Žymos archyvas: Linas Senkus

„Kelionių kompasas“: LŽS Kelionių ir pramogų klubui – 10 (video) (0)

Sigitas Kryževičius, Gerimantas Statinis ir Linas Senkus | Alkas.lt nuotr.

Pašnekovai: LŽS Kelionių ir pramogų klubo vicepirmininkas Linas Senkus ir keliautojas Sigitas Kryževičius.

L. Senkus pristato Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubą: „Jis įsikūrė 2007 metais ir šiuo metu yra 65 nariai. Per dešimtmetį nuveikta nemažai: dalyvauta ir suorganizuoti net 368 renginiai, parodos, pristatymai, konkursai, žygiai, ekskursijos ar ekspedicijos. Klubo nariai aktyviai dalyvauja ir kūrybinėje veikloje – parašyta ir išleista visa lentyna publicistinių knygų, sukurtos dešimtys TV laidų ir dokumentinių filmų“. Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Ventos–Dubysos kanalas (audio, video) (0)

Gerimantas Statinis, Rimvydas Tamulaitis, Darius Ramančionis ir Linas Senkus | alkas.lt nuotr.

Laidos dalyviai: Kurtuvėnų regioninio parko direktorius – Rimvydas Tamulaitis, šio parko vyriausiasis specialistas kraštotvarkininkas – Darius Ramančionis ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo vicepirmininkas – Linas Senkus.

Ventos-Dubysos perkasas buvo statomas 1825–1831 m. Tai buvo didžiausias techninis projektas visoje XIX a. Rusijos Imperijoje. Sudėtingą vandens susisiekimo įrenginį sudarė Ventos bei Dubysos upių vagos, jungiamasis ir apeinamasis kanalai, 29 užtvankos, 41 akmeninis šliuzas, 4 vandens rezervuarai, žiemos uostas ir net lynkelis, kad prireikus, laivai galėtų plaukti prieš srovę. Planuota, jog kanalu, kurio plotis 15 m, o gylis – 8,7 m, laivai į Ventspilio uostą galės gabenti iki 40 t svorio krovinius. Projekto sąmatinė vertė siekė 12 mln. rublių. Skaityti toliau

Paskelbti žurnalistikos varžytuvių „Kolumbas LT“ Lietuvos metų keliautojai (nuotraukos) (0)

DSC09096-K100

Liepos 9 d. Vilniuje paskelbti ir apdovanoti geriausi Lietuvos metų keliautojai. Geriausiais keliautojai pripažinti šešiose kategorijose: metų kelionės istorijos; metų kelionės fotografijos, metų kelionės vaizdo filmuko, šeimos kelionės, kelionės po Lietuvą ir metų keliautojo.

Nugalėtojais šiemet tapo: Linas Senkus, už kelionių istorija apie galimą Kolumbo lietuvišką kilmę, keliaujant po Madeiros salą, kurioje gimė ir pats garsusis portugalų keliautojas Kolumbas; Danas Macijauskas, už  nuotraukų ciklus, kuriuose įamžintos ekstremalių pomėgių akimirkos Pietų Amerikoje; Danas Skaityti toliau

Akmenų pasaulis (1)

„Šilalės kūlis“ | K.Stalnionytės nuotr.

Nebūtina vykti į tolimus kraštus, kad pamatytumėte vienoje vietoje gausybę didelių akmenų. O Salantų regioniniame parke jų čia labai daug. Daugiausia „akmeninių“ objektų yra tarp Mosėdžio ir Salantų. Galima pėsčiomis apeiti Mosėdžio apylinkes, tada automobiliu nuvažiuoti iki Kulalių ir vykti į Salantus. Šioje Žemaitijos dalyje žmogus ir akmuo tūkstančius metų buvo kartu, ir tai net sąlygojo kažkokį dvasinį ryšį tarp jų. Skaityti toliau

Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia keliautojų (0)

Nidos prieplauka | A.Jablonskio nuotr.

Prieš 500 metų Kuršių nerija buvo apaugusi vešliais miškais, kurie saugojo nuo aršių vėjų ir smėlio žvejų kaimelius. Tačiau imta medžius grobikiškai kirsti, sakinti, degti medžio anglis ir gaminti dervą. „Prūsų valstietis neturėjo jokio supratimo apie miško taupymą“, – rašė vienas Prūsijos ūkio inspektorius 1794 metais.

Buvo maksimaliai sumažėjęs nerijos miškingumas, o jūra vis išmesdavo smėlio, kuris, išdžiūvęs ir vėjo genamas, slinko per neriją. Jos gyventojų kova su smėliu tapo pilka kasdienybe… Tačiau apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka daug kas yra atkurta ir dabar visa Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.   Skaityti toliau

Panemunių regioninis parkas kviečia keliaujančius kitaip (0)

Nemunas | K.Stalnionytės nuotr.

„Plaukdamas Nemunu ir žvelgdamas į didingą, nepalaužtą dešinįjį panemunių šlaitą, žinai, jog čia „šalis, kur miega kapuos didvyriai“. Turbūt tai brangiausia bočių krauju pirkta Lietuvos žemės dalis“, – taip apie pakrantes, kur įkurtas Panemunių regioninis parkas, rašė profesorius Česlovas Kudaba. Nemunu į Lietuvą šimtmečiais brovėsi kryžiuočiai, daug kraujo nuplovė upė… Natūraliuose jos šlaituose išlikę ryškūs XIII – XV amžių karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Tai Palemono kalnas, Skaityti toliau

Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia pakeliauti (0)

Koplytstulpis Žemaitijos nac. parke | K.Stalnionytės nuotr.

Žemaitijos nacionalinis parkas – viliojanti turtingos gamtos ir savito kultūros paveldo knyga. Taip teigė ją „pavartyti“ pakvietusi šio parko gamtos skyriaus vedėja Marija Jankauskienė. Ir iš tikrųjų šiame parke aplankėme labai daug įdomių vietų – Platelių miestelį ir ežerą, Beržorą, Babrungėnų malūną, Plokštinės mišką ir unikalią militarizmo ekspoziciją, aplankėme žemaičių menininkus, Žemaičių Kalvariją ir kitas vietas.

Plateliuose apžiūrėjome iš tašytų rąstų 1744 metais pastatytą šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Bažnyčios šventoriuje palaidoti buvusių Platelių dvaro savininkų grafų Šuazelių palikuonys. Grafas buvo Rusijos caro armijos karininkas, už gerą tarnybą gavęs Platelių miestelį, kur pasistatė dvarą. Skaityti toliau

Pakeliaukime po Varnių regioninį parką (0)

Varnių reg. parkas | K.Stalnionytės nuotr.

Žemaičių žemės viduryje įkurtas Varnių regioninis parkas, pasižymintis unikaliu kultūriniu ir gamtiniu paveldu. Įdomu, kad čia, prie Lūksto ežero, yra vienintelė vieta ne pajūryje, kur galima rasti gintaro. Taip pat šiose vietose buvo atrasti seniausi ne tik Lietuvoje, bet ir visame Rytų Pabaltijyje žmonių palaidojimai. Čia – Varniai, laikomi vienu iškiliausių Lietuvos kultūrinių ir religinių centrų. Mikalojus Daukša čia išleido pirmąsias lietuviškas knygas Didžiojoje Lietuvoje. Iš čia pasklido Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdis, tad simboliška, kad iki šiol Varnių katedroje stovi šio vyskupo krėslas. Parke išskiriami 32 įvairaus pobūdžio draustiniai ir dar gamtinis rezervatas. Parko teritorijoje aptiktos 182 paukščių rūšys, iš kurių net 49 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, jeigu pasiseks galima pamatyti ir baltąjį kiškį, kuris taip pat įrašytas į raudonąją knygą. Skaityti toliau

Keliaukime po Nemuno deltos regioninį parką (0)

Atvykus į Nemuno deltos regioninį parką, sužinome, kad pasirodo „Iš tikrųjų čia Nemuno nėra“. Nes Nemunas šioje vietoje išsidalina į daugybę atšakų – Atmatą, Pakalnę, Skatulę, Skirvytę, Vytinę, Vorusnę ir kitas, suformuodamas tankų hidrografinį tinklą, bene tankiausią Lietuvoje. Parkas įkurtas tam, kad saugotų šį unikalų kraštovaizdį, kurį metams bėgant dar pakeitė žmonių sukurta polderių sistema su pylimais ir kanalais. Parke yra  unikali Aukštumalos aukštapelkė su įstabaus grožio ežerokšniais, taip pat vienintelis Lietuvoje lagūninės kilmės ežeras – Krokų lanka. Skaityti toliau

Pakeliaukime po Vištyčio regioninį parką (0)

Vištyčio ežeras

Yra Lietuvoje toks regioninis parkas, kur kelionę pradėjus Lietuvoje, galima pratęsti ir užsienyje. Vištyčio regioninis parkas ribojasi su buvusia Karaliaučiaus sritimi, dabar priklausančia Rusijai, pietuose – su Lenkija. Parko teritorija apima Sūduvos moreninės aukštumos dalį – aukščiausią vietą Baltijos aukštumose Lietuvoje.

Čia galima pamatyti įspūdingus 300 metų senumo ąžuolynus, 200 metų sulaukusius pušynus ir eglynus, išlikusius dar nuo sengirių. Šiame parke augančios 33 augalų rūšys ir 14 rūšių paukščių yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Skaityti toliau

Pakeliaukime po Kauno marių regioninį parką (0)

Kauno marių regioninis parkasAr žinojote, kad Kauno marios yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje? Ir kad mokslininkų manymu, panašus vandens telkinys šiose vietose jau yra buvęs ledynmečiu, ir tik vėliau susiformavo Nemunas bei jo slėnis?

Kauno marių regioninis parkas įsikūręs būtent šiose vaizdingose marių pakrantėse. Čia galima apžiūrėti Žiegždrių, Dovainonių, Gastilionių, Strėvos, Kalniškių ir Lašinių atodangas, Rumšiškių ir Dabintos sengires, pasivaikščioti po vieną gražiausių Lietuvoje Girionių parką. Įspūdį palieka Arlaviškių botaniniame draustinyje esantis kadagynas, bei Pažaislio vienuolynas. Skaityti toliau

Atradimai Ventos regioniniame parke (0)

Žinomos dainos žodžiai: „Venta, Venta, Venta, tu žemaičiams šventa…“ nusako pagarbų liaudies požiūrį į šią upę, kurios vardu pavadintas regioninis parkas Šiaulių, Akmenės ir Mažeikių rajonuose užima per 10 600 hektarų: Ventos upės slėnį, miškingus jos krantus ir intakų – Dabikinės, Virvytės, Avižlio, Uogio slėnius. Daugiau kaip pusę parko teritorijos užima miškai, daugiau nei trečdalis ploto yra draustiniai, kiek daugiau nei 1 proc. – rezervatas. Ventos regioniniame parke auga beveik 700 augalų rūšių, net 31 jų yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Skaityti toliau

Pagramančio regioninis parkas kviečia pakeliauti (0)

Plynosios telmologinis draustinis | K.Stalnionytės nuotr. Nereikia važiuoti į kitus kraštus, kad išmėgintumėte vaikščiojimą kabančiais lieptais. Tokių gausu Pagramančio regioniniame parke. Čia atvykę kai kur pasijausite kaip ne Lietuvoje: įspūdingi skardžiai, slėniai, kanjonai ir terasos – visa tai Akmenos ir Jūros upių kraštovaizdis, kurį išvysite. Parke įsteigti penki draustiniai: Jūros, Akmenos ir Tyrelių kraštovaizdžio bei Plynosios telmologinis ir Lylavos hidrografinis,  galima aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų įvairių rūšių.

Parke ypatingai smagu plaukti baidarėmis, kanojomis ar valtimis. Plaukiant galima stebėti įspūdingas atodangas. Skaityti toliau