Žymos archyvas: Lietuvos Taryba

V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Skaityti toliau

Pasibaigus visuomeninėms trispalvės 100-mečio iškilmėms LRT apie tai surengs tiesioginę laidą? (2)

Lukiškių aikštė, 2018 balandžio 10 d. 12:53 val. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

LRT radijas pranešė, kad balandžio 25 d. nuo 16 iki 18 val. surengs proginę tiesioginę laidą, skirtą Trispalvės 100-mečiui. Šią laidą ves  Agnė Skamarakaitė ir Deividas Jursevičius, prodiuseris  Vytautas Markevičius.

1918-ųjų balandžio 25 d. Lietuvos Taryba  vienbalsiai patvirtino Trispalvę kaip Lietuvos vėliavą ir nutarė ją, gavus Vokietijos okupacinės administracijos leidimą, iškelti Vilniuje, Gedimino pilies bokšte.

„Rytoj Lietuvos trispalvei sukanka 100 metų. Ką reiškė vėliava tada ir ką ji reiškia Skaityti toliau

A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video) (15)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

1988 m. balandžio 20 d., lygiai prieš 30 metų, Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) susikūrimo išvakarėse, filosofas Arvydas Juozaitis Vilniuje Dailininkų sąjungoje perskaitė savo garsųjį pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Sovietinių okupantų pavergtoje Lietuvoje – tai buvo neįtikėtinas įvykis, uždegantis postūmis Tautos žiedui – burtis, vienytis ir peržengus per kultūrinę veiklą žygiuoti į politinę nepriklausomybę.

Ta proga Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas susisiekė su LPS iniciatyvinės grupės nariu, rašytoju, filosofu A. Juozaičiu ir paprašė prisiminti šią dabar jau istorinę Skaityti toliau

Visuomenininkai kviečia pažymėti Lietuvos Trispalvės šimtmetį (tiesioginė transliacija) (7)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Balandžio 25 d. 12 val. Vilniuje, bus prisiminta ir paminėta svarbi Lietuvos 100-mečio istorijos data, kuome 1918 balandžio 25 d. Lietuvos Taryba patviritno Lietuvos trispalvę tautinę vėliavą.

Ta proga visuomeninių organizacijų atstovai kviečia rinktis į Vilniaus Nepriklausomybės aikštę prie Seimo. Iš čia po trumpų pasisakymų bus surengta iškilmingą eiseną su trispalvėmis Vilniaus Gedimino prospektu iki Daukanto aikštės.

„Kviečiame dalyvauti visus piliečius ir organizacijas, didelius ir mažus. Su Trispalve mūsų Skaityti toliau

J. Dirvonėnas. Muilo opera su nematomu dirigentu: žiūrovai stebi nuotoliniu būdu (0)

Alkas.lt koliažas

Uvertiūra

Valstybės šventės išvakarėse (kovo 10 d.) Vilniaus karininkų ramovėje bus bandoma suburti XXI amžiaus Lietuvos Tarybą. Delsti nebegalima: užtenka tik atidžiau pažvelgti į tai, su kokiu nuožmiu užsispyrimu griaunami Tautos namai – Lietuvos valstybė. Nuo pat Valstybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjo ir jos ardymas: uždarytos ir išvogtos gamyklos, teikusios piliečiams darbą ir pragyvenimą, uždaryta daugiau kaip 1200 bendrojo lavinimo mokyklų. O dabar atėjo eilė sugriauti ir Lietuvos universitetinio ugdymo sistemą. Skaityti toliau

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

2017-ųjų metų Kalbos premija bus įteikta Aleksui Bartnikui (video) (0)

lpd.lt nuotr.

Gruodžio 1 d. Valdovų rūmuose vyks iškilmingas Lietuvos Tarybai ir Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas Kalbos vakaras, kuriame Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė įteiks 2017 metų Kalbos premiją. Keturioliktuoju Kalbos premijos laureatu Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė Karaliaučiaus srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininką Aleksą Bartniką. Premija buvo skirta už ilgametį lituanistikos, etnokultūros ir lietuvių kalbos mokymo plėtojimą Karaliaučiaus srityje. Felicijos Bortkevičienės (1873–1945), žodžio laisvės gynėjos, Skaityti toliau

S. Jazavita. Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos (5)

Simonas Jazavita | Asmeninė nuotr.

Vilniaus konferencija, prasidėjusi lygiai prieš šimtą metų – labai reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje.  Būtent joje išsigrynino mintis, kad Lietuvos nepriklausomybės reikia ne tik siekti, bet tai bus padaryta ir jau pakankamai greitai.

Šiame svarbiame darbe dalyvavo pakankamai didelis dalyvių skaičius – virš 200. Be abejo, tai buvo be galo skirtingi žmonės. Dalis jų, buvo aktyvūs ir pastebimi šiuose organizaciniuose reikaluose jau gerokai anksčiau – tarkim Antanas Smetona, Petras Klimas ar didelį Skaityti toliau

Nuspręsta tęsti Valstybės Nepriklausomybės stipendijos teikimą (0)

Valstybes_nepriklausomybes_stipendija-vu.lt

Birželio 29 d. Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje, svarstant Valstybės Nepriklausomybės stipendijos klausimą, buvo nutarta dėl jos tęstinumo. Peržiūrėjus Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo nuostatus ir sudarius skyrimo komisiją, stipendiją būtų galima skirti jau 2018 metais. Tai būtų simboliška, nes pirmoji Valstybės Nepriklausomybės stipendija buvo įteikta minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Stipendija buvo teikiama, kol dirbo penkerius metus paskirta Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija (2009–2014). Skaityti toliau

„Atspindžiai”: Vrublevskių bibliotekoje yra Vasario 16-osios Akto juodraštis (video) (0)

Rasa Sperskienė,Audrys Antanaitis, Rimvydas Ginkus | Alkas.lt nuotr.

Tai nėra naujiena istorikams, tačiau po profesoriaus Liudo Mažylio atradimo Berlyne, visuomenė kažkaip savaime prisiminė, kad Vasario 16-osios aktas atsirado ne tuščioje vietoje. Buvo keletas originalo egzempliorių, buvo Tarybos posėdžių protokolai, pagaliau buvo juodraščiai. Vienas iš tokių juodraščių vokiečių kalba jau senokai atsidūrė Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, kažkada net buvo eksponuotas, tačiau visuomenei žinomas mažai. Kaip ir kiti dokumentai apie Lietuvos Tarybos veiklą ir aplinkybes, lėmusias Nepriklausomybės paskelbimą. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai? (33)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu karštai aptarinėjami Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrasti Vasario 16-osios akto originalai lietuvių ir vokiečių kalbomis tarsi ir nėra didelė sensacija turinio požiūriu – juk 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas yra gerai žinomas dokumentas, daugelio bemaž mintinai mokamas. Vis dėlto naujai surasti akto egzemplioriai šį tą patikslina ir mūsų žiniose apie patį dokumentą ir jo atsiradimo bei naudojimo aplinkybes, o taip pat leidžia šį bei tą pasakyti apie kitus, dar nežinomus egzempliorius. Skaityti toliau

E. Lukoševičius. Baltarusių karžygiai – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kariai (nuotraukos) (6)

Atskirojo Baltarusių Bataliono karininkai. Kaunas. 1921 m. Centre bataliono vadas pulkininkas A.Uspenskis šalia jo kapitonas B. Blagoveščenskis, abu Lietuvos Nepriklausomybes kovu dalyviai | VDKM archyvo nuotr.

Straipsnį skiriu Kovo 25 d. –Baltarusijos Nepriklausomybės dienai ir  artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, visiems žinomiems ir nežinomiems Lietuvos savanoriams sunkiausiu metu gynusiems Laisvę ir Nepriklausomybę.

Švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės dieną Vasario 16 tają, pasitikdami Kovo 11 tają, būdami artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje, turime progą ir pareigą prisiminti savo valstybės didvyrišką istoriją ir tuos, kurie gynė ir kovėsi, dėl jos laisvės ir Nepriklausomybės.

Latvijoje, Červonkos kaimo kapinėse stūkso įspūdingas paminklas, menantis garbingą  istoriją. O ji nepaprasta, galbūt daugeliui visai net nežinoma, užmiršta. „Keleivi, pasakyk Skaityti toliau

D. Grybauskaitė: Jeigu Lietuvai vėl reikės gintis – būsime drąsūs, veržlūs ir stiprūs (nuotraukos, video) (0)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 16 d. Vilniuje į Simono Daukanto aikštę prie Prezidentūros Valstybės atkūrimo dienos paminėti susirinko šimtai žmonių. Šią dieną lygiai prieš 98-erius metus – 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.

S. Daukanto aikštėje vyko Baltijos šalių vėliavų pakėlimo iškilmės. Iškilmėse taip pat dalyvavo pirmasis faktinis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus,  su žmona, Seimo ir Vyriausybės nariai, ambasadoriai bei Skaityti toliau

M. Kundrotas. Antanas Smetona – signataras, tautininkas, prezidentas (2)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Straipsnis skiriamas 1905 m. gruodžio 4–5 d. suburto Didžiojo Vilniaus Seimo 109-osioms metinėms.

1874 m. rugpjūčio 10 d. gimęs Antanas Smetona jau mokykloje išsiskyrė tautiškumu ir lyderio bruožais. Skaitė ir platino uždraustą lietuvišką spaudą, atstovavo moksleiviams konfliktuose su valdžia. Baigęs Peterburgo universitetą įgijo teisininko specialybę. Dirbo advokatūroje, po to – Žemės banke [1]. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Lietuva nuo LDK laikų sprendė sunkią dilemą – prie ko šlietis, likti suskaldytai ir skaldomai, priklausomai ar trapiai nepriklausomai, okupuotai, aneksuotai ar laisvai. Į šį hamletišką valstybės išlikimo klausimą vienareikšmio atsakymo, ko gero, nėra ir šiandien, kai prasideda naujas pasaulio persidalijimo vajus. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva (15)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą lietuvių tauta atėjo jau turėdama tam tikrą politinio gyvenimo patirtį. Buvo ne tik išsikristalizavusios pagrindinės politinės partijos, bet ir nusistovėjusios jų politinės kovos tradicijos, nes nuo 1906 iki 1912 m. jos jau dalyvavo keturiuose Rusijos valstybės dūmos rinkimuose. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos politiniame gyvenime įsitvirtino socialdemokratai ir demokratai, iš kurių radikalesnio sparno ilgainiui susiformavo valstiečiai liaudininkai, o iš nuosaikesnio – tautininkai. Taip pat būrėsi ir krikščionys demokratai, tačiau galutinai savo partinę struktūrą jiems pavyko sukurti jau tik po Lietuvos valstybės atkūrimo. Skaityti toliau

Vasario 16-oji prieš 96-erius metus. Kas tuomet vyko Kėdainiuose? (0)

Kėdainių miesto taryba 1921-24 m.

Vasario 16-ąją, prieš 96-erius metus, dvidešimt Tautos šviesuolių pasirašė nepaprastai svarbų dokumentą – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą. Jis skelbė, kad Lietuvos Taryba atstato nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos Valstybę su sostine Vilniuje ir tą Valstybę atskiria nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.  Šie tobulai surikiuoti žodžiai tiksliai nusakė kelią, kurį pasirinko lietuvių tauta. Kelią, kuris pareikalavo atkaklaus darbo, didvyriškumo ir aukos.

Nors valstybės atkūrimo Aktas buvo paskelbtas vasario mėnesį, realūs valstybės kūrimo Skaityti toliau

A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui (8)

Dr. Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Mūsų himne giedama:
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybės semia.

Iš tikrųjų, be istorinės atminties neįmanomas tautiškumas ir nepriklausomas valstybingumas, tautinė savimonė.

Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis rašė: Kol yra gyva tautinė savimonė, žlugus valstybei, tauta vėl ją atkurs atsiradus patogiam momentui. Bet jei tauta netenka tautinės savimonės, jos, kaip ir mirusio žmogaus, niekas nebeprikels. Skaityti toliau

L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo (2)

Švenčiame savo laisvos valstybės 94-ąsias nepriklausomybės atstatymo metines. Tai pati gražiausia mūsų visų šventė, kuri turi pakelti žmones ne tik sostinėje Vilniuje, bet ir atokiausiuose miesteliuose, kaimuose. Tad nuoširdžiai visus sveikinu su Vasario 16-ąja!

Lyg ir suprantame šios dienos reikšmę gyvenimui ir šalies istorijai, bet iš kitos pusės, atrodo, kad vis dar nesugebame ja tinkamai pasidžiaugti, deramai savo valstybę įvertinti, suprasti tada priimto Akto realią reikšmę ne tik 1918–1940 metų Lietuvai, bet ir dabarčiai, ypač atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę 1990 metais. Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ar gyvi mūsų širdyse Vasario 16-osios idealai? (1)

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė | Asmeninė nuotr.

Valstybinės šventės skatina mus atsigręžti į savo tautos istoriją, prisiminti asmenybes, aplinkybes ir priežastis, kurios lėmė konkrečius istorijos lūžius. Vienas tokių lūžių mūsų istorijoje – 1918 m. vasario 16 oji. Tą dieną Lietuvos Taryba pasirašė dokumentą, skelbiantį, jog Lietuva atsiskiria nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

To laikotarpio nuotaikas ir nusiteikimą, ryžtą patiems tvarkytis savo valstybėje atspindi prabėgus mėnesiui po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo „Lietuvos aide“ atspausdinti žodžiai: Skaityti toliau