Žymos archyvas: Lietuvos Partizanai

Prie URM piketuotuotojai bandė apginti J.Noreikos atminimą nuo L.Linkevičiaus išpuolių (nuotraukos, video) (8)

Piketas prie URM | S. Gorodeckio nuotr.

Laisvės kovotojų, tremtinių ir kitos patriotinės organizacijos antradienį surengė piketą prie Užsienio reikalų ministerijos ir ragina ministrą Liną Linkevičių atsiprašyti dėl partizano Jono Noreikos-Generolas Vėtros, arba atsistatidinti. Pasak piketo rengėjų, ministras savo viešais komentarais paniekino Jono Noreikos ir visų laisvės kovotojų atminimą.

Prie Užsienio reikalų ministerijos susirinkę apie 80 protestuotojų su trispalvėmis ir plakatais su užrašais: Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. A. Ramanauskas-Vanagas bus palaidotas, o ne „perlaidotas“ (28)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Pagarbiai nusiteikę džiaugiamės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 metų Deklaracijos signataro, sovietinių budelių nukankinto Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimu, būsimu jų iškilmingu palaidojimu. Tačiau nesmagu girdėti, kai per įvairią mūsų žiniasklaidą dažnokai kalbama apie jo ir kitų surastų kovotojų palaikų vadinamą „perlaidojimą“ . Jei perlaidojama, vadinasi jie kažkada jau buvo palaidoti…

Tai netiesa. Skaityti toliau

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ partizanų ir tremtinių filmų renginyje „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“ (0)

Filmas apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą vėl grįžta į Lietuvos ekranus. 2018 m. rugsėjo 29 d. „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ dalyvaus partizanų ir tremtinių filmų renginyje „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“, kuris vyks Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19.

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Pagrindinis filmo leitmotyvas – dviejų Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo žūtis 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje, netoli Punsko.

Filmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. „Baladė“ buvo kuriama 6-erius metus.

Filmo premjera vyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Jis buvo rodomas dar kartą Punske, taip pat Kauno technologijos universitete, Jurbarko kultūros centre, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, Kauno kino centre „Romuva“, Lazdijuose, Kalvarijoje, Merkinėje ir kt. Filmą parodė ir Lietuvos televizija.

Spalio mėnesį „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“, kaip ir kiti festivalio filmai, bus demonstruojama įvairiose Kauno miesto salėse, lapkričio mėnesį – Lietuvos regionuose, taip pat Punske.

filmu-festivalis

Renginio temos:

1. Partizaninio karo priežastys
2. Partizaninių pajėgų struktūra
3. Partizanų kovos strategija ir taktika (ginkluotė)
4. Partizaninių organizacijų vienijimosi procesas
5. Kolaboravimas ir išdavystės
6. Partizaninis karas: tautos pergalė ar pralaimėjimas
Kitos temos:
Partizaninė spauda
Tremtis


Renginyje numatomi demonstruoti filmai

 

„Laisvės kryžkelės. Pietų Lietuvos partizanų sritis. Apybraiža apie Adolfą Ramanauską-Vanagą“

Dokumentinis, 2010 m., 10 min.
Kūrybinė grupė: Dalius Žygelis

Ričardas Čekutis

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, matydamas savo tautiečių kančias, kasdieninius žmonių areštus, okupantų savivalę, būsimasis partizanų vadas galutinai apsisprendė išeiti kovoti drauge su kitais jau veikiančiais laisvės kovotojais. Adolfas Ramanauskas pasirinko Vanago slapyvardį, iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1946 m. – Merkio rinktinės vadas, 1947-ųjų rudenį ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o po D. Jėčio-Ąžuolo žūties paskirtas ir Pietų Lietuvos srities vadu. Sričiai sėkmingai vadovavo iki 1948 m. spalio, kai išvyko į Vakarų Lietuvą tęsti visos Lietuvos partizanų vienijimąsi.
1949 m. vasario mėn. vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Adolfas Ramanauskas išrinktas Vyriausiosios vadovybės nariu, LLKS pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju. 1950 m. sausio 19 d. buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu, o vasario 2 d. Adolfas Ramanauskas patvirtino pradėjęs eiti šias naujas pareigas. 1956 m. spalio 11 d. išduotas bendramokslio. Apgydytas Vanagas buvo kankinamas dar beveik metus. 1957 m. lapkričio 29 d. LTSR Aukščiausiojo Teismo nutarimu jam įvykdyta mirties bausmė.


„Tėvynė – tai ta vieta žemėje, už kurią tu esi atsakingas“

Dokumentinis-eksperimentinis, 2016 m., 77 min.
Režisierė Rima Vinerskaitė
Filmavo Rima Vinerskaitė
Robertas Kisielius
Laurynas Lukoševičius
Montažas Audrius Grigoraitis
Rimos Vinerskaitės – režisierės, Aistės Petrauskienės – istorikės dokumentinio-eksperimentinio filmo Ratnyčios upelio kranto bunkeryje idėjos įgyvendinimas.

Apgyvendinami laikinai pakaitomis Juozas Kavaliauskas, kalvis, Mikas Suraučius, kompozitorius, Tomas Vailionis, eilinis, 100-osios kuopos karys savanoris, Ramūnas Šerpetauskas, karininkas, Miroslavas Filistovič, kapitonas, karo medicinos tarnybos psichologas. Kiekvieno apmąstymai apie Tėvynę, rezistenciją, asmeninę atsakomybę, pasipriešinimą.

Dainavos apygardai vadovavusių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko, Juozo Gegužio-Diemedžio biografijų prisiminimai ir liudijimai.


„Partizano žmona“

Dokumentinis, 2011 m., 50 min.
A Propos studija
Scenarijaus autorius Vytautas V. Landsbergis
Režisierius Vytautas V. Landsbergis
Agnė Marcinkevičiūtė
Operatorius Audrius Kemežys
Gvidas Kovėra
Montažo dizaineris Tomas Rugevičius-Rugys
Garso operatorius Vytis Puronas
Filmo prodiuseris Vytautas V. Landsbergis

1948 m. Paryžiuje dr. Nijolė Bražėnaitė-Poretto susipažino su partizanų vadu Juozu Lukša-Daumantu, atvykusiu iš Lietuvos slaptai misijai. 1950 m. vasarą juodu susituokė. Mokydamasis prancūzų ir JAV žvalgybos mokyklose, Juozas Lukša-Daumantas turėjo slapstytis, dažnai keitė gyvenimo vietą. Vienintelė galimybė palaikyti ryšį su žmona Juozui Lukšai liko laiškai. Praėjus mėnesiui po vedybų Juozas Lukša anglų žvalgybos lėktuvu buvo perskraidintas į Lietuvą su dar dviem Vakaruose mokytais partizanais.

1951 m. rugsėjo 4 d. Juozas Lukša žuvo išduotas buvusio bendražygio J. Kukausko. Jo palaidojimo vieta nežinoma.

1953 m. Nijolė Lukšienė persikėlė gyventi į JAV. 1957 m. JAV kongresmenas Č. J. Kerstanas pranešė Nijolei apie jos vyro Lukšos žūtį. Iki tol net šešerius metus Nijolė nieko nežinojo apie savo mylimąjį. Tuomet jai buvo 33 metai. Antrąsyk Nijolė Lukšienė ištekėjo už italų gydytojo Florenso Poretto. Išaugino dvi dukras – Liuciją ir Laurą. Kasmet rugsėjį Nijolė atvažiuoja į Lietuvą, aplanko Juozo žūties vietą.


„Nematomas frontas“

Dokumentinis, 2014 m., 87 min.
Kino kūrėjai: Jonas Ohmanas
Vincas Sruoginis
Markas Johstonas

„Tik nepasiduokit gyvi.“ „Geriau jau mirti nei tarnauti okupantui!“ „Už Lietuvą, už laisvę, vyrai.“ Šie atviri ir jaudinantys žodžiai skambėjo ir partizanų – žmonių, pasiryžusių paaukoti gyvybę dėl savo šalies, lūpose. Sovietų valdžios karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirčiai neabejingi vyrų būriai 1944–1953 m. susibūrė į pasipriešinimo judėjimą ir kovojo prieš komunistų pasaulį Sovietų Sąjungoje.
Filme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikiami pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus. Poetinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščių, tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės istorija.


„Ledo vaikai“

Dokumentinis, 2013 m., 68 min.
Kūrybinė grupė:
Justinas Lingys (Lietuva)
Jonas Ohmanas (Švedija)
Edgaras Engizeris (Latvija)
Inga Berulienė (Lietuva)
Algis Liutkevičius (Lietuva)
Vytautas Jankevičius (Lietuva)
Algimantas Apanavičius (Lietuva)
Tomas Ribaitis (Lietuva)
Leonidas Glušajevas (Lietuva)
Ken Basford (Didžioji Britanija)
Živilė Kropaitė (Lietuva)
Raimondas Šeštakauskas (Lietuva)
Lina Lingienė (Lietuva)
Ieva Jegelavičiūtė (Lietuva)
Žydrūnas Tamas (Lietuva)
Ala Asovskaja (Lietuva)
Algirdas Žvinakevičius (Lietuva)

TV Europa užsakymu sukurtas autorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos filmas „Ledo vaikai“, kurį pristato istorikė Sandra Kalnietė (Latvija).
1941-06-21 prasidėjusi Baltijos šalių okupacija, masiniai areštai, be teismo tremtis į Sibirą. 800 kilometrų už poliarinio rato, Lenos žiotyse, Trofimovsko saloje, žiemą po 12 valandų dirbusių vaikų likimai latvių, lietuvių moterų prisiminimuose. Parodyta vietinių evenkų atjauta išmokė tremtinių moteris ir vaikus vartoti žalią, nevirtą žuvį, apsisaugoti nuo ligų, išlaikyti gyvybę atšiauriomis sąlygomis. Po Stalino mirties atsivėrusi viltis sugrįžti į Lietuvą, bet laukė persekiojimai, atgalinė tremtis. Šios aplinkybės išugdė imunitetą – išlaikyti šiaurietišką išdidumą, pasipriešinti, nepasiduoti.


„Partizanų spauda“

Dokumentinis, 2011 m., 26 min.
Kūrybinė grupė:
Inga Berulienė
Justinas Lingys
Jonas Narbutas
Ramūnas Skersys
Elvinas Azovič
Anatolijus Tetiušinas

XX a. Lietuvos istorijoje itin svarbus rezistencinės kovos laikotarpis, kuris prasidėjo 1944 m. ir truko iki 6-ojo dešimtmečio vidurio. Tuo metu ypač aktualus tapo visuomenės švietimas, nes jos moralinius orientyrus negailestingai naikino sovietinė propaganda. Partizaninė spauda – tai karo laikotarpio spauda. Dauguma leidėjų taip ir liko anonimai, jie kaip karo korespondentai darė savo darbus ir dažnai žūdavo mūšiuose, bunkeriuose.
Apie partizanų spaudą pasakoja Ričardas Čekutis – žurnalistas, Dalius Žygelis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro „Gyvosios atminties“ programos vadovas, Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė – LR Seimo narė, Arvydas Anušauskas – istorikas.


„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“

Vaidybinis-dokumentinis, 2016 m., 100 min.

Autorius Sigitas Birgelis
Režisieriai: Sigitas Birgelis

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė
Scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai visiems įdomu. Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojau prieš 26 metus. Laikas yra sąlyginis reiškinys. Jis teisingas, visagalis, viską žinąs; viską gydo, pateisina, įvertina, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senų Šlynakiemio pušų. Nežinau, kiek joms šiandien metų, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui tada ėjo 20-oji žiema. Nepasakojo jis man apie partizanus; tylenis būdamas retai kalbėdavo, nes net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Vėliau supratau, kiek per gyvenimą man pasakojo tylėdamas. Daug vėliau sužinojau, kad nuo vietos, kur 1949 m. gruodžio mėn. 15 d. žuvo Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygys, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas, mane skiria 2 km. ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30-ies.“


„Nesulaužyta priesaika“

Dokumentinis, 2007 m., 28 min.
Agnės Marcinkevičiūtės režisuotas dokumentinis filmas – pasakojimas apie kupiną išbandymų Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės partizano Juozo Armonaičio-Triupo vaikystę, jaunystę, ankstyvą apsisprendimą prisijungti prie partizaninio judėjimo. Pasakojimas apie draugų žūtis, išdavystę, atviras kovas, patekimą į KGB rankas, kankinimus, lageriuose praleistus metus ir priesaikos laikymąsi. Greta partizano Juozo Armonaičio-Triupo, prisiminimais dalinasi lietuvių dvasininkas, disidentas Alfonsas Svarinskas, buvusi ryšininkė Aldona Vilutienė. Filme glaustai supažindinama su to meto pasipriešinimo istorija, pateikiami dokumentai, autentiškos fotografijos, grojamos partizanų dainos. Istorijos faktus komentuoja Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Dalia Kuodytė, žurnalistas Ričardas Čekutis ir istorikas Jonas Gustaitis.


„Kupiškio krašto rezistencijos istorija“

Dokumentinis-vaidybinis, 2015-15-04, 30 min.
Filmo kūrėjai: Vilija Morkūnaitė

Petras Vireliūnas

Užsakovas Kupiškio etnografinis muziejus
Tai pirmas filmas, pasakojantis apie Kupiškio krašto rezistencinį judėjimą po Antrojo pasaulinio karo. Pasakojimas apie vieną iš partizaninės kovos vadų Albiną Tindžiulį-Dėdę. Tai žmogus, kuris kaip tūkstančiai kitų turėjęs padaryti svarbiausius savo gyvenimo darbus. Karo aviacijos lakūnas, kapitonas, generolo Antano Gustaičio adjutantas, partizanų vadas. Kupiškio krašte žuvo per 650 partizanų. Visų žmonių atminimui. Prisiminti, negalima užmiršti…


„Ištikimybės priesaika: partizanų metraštininkas Audrius Drukčius“
Dokumentinis, 2012 m., 208 min.
Kūrybinė grupė: Audrius Navickas

K. ir G. Kajokai

Audrius Drukčius partizano priesaiką davė, kai jam tebuvo septyniolika, po to, kai miške žuvo brolis. Tačiau netrukus iš būrio vado Balio Vaičėno-Kiubarto gavo specialią užduotį, kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdė visą gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku, perteikiančiu tikrąjį jų vaizdą.

Jo sukaupta ir išsaugota archyvinė medžiaga tapo pagrindu solidžiai studijai apie „Lokio“ rinktinę, o daugiau kaip 6000 eksponatų – Obelių muziejaus Rokiškio rajone pagrindu. Ir šiandien šis Audriaus Drukčiaus archyvas vertinamas kaip vienas įvairiapusiškiausių laisvės kovų atspindžių.


„BUNKERIS“. „Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis-Bėda“

„Tokia buvo dalia“

Dokumentinis, 1 dalis, 2016 m., 34 min.

Video autorius Virginijus Kašinskas
Laisvės gynėjas, partizanų kuopos vadas, politinis kalinys, visuomenininkas Jonas Kadžiulis-Bėda surado savo buvusio bunkerio vietą Dabužių miške su kitais entuziastais ir pagalbininkais 2009 m. vasarą ir atkūrė buvusią slėptuvę. Jono Kadžiulio-Bėdos prisiminimai bunkeryje.
Gimė 1929-01-29. 1948–1953 m. kovojo partizanų gretose, išduotas ir nuteistas kalėjo 25 metus, vėliau 10 metų išbuvo tremtyje. 1998-04-14 buvo pripažintas kariu savanoriu. 1998-05-13 jam suteiktas leitenanto karinis laipsnis.


„BUNKERIS“. „Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis-Bėda“

„Pasiryžę buvom žūti“

Dokumentinis, 2 dalis, 2016 m., 31 min.

„… ekskursantai iš viso pasaulio buvo šiame bunkeryje…“ Jono Kadžiulio-Bėdos interviu bunkeryje žiemą (net garas iš burnos eina kvėpuojant). Deklamuoja savo eiles apie merginą prie sužeisto partizano, prašančio jį palikti ir išsaugoti savo gyvybę. Jonas išsiskiria savo dvasingumu, išgyventų sunkumų apmąstymais, minčių dėstymo skaidrumu, pavydėtinu susikaupimu.

„… šiuose kraštuose dirbo apie 200 stribų partizanų, buvo apie 250 smogikų…“


„Lagerių moterys“

Dokumentinis, 2011 m., 29 min.
Autoriai: Vytautas Damaševičius

Juozas Matonis
Nijolė Sadūnaitė nuo sovietinės okupacijos laikų rezistentė ir disidentė. Perėjo Sibiro lagerių pragarą aštuntajame dešimtmetyje. Augusi okupuotoje Lietuvoje matė pokario kovas, suguldytus žuvusius partizanus miestelio aikštėje, areštus, trėmimus. Išaugusi tikinčioje šeimoje, Nijolė pasirinko vienuolės kelią, užsiėmė eucharistine veikla, aktyviai dalyvavo pogrindžio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidime. 1974 m. buvo suimta ir nuteista lageriui ir tremčiai. Kalėjo Mordovijos politinių kalinių lageryje. Dalijasi prisiminimais apie tų lagerių nužmogintą pasaulį jau lagerių agonijos pabaigoje. Tarp Nijolės Sadūnaitės draugų buvo įvairių Sovietų Sąjungos tautybių politinių kalinių.


„Tremties muziejus „Šūbertinė“
Autorius Petras Jokubauskas
Tauragės partizanų ir tremtinių muziejaus varganas ir ilgas ruošimo periodas, džiaugsmingi atidarymo momentai, jaunojo kario priesaika.


„LAIKOM FRONTĄ!“ „Kas tu esi, prof. Markuli?“

Dokumentinis, 1 dalis, 2015 m., 59 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius
Po Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos-Arūno ir partizano, MGB agento Juozo Markulio-Erelio biografijų paralelės.


„LAIKOM FRONTĄ!“ „Kas tu esi, prof. Markuli?“

Dokumentinis, 2 dalis, 2015 m., 60 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius
Po Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos-Arūno ir partizano, MGB agento Juozo Markulio-Erelio biografijų paralelės.


„Agentūrinė byla „Vakarai“ 1947 m. Sigitas Kvietkauskas“
Dokumentinis, 2014 m., 52 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius
Sigitas Kvietkauskas, karo savanoris, partizanas, tremtinys, detaliai pasakoja, kaip iš jų sodybos pasienyje 1947 metais Juozas Lukša-Daumantas su grupe partizanų pirmą kartą perėjo Lenkijos sieną ir atlikę užduotį laimingai sugrįžo atgal.


„LAIKOM FRONTĄ!“ „Antanas Lukša“

Dokumentinis, 2015 m., 72 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Ryšininkas, partizanas Antanas Lukša-Arūnas, vienas iš keturių brolių partizanų, dalyvavo kautynėse su okupantais Mozūriškio miške. Dalyvavo taip pat išsiaiškinant Albino Markulio-Erelio išdavystes, planuojamą Lietuvos partizaninio pasipriešinimo sunaikinimą. Kovų draugo išduotas, kankintas, nuteistas ir ištremtas į Sibiro lagerius. Po tremties sugrįžęs sukūrė šeimą, aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijos kūrime.


„Lietuvos karininkas Jonas Semaška-Liepa“

Dokumentinis, 2014 m., 49 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Majoras Jonas Semaška-Liepa Žemaitijoje suvienijo veikusias pavienes partizanų grupes į organizuotą derinį – Žemaitijos legioną – ir tapo jo vadu. Istoriją pasakoja jo sūnus Jonas Semaška.


„Žemaitijos legionas 1944–1945 metais“

Dokumentinis, 2014 m., 88 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Paskutinio „Žemaitijos legiono“ žvalgybos štabo nario Stepono Grybausko kautynių, organizacinės veiklos vaizdingi prisiminimai.


„Paskutinis interviu su Vytautu Juodsnukiu“

Dokumentinis, 2013 m., 44 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Ryšininko, partizano, tremtinio, rašytojo, dainininko Vytauto Juodsnukio prisiminimai, suguldyti jo parašytose prisiminimų knygose. Ligos patale perduoti linkėjimai neprarasti vilties, tikėjimo savo siekiais, palydėti tremtyje kurtais dainų posmais.


„Mylėjo ir myli Tėvynę. Bronė ir Bronius Jungaičiai“

Dokumentinis, 2015 m., 44 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Kalvarijos krašto partizanų rėmėjų ir ryšininkų Bronės ir Broniaus Jungaičių nuveiktų darbų epizodai. Pavydėtinas Broniaus suvalkietiškas užsispyrimas, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, esančiam su negalia – be rankos plaštakos ir be vienos akies. Reto atkaklumo asmenybė.

Prezidentė aplankė Varėnos krašto Dainavos apygardos partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą (5)

Prezidentė susitinka su partizanu Juozu Jakavoniu-Tigru | lrp.lt nuotr.

Rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, minėdama Juodojo kaspino dieną, aplankė Varėnos krašto Dainavos apygardos partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą ir apžiūrėjo jo sodyboje įkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadų vadavietę Kasčiūnų kaime.

Juozas Jakavonis-Tigras, kuriam šiuo metu 93-eji, yra paskutinis likęs gyvas Varėnos krašto Dainavos apygardos partizanas. Būdamas vos 19 metų jis aktyviai įsitraukė į Lietuvos partizaninį judėjimą, buvo Pietų Lietuvos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago ryšininkas, kovų su NKVD ir vietinės Merkinės stribais dalyvis. Suimtas 1946 m. gruodžio mėnesį nešant partizanų

Skaityti toliau

Pagerbta graži Lietuvos partizano V. Balsio-Uosio gyvenimo sukaktis (nuotraukos) (0)

Pagerbta graži Lietuvos partizano V. Balsio-Uosio gyvenimo sukaktis | A. Grigaitienės nuotr.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos vykusių minėjimų tęsinys įvyko gegužės mėn. 20 dieną Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje, kurioje  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo viršininkas dim. majoras, buvęs Lietuvos partizanas ir sovietinių lagerių kalinys Vytautas Balsys-Uosis šventė savo 95-erių metų gyvenimo  sukaktį.

Sukaktuvininką pagerbti atėjo didelis būrys žmonių. Nuoširdžiais žodžiais jį sveikino atvykęs iš Panevėžio bendražygis – Partizaninio karo kovų dalyvis,  LLKS Prezidiumo pirmininkas dim. pulkininkas Jonas Skaityti toliau

Kariuomenės ir visuomenės šventėje – dvi skirtingų laikmečių karinės operacijos (0)

Kariuomenės ir visuomenės šventėje – dvi skirtingų laikmečių karinės operacijos | klubo „Grenadierius“ (partizanų) ir I. Budzeikaitės (LK) nuotr.

Gegužės 19 d., Alytuje, vyks jau papročiu tapusi Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Į šventę atėjusieji galės susipažinti ne tik su Karinėmis oro, jūrų, sausumos ir specialiųjų operacijų pajėgomis, išbandyti jėgas įvairiose rungtyse, turnyruose, bet ir pamatyti dvi karines operacijas. Viena jų – šių dienų Lietuvos karinių pajėgų, o kita – partizaninės kovos inscenizacija, skirta minėti 78 metų sukaktį nuo pagrindinių partizaninių kovų pradžios.

Partizaninės kovos su Vidaus reikalų liaudies komisariatu (SSRS NKVD) inscenizacijoje, Skaityti toliau

Seime vyks apskritojo stalo pokalbis apie partizaninį karą Lietuvoje (tiesioginė transliacija) (0)

Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr.

Balandžio 11 d., trečiadienį, 12 val., Konstitucijos salėje (Seimo I r.), vyks apskritojo stalo pokalbis „Partizaninio karo problematika istoriografijoje“, skirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms.

Renginio dalyviams sveikinimo žodį tars Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas. Diskusijoje taip Skaityti toliau

Ieškota Lietuvos partizano Stasio Lukšos (1925-1947) žūties vietos (nuotraukos) (1)

+L2050546-K100Sausio 18 d.  Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, miškuose vyko Lietuvos partizano Stasio Lukšos (1925-1947) žūties vietos paieška, kurioje dalyvavo LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Zapiškio būrio garbės šaulys Adolfas Jurgis Bartkus, Lietuvos partizano Antano Lukšos sūnus Kęstutis Lukša, LK sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro vrš. Gintautas Mauricas  ir 4 istorinių-karinių knygų autorius vrš. Ernestas Kuckailis  bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, šaulys dr. Raimundas Kaminskas. Skaityti toliau

Laisvės gynėjai žinojo, kad bus šmeižiami (19)

Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr.

Dar neišblėsus partizaniniam pasipriešinimui įžvalgesni Lietuvos partizanai jau numatė, kad ateityje jų pasišventusi kova bus teršiama pagal okupanto pagamintą kurpalį.

„Kelsis Lietuva – mūsų jau nebebus. Joje vėl užvirs gyvenimas – mūsų niekas neatmins, banditų vardais vadins — mums bus skaudu“, – savo dienoraštyje nerimavo Tauro apygardos partizanų kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, kunigas, žuvęs 29-erių.

„Kovoja visi idealistai, gražiausias tautos žiedas, nebijąs už savo tėviškę galvą paguldyti. Nėra kovos be aukų, lygiai kaip nėra laisvės Skaityti toliau

R. Čepaitienė. „Vanagaitės skandalas“ – pabaiga ar tęsinys? (7)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Diskusijos apie Antrąjį pasaulinį karą, Holokaustą, kolaboravimą ir pasipriešinimą Vidurio ir Rytų Europai yra ir dar, matyt, ilgai liks vienos skausmingiausių. Sovietinės Holokausto marginalizacijos bei oficialiosios propagandos, skelbusios antitarybinius „buržuazinius nacionalistus“ kriminaliniais nusikaltėliais ir nacių pagalbininkais, atgarsiai svarstant šitas temas tebekelia sunkumų ir konfliktų. Daugeliui istorikų liekant ištikimiems įsivaizdavimui, kad jų darbas yra tik korektiški moksliniai tyrimai, bet ne savo pasiekimų sklaida visuomenei jai suprantama kalba, kaip ir oficialiojoje atminties Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kaip Vanagaitė „dirba“ Lietuvai (6)

Rūta Vanagaitė „Dagens Nyheter“ leidinyje | Alkas.lt nuotr.

Skaitymuose apie Vanagaitę jau įdomiau ne kas sakoma, o kaip. Viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ internetiniame variante šitas „kaip“  ne mažiau įdomus. Gruodžio 5 d. buvo įdėtos bent 7 puikios Rūtos Vanagaitės nuotraukas (Oksanos Juško foto). Nuotrauka pirmiausia ir krenta į akis: inteligentiška, tokia vieniša (E. Zurofas neminimas) moteris stovi prie lango pušų fone;  štai ji,  sėdinti už stalo – jauki aplinka, tvarkingas kambarys; štai didelis šuo, gulinis prie kojų; jos mąslus žydrų (tikriausiai) akių žvilgsnis ir, atrodo (ak!), tose akyse kaupiasi ašaros… Už ką? Skaityti toliau

Mokslininkai patvirtina: Vilniaus Našlaičių kapinėse kitąmet ketinama ieškoti garsių Lietuvos partizanų palaikų (2)

 Vilniaus Našlaičių kapinės | wikimapia.org nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai baigė Vilniaus Našlaičių kapinių kompleksinių tyrimų pirmąjį etapą. Konstatuota, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956–1969 m. mirties bausme nuteistų asmenų kūnai. LGGRTC teigimu, dalis sušaudytų kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, kiti – kaltinti politiniais nusikaltimais.

Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šiose kapinėse turėtų būti užkasti ir garsių Lietuvos partizanų – Adolfo Ramanausko-Vanago, Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Pasak mokslininkų, čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė. Skaityti toliau

Vienadienės musės lenda prie šimtmečio erelių (11)

Alkas.lt koliažas.

Iki  svarbiausio  Lietuvos valstybės atkūrimo  šimtmečio renginio – Vasario 16-osios minėjimo –  liko mažiau nei 100 dienų, tačiau jokio įsimintino paminklo jubiliejui (istorinio romano, epinio vaidybinio  filmo, monumentalios skulptūros) net nepradėta kurti. Šimtmečio padėkų „Europos Sąjungai ir savo senelei“  kampaniją pakeitė „revoliucinių idėjų Lietuvai“ konkursas,  dar tebevyksta „šimtmečio dovanų“ akcija, betrūksta  tik atsiprašymų už  „istorines lietuvių kaltes visoms kaimyninėms  tautoms“ vajaus. Užuot  iškilmingai Skaityti toliau

D. Stancikas. Išvalstybinimas (38)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grįžau iš Lukiškių aikštėje vykusio mitingo „Mes be Vyčio nenurimsim“. Keli šimtai žmonių reikalavo, kad svarbiausia valstybės aikštė, kaip ir dera civilizuotoms sostinėms, žymėtų Lietuvos valstybės istoriškumą. Kad čia stovėtų atminimas žuvusiems už laisvę. Kad pagerbiant didvyrius svečiams iš užjūrių nereiktų vykti į tolimas Antakalnio kapines. Kad aikštėje stovėtų Vytis – istorinė jungtis tarp Lietuvos karalystės ir šiuolaikinės valstybės.   

Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu? (37)

Alkas.lt koliažas

Šiais laikais nuolat svarstoma, kaip Europos tautos prieš 75 metus išlaikė holokausto egzaminą. Izraelio Simono Vyzentalio (Simon Wiesenthal) centro Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukurtos organizacijos „Pasaulis be nacizmo“, kurios paskirtis – apšmeižti Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimą ir lietuvių antisovietinių partizanų atminimą, valdybos pirmininkas Rusijos oligarchas Borisas Špygelis tvirtina, kad lietuviai susikirto, pradėję žudyti vietinius žydus anksčiau negu pabėgo Raudonoji armijai ir atėjo Vermachtas, nesiliovė iki pat tos dienos, kai Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Mes atsiprašėme. O jūs? (22)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.

Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau

Pagerbti Tverečiaus krašto laisvės kovų dalyviai (nuotraukos) (1)

Nuotraukoje paminklas 1944-1953 m. Tverečiaus apylinkėse žuvusių Vytauto apygardos partizanų atminimui | P. Šimkavičiaus nuotr.

„Kai sūnų išleidai į laisvės kovas
Ir ašarą nubraukei tyliai,
Pašvaistė ties pamiške švietė rausva
Ir nešė kulkosvaidžius vyrai.
Tą naktį dangus negesino žvaigždžių,
Aušra nusigandusi švito
Ir kraujas iš daugelio vyrų širdžių
Nudažė Tėviškės arimą. <…>“ Skaityti toliau

L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva (8)

liudvikas-l-rasimas-asmenine-nuotr

Kada dar SSRS okupacijos sąlygomis vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, vėliau tapusią Atkuriamuoju Seimu – be įsipareigojimo atstatyti Lietuvos nepriklausomybę iš rinkėjų gavome įpareigojimą ir atstatyti tai, kas okupantų buvo sunaikinta – policiją, kariuomenę, karinį laivyną, diplomatines tarnybas ir visa, kas reikalinga nepriklausomos valstybės gyvenime, o įtvirtinant nepriklausomybę pastatyti tai, ko Lietuva dėl okupacijų negalėjo padaryti.

Tame tarpe ir meninėmis priemonėmis atkuriant ar sukuriant naujus nepriklausomos valstybės simbolius bei teisinėmis priemonėmis užtikrinti, Skaityti toliau

Partizanų parke pagerbti laisvės kovotojai (nuotraukos) (2)

Partizanų parke pagerbti laisvės kovotojai | Kauno sąjūdžio nuotr.

Liepos 15 d. Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse vyko gėlių padėjimas prie pulkininko monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925-2014) kapo.

Po to Ukmergės r. Vidiškių sen. Kadrėnų kaime monsinjoro A. Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke vyko Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė.  Partizanų parke buvo pašventintas Štuthofo kalinio kunigo Alfonso Lipniūno (1905 –1945) atminimo kryžius. Šv. Mišias už partizanus ir Lietuvos kariuomenę su kunigais aukojo vyskupas Jonas Kauneckas bei arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Po šv. Mišių vyko šventinė popietė, kurioje dalyvavo Skaityti toliau

Partizanų archyvo vietoje – indas su paslaptimi (0)

 Šalinamos žemės, esančios aplink metalinį puodą | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Valstybės dieną būrelis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio įamžintojų ir jų talkininkų Ustronės vienkiemyje Čiobiškio prieigose ieškojo archyvo, kurį pirmaisiais partizaninio karo metais paslėpė partizanų rėmėjai. Istorinės Bagdonavičių sodybos, dabar priklausančios Petrui Škiudui kieme, beveik metro gylyje, metalo ieškiklio pagalba aptiktas senovinis virimo puodas, užvožtas metaliniu dubeniu. Iš puodo kyšojo nemažos metalinės dėžutės kampas, tačiau šią ir daugelį kitų mįslių įmins nebe archeologai, o Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriai. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Monsinjoro A. Svarinsko atminimui pirmą kartą skambėjo oratorija „Himnas Meilei“ (video, nuotraukos) (0)

Alfonso Svarinsko atminimo vakaras | P. Šimkavičiaus nuotr.

Birželio 12 d. Vilniaus rotušėje iškilmingai pagerbtas ginkluotos pokario rezistencijos dalyvio, politinio kalinio, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nario, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjo, Lietuvos Aukščiausioios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario monsinjoro Alfonso Svarinsko ir Lietuvos partizanų atminimas. Gausiai susirinkę atminimo vakaro dalyviai pirmą kartą išgirdo Lietuvos nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorijos „Himnas Meilei“, skirtos mons. A. Svarinsko atminimui, dalį. Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje buvo aukojamos šv. Mišios už mons. A. Svarinską. Skaityti toliau

Dėl partizanų prilyginimo teroristams siūloma atleisti D. Udrį iš „Go Vilniaus“ vadovo pareigų (39)

Darius Udrys_vdu.lt

Birželio 1 d. Vilniaus savivaldybės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydama įvertinti savivaldybės valdomos įstaigos „Go Vilnius“ vadovo Dariaus Udrio elgesį. Pastarasis socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos partizanų ginkluotą pasipriešinimą okupacinei sovietų valdžiai prilygino terorizmui.

Savivaldybės nariai miesto mero klausia, ar Darius Udrys yra tinkamas toliau eiti pareigas po to, kai savo pasisakymais įžeidė šimtus tūkstančių Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos) (0)

Vincas Žaliaduonis-Rokas – svajingos veido išraiškos idealistas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, Vytauto partizanų apygardos Tigro rinktinės vado Vinco Žaliaduonio-Roko 65-osios žūties metinės.

„Mano tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Ir pradėjo Lietuva kraujuoti: degė sodybos, aidėjo šūviai pagiriais, vaitojo žmonės vagonuose, dejavo žemė ir dangus. Ar aš galėjau sėdėti rankas sudėjęs? Ar aš galėjau? Surakino mane, supančiojo, bet sutraukiau pančius ir nuėjau į girią pas kovotojus. Ar galėjau neiti? Užrišo man akis, kad nieko nematyčiau, užkimšo man ausis, kad nieko negirdėčiau. Bet išgirdau pagalbos šauksmą. Ar galėjau negirdėti? Norėjo užkimšti man burną, kad neištarčiau žodžio Laisvė. Skaityti toliau

Bus pristatytas Juozo Prapiesčio knyga „Amalo uogos“ (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Kovo 27 d., pirmadienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.) bus pristatytas žygeivio, Liaudies dainų klubo vadovo, vieno iš pogrindžio žurnalo „Pastogė“ leidėjų ir autorių Juozo Prapiesčio (1949–2013) rinktinė „Amalo uogos“, kurioje sudėti autoriaus jaunystės eilėraščiai, autobiografinės novelės, esė apie pokario partizanų likimus ir kiti kūriniai.

Viena iš naujosios rinktinės dalių – dar 1998 m. išleista J. Prapiesčio knyga apie Gerdašių kaimo žmones „Pasaulė prasdeda sodzun“, nušviesta iš vaikystės atsineštų Skaityti toliau

Kalinys F412: Nei amerikiečiai, nei anglai, nei prancūzai neis ginti Lietuvos… (50)

Buvęs partizanas ir Sibiro lagerių kalinys dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius | B. Vertelkos nuotr.

Viename iš Panevėžio Ramygalos gatvės daugiaaukščių gyvena pokaryje septynerius metus partizanavęs ir 15 metų sovietiniuose lageriuose iškalėjęs Vyčio kryžiaus Komandoro ordinu apdovanotas dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius. 92-uosius savo gyvenimo metus pradėjęs senolis turi puikią atmintį. Su šiuo garsiu panevėžiečiu kalbasi žurnalistas Bronius Vertelka.

Gyvenimo pradžia

– Savo gyvenimo metus skaičiuojame nuo gimimo. Kur jūsų gimtinė? Ar didelėje šeimoje augote? Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

A. Tyla. Trečius metus laukiu atsakymo iš LRT (30)

Prof. Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Beveik prieš trejus metus kreipiausi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) dėl Laisvės kovų, kaip mūsų tautos valstybinės tapatybės raiškos ir jos sklaidos žiniasklaidoje. Kreipimąsi išsiunčiau 2014 03 21 d. Jokio atsakymo nesulaukiau.

Manau, kad šis klausimas buvo, yra ir bus svarbus ir reikšmingas pilietiniam ir patriotiniam stiprinimui. Todėl norėčiau kreipimąsi paskelbti Jūsų dienraštyje.

*** Skaityti toliau

Kaune paminėtos Žemaičių legiono vado J.Semaškos-Liepos 70-osios  žūties metinės (nuotraukos) (1)

Paminėtos Žemaičių legiono vado J.Semaškos-Liepos 70-osios  žūties metinės | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinio biuro nuotr.

Sausio 22 d.  Kauno Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje bei Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko  partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jono Semaškos-Liepos  70-žūties metinių paminėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos laisvės kovotojai, savanoriai, šauliai, sąjūdiečiai, Jono Semaškos-Liepos artimieji, kauniečiai bei miesto svečiai.

Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodė šiam mūsų laisvės kovotojui skirtą dokumentinį filmą  „Jonas Semaška-Liepa“. Skaityti toliau

Kaune bus pagerbtas Lietuvos didžiavyrio pulkininko J. Semaškos-Liepos atminimas (1)

Jonas Semaška-Liepa | archyvinė nuotr.

Sausio 22 d. Kaune bus prisimintas ir pagerbtas Lietuvos karininko, partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jonui Semaškos-Liepos atminimas. Šiemet sukanka 70 metų nuo J. Semaškos žūties.

Renginio dienotvarkė:  10:30 val. – Gėlių padėjimas ant plk. Jono Semaškos kapo Kauno Petrašiūnų kapinėse. 12 val. – Šv. Mišios Kauno įgulos Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. 13:30 val. – Minėjimas Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, Mažoji salė, II aukštas). Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodys šiam mūsų tautos didžiavyriui skirtą dokumentinį filmą  „Jonas Semaška-Liepa“. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą (0)

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą | E. Kuckailio pieš.

Sausio 16 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al.39, Kaunas), vyks Ernesto Kuckailio knygos apie partizanus – „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatymas.

„Tylūs žingsniai per samanas“ – tai istorinė apybraiža – pasakojimas apie partizaną Šapalą, kuris 1944 metų rudenį pabėga nuo kareivių ir prisijungia prie miško brolių. Beveik du metus kovoja būryje, daugiausia darbuodamasis virėjo pareigose. Dalyvauja dviejuose dideliuose mūšiuose, patiria daug pavojingų nuotykių. Skaityti toliau