Žymos archyvas: marsas

Marso griovų šlaituose aptiktos didžiulės ledo sankaupos (0)

Marso griovų šlaituose aptiktos didžiulės ledo sankaupos | Kolinas M. Dundasas (Colin M. Dundas), žurnalo „Science“ nuotr.

Kolino Dundaso (Colino Dundaso) vadovaujama orbitinio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ tyrėjų komanda Marse, aptiko aštuonias vietas, kur paviršiuje matomos didelių ledo sankaupų atodangos. Šios sritys gali suteikti duomenų apie Raudonosios planetos praeityje vykusius klimato pasikeitimus ir tapti vandens šaltiniu būsimoms pilotuojamoms misijoms. Tyrimų rezultatai skelbti žurnale „Science“.

Astronomai jau ne kartą minėjo, kad Marse anksčiau galėjo būti daugybė skysto vandens. Šią teoriją remia planetoje užfiksuoti vykusių procesų, tokių, kaip cunamiai, pėdsakai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video) (0)

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose | LRT nuotr.

Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Vidutinė šio žemyno temperatūra siekia net minus 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą neretai nukrenta ir dar žemiau.

Net ir naktis ten trunka ištisus šešis mėnesius – tiek laiko Pietų ašigalyje Saulė nepakyla virš horizonto.

Būtent dėl savo atšiaurumo ir nuošalumo Antarktida yra puiki vieta moksliniams tyrimams atlikti. Skaityti toliau

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? (7)

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? | pixabay.com nuotr.

Pastaruoju metu vienas iš plačiausiai aptariamų su kosminėmis kelionėmis susijusių klausimų – kada žmonės skris į Marsą? Kiek tai kainuos? Kaip ten išgyvensime? Ką darysime? Į šiuos klausimus Gyvybės mokslų centre susirinkusiems renginio – „Erdvėlaivis–žemė“ dalyviams, atsakyti siekė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Planetariumo lektorius Aidas Sadauskas.

Žemė yra neabejotinai geriausia vieta žmonių gyvenimui, tačiau yra nemažai priežasčių, dėl kurių turime galvoti apie kitas galimas išeitis. Iš žvaigždžių kitimo pavyzdžių žinome, kad Saulė po maždaug  4,5 milijardo metų turėtų pasiekti raudonosios

Skaityti toliau

Rudens stažuotes NASA laimėjo dar 6 studentai iš Lietuvos (0)

NASA stazuotes.MITA.lt

2017 metų rudens stažuotėms NASA atrinkti ir pakviesti atvykti dar 6 studentai iš Lietuvos. Tokių žinių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo iš NASA Ames tyrimų centro. Konkursą rudens stažuotėms laimėjo Vilniaus universiteto studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė  bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vandens atsargas papildysime jį išgaudami iš asteroidų (video) (1)

asteroidu-kasyba_mokslosriuba-lt

2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui. Skaityti toliau

Kaip JAV dolerio centas susijęs su Lietuva ir Marsu? (1)

Viktoras Baranauskas | wikipedia.com nuotr.

JAV doleris – visame pasaulyje žinoma ir vertinama valiuta. O dolerio vieno cento autorius, pasirodo, yra žydų kilmės lietuvis Viktoras Baranauskas, gimęs 1871 metais Šiauliuose.

Amerikoje V. Baranauskas buvo žinomas Viktoro Davido Brenerio (Victor David Brenner) vardu.

Ko gero, pats žinomiausias Brenerio kūrinys yra JAV vieno cento nominalo moneta, skirta Linkolno gimimo 100-osioms metinėms. Tai seniausiai naudojamas dizainas JAV monetų kalyklos istorijoje. Skaityti toliau

Asteroidas „Lazauskaitė“ skleidžia LEU vardą danguje (0)

Romualda Lazauskaitė | asmeninė nuotr.

Be aštuonių didžiųjų planetų, kurios sukasi aplink Saulę, arti pagrindinės jos plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais. Vienas iš jų – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) prodekanės doc. dr. Romualdos Lazauskaitės pavarde pavadintas asteroidas – šių metų pabaigoje bus gerai matomas aukštai virš horizonto, Tauro žvaigždyne, netoli Krabo ūko. „Asteroidas „Lazauskaitė“ yra silpnas, matomas tik pro didesnius teleskopus. Tačiau ir kiti asteroidai yra silpni“, – patikslina docentė, Skaityti toliau

Marsaeigis „Opportunity“ jau 12 metų sėkmingai rieda Marso paviršiumi (0)

mars

Sausio 24 dieną suėjo lygiai 12 metų, kai NASA marsaeigis „Opportunity“ rieda Marso paviršiumi.

Iš pradžių buvo tikimasi, kad „Opportunity“ veiks tik 90 dienų, tačiau misija vis pratęsiama. Jis sėkmingai tiria Marso dirvožemį ir akmenis, daro panoramines fotografijas. Skaityti toliau

Vilniuje renkasi kosmoso technologijų įžymybės (0)

Marso pavirsius_wikipedija.org

Rugsėjo 4 d. Vilniuje Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks prasidėjo inovacijų forumas „Innovation Drift“, kuriame dalyvaus daugiau nei 1 tūkst. verslininkų, išradėjų, tarptautinių organizacijų atstovų.

Tarp Vilniaus inovacijų forumo pranešėjų bus – ir visame pasaulyje žinomi kosmoso technologijų ekspertai. Rugsėjo 5 d.  kosmoso technologijoms skirtoje sesijoje dalyvaus ir pranešimą skaitys lietuviškų šaknų turintis JAV astronautas Karolis Josefas Bobko (Karol Joseph Bobko).

77 metų K. J. Bobko – erdvėlaivių inžinierius, buvęs JAV oro pajėgų pareigūnas, Skaityti toliau

Į Lietuvą atvyks verslininkas, ketinantis apgyvendinti žmones Marse (video) (1)

marsone_technologijos.lt

Rugsėjo 4 d. antrajame Ūkio ministerijos rengiamame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ viešės kosmines ekspedicijas į Marsą planuojančios įmonės „Mars One“ vadovas, danų verslininkas Basas Landsdorpas (Bas Lansdorp).

Ambicingo projekto „Mars One” tikslas – ne tik nuskraidinti žmones į Marsą, bet ir sudaryti jiems sąlygas gyventi Raudonojoje planetoje savarankiškai.

„Unikali projekto „Mars One” idėja – ne tik šokiruoja savo užmojais, bet ir įrodo, kad aukštųjų technologijų pasaulyje įmanoma viskas. Tikiu, kad Baso Lansdorpo įžvalgos Skaityti toliau

Atrinkti savanoriai, pasirengę visam laikui išskristi į Marsą (3)

marsone_technologijos.lt

Skrydį į Marsą ketinanti vykdyti privati organizacija „Mars One“ paskelbė atrinkusi šimtą savanorių, kurie 2025 metais pretenduoja skristi į Marsą be galimybės sugrįžti.

Dar pernai, „Mars One“ atrinkus kiek daugiau nei tūkstantį kandidatų, paaiškėjo, kad nei vienas savanoris lietuvis į Marsą neskris. Vėliau sąrašas buvo sutrumpintas perpus, o dabar jame liko 50 vyrų ir 50 moterų, kurių amžius yra nuo 19 iki 60 metų. Skaityti toliau

Marsaeigio „Curiosity“ misija. Ką naujo sužinojome apie Marsą? (video) (0)

NASA marsaeigis Curiosity_mokslosriuba.lt

Tai buvo nuostabus 2012 m. rugpjūčio 6 d. rytas. Kai kurie snaudėme Palangoje, laikrodžiai tiksėjo po 7:17. Kai kurie laimingi bėgome prie jūros išsimaudyti. O tuo metu, po daugiau nei devynis mėnesius trukusios kelionės, nusileido robotas. Nusileidimas buvo sėkmingas, suveikus parašiutui, raketiniams stabdžiams bei dangaus krano sistemai. Robotas įveikė daugiau nei penkis šimtus milijonų kilometrų savo tikslo link. Skaityti toliau

Naujos paslaptys: Marso meteorite rasta į ląstelę panaši ovalinė struktūra (0)

Marso meteorite rasta į ląstelę panaši ovalinė struktūra | ©Elias Chatzitheodoridis, Sarah Haigh and Ian Lyon nuotr.

Žemėn 1911 m. nukritusiame ir Egipte rastame Nakhlos meteorite iš Marso mokslininkai pastebėjo keistą struktūrą, kuri labai panaši į ląstelę, skelbia Space.com.

Tiesa, skelbti sensacijų apie gyvybę Marse niekas neskuba: nepaisant intriguojančios atrasto darinio struktūros, tyrėjai yra linkę manyti, kad darinys susiformavo ne dėl biologinių, o veikiausiai dėl geologinių procesų. Skaityti toliau

Nežemiškos gyvybės mokslininkai ieško ir Žemės kloduose (1)

 Bandomas plūdrusis poledinių tyrimų visureigis BRUIE rieda apatiniu užšalusio Sukoko ežero ledo paviršiumi. Metano ir kitų junginių burbulai rodo, kad gelmėje esama gyvybės | „National Geographic Lietuva“ nuotr.

Kol zondai skrenda ar ruošiasi skrydžiui į kitas planetas, Žemės mokslininkai gyvybės ieško ir ją atpažinti mokosi ekstremaliausiuose savo planetos kampeliuose. Atokiame Aliaskoje esančiame Sukoko ežere ir akliname Meksikos urve dirbantys mokslininkai įsitikinę, jos gyvybę už žmonių planetos ribų pavyks surasti dar mūsų kartai, – rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.

Abi šios vietovės – tiek sušalęs arktinis ežeras, tiek nuodingas atogrąžų urvas – gali padėti perprasti vieną labiausiai intriguojančių paslapčių: Skaityti toliau

N. Šulija. Kuo viskas pasibaigs (41)

Naglis Šulija | asmeninė nuotr.

Rusijai at(si)plėšus Krymą ir tebemėginant sukurstyti pilietinį karą Ukrainoje politikų, politologų, apžvalgininkų ir šiaip žmonių komentarų bei nuomonių pasipylė tiek, kad astrologo komentaras bei pastabos – tiesiog dar viena nuomonė, irgi turinti teisę būti.

Ciklų metodas

XX amžiaus antroje pusėje prancūzų astrologai pasiūlė naują šalių ir net šalių grupių gyvavimą nusakantį metodą. Įsivaizduokime, kad Zodiako ratas – tai laikrodis, o planetos – tai to laikrodžio rodyklės. Skirtingų šalių ir net šalių grupių (tarkime, islamiškų šalių arba demokratiškai valdomų šalių) gyvenimą Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Apie slėgį ir milžinišką lietuvių išradimą (video) (0)

„Mokslo sriuba“ nuotr.

Kas būtų, jei paimtume dujų balioną ir į jį pripumpuotume oro? Ne kažin kas. Tačiau jei jį įmontuotume į automobilį… Kompanija „PSA Peugeot Citroën“ 2016 metais į prekybą žada paleisti hibridinį automobilį varomą suspaustu oru ir benzinu. Teigiama, kad suslėgto oro technologija išlaidas benzinui leis sumažinti net iki 80 procentų.

„Pastebėta, kad kas trečiam kosmonautui, kuris dirba Tarptautinėje kosminėje stotyje, pradeda tinti smegenys, skauda galvą, pykina. Tinstant smegenims deformuojasi akies obuolys ir sutrinka regėjimas. Grįžus į Žemę, simptomai Skaityti toliau

Gegužės danguje prasidės „baltosios“ naktys, patekės didžiausias Mėnulis (video) (0)

Prasidės „baltosios“ naktys | shutterstock.com nuotr.

Gegužės 24-25 d. vakare patekės įspūdingo dydžio ir šviesio Mėnulio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprastai, o nuo gegužės vidurio kasnakt pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.

Prasidės „baltosios“ naktys

Giedrais gegužės vakarais virš pietryčių horizonto išsiskiria Saturnas bei kiek dešiniau nuo jo ryškiausia Mergelės žvaigždė Spika. Gerokai aukščiau, tiesiai virš Saturno, švyti ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras. Šiaurės rytuose Lyros žvaigždyne dominuoja ryškioji Vega; Skaityti toliau

Marso susidūrimas su kometa 2014 m.: geriau ir būti negali! (video) (1)

news.discovery.com nuotr.

„Egzistuoja maža, tačiau nepaneigta tikimybė, kad kitų metų spalį į Marsą rėšis kometa 2013 A1“, – tvirtina NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos tyrėjas Donas Jomansas (Don Yeomans). Toks įvykis tyrėjams būtų neeilinė proga: vieni jį vertina kaip „gigantišką klimato eksperimentą“, kiti – kaip „įvykį, po kurio Marse gali pasidaryti šilčiau ir drėgniau nei yra dabar“. Tretiems tai būtų puikus šansas siųsti pirmąją žmonių misiją, kuriai kometos smūgis būtų ne žalingas, o kaip tik nepaprastai naudingas. Kuo?

Kosminis spektaklis ir bilietai pirmojoje žiūrovų eilėje Skaityti toliau

Balandžio 4 d. beveik mėnesiui nutrūks Žemės radijo ryšys su Marsu (0)

Coinsfromworld.com nuotr.

Tokia situacija nutinka apytiksliai kas 26 mėnesius. Visi Marse esantys ar aplink jį skriejantys zondai (įskaitant marsaeigius „Cusiosity“, „Opportunity“, orbitinį zondą MRO) maždaug mėnesiui paliekami radijo tyloje. Deja, NASA specialistams nelieka nieko kito, kaip laukti. Šiemet Žemė tylės nuo balandžio 4 d. iki gegužės 1 d. Kodėl?

NASA Marso programose dirbantiems mokslininkams ir inžinieriams šis laikotarpis – atokvėpiui skirtas metas. Mat dėl Saulės sistemos planetų išsidėstymo (Marsas beveik mėnesiui pasislėps už Saulės) Skaityti toliau

Marsaeigis „Curiosity“ jau trečią kartą negali tęsti darbų (0)

„Curiosity“ | NASA nuotr.

Mokslininkams teko jau rečią kartą pastarajį mėnesį išjungti 2,5 mlrd. JAV dolerių kainavusį ir beveik toną sveriantį marsaeigį „Curiosity“.

Kovo pradžioje Marso laboratorija nustojo tinkamai veikusi dėl gedimo pagrindinio kompiuterio atminties sistemoje. Vėliau marsaeigis jau buvo priverstinai užmigdytas (angl. safe mode) dėl Saulėje įvykusio stipraus pliūpsnio, nukreipto į raudonąją planetą.

Pastarąjį kartą jo moksliniai tyrimai Marse nutrūko dėl naujos problemos kompiuterinėje sistemoje. Skaityti toliau

Sugedo NASA marsaeigio „Curiosity“ kompiuteris (0)

„Curiosity“, NASA pav.

NASA informuoja, kad praėjusią savaitę dėl staigaus sistemų gedimo NASA inžinieriai nutraukė visus mobiliosios tyrimų laboratorijos „Curiosity“ Marse darbus. Marsaeigis ilsėsis, kol pavyks pašalinti gedimus.

O sugedo „Smalsučiui“ kompiuteris. Žemėje dirbanti marsaeigio aptarnavimo komanda dėl pagrindinio kompiuterio atminties problemų perjungė jį prie rezervinio kompiuterio, todėl dabar „Curiosity“ Marse yra minimalaus aktyvumo būsenos ir veikia ribotu vadinamuoju „saugiu režimu“ (angl. – safe mode). Skaityti toliau

Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas (0)

K.Džilo pav.

Bėgant metams, mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, jog kadaise, prieš milijardus metų dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo, programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui Skaityti toliau

Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą (0)

Paukščių takas | efoto.lt, Donato nuotr.

Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.

Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau

Ar įmanoma įsilaužti į marsaeigį „Curiosity“? (0)

„Curiosity“ autoportretas. NASA nuotr.

NASA marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje praleido jau beveik dvi savaites. Nors po nusileidimo jis nenuvažiavo nė centimetro (tęsia orientavimosi aplinkoje ir „aparatūros“ suderinimo bei patikrinimo darbus), Žemėje pasigirdo kalbų apie galimas grėsmes šiai 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės tyrimų stočiai. Kas įdomu ir netikėta – grėsmes ne marsietiškas, o žemiškąsias: internete pasklido gandas, neva į „Curiosity“ gali kėsintis programišių grupuotė „Anonymous“. Tačiau ar įmanoma „nulaužti“ marsaeigį? Skaityti toliau

Šį rytą įvyko istorinis marsaeigio „Curiosity“ nusileidimas ant Marso paviršiaus (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos) (8)

„Curiosity“ Marse | NASA nuotr.

Visiems, kam įdomus vienas iš reikšmingiausių šių metų Saulės sistemos tyrimų projektų, vyksiantis mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas Raudonojoje planetoje, rugpjūčio 6 d. (pirmadienį), nuo 6.00 val. ryto Lietuvos laiku stebėjo tiesioginę, keturių valandų trukmės transliaciją, kurią buvo galima stebėti „Youtube.com“ ir „Google+”. Tiesioginės transliacijos metu kalbėjo ir apie kosminės stoties nusileidimą pasakojo mokslininkai, inžinieriai ir kiti ekspertai. Sėkmingas nusileidimas įvyko – 8.31 val. ryto Lietuvos laiku. Skaityti toliau

Rugpjūtį planetų paradas ir kibirkštys danguje (0)

Andriaus Mačiūno nuotr.

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, Skaityti toliau

Liepos dangus. Prasidės meteorų srautai, vis dar matysis sidabriškieji debesys (video) (0)

Sidabriškieji debesys 2010 06 29 | J.Vaiškūno nuotr.

Tarp Liepos žvaigždžių glūdės Skorpionas

Labiau sutemus šiaurės vakaruose sušvis žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose – aukštyn kopianti Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto galima bus įžiūrėti neaukštai iškilusį zodiakinį Šaulio žvaigždyną. Į kairę nuo jo spindės neryškus Ožiaragis o į dešinę – prie horizonto glausis grėsmingasis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Lietuvoje Skorpionas aukštai neiškyla, todėl apatinės jo dalies – uodegos niekad nematome. Skaityti toliau

Liepą toliausiai nuo Saulės ir su „pradingusiu“ Jupiteriu (0)

Paukščių Takas. B.Tafreši nuotr.

Liepos mėnesio antroje pusėje dangus vėl sutemsta pakankamai, kad užmiestyje plika akimi galėtume gėrėtis tūkstančiais Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ar, pasitelkę teleskopą, pasižvalgytume į dar tolimesnius pasaulius.

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Skaityti toliau

Birželio dangus. Baltosios naktys, astronominė vasara ir sidabriškieji debesys (video) (2)

Birželyje Saulė po šiauriniu horizontu leisis labai negiliai, todėl naktys bus trumpos ir šviesios, o dangus nedžiugins žvaigždžių gausa net vidurnaktį. Plika akimi šviesiame danguje bus sunku įžiūrėti Paukščių Taką bei blyškesnes birželio žvaigždes.

Prasidės „baltosios“ naktys

Dėmesį trauks tik pačios šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne spindės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras, Skaityti toliau

Birželis su trumpiausiomis naktimis ir Veneros tranzitu (0)

Veneros tranzitas. „Australian Space Alliance“ nuotr.

Birželio mėnesį naktys pačios trumpiausios ir šviesiausios, todėl danguje matomos tik ryškesnės žvaigždės ir planetos. Šio mėnesio 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu naktys vėl ims ilgėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė.

Mėnesiui įpusėjus, apie vidurnaktį, pietryčiuose jau aukštai pakilęs pūpsos Didysis Vasaros Trikampis – ryškių žvaigždžių trijulė: Vega, Denebas ir Altayras. Skaityti toliau