Ketvirtadienis, 19 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Kelionės

Pakeliaukime po Kauno marių regioninį parką

Linas Senkus, www.keliaukkitaip.lt
2012-02-25 00:21:59
548
PERŽIŪROS
0
Pakeliaukime po Kauno marių regioninį parką

Kauno marių regioninis parkasAr žinojote, kad Kauno marios yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje? Ir kad mokslininkų manymu, panašus vandens telkinys šiose vietose jau yra buvęs ledynmečiu, ir tik vėliau susiformavo Nemunas bei jo slėnis?

Kauno marių regioninis parkas įsikūręs būtent šiose vaizdingose marių pakrantėse. Čia galima apžiūrėti Žiegždrių, Dovainonių, Gastilionių, Strėvos, Kalniškių ir Lašinių atodangas, Rumšiškių ir Dabintos sengires, pasivaikščioti po vieną gražiausių Lietuvoje Girionių parką. Įspūdį palieka Arlaviškių botaniniame draustinyje esantis kadagynas, bei Pažaislio vienuolynas.

Kadagyne mus lydėjo parko vyriausias ekologas Povilas Vitkauskas, kuris ir papasakojo apie parko ypatybes. Parkas yra paskelbtas Paukščių apsaugai svarbia teritorija. Čia saugomos plovinės vištelės, tulžiai, juodieji pesliai, jūriniai ereliai. Stačių šlaitų miškuose yra daug medžių senolių, kuriuose gyvena retos visoje Europoje vabalų rūšys – niūraspalvis auksavabalis bei purpurinis plokščiavabalis, fortų požemiuose žiemoja itin reta šikšnosparnių rūšis – kūdrinis pelėausis. Rumšiškių miško pušis ir Žiglos maumedis yra storiausi tos rūšies medžiai Lietuvoje.

Kauno marios. Pažaislis|travel-info.lt nuotr.

Apie istorinio paveldo objektus mums pasakojo regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. Pažaislio vienuolynas ne tik Kauno marių regioninio parko pasididžiavimas, bet ir visos Lietuvos baroko perlas, vertingas nacionaliniu, europiniu ir net pasauliniu mastu. Parke galima aplankyti medinę Rumšiškių tradicinio stiliaus bažnytėlę, kuri ypatinga savo istorija – 1959 m. ji perkelta iš būsimų Kauno marių dugno, o jos statybos pradžia siekia LDK ir Lenkijos karaliaus Jogailos laikus. Ant Kauno marių kranto yra V fortas, bei Vieškūnų piliakalnis. Taip pat valstybės saugomos Kauno tvirtovės Palemono forto liekanos, apsuptos 29 gynybinių įtvirtinimų grandine. Vertingas technikos paveldas – į Kauno marias vedantis senasis Vytauto Didžiojo vieškelis, kurio išlikęs gal kilometro ruožas, paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Kelias palei senąją Nemuno vagą vingiavo iš Kauno į Trakus, Vilnių bei Gardiną. Ilgai buvo vienintelis palei Nemuną…

Kauno marių regioninis parkas

Kauno marios – vienas tinkamiausių šalies vandens telkinių buriuoti ir plaukioti motorinėmis valtimis. Išsinuomojus jachtą, nuo jos denio nepabosta grožėtis įspūdingu kraštovaizdžiu. Marios labai mėgstamos žvejų, nes yra gana turtingos žuvų. Meškeriotojams, atvykusiems iš kitų rajonų ar turintiems ten išduotus žvejo mėgėjo bilietus, reikia papildomai įsigyti laikiną leidimą žvejoti Kauno mariose. Galime atskleisti, kur kokių žuvų geriausia ieškoti. Starkiai, ešeriai spiningu gaudomi prie Kruonio HAE, ties Grabuciškėmis, pačioje buvusioje upės vagoje ar duobėse. Lydekų (nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d. draudžiama žvejoti lydekas, jos ruošiasi nerštui) geriausia ieškoti palei Dabintos salą, salačių – mariose ties Arlaviškėmis ir Girionimis. Giliose marių duobėse ties Rumšiškėmis ir Dovainonimis tūno ūsuotieji šamai, bet juos suvilioti galėtų tik patyręs žvejas. Deja žvejai čia kelia nemažai problemų. Pasak Kauno marių regioninio parko vyriausiojo inspektoriaus Silvijaus Klenausko, bene didžiausi niokotojai parke ir yra žvejai mėgėjai. Dažniausiai malkomis jie nebūna pasirūpinę, ir pradeda kūrenti, kas pakliūna po ranka: sulaužo informacinius stendus, nulupa medines čerpes nuo pavėsinių stogų. Pagal tokių „laukinių“ logiką: noriu susikurti laužą, o įkurti juk patogiausia nuardžius ką nors… Inspektoriaus žodžiais, niokotojus sunku nustatyti, nes reikia pričiupti, o visi įrodymai sudega lauže. Gamtos teršimas ir net vandalizmas marių pakrantėse – tikrai didelė problema.

Kauno marių parkas | ilanka.lt nuotr.

Kauno marių regioninį parką galima pažinti ir keliaujant draugiškai, neteršiant gamtos. Pavyzdžiui, parko vertybes galima išvysti plaukiant laivu, važiuojant automobiliu ar pėsčiomis keliaujant pažintiniais takais. Verta čia atvykti ir dviračiais, riedžiais (segway), arklių kinkiniais ar kitomis netradicinėmis keliavimo priemonėmis. Daugiau parko pažinimo galimybių atvėrė neseniai įrengtas takas Arlaviškių botaniniame draustinyje, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama į Kadagių slėnį, Dabintos salą. Sutvarkytas priėjimas prie Lašinių konglomerato. Pažaislio vienuolynas turistų laukia  ištisus metus. Etnografinę dvasią pajusti galima vieninteliame Lietuvoje Rumšiškių liaudies buities muziejuje, užsukant į šalia esančią ypatingą pievą – Natura 2000 buveinę, kurioje auga apie 90 ąžuolų, palypėjant į apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria marių panorama, ir aplankant iš marių dugno perkeltą autentišką medinę Rumšiškių bažnyčią. Rekomenduojama užsukti į Palemone esantį Salomėjos Nėries memorialinį muziejų, įkurtą name, kuriame gyveno ir kūrė garsioji poetė, o šalia esančiame Lakštingalų slėnyje vyksta poezijos pavasariai.

Parke visi besilankantys pasirinks takus ir objektus pagal savo norus. Tačiau kiekvienas galėtų po kelionės atsisėsti ant marių kranto ir pagalvoti: juk brendant į Kauno marias, galima įsivaizduoti brendant į istoriją: ten, marių dugne, gyveno žmonės, liko kaimai, užpilti šuliniai ir kapinaitės. O senoji kalva, ant kurios, anot legendų, mūsų protėviai pagonys aukodavę aukas, dabar paaukota vandeniui…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasveikink Kauno marių regioninį parką
  2. Pagramančio regioninis parkas kviečia pakeliauti
  3. Kernavė – lietuviškoji Troja

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys
  • +++ apie V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • problema apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys
  • jo apie V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kalėdos Kaune stebins naujovėmis
  • Po lapkričio 20 d. perkant išsimokėtinai pokyčių bus, bet galimybės išlieka
  • Lietuvoje renkamos gražiausios metų knygos: paskelbtos Knygos meno varžytuvės
  • Konferencijoje „Kalba ir verslas“ – apie lietuvių kalbos reikalavimus ir užsieniečių įdarbinimą

Kiti Straipsniai

Vikrusis driežas tarp žemų žolynų ir žydinčių augalų saulės įšildytoje smiltpievėje.

„Natura 2000“ saugo ne tik rūšis: kodėl smėlynų pievoms reikia ganymo?

2026 11 05
Filmo „(Ne)pusiausvyros elementai“ kadras – šviesių vingiuotų gijų tinklas tamsiame fone.

Grybai ir gamtos pusiausvyra: „Sengirės kine“ – dokumentinis filmas

2026 11 04
Voveraitė su riešutu prie medžio, kaupianti maisto atsargas žiemai

Gamta ruošiasi žiemai: vieni kaupia atsargas, kiti ieško prieglobsčio

2026 10 27
Paukščių stebėtojai ant apžvalgos pastato stogo

Paukščių stebėtojų ralyje „Kuršių marios 2026“ – rekordinis dalyvių skaičius

2026 10 26
Lietuvos kraštovaizdis su vingiuojančia upe, miškingomis kalvomis ir pievomis

Šiandien minima Europos kraštovaizdžio diena: saugokime tai, kas mus supa

2026 10 20
Ryškiaspalvę liemenę vilkintis gamtos fotografas rudeniniame miške, tolumoje matyti medžiotojai ir šuo

Miške prasideda medžioklės: ką būtina žinoti grybautojams, keliautojams ir fotografams?

2026 10 18
Lietuvos zoologijos sodo stiklinis aptvaras su paukščius saugančia UV spindulius atspindinčia plėvele

Lietuvos zoologijos sode – nematoma apsauga nuo paukščių žūties

2026 10 08
Nevėžio kraštovaizdžio draustinio upės slėnis

Nevėžio kraštovaizdžio draustinis išsiplės daugiau kaip 620 hektarų

2026 10 01
Gamtos šventė „Miško burtai“ Žemaitijos nacionaliniame parke

Žemaitijos nacionaliniame parke vyks tradicinė gamtos šventė „Miško burtai“

2026 10 01
Tarptautinio projekto „RESILIENT TREES“ dalyviai prie Karvelių ąžuolo

Europoje ieškoma būdų, kaip išsaugoti sengires ir medžius senolius

2026 09 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys
  • +++ apie V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • problema apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys
  • jo apie V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • Mikabalis apie Asmenvardžių rašyba Lietuvos dokumentuose: valstybinė kalba, Lenkijos įtaka ir naujos išimtys
Kitas straipsnis
Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas

Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai