23 d. Šeimų romuva pradeda užsiėmimų ratą „Baltų tradicijos  šeimoje“. Visi užsiėmimai vyks 18 val. darželyje Baltų šalelė (Antakalnio g. 22B, Vilnius).

Būtų keista, jei Šeimų romuva nekalbėtų apie šeimą – visuomenės ir valstybės pamatą, o taip pat ir erdvę, kurioje žmogus gali augti ir tobulėti. Tad šįkart Šeimų romuva kviečia susiburti į ratą tam, kad norintys turėtų galimybę patirti, kaip gyventi šeimoje laikantis baltiškųjų tradicijų ir kaip kasdienybėje pasinaudoti savo protėvių išminties aruodais. Skaityti toliau

Poetė Eglė Kirilauskaitė: kiekvieną gyvenimo tarpsnį galima paaiškinti mitu (1)

Eglė Kiriliauskaitė | asmeninė nuotr.

Jauna poetė romuvietė Eglė Kirilauskaitė sako, kad poezija – tai tiltas, kuris leidžia prisiliesti prie įvairių kultūrų, požiūrių ir žmonių, bet svarbiausia – nepamiršti savos kultūros ir baltiškų šaknų. Su daugelio literatūros renginių ir festivalių dalyve, poezijos konkursų laimėtoja, dviejų poezijos knygų autore kalbėjomės apie jos kūrybinį kelią, baltų tikėjimą ir būtinybę jaunam žmogui siekti savo svajonių.

– Pradėkime pokalbį nuo ištakų – kas lėmė, kad Tavo gyvenime svarbios vertybės yra literatūra, baltiškoji mūsų kultūra bei poezija?

– Užaugau Utenoje, mokyklą pabaigiau taip pat ten. Priklausiau Utenos literatų klubui „Verdenė“, tad ir mano literatūrinė biografija prasidėjo Utenoje. Skaityti toliau

Miglė Valaitienė: Lietuvos jaunimo ramuva (nuotraukos) (0)

Miglė Valaitienė | Asmeninė nuotr.

Su aktyviąja Lietuvos jaunimo ramuvos nare Migle VALAITIENE kalbasi Dalia RASTENIENĖ

– Kada Lietuvos jaunimo ramuva pradėjo veiklą?

–Aktyviau veikti pradėjome maždaug prieš metus. Praeitą spalį jau kaip Jaunimo ramuva užkūrėme aukurą ant Gedimino kapo kalno. Po truputį įsibėgėjame. Per šiuos metus apsilankėme keliose mokyklose su savąja programa. Siekėme moksleivius supažindinti su baltų mitologija, lietuvių liaudies dainomis, liaudies muzikos Skaityti toliau

Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos) (10)

Mindaugas ir Miglė su dukrele Žemyna | V. Balkūno nuotr.

Sostinėje įsikūrusi Valaičių šeima uoliai puoselėja senąjį lietuvių tikėjimą tiek savo rate, tiek ir už jo. Mindaugą ir Miglę Valaičius kalbina Tomas Dirgėla.

– Kada ir kodėl susidomėjote senąja baltų kultūra, tradicine mūsų religija? Gal tai atkeliavo iš šeimos, draugų? 

Miglė:
– Tas kelias buvo ilgas ir prasidėjo gana anksti. Apie baltų dievus, kaip ir daugelis vaikų, išgirdau pradinėse klasėse – tuomet ir kilo klausimas: Skaityti toliau

Savos tautos kultūra turėtų lydėti nuo pat lopšio (3)

kudikis_V.Balkuno nuotr

Vasario 17 dieną, penktadienį, 18 val. Vilniuje, Pijaus palėpės rūsyje (Antakalnio g. 64, Vilnius) Šeimų svirnas kviečia išmokti lietuvių liaudies lopšinių. Lopšinės – tai patikrintas būdas kalbėtis su kūdikiais ir vaikais. Jos lydėjo mūsų protėvius nuo gimimo, ramino ir auklėjo ne vieną kartą ir, svarbiausia, yra veiksmingos iki šiol. 

Bemiegės naktys… Tai turbūt pirmas dalykas, ateinantis mintin galvojant apie gyvenimą su kūdikiu. Vaikų ligų gydytoja Vytenė Menkevičienė net rašė, kad prastas kūdikių miegas yra natūralus dėl nebrandžios jų nervų sistemos. Skaityti toliau

Žvėrinčius – naujų potyrių vieta (nuotraukos, video) (3)

V.Balkunas-9565

Telšių miškų Ubiškės girininkijos Žvėrinčius geba džiuginti nekasdieniais potyriais: vilkai ir lūšys, apuokai ir meška, usūriniai šunys ir nutrijos, ožių banda ir vištų būrys, dangumi sklendžiantys krankliai, čia pat lakstančios kielės, kikilis laibakojis, gandrai ir gegutės kukavimas per akis ir ausis kutena sielą. Žinant, kad Žvėrinčiaus medinčius Petras Dabrišius ne tik rūpinasi gausia gyvūnija, bet ir meistriškai valdo šamanišką būgną, išmano žvėrių ir žmonių pasaulio sąsajas, totemų simboliką, būtent čia Titnagų romuva sukvietė Lietuvos romuvos vaidilas, Skaityti toliau

M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją (20)

ramuvos-stovykla-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Lietuvos jaunimo ramuva (LJR) rengia įvairias stovyklas, skatina jaunimą pažinti baltų kultūrą per bendrą veiklą. Daugelį veiklų įkvėpusi ir sukūrusi vaidilė Miglė Valaitienė pasakoja apie savo patirtį bendruomenėje, bendruomenės ateitį, viziją ir ateities planus.

Pradėkim nuo klausimo, kas yra Romuva ir kuo tai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo ramuvos?

Teorinis skirtumas gal ir yra. Sovietmečiu, kai religinių bendruomenių veikla buvo ribojama, susikūrė VU kraštotyrininkų ramuva, Skaityti toliau

M. Valaitienė. Koks turėtų būti naujas krivis? (47)

Krivis J. Trinkūnas per Žolinės apeigą | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Neseniai praradome Romuvos krivį Joną Trinkūną, kuris daugumai iš mūsų buvo autoritetas, Mokytojas, bičiulis ir bendražygis. Jo netektis paliko ne tik skausmą, bet ir nerimą dėl bendruomenės ateities, viltį, kad Romuvoje gali atsirasti pokyčių į gera. Svarbiausia, kad tie pokyčiai neišeitų į bloga, kad jie dar labiau suvienytų bendruomenę, sustiprintų ją, įneštų naujų vėjų ir mes tinkamai pratęstume J. Trinkūno darbą, taip įvykdydami jo valią.

Šis tekstas – tai panegirika J. Trinkūnui, kuris buvo nuostabus dvasinis vadovas, turėjęs visas reikiamas savybes dirbti šiam darbui. Skaityti toliau

Panevėžio gimnazistai susipažino su baltų religija (nuotraukos) (0)

LJR nariai J. Balčikonio gimnazijoje | Alkas.lt,  Eglės Venclovaitės nuotr.

Spalio 16 dieną Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje lankėsi Lietuvos jaunimo Ramuvos nariai ir Sutartinių mokykla. Gimnazijos vidiniame kiemelyje gimnazistai padedami svečių susipažino su baltų kultūra ir religija, giedojo senąsias giesmes ir mokėsi sutartinių.

Gimnazijos vidiniame kiemelyje Lietuvos jaunimo ramuvos ir Sutartinių mokyklos atstovai parodė savo programą, kurioje jie ir gimnazistai nebuvo griežtai atskirti „sienos“: ramuviečiai kartu su devintos – vienuoliktos klasių moksleiviais atliko Ugnies apeigas. Skaityti toliau

Ramuvos stovykla kviečia pasigilinti į protėvių išmintį (video) (5)

G.Rein nuotrauka.

Lietuvoje galima aplankyti ne tik labiausiai reklamuojamas stovyklas (o jos brangios, nes skiria daug lėšų reklamai), bet ir mažiau regimas, pigesnes ir mažesnį biudžetą turinčias stovyklas, kuriose daugiausia dirba savanoriai, darbu ir kūrybiškumu sugebantys sukurti net geresnę programą, nei populiariausios stovyklos. Tokios stovyklos siūlo ne vien pramogą, kurią gautumėte už didelius pinigus, bet ir savišvietą, kultūros idėjų pažinimą, pažintį su šalies istorija ir svečiais iš kitų šalių.

Kasmet – savaitė pagal protėvius      

Jau daugiau kaip dvidešimtmetį Lietuvos Romuvų sąjungos  organizuojama stovykla kiekvieną vasarą siūlo atvykti į Dvarčiškių kaimą Švenčionių rajone Skaityti toliau

Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius (8)

Ugnis ant Gedimino kapo kalno | J. Jurgutytės nuotr.

Lapkričio 11 d., 17 val. Vilniuje, ant Gedimino kapo kalno vėl, kaip ir kiekvieną sekmadienį,  bus įkurta aukuro Ugnis ir giesmėmis bei apeigomis bus pagerbti baltiški dievai bei protėviai.

Šią apeigą jau kelis mėnesius sekmadieniais atlieka senąją baltų kultūrą ir paveldą puoselėjanti jaunimo bendrija Lietuvos Jaunimo Ramuva.

„Šį kartą apeiga bus ypatinga, nes apeigose žada dalyvauti Karaliaus Mindaugo 10-sios rinktinės „Geležinio vilko“ kuopa. Tikimės, kad jų dalyvavimas suteiks iškilmingumo ir darnos mūsų sambūriui“, – sako viena iš apeigų sumanytojų Miglė Valaitienė. Skaityti toliau

M.Valaitienė. Pasaka vaikams apie Vėlines (9)

Jūsų dėmesiui antroji pasaka, skirta mano mažoms dukterėčioms iš Londono, o naudinga visiems emigrantų vaikams, padėsianti jiems geriau suprasti mūsų tautos dvasią ir nenutolti nuo Lietuvos žemės, jos tradicijų ir mitų.

Skaityti toliau

Kada švenčiami lietuviški naujieji metai? (9)

Miglė Valaitienė | Asmeninė nuotr.

Ta riba, nuo kada senovės lietuviai skaičiavo naujuosius metus, iki šiol yra didelė mįslė folkloro ir mitologijos tyrinėtojams. Yra net keletas hipotezių, dėl kurių teisingumo šiandien aršiai ginčijamasi, tačiau visiems aišku viena – mūsų protėviai naujųjų metų nešventė sausio 1 dieną. Dabartinė data Lietuvoje pradėta minėti tik XIX amžiaus viduryje, o iki tol mūsų tautai ši šventė nebuvo žinoma.  

Sausio 1-ąją naujaisiais metais paskelbė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 metais prieš krikščionių erą, nes nuo šios dienos Romos senate konsulai pradėdavo eiti savo pareigas. Skaityti toliau