Šią vasarą Marso link buvo sėkmingai paleistas naujasis NASA marsaeigis „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“). Pagrindinis užduoties tikslas – padėti tyrėjams atsakyti į klausimą, ar Marse kadaise egzistavo gyvybė.
„Dėl to yra specialiai pasirinkta užduoties vieta – Jezero krateris. Neveltui jo pavadinimas primena žodį „ežeras“ – jis tą ir reiškia viena iš pietų slavų kalbų. Į šį ežerą tekėjo upė, kuri nešė įvairias nuosėdas ir nuklojo ežero dugną įvairiais nuosėdų sluoksniais. Ten užkoduotos šimtų milijonų metų žinios,“ – pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas Kastytis Zubovas. Marsaeigis „Perseverance“, tirdamas kadaise tyvuliavusio ežero dugną, aiškinsis, ar jame yra fosilijų ar biologinės kilmės liekanų.
Daugiau – laidos įraše:
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima žiūrėti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius bei www.mokslosriuba.lt
Susiję straipsniai:
- „Mokslo sriuba“: kelionė į europietiškąją NASĄ (video)
- „Mokslo sriuba“: Marsą tyrinėjantys robotai (video)
- „Mokslo sriuba“: Kieno lazerius naudoja NASA, Hitachi, Mitsubishi, IBM? (video)
- „Mokslo sriuba“: Plokščios Žemės sąmokslo teorija (video)
- „Mokslo sriuba“: prie „Apollo“ kosmoso programos prisidėjo ir lietuviai (video)
- „Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą (video)
- „Mokslo sriuba“: Iš kur atsiranda kometos? (video)
- „Mokslo sriuba“: kam bus naudojamas 5G ryšys? (video)
- „Mokslo sriuba“: apie plokščios Žemės teoriją (video)
- „Mokslo sriuba“: kaip veikia lėktuvų varikliai? (video)
- „Mokslo sriuba“: kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? (video)
- „Mokslo sriuba“: koks jausmas dirbti kosmoso agentūroje? (video)
- „Mokslo sriuba“: kaip atpažinti mėnulio fazes ir užtemimus? (video)
- „Mokslo sriuba“: Kaip Mėnulis saugo gyvybę Žemėje? (video)
- „Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? (video)
- „Mokslo sriuba“: ką turėjo įveikti astronautai pakeliui į Mėnulį? (video)
- „Mokslo sriuba“: kiek žmonių vaikščiojo Mėnulio paviršiumi? (video)
- „Mokslo sriuba“: pažintis su Vokietijos kosmoso agentūroje dirbančiu lietuviu (video)
- „Mokslo sriuba“: kodėl prieš 50 metų žmonės skrido į Mėnulį? (video)
- „Mokslo sriuba“: su kokiais pavojais susidūrė ant Mėnulio nusileidę astronautai? (video)
- „Mokslo sriuba“: Kaip skaičiuoti laiką, kad diena nevirstų naktimi? (video)
- „Mokslo sriuba“: Ką daryti, jeigu norime tikro, nešiojamo nematomo apsiausto? (video)
- „Mokslo sriuba“: Lietuvos astronomai prisideda prie įspūdingiausių pasaulio kosminių misijų (video)
- „Mokslo sriuba“: jaunoji mokslininkė Mažena Mackoit Sinkevičienė kuria kvantinį jutiklį (video)
- „Mokslo sriuba“: Kas yra „ledo kailis“? (video)
- „Mokslo sriuba“: iš ko sudaryti fejerverkai? (video)
- „Mokslo sriuba“: Kodėl pomidorai raudoni? (video)
- „Mokslo sriuba“: Baltijos jūros paslaptys (video)
- „Mokslo sriuba“: Ignalinos AE radiacijos kontrolė (video)
- „Mokslo sriuba“: kaip veikia sprogmenys? (video)
Na, ir juokdariai – ieško, rausia, kažką kurpia, kai jau seniausiai galėjo sužinoti ir pinigų vėjais neleisti… – Reikia tik Lobačiuvienės paklausti, ir viskas bus aišku, kas, kur ir kaip. Arba Palmiros – ši visai savaitei į priekį numatytų, ar apsimoka ko ieškoti. Sužinotum, jog ši savaitė bus bergždžia, dirbti neapsimoka, važiuotum kur prie vandens, kol šilta, ir gaudytum rudens saulytę.
Iš tikrųjų, jau dabar aišku, jog Marsas galėjo būti gyvas prieš milijoną metų, kai Saulė buvo kaitresnė. Tada ir buvo kolonizuota bei parengta žmonijai Žemė. Taigi Marsą nuniokojome, o dabar naikiname paskutinę vietą Saulės sistemoje, kur galėtume gyventi. Vietoj beprotiškų lėšų švaistymo Marsui reikėtų jas nukreipti Žemės gyvybingumui ugdyti.
Taip ir manau, kad mus permeta iš vienos planetos, kurią PRIBAIGĖME, į kitą, o mes vis nepasimokome – rūpinamės ne tuo, ant stovime, kuo kvėpuojame, o varžybomis, kieno produkcijos sąvartynas bus didesnis, kieno vardas turtingiausių lentelės viršūnėje atsidurs.
Pagal viską matosi, kad MĖNULIS kadaise buvo panašus į ŽEMĘ! Tai liudija jame vykę fiziniai procesai. Tikėtina, kad “GALĄ” MENULIUI PADARĖ BUVĘ JOS GYVENTOJAII
TIKĖTINA IR TAI, KAD MŪSŲ LAIKŲ ŽEMĖS GYVENTOJAI ŽENGIA TUO PAČIU – PERTEKLINIU GINKLAVIMOSI KELIU!
MOKSLININKAMS LAIKAS NE GINKLUS TOBULINTI, BET TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS PAŽINTI!!!!!
Tik, deja, atrodo, jog pasitvirtina tarpukario kartos mintis, jog technikos ir technologijų pažangą labiausiai skatino karai, siekis priešininką įveikti būtent šiuo pranašumu. Kad agresijai, karams sukurta pažanga tik vėliau atitekdavo kasdienybės reikalams. Likutinis pritaikymas.
Ar buvo marse gyvybės,padės įminti-seniausia žemėje lietuvių kalba ir inžinieriaus marso ašies judėjimai!!!