Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

R. Ivanauskienė. Ir mes judinome žemę (I)

Vasario 16-oji. Jiems didysis egzaminas, mums – pamoka

Rasa Ivanauskienė, www.alkas.lt
2023-02-16 01:03:12
1
Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6, A. Jurašaitės nuotr.

Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6, A. Jurašaitės nuotr.

Vasario 16-oji vieniems Lietuvos valstybingumo šventė, kitiems – tik laisvadienis.

Iš tiesų po valstybingumo atgavimo sąvoka slypi ypatinga tautos dvasinės pergalės šventė ir rimta istorinė pamoka ateinančioms kartoms. Jeigu turėtume užsidegimo ir laiko įsigilinti į tą sudėtingiausią istorinį tarpsnį, suprastume, kada, švelniai tariant, nusišneka istorijos žinovai, sėdintys ant dviejų kėdžių.

Ir kodėl nusišneka, menkina lietuvių tautą, pateikia tik dalį informacijos, nuslepia kontekstą: nenori atskleisti ano meto Grožio, nes tai ugdytų mūsų pasididžiavimo jausmą savo protėvių ryžtingumu, tvirtumu, pasiaukojimu vardan Tėvynės. 

Taip, ne viskas ir ne visada klojosi gerai, bet buvo jų Auka ir Pergalė buvo. IR KOL MES GYVI KAIP TAUTA JŲ PERGALĖ TĘSIASI.

Anas laikotarpis moko to, ką šiandien baigiame prarasti: viltis neturi numirti net esant bevitiškiausiai padėčiai, būtinos teisingos mintys ir drąsūs, ryžtingi veiksmai, mes turime teisę ir pareigą gyvuoti tarp kitų tautų, ir jei kas nors kokiu nors būdu mums teigs, kad jis didesnis ir ypatingesnis, tuo tikėti nevalia. Ir maža tauta gali didingai gyventi, nes tikrasis Dydis  gimsta iš tautos Dvasios, ne iš kiekybės. 

Akivaizdu, kad dabartinė jaunoji karta menkai vertina Vasario 16-osios prasmę. Ta diena jie džiaugiasi, nes gali pailsėti, paslidinėti nulėkę į kokią svečią šalį…

O rusų okupuotoje šalyje daugelis tą dieną tyliai minėdavo savo širdyje. Buvo ir tokių, kurie, rizikuodami savo laisve, tai vienur, tai kitur iškeldavo Lietuvos trispalvę.

Tik pakėlęs storu dulkių sluoksniu apneštą Laiko uždangą ir valandų valandas mąsliai stebeilijęs suvoki prasmę,  supranti, kad istorija, besivystanti spirale, į kiekvieną naują savo žiedą įpina neišmoktas pamokas, kita vertus, suteikia galimybę mokytis iš praeities.

Tik kitos dekoracijos, tik nauji žodžiai ir sąvokos, o mokosi lietuvių kartos vis to paties: kaip išlaikyti tvirtą stuburą, suformuoti sveiką savigarbos jausmą, laikytis žmoniškumo principų, suvokti, kad nesaugoma tėvynė visada tampa kito grobiu.

„Aš patsai ir mano amžiaus žmonės galime jaustis be galo laimingais, kad mums teko pragyventi tie ilgi pasikeitimo etapai, po kurių iš užmaršties, pavergtos ir niekinamos tautos išaugome sau žmonėmis su drąsia pretenzija  reikštis šiame pasaulyje ir tarti lygiai su visais kitais savo žodį kaip laisvi su laisvaisiais. Ir mes judinome žemę.“ (Jonas Vileišis, Vasario 16 signataras, teisininkas, vidaus reikalų ministeris, diplomatas, Kauno burmistras.)

Taip kalbėjo žmogus, kuris nuo pat jaunystės aktyviai įsitraukė į kovą už lietuvybės atgaivinimą ir atsakingai, ryžtingai veikė kartu su kitais skelbiant valstybingumą ir atkuriant valstybę, kuri neegzistavo šimtmečius, neturėjo savo struktūros ir buvo užmiršta likusio pasaulio.

Nuo 16 a. vidurio skendom „lenkų jūroje“, 19 a. pabaigoje atitekom carinei Rusijai, o Pirmojo pasaulinio karo metais tapome vokiškuoju Oberostu.  

Viena ryškiausių kelio atkarpų į Lietuvos valstybingumo atkūrimą  – Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracija. Įprastai per šventę aktorius Signatarų namų balkone pakiliu tonu perskaito Akto tekstą, o daugelis net nesuvokia, kaip sunkiai ir kokiomis painiomis, rizikingomis aplinkybėmis jis gimė.

Bus netiesa, kai tūlas profesorius šnekės, kad lietuviai 1918 m. nežinojo ko nori. Jie buvo priversti laviruoti, o tai nereiškia nežinojimo.

Teisėtas siekis atkurti Lietuvos valstybę itin siutino mūsų artimiausius kaimynus: Vokietiją, bolševikinę Rusiją ir Lenkiją. „Krito korta“, kad savo laisvės klausimą sprendėme pirmiausia su kaizerine Vokietija, nes jos kariuomenė 1915 m. okupavo Lietuvos žemes, o kelis šimtmečius okupaciniuose gniaužtuose mus išlaikiusi Rusija savo grobikiškas užmačias pademonstruos tik 1919-aisiais.  

Lenkija aktyviai priešinsis mūsų žingsniams į nepriklausomybę, tvirtindama,  kad Lietuva gali egzistuoti tik jos sudėtyje ir Lenkija bus nuo „jūros iki jūros“.  

Šiandien Lietuvos valstybė griaunama iš vidaus: ji privatizuojama, draskomas tūkstantmečių kultūrinis audinys, jaunimą – mūsų ateitį –  nesunkiai susižvejoja leftistai, bando formuotis penktoji prorusiškoji paleckininkų kolona, kuri galbūt tikisi pasinaudoti piliečių nepasitenkinimu.

Daugumą mūsų paralyžiavo pavojinga mintis, kad nieko neįmanoma pakeisti. Minėdami Vasario 16-ąją, prisimindami, kaip gimė Nepriklausomybės deklaracija ir koks Kelias buvo nueitas, sugretinkime  jų ir mūsų veiksmus.

Pagalvokime, ar galime pateisinti mūsų dabartinę neviltį ir tai, kad neieškome teisingos išeities? Ar jiems buvo lengviau  20 a. pradžioje atkurti valstybę ir vėl ją įtvirtinti Europos žemėlapyje?

1569 metai. Pasirašoma Liublino unija ir Europoje susikuria didelė stipri Lietuvos-Lenkijos valstybė. Tačiau labai greitai ima dominuoti  lenkų kultūra. Nuolat deklaruojama, kad lenkų kalba – kultūringų, išsilavinusių ir tikrų katalikų kalba, o lietuviškai šneka tik mužikai ir, Viešpatie apsaugok, pagonys.

Juokinga: vieni tuo patikėjo, kiti tiesiog prisitaikė. Lietuvos kilmingieji ėmė kalbėti lenkiškai, o miestelėnai, suformavę savo kalbą iš lietuviškų, lenkiškų, gudiškų žodžių, ją irgi vadino lenkų, arba tuteišų kalba. (Vėliau  įsipins ir rusiški žodeliai.) Akivaizdu, kad pamažu lietuviškos tapatybės stuburas buvo sulaužytas.

Kai po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. mūsų Tėvynė buvo inkorporuota į Rusiją, lietuviškai kalbėjo tik kaimų glūdumoje.

Tapusios Rusijos imperijos dalimi Lenkija su Lietuva pasipriešino ginklu. Per du nesėkmingus sukilimus žuvo daugybė žmonių. Skaudžiai nubausta visa tauta – daroma viskas, kad būtų išrautos paskutinės lietuvybės šaknys, visiškai sunaikinta šviesuomenė.

1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas, o 1864 m. uždraustas lietuviškas raštas.  Rusifikacijos banga užliejo kraštą. Pasimokyta iš skausmingos patirties: to meto tautos lyderiai nebeorganizavo ginkluotų sukilimų.

Nedaugelis, kurie išlaikė tiesų stuburą, skaidrią sąmonę ir savąjį lietuvišką veidą, tikslo siekė per kultūrą ir švietimą. 19 a. pabaigoje mūsų padangėje sužibo ryškios žvaigždės: J. Basanavičius, V. Kudirka, broliai Vileišiai ir kt.

Lietuviškos šviesuomenės nebuvo daug, bet tie galingos dvasios žmonės suprato, ką reikia daryti, kad pastatytų ant kojų parklupdytą tautą, ir atkakliai siekdami tikslo aukojo savo gyvenimą.

O 1916 m., valdant kaizerinei Vokietijai, lietuviai ėmė suprasti, kad „ruskis nebegrįš“ ir jų padėtis galėtų keistis. Veikdama kultūros ir švietimo srityse šviesuomenė rimtai paniro ir į politiką.

Padėjo ir lietuviai užsienyje: skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją, užmegzdavo ryšius su įtakingais žmonėmis. Bendražygiams pavedus, P. Klimas parašo ypatingos svarbos darbą „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“ (vokiečių kalba). Jame pateikta istorinė apybraiža, lietuvių etnografinių žemių apžvalga, statistika ir aiškiai atskleistos lietuvių kalbos nykimo priežastys.

Vienas šio darbo tikslų – vėl įtvirtinti savo identitetą Europoje įrodant, kad Lietuva – nei Rusijos, nei Lenkijos žemė, ir parodant, kad tauta dar gyva.

Tų pačių 1916 m. birželio mėnesį, prisijungę prie Rusijos pavergtų tautų lygos, lietuviai pasirašo bendrą memorandumą Jungtinių Valstijų Amerikos prezidentui V. Vilsonui. Prie jo prideda ir savo memorandumą.

Tuo pat metu dalyvauja Lozanoje vykusiame Pavergtų tautų kongrese. Į jį atvyko vokiečių priešininkų, t. y. prancūzų, anglų, rusų, pavergtos 27-ios tautos. Lietuvių deklaracijos Lozanoje esminė mintis – prisimindami savo garbingą senovę, jie kovos, kol atgaus visišką nepriklausomybę.

Lenkų lyderiui J. Pilsudskiui pavyko įtikinti Vokietijos ir Austrijos valdžią, kad Lenkija nugalės rusus, jeigu tik jai bus suteiktas valstybingumas. 1916 m. lapkričio 5 d. paskelbtas Lenkijos karalystės atkūrimo aktas. Iki karo pabaigos likus dvejiems metams lenkai deklaravo, kad atvaduos vadinamąsias „lenkų žemes“, t. y., Ukrainą, Gudiją, Lietuvą ar bent jos dalį.

Todėl 1917 m. Vilniaus lenkų grupė įteikė memorandumą vokiečių karinei valdžiai, kuri pareikalavo, kad Lietuva sudarytų bendrą valstybę su Lenkija. O lietuviai įteikė kontrmemorandumą. Štai koks gyvenimas virė karo ir bado sąlygomis.

1917 m. balandžio mėnesį JAV įsitraukė į karą. Jėgų persvara pasikeitė vokiečių nenaudai. Be to, JAV prezidentas V. Vilsonas padarė pareiškimą, kad „visos tautos turi laisvo pasirinkimo teisę būsimoje pasaulio pertvarkoje“. Ši deklaracija teikė viltį pavergtoms tautoms.

Bet kaip lietuviai galėtų tai paversti realybe, kai kaimyninės valstybės turi „nenuginčijamų įrodymų“, kad mūsų žemės priklauso joms? Beje, tarpusavyje rungėsi skirtingos vokiečių politinės grupuotės, nes jų požiūris į Lietuvą su Kuršu, Latviją ir Estiją skyrėsi.

Lietuviai galėjo pasiduoti galingesnės jėgos spaudimui, kad gautų gerų postų pažadą ateityje, ir laukti. Galėjo raminti save: juk esame labai maži ir nieko nepakeisime, tad, tikėdamiesi geros lemties, lauksime Europos galingųjų ginčo pabaigos ir nuosprendžio, kas mes esame ir kur mūsų vieta.

Lietuva pasirinko kovos už laisvę Kelią. Beje, jie neakcentavo savo mažumo. Tvirtai laikėsi nuostatos: lietuvių tauta turi neginčijamą teisę gyvuoti tarp kitų tautų. Šią poziciją gynė visą laiką, nepaisant to, kaip aplinkybės verstų laviruoti.

Net kai buvo diktuojamos visiškai nepriimtinos sąlygos, Lietuvos atstovai ieškojo teisinių išeičių, kurios sudarytų galimybes ateityje pasiekti nepriklausomybę.

1917 m. Vokietija nutarė įsitvirtinti užgrobtose žemėse. Bet tam vien žemių okupacijos nebeužteko. Garsiai skambėjusi Tautų laisvo apsisprendimo deklaracija užkirto kelią atvirai grobikiškiems sprendimams. Vokiečiai ieškojo vingiuotų kelių.

Po gegužės mėnesį įvykusio Reicho, karinės vadovybės ir Kaizerio susitikimo nutarta: Lietuva ir Kuršas bus savarankiškos valstybės, tačiau kariniu, politiniu ir ekonominiu atžvilgiu prijungtos prie Vokietijos.

Akivaizdu, kad, jausdami savo galią ir iš anksto nusprendę apie lietuvių menkumą, vokiečiai tikėjosi susitarti „gražiai“, o pasauliui pademonstruoti, kaip „veikia“ Tautų apsisprendimo teisė.

Vokiečių atstovas Vilniuje pasiūlė J. Basanavičiui, vyskupui P. Karevičiui ir A. Smetonai tapti „ištikimų vyrų taryba“, kuri padės paversti planą realybe.

Šie griežtai atsakė, kad tik tauta turi teisę rinkti savo atstovus. Bekompromisis atkirtis privertė laviruoti galinguosius vokiečius. Leista sušaukti konferenciją, kurioje lietuviai patys išsirinktų tautos atstovus.

Sunkiomis karo sąlygomis nedidelis organizacinis komitetas be priekaištų organizavo Lietuvių konferenciją Vilniuje.

Buvo rašoma: „Svarbiausias mūsų rūpestis – pralaužti didžiuosius ledus ir išplaukti į pasaulinės politikos srovę. Tokiu ledlaužiu turėjo būti konferencija, kad ir labai skaudžiuose varžtuose suspausta.“

Rugsėjo 18 d. į konferenciją atvyko 220 atstovų iš visos Lietuvos. Iš savo vietų jie atvežė priesaką: „Neparduokite, nepasirašykite.“ Per kelias darbo dienas buvo aptarta daug aktualių  klausimų ir išrinkta Lietuvos taryba – 20 vyrų, kurių pečius užgulė didžiulė atsakomybė atkurti nepriklausomą valstybę.

Konferencija priėmė galutinę rezoliuciją, kuri numatė atkurti nepriklausomą Lietuvą su sostine Vilniumi, o tolesnę valstybės ateitį turėjo svarstyti Steigiamasis Seimas.

Sunkiausiu klausimu jiems tapo vokiečių iškeltas reikalavimas: susieti Vokietiją ir Lietuvą armijos-gynybos, susisiekimo, muitų ir finansų konvencijomis.

Negalėdami ignoruoti padiktuotų sąlygų, lietuviai ėmėsi jas interpretuoti. Rezoliucijoje labai aptakiai teigė, kad Lietuva bus pakrypusi ne tiek į Pietus ar Rytus, kiek į Vakarus, ir tam tikrais ryšiais, jeigu jie nekliudys mūsų valstybingumui, susisies su Vokietija.

Tačiau ir už šią formuluotę atvykę iš visos Lietuvos atstovai balsuoti nenorėjo. Juos teko gana ilgai įkalbinėti ir, kaip rašoma, buvo „prabalsuota tiesiog po aimana“.

„Lai gyvuoja laisva demokratiška nepriklausoma Lietuva!“, – tai buvo paskutinis S. Kairio mestas konferencijai obalsis, kurį visi su ašaromis ir džiaugsmu kartojo ir plojo.“

Tačiau vokiečiai, perskaitę šį tekstą, atkirto, kad dėl tokios Rezoliucijos nevertėjo ir konferencijos kviesti.

Nuo šio momento prasidėjo katės ir pelės žaidimas. Lietuviai siekė savo teisėto tikslo – nepriklausomybės. Vokiečių vadovybė neprileido nė minties, kad „kažkokie“ lietuviai galėtų išslysti jiems iš rankų ir, naudodamiesi jėga, demonstravo nuolatinį spaudimą.

Bet „juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“.  Meilė Tėvynei, atsakomybė, išmintis, gebėjimas susivienyti lemtingu metu leis pasiekti Pergalę. Jiems tai buvo didysis gyvenimo egzaminas, o mums – pamoka, iš kurios turime nuolat mokytis.

(Bus daugiau)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. N. Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji
  2. G. Navaitis. Amžinas laisvės troškimas
  3. Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia
  4. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ar gyvi mūsų širdyse Vasario 16-osios idealai?
  5. G. Navaitis. Apsisprendimas laisvei
  6. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai
  7. A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
  8. A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video)
  9. Z. Tamakauskas. Mūsų namai – išsaugoti Vasario 16-osios idėjų kūrybine dvasia
  10. D. Tarailienė. Žvilgsnis į 1918 m. Vasario 16-ąją
  11. V. Mikailionis. Ar sulauksime karališkos dovanos?
  12. Z. Tamakauskas. Prie Vasario 16-osios slenksčio… 
  13. L. Baliukevičius-Dzūkas. Aš noriu ir stengiuosi eiti visiško pasiaukojimo keliu…
  14. Z. Vaišvila. Kiek Vasario 16-osios dar turime savyje
  15. V. Navaitis. Kada pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kodėl istorikai meluoja

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Nuoroda says:
    4 mėnesiai ago

    • Nacionalinis susivienijimas. Dėl LGGRTC pavadinimo keitimo naikinant žodį „genocidas“
    – propatria.lt/2023/02/nacionalinis-susivienijimas-del-lggrtc.html
    Ar ne tiems patiems Briuselyje bei Lietuvoje šis žodis akis bado, kam rūpi, gink, Dieve, Ukrainos pergalėmis nepažeminti Putino? Trukdo taip pat, kaip 1990 m. trukdė tautų atsiskyrimas nuo Kremliaus, kaip šiandieninis priešinimasis sugrįžti į Kremliaus glėbį. Ir todėl jiems, kaip ir Kremliui, labiausiai rūpi, kad karo veiksmai ir toliau liktų Ukrainoje, kad nepersikeltų į Rusiją?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Atostogoms paruoškite ir elektros prietaisus

2023 06 04
Sodo darbai | pixabay.com, Miller Eszter nuotr.

Sodo darbai įsibėgėja: kaip išvengti nelaimių?

2023 06 03
Geniniai paukščiai | „Natura 2000” nuotr.

Kaip išsaugoti nykstančius genius

2023 06 03
Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“ | paneveziomuziejus.lt nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“

2023 06 03
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Kviečia etnokultūrinės vasaros stovyklos 2023

2023 06 03
Rodyti daugiau

Naujienos

VMVT | VMVT logo
Lietuvoje

VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių

2023 06 05
Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05
Pgalbos telefonas 112 | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

AAD primena, kada skambinti numeriu 112

2023 06 05
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių
  •  Atsinaujinanti energija – investicija į ateitį
  • Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą
  • VNO keleivius veš elektriniai autobusai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
1
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

„Pirmuosius akinius man uždėjo, kai buvau trylikos – jie buvo skirti žiūrėti į mokyklos lentą. -0,75 dioptrijų stiprumo, šlykščiai raudonais...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Seinų netekimas sukėlė didžiulį visuomenės nusivylimą. Lietuvos kariai, piktindamiesi esama padėtimi, patys prašėsi siųsti juos į lenkų frontą. Lietuvos...

Skaityti toliau

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Birželio 16–18 dienomis vyksiančios Europos archeologijos dienos yra archeologijos mokslą ir archeologinį paveldą pristatantis tarptautinis renginys, kurį sumanė Prancūzija. Prie...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Myliu Lietuva apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Pixabay.com nuotr.

Lietuva – patraukli užsienio studentams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai