Žymos archyvas: Linas V. Medelis

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Įžanga

 „Begalinėje daugybėje atvejų  įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad,  kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie  rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą,  kaip naudingus pamokymus  jauniems,  pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau

L. V. Medelis. Vincas Kudirka: …turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenugalėsite (1)

Linas Medelis_asmen. nuotr

Kalba, pasakyta Lietuvių konferencijos šimtmečio proga  sodinant atminimo ąžuolą prie istorinio teatro pastato Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje.

1915 metais kaizerinė Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos išstūmė kitą kariuomenę – carinės Rusijos. Tų dviejų okupantų priešprieša teikė vilties jauniems bundančios mūsų tautos inteligentams, kad dviem pešantis trečiajam – Lietuvai – gali nušvisti laisvė. Nepriklausomybė. Nepaisant iltis rodančių Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, nepaisant Prancūzijos, Britanijos, Jungtinių Valstijų savanaudiško abejingumo. Skaityti toliau

Lietuvos rusų dramos teatre bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (0)

Lietuvos rusų dramos teatras | Wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 19 d. 13 val., antradienį,  Vilniuje Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) Didžiojoje salėje bus paminėtas 1917 metų Lietuvių konferencijos Vilniuje šimtmetis. 

„Lietuvių konferencija Vilniuje buvo vienas pirmųjų ir esminis žingsnis Lietuvos kelyje į laisvą nuo imperijų priespaudos modernią tautinę valstybę, XIX amžiaus tautinio sąjūdžio kulminacija, atvedusi mus į Vasario 16-ąją. Teatras jaučia pareigą paminėti šį įvykį tame pačiame istoriniame pastate, kuriame ir įvyko Lietuvių konferencija. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Radžvilomachija. Pavojus Lietuvai, ES ir TSPMI (18)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Tai senas klausimas: jeigu katinas per tris minutes suėda vieną pelę, per kiek minučių jis suės tūkstantį pelių? Tiek pat senas atsakymas: pelės suės katiną. Štai kodėl gana pesimistiškai žiūriu į profesoriaus Vytauto Radžvilo susirėmimą su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracija.

Prisiminkim: pavasarį V. Radžvilas Europos studijų magistro programos pirmakursiams skaitė Europos idėjos istorijos kursą. Išlaikius egzaminą, instituto administracija gavo kursą klausiusių studentų prašymą vietoj privalomojo padaryti jį pasirenkamuoju. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė (3)

Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas

Plona knygelė su dviejų barzdotų vyrų bareljefo vaizdu raudoname viršelyje.  Išleista Vilniuje 1974 metais milžinišku, lyginant su mūsų dienomis,  20 000 egzempliorių tiražu. „Ši nedidelė knygutė verta ištisų tomų: jos dvasia lig šiol gyvena ir jos įkvėptas žengia į priekį visas organizuotas ir kovojantis civilizuoto pasaulio proletariatas“.  Tokiais viso „civilizuoto pasaulio proletariato“ vado V. Lenino žodžiais brošiūra pristatoma anotacijoje. Antikvariate atsidūrusi knygelė kažkada priklausė Vilniaus 40-os vidurinės mokyklos bibliotekai ir, sprendžiant iš pabraukymų pieštuku ir parkeriu, buvo intensyviai (žinia, privalomai) studijuojama. Tai K. Markso ir F. Engelso „Komunistų partijos manifestas“. Skaityti toliau

Dž. Orvelas: Mes gyvename totalitarinių valstybių epochoje (13)

Džordžas Orvelas | Archyvinė nuotr.

Čia pateikiama  Džordžo Orvelo (1903 – 1950) paskaita buvo transliuojama  per BBC radiją gal savaitė iki hitlerinės Vokietijos ir stalininės TSRS karo pradžios 1941 m. Jos pavadinimas: Literatūra ir totalitarizmas.  Tame pasakojime jau yra užuominų ir įžvalgų, susisiekiančių su garsiuoju romanu „1984“  (išleistas Anglijoje po aštuonerių metų, 1949), todėl įdomu pastebėti rašytojo nuostatų kaitą.  Jo vartojami terminai socializmas, liberalizmas, kapitalizmas, totalitarizmas per daugiau nei 70 metų įgijo kitų atspalvių. Jis aršiai puldavo literatus, kurie (kaip Bernardas  Šou) tapatino socializmą su Sovietų sąjunga. Jis nuolat tvirtino, kad socializmą besirengiančioms kurti valstybėms dera kaip ugnies bijoti Skaityti toliau

L.V. Medelis. Apie žvirblius kakoje ir kakokratus (3)

Linas V. Medelis | Asmeninė nuotr.

–Negana, kad numirei, kad numirei negana! Sakyk, ką padarei Lietuvos  žmonių labui!?- šūkteli šv. Petras prie vartų. Eilė bemat išsibėgioja tarp baltų debesėlių,  bet tik pažiūrėk, jų vėl susirenka minia. Ir vėl Petras žvangina raktais, ir šaukia prie rojaus vartų: „Kad numirei, negana! Fu, kaka! Mesk šalin tuos auksuotus blizgučius nuo krūtinės! Negana, kad numirei…“ Iš tautosakos. 

Kas mes esame mes, dėl ko mes gyvename, kur ir dėl ko visi einame? Mes – tauta, valstybė, žmonės – kur  atėjome ireiname? Akys krypsta į vedlius. Jų rodoma kryptis, jų ištiesta ranka, jų pavyzdys moko, Skaityti toliau

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio  7 dieną  mirusiam Vytautui Skuodžiui  skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997  metais V. Skuodis  vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima  santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau

T. Spencerova. Kažkas čia pradeda labai smirdėti (10)

Tereza Spencerova | youtube.com stopkadras

Vis dažniau samprotaujama, ar Vakarai turi ateitį, o jei turi, tai kokią. Ir tai – vien prisiminus Donaldą Trampą, pasirengusį  uždaryti NATO, jeigu jos nariai nepradės adekvačiai mokėti už amerikietiškus ginklus bei paslaugas, nes naujų dotacijų sąjunginiams duoneliautojams amerikietiškoji, kalbant Trampo žodžiais, jau tik popierinė ekonomika negali sau leisti. Arba, tarkim, Frensis Fukujama (Fukuyama). Kažkada, prieš dvidešimt penkerius metus, jis yra sakęs, kad po Berlyno sienos griūties istorija baigėsi visam laikui, nes Vakarai su savo vertybėmis nugalėjo visame pasaulyje, ir jau nėra nieko, kas galėtų joms pasipriešinti. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kodėl  man negaila badaujančių Vokietijos vaikų (video) (23)

Linas Medelis_asmen. nuotr

Aš turėčiau dieną naktį už jus melstis, kad gailestingasis Dievas, jūs šliundros paskutiniai, įkvėptų savo dvasios į jūsų atšalusias širdis ir savo šventa malone nuplautų nuo jūsų nuodėmes, kad  būtumėt jo per amžius ir kad jums, niekšams, jis atleistų nuodėmes.

Karo kapelionas Otas Kacas (Otto Katz) 

Kapelionas Kacas, ne Dievo, o didžiojo Čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko buvo pašauktas pamokslu  kreiptis į tuntą neturinčių ką prarasti kandidatų patrankų mėsai  Pirmojo pasaulinio karo metais. Jis Skaityti toliau

L.V. Medelis. Su LGBT* vėliava pirmyn, pirmyn į šviesią ateitį (2)

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirmadienį, birželio 13 dieną, Vilniuje prasidėjo jau trečia LGBT* šventė, žadanti šiemet būti itin triukšminga, gausi „normaliems“ žmonėms pavydėtinų renginių. Tas festivalis mums vėl primena, kad bent jau kartą per trejus metus atsiranda tokia lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transvestitų  problema (ženklas „*“, berods, turėtų reikšti „ir visokių kitokių“). Ši problema yra lyg žiaurus ir Lietuvoje vis dar nenykstantis žmogaus teisių pažeidimas.

Ta proga prieš keletą dienų, globojant liberalų sąraše išrinktai Daliai Kuodytei,  Seime buvo surengta spaudos konferencija „Mes esame žmonės, ne propaganda“.  Joje Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (25)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

L.V. Medelis. Pasmerkime visus. Tegyvuoja utėlės (63)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis paskelbtas dar vienas grupės inteligentų kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus užsipuolimų. Vėl.  Vos ne mėnesį skaitančius ir žiūrinčius  erzino  vienas žiniasklaidos  įkyriai brukamas rūpestis: ar tikrai esi tolerantiškas bei save gerbiąs pažangus Lietuvos gyventojas, jei  lentynoje neturi  dviejų  svarbiausių gyvenimo knygų: viena – „Visi lietuviai  žydšaudžiai“, antra –  „Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas ir sovietinis svoločius“.

Panelės Rūta Vanagaitė ir Nerija Putinaitė yra nekaltos dėl to, kad, aplinkui knibždant kolaborantams, negalėjo savo knygų  pavadinti taip paprastai ir aiškiai kaip aš jas Skaityti toliau

L.V. Medelis. Anomija ir zuikis medyje (11)

Piramidė prie Seimo | L. V. Medelio nuotr.

Gera prisėsti ant suoliuko Seimo pašonėje, kai vėsa vos pora laipsnių minus, saulė šviečia tingiai ir šaltai, o po sėdyne gali pasikišti storą šeštadieninį izoliacinį sluoksnį, kuris kažkada šaukėsi kaip  „Visos tavo mintys“. Pasaulis yra puikus. Stebėk: štai, pro LRS III rūmų duris išeina gerbiamas žmogus. Tu žinai, kad kažkada jis buvo eilinis seksotas. Link jo žengiantis kitas pilietis taip pat buvęs seksotas (sekretnyj sotrudnik – rus.,   KGB slaptasis bendradarbis) yra visai negerbiamas. Jis nesveikai sustorėjęs tepaluotais plaukais nusmurgėlis, dėvintis trečio pardavimo „Humanos“ kelnes, madingai murzina skylėta striuke. Ir nelaimingas. Nes yra pralaimėjęs gyvenimą. Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu? (66)

Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys lenkai, kuriems nėra svetimos tautinės vertybės, meilė Lenkijai ir lenkiškumo tausojimas, kaip ir kasmet Rasų kapinėse, šalia Juzefo Pilsudskio širdies ir motinos mauzoliejaus, susirinko paminėti Lenkijos nepriklausomybės dieną“. O lapkričio 20 dieną Giedraičiuose, prie paminklo žuvusiems kovose su pilsudskininkais-želigovskininkais kukliomis iškilmėmis, šaulių Skaityti toliau

M. Veleris. Laidotuves užsakinėjote? (16)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Jūs vis dar netikite, kad tai pabaigos pradžia?

Rašytojas, filosofas, Estijos  ir Rusijos pilietis Michailas Veleris (Михаил Веллер) pavadino savo straipsnį apie migrantų  problemą Europoje taip: „Laidotuves užsakinėjote?“ Straipsnis žiaurokai, gal kam pasirodys, niūriai ir kiek ciniškai vertina kelią, kuriuo ne vieną dešimtmetį eina Europa, o šiandien Europos  Sąjungą veda dabartinė jos vadovybė.

Atviras ir skandalingas Europos parlamento pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) pareiškimas praėjusį penktadienį – tai ženklas, kad mūsų įsitikinimas, jog ES yra laisvų Skaityti toliau

L. V. Medelis. Replika. Apie Giedroyco forumą Giedraičiuose, Giedraičių bažnyčioje (video) (7)

P1240236a

Koncertas buvo mielas širdžiai, o štai nenuobodžiai trumpa kažkur girdėta paskaita – galėjo būti gerokai įdomesnė bei profesionalesnė, todėl, tikriausiai, ne vieną nuvylė. Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 6 d., ne vienas galėjo net pasijusti apgautas  ir  reklamiškai įviliotas į Giedraičių bažnyčią.

Profesoriaus Alvydo Nikžentaičio skaitytai paskaitoje „Kas buvo Giedraičiai Lietuvos istorijoje?“ senasis kunigaikščių miestelis buvo tik paminėtas,  tokie XX amžiaus pradžios įvykiai, kaip čia pat vykusios Nepriklausomybės kovos, buvo nutylėtos, o  pranešėjui buvo aiškiai per sunku ištarti Skaityti toliau

Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai (2)

mindaugas-karalius-respublika.lt-i.sidereviciaus-nuotr

Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kai sužydės bananai? Kodėl, Brutai… (1)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Ankstesniame rašinyje, kalbėdamas apie lietuvių kalbos išdavystę, vienam mūsų politikui, nevykusiai užėmusiam protomaševskinę poziciją,  švelniai priminiau Cezario legendinį klausimą savo žudikui Brutui: Et tu, Brute? („Ir tu, Brutai?“).  Nespėjo paklausti kodėl?, užtat paliko amžinai aktualią temą istorikams ir menininkams. Taip ir „originalo“ kalbos stūmimas į  oficialius dokumentus, bandymai suluošinti, išprievartauti lietuvių kalbos rašybą ir žodyną,  sukčiavimas, maskuojant nedorus ketinimus, išskydusių argumentų keitimas žodine ekvilibristika įstatyme apie vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose stebina savo atkaklumu ir šaukiasi to klausimo – kodėl? Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kas mūsų kalbą stumia į duobę (audio) (5)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Praėjusį antradienį (birželio 23) Seimo posėdyje karaliavo Julius Sabatauskas. Stebint iš šalies atrodė, jog Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, pristatinėdamas vis naujas įstatymų pataisas, suaugo su tribūna… Jis pristatė ne mažiau kaip dvi dešimtis įstatymų pataisų. Nepaprastu greičiu, kaip per sviestą. Vien Suėmimo vykdymo įstatymo pakeista 22 punktai… Atrodo, tokiu tempu būtų galima prastumti bet ką, ir tik J. Sabatausko valioje galima kažką keisti.

Nedaug tetrūko, kad būtų priimta ir pataisa, administracine tvarka baudžiant už kalbėjimą mobiliuoju telefonu pėsčiųjų perėjoje. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Ir tu, Mazuroni! (13)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Frazė Et tu, Brute? (lietuviškai kai kas skaito: „Ir tu, Brude“) pagal žinomą legendą buvo paskutiniai Romos diktatoriaus Julijaus Cezario žodžiai, išvydus durklą ilgą laiką jo globoto  Marko Junijaus Bruto rankose. Šiais žodžiais dabar apibūdiname didelę ir netikėta išdavystę.

Per daug garbės būtų naują Darbo partijos lyderį Valentiną  Mazuronį gretinti prie Bruto, bet atidžiau sekantis jo politinę biografiją, galėjo ir  to tikėtis. Vis dėl to, tikriausiai ne vienas skaitytojas net nusispjovė (t.y. giliai pasipiktino) perskaitęs partijos lyderio ir Europos parlamento nario pagraudenimus dėl pavardės rašymo pasuose. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kas tas Ozolas? (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Matyt, ne vienas Nepriklausomybės metais užaugusios kartos jaunuolis, išgirdęs tą liūdną žinią, nuoširdžiai savęs klausė: kas tas Ozolas? Panašų klausimą prieš kurį laiką sau galėjo užduoti ir gerokai vyresnis žmogus: kas tas Nemcovas? Ar panašumas tik toks: vieną nužudė liga Lietuvoje, kitą – kulka Rusijoje?

Dviejų politikų lemties palyginimas reikalingas, kad pamatytume, jog nepatogių veikėjų atžvilgiu informacinė politika visiškai skirtingose valstybėse buvo (yra) panaši. Beje, Rusijoje tas informacinių vartų plyšys Borisui Nemcovui buvo gal net platesnis. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Apie politiką kaip melavimo meną (8)

Alkas.lt koliažas

Pirmą tokio pavadinimo knygos tomą autorius (visuomenei gerai žinomas kaip filosofijos, istorijos, psichologijos ir antropologijos dr., dr., dr.) jau visiškai parengė spaudai. Kiti du tomai bus spausdinami artimiausiu metu. Tiesą sakant, trilogijos pavadinimas kiek ilgesnis: „Politika kaip melavimo menas, ir politikos melagių klasifikacija“. Be lietuvių tekstai pateikiami dar dviem kalbomis todėl skaitytojų ratas galimai bus ganėtinai platus (naudodamasis proga, autorius dėkoja „Google“ vertimo programos kūrėjams; pavadinimas anglų kalba – „Politics as the art of lying and liars classification policy“; rusų kalba „Политика как искусство лжи и лжецов классификации политики“, ir viena Azijos kalba – „Yolg’on san’ati kabi Siyosat va yolg’onchilardir tasnifi siyosati“). Skaityti toliau

L.V. Medelis. Norvegų vaikai neverkia? (6)

Norvegijos lietuviai Oslo centre protestavo prieš „Barnevernet“ sprendimus dėl G. Bumbulio | P. Stanio nuotr.

Net ir iš tolo stebint „Norvegijos berniuko“ Gabrieliaus bylą, į akis krinta stebėtinas mūsų valdžios, mūsų organizacijų ir pavienių asmenų abejingumas, o tiksliau – bandymai pateisinti tos Skandinavijos valstybės veiksmus. Norvergija – vaikų rojus; Lietuva – laukinė girtuoklių, sadistų vaikų kankintojų, moterų daužytojų sala klestinčioje Europoje – štai ką mums bandoma įteigti, Lietuvos valstybei tarsi prisiimant kaltę ir suverčiant ją lietuvių tautai.

Lietuvos vaikų problemas keliantiems psichologams, vaikų teisių gynėjams derėtų mažiau kreipti dėmesio į laikraščių ir interneto leidinių antraštes pirmuosiuose puslapiuose.   Juk žiniasklaida mirga tokiais ir panašiais straipsnių pavadinimais: Skaityti toliau

L.V. Medelis. Apie kelnes ir kryželius (1)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis vienas įspūdingiausių padėtį Lietuvoje apibūdinančių dalykų, matyt, buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo 60-metis jo paties teatro rūmuose. Jubiliatui buvo įteiktas ir Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ „už kultūrų dialogo stiprinimą, tautinės ir religinės santarvės puoselėjimą, visuomenės brandos ir humanistinių vertybių ugdymą“. Komentatoriai atsiliepė: „Vagis!“

Švieski mums ir toliau

Akinančios šypsenos ir balinės suknios, Skaityti toliau

L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Varšuva išstumta iš žaidėjų, turinčių įtakos krizės Ukrainoje suvaldymui. Taip mano ne vienas lenkų politikos apžvalgininkas. Rytų Europos klausimų ekspertės Marijos Pšelomiec (Przełomiec) nuomone postūmį tam suteikė triukšmas dėl Lenkijos parlamento spikerio nesuvaldyto liežuvio. Pasak jos, Radoslavas Sikorskis ne tik sumenkino savo kaip buvusio Lenkijos URM ministro reputaciją, užraukė gėdą sau pačiam, bet ir smogė Lenkijos, kaip Ukrainos advokatės Europoje reputacijai. Triukšmas kilo po to, kai R, Sikorskis, duodamas interviu amerikiečių žiniatinkliui „Politico“, prasitarė apie Vladimiro Putino pasiūlymą Lenkijos premjerui „pasidalinti“ Skaityti toliau

L. V. Medelis. Diplomo šviesa kaip žaltvykslė pelkėje (0)

Medelis31-asmenine-K100

Garbė ir padorumas mūsų valstybėje vis labiau primena žaltvykslę pelkėje – tokį menkutį vis gęstantį neužgęstantį ir vėl fosforo liepsnele naktyje plykstelintį žiburėlį lyg tikros liepsnos imitaciją. Taip ir buvusio Kultūros viceministro Dariaus Mažinto biografijoje smulki apgaulė dėl vidurinės mokyklos baigimo atestato ges ir jau gęsta mūsų atmintyje kaip nereikšmingas asmens biografijos faktas.

Nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimo senatis atleido „vieną ryškiausių jaunosios kartos pianistų Lietuvoje“, tvirtinama jo asmeniniame tinklalapyje. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Adamas Michnikas – tarp apgaulės ir saviapgaulės (4)

Adam Michnik | editoriasociale.info nuotr.

Rugpjūčio dvidešimt pirmą dieną Vilniuje vyko nelabai aiškiai apibrėžtas renginys: pokalbis- seminaras-konferencija, skirta Baltijos kelio, Berlyno sienos nuvertimo, pirmųjų laisvų rinkimų Lenkijoje  dvidešimtpenkmečiams paminėti. LRT  renginį pavadino diskusija: „Kova už laisvę: Ukrainos byla“; radijo „Znad Wilii“ internetinėje versijoje pabrėžta, jog renginį, t.y. ne diskusiją, o konferenciją,  organizavo Ježio Giedroico  (Jerzy Giedroyco, lietuviškai būtų – Jurgio Giedraičio) forumas, remiamas Bronislavo Geremeko fondo,  ir  pristato jį daug žadančiu pavadinimu: „Ką daryti su Laisve? Naujosios Europos kūrimasis Skaityti toliau

L.V. Medelis. Tapino sindromas (9)

Linas Medelis | asmeninė nuotr.

Sužlugdyto referendumo išvakarėse atsitiko vienas nelabai reikšmingas įvykis, kurį pavadinčiau Tapino sindromu.  Suprantama, Andrius Tapinas nėra nei pirmas, nei paskutinis to reiškinio pranašas, tačiau raiškos būdas ir  jo asmuo leidžia ganėtinai aiškiai matyti reiškinio kilmės požymius, jų derinius, simptomus, arba kaip pasakytų koks patopsichologas – tos pačios ligos požymių derinį.  A.Tapino  viešuosiuose tinkluose išplatintas filmukas neabejotinai prisidėjo  prie referendumo rezultatų, jis buvo matomas, komentuojamas ir balsavimo dieną.  Žurnalisto, rašytojo, TV laidų vedėjo, kino Skaityti toliau