Žymos archyvas: Lietuvos Partizanai

L. Purlienė. Pokalbis su partizanu dzūku Juozu Tolvaiša (0)

Juozas Tolvaiša ir Laima Purlienė | FB „Vilnelė“ nuotr.

Vėl kalbuosi su savo partizanu dzūku Juozu Tolvaiša. Toli mes vienas nuo kito: aš savam, jis – savam kampe. Negi imsi dabar lankyti devyniasdešimt penktus metus pradėjusį žmogų, kai virusas pasaulyje per penkias dienas palietė per milijoną žmonių? Reikia jo amžiaus žmones apsaugoti, bet būtina neužmiršti ir nors pokalbių telefonu pagalba pabūti kartu.

Tai ar neliūdna jam? Sako: „Aš tiek metų sovietų lageryj prabuvęs, tai šitam kalėjime kaip nors prabūsiu.“ Ir juokiasi! Tai ir aš juokiuosi, nes man smagu jį linksmą įsivaizduoti. Nors iš tiesų tai gal jis nelabai linksmas. Kosti, sąnarius skauda, jokios pagalbos nėra. Nebuvo ir iki karantino. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviai – ne karių, bet partizanų tauta? (12)

Lietuvos kariai | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15-ąją, kuri dabar yra atmintina Okupacijos ir genocido diena, prasidėjo sovietinė Lietuvos okupacija. Vieniems birželio 15-oji yra gėdos dėmė, aukštųjų politikų ir kariuomenės išglebimo diena, kitiems – istorinė neišvengiamybė, kuriai Lietuva negalėjo pasipriešinti. Kaip ir Latvija, Estija, Austrija, Čekoslovakija, kurias tarsi smaugliai triušius prarijo rusų bolševikai ir vokiečių nacionalsocialistai. Nors Lietuvai prieš akis buvo ir kitoks pavyzdys – prieš kelis mėnesius rusų agresiją atrėmusi nedidelė Skaityti toliau

Ką žinomiems atlikėjams reiškia laisvės kovų dainos? (video) (2)

Indrė Dirgėlaitė | E. Genio nuotr.

Didžioji dalis dažnai niūniuojamų dainų yra autentiški laisvės kovotojo žodžiai – partizanų kūryba. Eilinis lietuvis paklaustas ar žino dainas – „Palinko liepa šalia kelio“ arba „Pražydo jazminai po langu“, net nedvejodamas gali padeklamuoti kelis stulpelius, bet tik retas, kuris žino, jog tai partizanų dainos. Lietuvos partizanų kūryba labai gausi. Jas kūrė, rašė, perrašinėjo ir net spausdino laisvės gynėjai, kurių visų vardų jau niekas nebesužinos, tačiau šios dainos atgyja vėl ir vėl. Yra nemažai šių dienų atlikėjų, muzikantų, kurie naujai įprasmina laisvės kovotojų dainas. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. V. Gylys: Kodėl priešintis? (12)

Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje Vytautas Gylys. [1938 m.] | LCVA, P-40516 nuotr.

Apvali sukaktis – prieš 75-erius metus pasibaigė Antrasis pasaulinis karas. Pasibaigė Europoje, tik ne Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse.Būtent čia ir yra esminė sankirta su Rusijos skleidžiamu istoriniu paskojimu, pagal kurį užplūdusios Stalino ordos vaizduojamos kaip „išvaduotojai“, tuo metu mums tai buvo tik vienos okupacijos pakeitimas kita.

Ir šita pastaroji okupacija Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms pasibaigė tik 1991 m., kai šių šalių nepriklausomybę vėl iš naujo pripažino tarptautinė bendrija, o Rusija 1993 m. išvedė iš jų okupacines pajėgas. Skaityti toliau

Netekome partizanų ryšininko Bronislovo Jungaičio (9)

Bronislovas Jungaitis | veteranai.lt nuotr.

Atsiremsiu, sakau,
Į nedidelį žemės sklypelį,
vadinamą Lietuva.
Žvilgsnį, mintį ir širdį
joje panardinsiu
Just. Marcinkevičius

Balandžio 13 d. užgeso Kalvarijos krašto Skaityti toliau

J. Burokas. Sugrįžimas į Ukmergės gimnazistų laisvės kovų praeitį (0)

FINMIN nuotr.

Kovo 12 dieną Vilniaus laidojimo namuose atsisveikinome su laisvės kovų dalyviu, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS), Ukmergės pirmoje vidurinėje mokykloje veikusios jaunimo pogrindinės organizacijos „Lietuvos patriotas“ nariu Vytautu Bačiumi.

Jis visą dešimtmetį rašė romaną „Sutrypti metai“. Knyga pasirodė 2013 metais, joje buvo nušviesta Lietuvos partizanų, jaunimo patriotinių organizacijų drąsi kova prieš okupantus, Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951) (2)

Bronius Krivickas (vidury) su Pilėnų tėvonijos vadu Stepu Giedriku-Giriečiu (dešinėje) ir Alfonsu Valentėliu-Bankininku Vailokaičiu. Biržų giria, 1951 ruduo | Biržų krašto muziejus „Sėla“, PL-4064 nuotr.

O, tėve Staline, brangus,
Jūs negražiai įpratęs:
Taip ryja nuosavus vaikus
Tik šlykščiosios gyvatės.
Bronius Krivickas.

Tai vienas žymiausių tarpukario nepriklausomos Lietuvos poetų ir rašytojų, rašęs poeziją ir prozą. Savo kūryboje Bronius Krivickas atsiskleidė, kaip žmogaus sielos žinovas, mokėjęs parodyti žmogų ir idealistiškai, atskleisdamas jo pozityviąsias savybes, jo siekį gėrio ir tiesos, pasiaukojimą bendrajam gėriui ir ypač talentingai – atskleisti žmogaus silpnybes, sarkastiškai pasišaipyti iš jų, ypač, kai rašo apie Lietuvos okupantus ir jų niekingiausius kolaborantus – stribus ir visokio plauko išdavikus. Skaityti toliau

Bus išleistas pašto ženklų blokas, skirtas Lietuvos partizanams (6)

Pašto ženklų blokas partizanai | Lietuvos pašto nuotr.

Vasario 7 d., penktadienį, Lietuvos paštas išleis dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtą pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Bloke – du paštai ženklai: 0,81 Eur vertės pašto ženklas, skirtas siųsti į Europos Sąjungos šalis, 0,84 Eur vertės – į kitas šalis. Pašto ženklų bloko tiražas – 6500 vnt. Su pašto ženklais bus išleistas pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas vyks vasario 7 d. Vilniuje, Gedimino pr. 7 įsikūrusiame pašte.

Pašto ženklų bloke – du pašto ženklai, kuriuose pavaizduoti 4 iš 8 partizanų, pasirašiusių Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją: Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, Lietuvos pedagogas, partizanas Juozas Šibaila-Merainis, partizanas Vytautas Gužas-Kardas ir Lietuvos partizanų pulkininkas Aleksandras Grybinas-Faustas. Skaityti toliau

A. Kentra. Mūsų šeima apsisprendė ginti Tėvynę (3)

Albinui Kentrai 2019 metų Laisvės premiją įteikia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis | K. Driaskiaus nuotr.

2019 metų Laisvės premijos laureato, Laisvės kovų dalyvio, Vilniaus universiteto ir Lietuvos atgimimo istorijos metraštininko, Miško brolių draugijos įkūrėjo Albino Kentros kalba 2020 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime

Ekselencijos Lietuvos Respublikos Prezidentai, gerbiamasis Seime, Vyriausybės nariai, Laisvės gynėjai, Lietuvos bažnyčių hierarchai ir visi švenčiantys Lietuvos laisvę, Ambassadors and diplomats from other friendly countries and all the quests celebrating today Lithuania‘s Freedom. Skaityti toliau

Sausio 13-osios proga partizaniškos eilės atgimė skaitmeniniu pavidalu (video) (0)

Sausio 13-oji | Rengėjų nuotr.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausį per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Šiuo laikotarpiu prisimenamas ir kitas svarbus Lietuvai laikotarpis, kuris tesėsi apie 10 metų (1944—1954) tai – partizanų kovų už laisvą Lietuvą laikotarpis. Tikslų partizanų skaičių sunku nustatyti. Lietuvių enciklopedija nurodo jų buvus net 100 000. Partizaninis judėjimas buvo apėmęs visą Lietuvą: Žemaitiją, Aukštaitija, Dzūkiją — kiekvienoje Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanų vadą Joną Čeponį-Vaidilą (Vaidevutį) išlydint (nuotraukos) (5)

Jonas Čeponis-Vaidila (Vaidevutis) (1925-2019) | LGGRTC nuotr.

Kas dorai myli savo Tėvynę, tas jos reikalus aukščiau už savo stato, tas supranta, kad nuo Tėvynės laimės priguli ir jo laimė. Atskirų žmonių likimas glaudžiai susijęs su Tėvynės likimu… Kai laivas skęsta, tik neišmanėlis apglėbęs savo daiktus stengiasi juos iš saugoti, o neina gelbėti laivo. Čia laivas – tai Tėvynė, kurią vargų,nelaimių audros blaško… Tebūnie Tau Tėvynė, kaip dienos šviesa akims, kaip duonos pluta alkanam, kaip indas vandens ištroškusioms lūpoms.
Kun. Motiejus Gustaitis Skaityti toliau

Seimo nariai prašo įamžinti generolo Povilo Plechavičiaus atminimą (8)

Generolas Povilas Plechavičius (1890-1973) | Vikipedijos nuotr.

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Povilas Urbšys, Stasys Tumėnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją ir Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisiją, prašydami svarstyti galimybę 2020 m., kuomet bus minimos 130-osios generolo Povilo Plechavičiaus gimimo metinės, įamžinti jo atminimą ir jo nuopelnus Lietuvai.

„Generolo P. Plechavičiaus drąsa ir ryžtas, nutiesė kelius į dešimtmetį trukusią pokario rezistenciją, jos kovas už laisvę ir nepriklausomybę, o per jas – ir į šių dienų Lietuvos nepriklausomybę“, – sako Laurynas Kasčiūnas. Skaityti toliau

Lietuvos partizanų-Miško brolių paminėjimas Punske, Šlynakiemyje ir Suvalkuose (0)

2019 m. gruodžio 13–15 dienomis Punske, Šlynakiemyje ir Suvalkuose vyks Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio karžygio, Dainavos apygardos karininko, partizanų kapitono Jurgio Krikščiūno-Rimvydo 100-ųjų gimimo ir 70-ųjų žuvimo metinių minėjimas. Renginio metu bus pagerbtas su Jurgiu Krikščiūnu žuvęs jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas.

Renginiai vyks tris dienas.

Penktadienį, gruodžio 13 dieną, 12 val. Punsko lietuvių kultūros namuose bus rodomas meninis-dokumentinis filmas apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ (trukmė 1 val.). Filmo premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko LKN. Jis dar buvo rodomas Kauno technologijos universitete, Jurbarko kultūros centre, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, Kauno kino centre „Romuva“, Lazdijuose, Kalvarijoje, Merkinėje ir kt. Filmas 2018 m. dalyvavo partizanų ir tremtinių filmų festivalyje „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“. „Baladę apie Rimvydą ir Žaibą“ parodė ir Lietuvos televizija. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Partizanus vaidinę aktoriai

Po filmo projekcijos, apie 13.30 val., Šlynakiemyje, partizanų žuvimo vietoje, vyks Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas. Dalyvaus Punsko, Vidugirių ir Seinų moksleiviai, tų įvykių liudininkai, visuomenė.

Šeštadienį, gruodžio 14 d., Punsko valsčiaus svetainėje vyks Terra Jatwezenorum konferencija. Pradžia 9.00 val. Šių metų istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ 11 tomą (abu numerius) pristatys vyr. red. pavaduotojas Kęstutis Subačius. Pranešimus skaitys: Justinas Sajauskas (Lietuvos–Lenkijos pasienio lietuvių partizanai: Sigitas Kajokas-Kovas, Kostas Kubilius-Meška, Julius Mielkus-Lubinas), Sigitas Birgelis (Jurgio Krikščiūno-Rimvydo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas) bei dr. Bronius Makauskas (Tarp heroizmo ir išdavystės. Okupaciniai refleksai pokario Sūduvoje).

Metraščio pristatymas

Svarbiausias tos dienos akcentas – knygos „Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo artimieji“ sutiktuvės. Ją išleido Punsko „Aušros“ leidykla. Knygą pristatys jos sudarytoja Rita Pauliukaitienė. Punsko LKN teatras „Kregždė“ parodys knygos pagrindu sukurtą spektaklį.

Konferencijos pabaigoje bus trumpas „Tėviškės aidų“ koncertas (vad. Gediminas Kraužlys). Skambės lietuvių partizanų dainos.

Konferencijai pasibaigus, renginio dalyviai autobusu vyks į Šlynakiemį pagerbti partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo jų žuvimo vietoje.

Miško brolių žuvimo vietoje Šlynakiemyje

Sekmadienį, gruodžio 15 d., Punsko bažnyčioje vyks iškilmingos šv. Mišios už žuvusius Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą. Apie 14.30 val. Lietuvos partizanai bus pagerbti Suvalkų kapinėse (Bakałarzewska g.), kur Suvalkų lietuviai pastatė jiems simbolinį kapą, tikėdami, kad netoli jo galėjo būti palaidoti Lietuvos laisvės kovų didvyriai. 15.30 val. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje (T. Kościuszki g. 58) už partizanus bus atnašaujamos šv. Mišios.

Visų renginių laikas straipsnyje pateiktas Lenkijos laiku. Kviečiame dalyvauti!

Suvalkų kapinėse

Lietuvos partizanai: Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo Šlynakiemyje Jakimavičių pušynėlyje 1949 m. gruodžio 15 dieną tuoj po 7 valandos ryto.

sb, punskas.pl

Kauburėlis

Prie pušynėlio, ošiančio toli, prie kelio
Ir kauburėlio, supilto Šlynakiemy, ne dėl jų
– Rimvydo ir Žaibo. Nebuvo nei vilties žiupsnelio,
Nei motinos, pravirkusios sūnaus krauju.

Iš Lietuvos aušros šiandien, rytmečiu saulėtu,
Saulė keliasi kasdien virš laukų Jakimavičių.
Kiekvieną 15-ąją gruodžio mums iš lėto
Širdis ar nenustoja plakti tuoj po septynių?

(Eilėraštis Sigito Birgelio. „Ožkiniai linų mėlynų“, Punsko „Aušros“ leidykla, 2017)

Prieš 70 metų už Lietuvos laisvę žuvo poetė, partizanė Diana Glemžaitė (video) (5)

Diana Glemžaitė | Alkas.lt koliažas

Lygiai prieš 80 metų 1949 lapkričio 14 d. Plunksnočių miške bunkeryje, Juodupės valsčiuje, Rokiškio rajone didvyriškai žuvo kovotoja su sovietiniais okupantais, Lietuvos partizanė, poetė Diana Glemžaitė-Bulovienė savo eilėraščiu „Mes mokėsim numirt…“ išpranašavusi Lietuvos atgimimą.

Diana Glemžaitė gimė 1925 m. spalio 29 d. Zarasų apskrities Degučių kaime. Mokėsi Pandėlyje, Rokiškyje ir Kupiškyje. 1944 m. įstojo į VDU Filologijos fakultetą. 1947 m. pavasarį metė studijas, grįžo į tėviškę ir įsitraukė į pogrindžio veiklą. Palaikė ryšius su Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanais. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas (14)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žmogaus didybę žymi ne pjedestalo aukštis, o jo žemiškųjų darbų ir pastangų vertė savo Tautai ir savo Valstybei. Cveigas.

Kiekvienam lietuviui Lietuvos Respublikos šimtmetis sukelia ypatingus jausmus ir visų pirma pasididžiavimą savo tauta, atlaikiusia pirmojo Lietuvos Respublikos šimtmečio negandas, jos didvyriais, įrašiusiais šlovingiausius puslapius į Lietuvos istoriją. Apie juos rašiau savo knygoje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“ (V., 2018). Skaityti toliau

Pėsčiųjų žygiu paminėtas LŠS 100-metis ir pagerbti Lietuvos partizanai (nuotraukos) (0)

+L2370052

Spalio 12 d. Prienų ir Trakų rajonuose  vyko 24 km. pėsčiųjų žygis, skirtas Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) 100-mečiui ir Dainavos bei Tauro apygardų Lietuvos partizanų atminimui.

Žygis prasidėjo aikštelėje prie Didžiojo Gojaus ąžuolo Pakrovų kaime  Prienų rajone Žygiaiviai aplankė Lietuvos partizanų žeminę, kuri buvo įrengta 1944 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais Gojaus miške. Kas ja tuo laiku statė – niekas neišdavė. Spėjama, kad tai šaulio ir  savanorio Prano Praškevičiaus-Proškaus (1898-1946)  darbas. 1944-ųjų gruodžio mėnesį ten vyko atkakli kova tarp čia Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos? (12)

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos. Skaityti toliau

Statomas memorialas visiems Lietuvos partizanams Kryžkalnyje (video) (1)

Kryžkalnio memorialo statybos pradžios iškilmės | Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuotr.

Spalio 7 dieną, Kryžkalnyje, prasidėjo memorialo partizanams statyba. Toje vietoje, kur iškils obeliskas, Lietuvos partizanai Juozas Jakavonis-Tigras bei kiti buvę partizanai, NOKT vadovė Angelė Jakavonytė į statinio pamatus nuleido kapsulę su žemių žiupsneliais, paimtais iš partizanų žūties vietų.

Memorialą visiems Lietuvos partizanams sudarys partizanų kovos istorijos ekspozicijos paviljonas kalno papėdėje, 25 metrų lietuviško kalavijo formos Skaityti toliau

R. Ambrazevičius. Apie profesorius A. Vabalą ir A. Bumblauską (17)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Benaršant internete, dėmesį patraukė 2015 m. rugsėjo 12 d. „Anykštos“ laikraštyje išspausdintas Vidmanto Šmigelsko straipsnis „Trakinių partizanai“ – patraukli patriotizmo forma. Tame straipsnyje aprašytas 1945 metų birželio 27 dieną prie Trakinių miško kautynėse žuvusių 33 partizanų atminimo renginys. Šiame renginyje dalyvavo nemažai anykštėnų ir suvažiavusių svečių. Toliau straipsnyje rašoma: „Tarp jų buvo ir profesorius Alfredas Bumblauskas, kuris šiame renginyje vilkėjo marškinėlius su užrašu „Profesorius“ – toks buvo partizano Alfonso Vabalo slapyvardis. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Pasižvalgymas po Dzūkijos žemę (0)

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje | A. Grigaitienės ir V. Sungailos nuotr.

Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius.

Pirmasis stabtelėjimas – prie Nemuno ir Merkio upių santakos įsikūrusioje Merkinėje. Ji 2016 metais buvo paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Archeologų duomenimis šioje vietovėje žmonių gyventa jau paleolito – akmens amžiaus pabaigoje. Miestelis 14 amžiuje, kaip žymus gynybinis, administracinis bei prekybos centras, minimas svarbiausių rytų Europos miestų sąrašuose. Skaityti toliau

Visuomenininkai sąskrydyje tarėsi kaip stiprinti Lietuvos gynybine pajėgas (video, nuotraukos) (0)

Visuomenininkai sąskrydyje tarėsi kaip stiprinti Lietuvos gynybine pajėgas | R. Kaminsko nuotr.

Rugsėjo 14 d. Varėnos r. Kasčiūnų kaime vyko Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) sąskrydis, kuriame buvo aptariama, kaip visuomenininkai galėtų prisidėti stiprinant Lietuvos gynybines pajėgas ir ką kiekvienos organizacijos nariai galėtų daryti, jeigu kiltų grėsmė valstybei. Šiame renginyje dalyvavo Lietuvos Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kariuomenės atstovai, NOKT nariai ir kiti svečiai.

Sąskrydyje buvo kalbama ne tik tik nacionalinio saugumo klausimais, bet ir apie istorinės Skaityti toliau

Įsigaliojo EŽTT sprendimas – Lietuvos partizanų naikinimas pripažintas genocidu (19)

Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

Rugsėjo 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 2019 m. penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija (Komisija) atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę, kad jis prisidėjo vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus, pritaikė platesnę šio nusikaltimo sampratą, kuri, neva, neatitiko tarptautinėje teisėje taikomo apibrėžimo.

„Gavome svarbią žinią, kad atmetus pareiškėjo skundą, įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. Didžiavyriai nemiršta (video) (0)

Pastatytas paminklas Jonui Žemaičiui-Vytautui | Š. Valentinavičiaus nuotr.

Mirties tie vyrai jau nebojo
Už garbę brolių ir tėvų
Į kovą kils visi – žinojo,
Nors ir mokėt reikės krauju.

Siūbuos žalioji epušėlė,
Ir ąžuolas rūstus stovės…
Krauju gyventi tautą kėlėm,
Ji nepriklausoma žydės!
(iš partizanų poezijos)

Kuo ypatingi šie, prieš dvidešimt devynerius metus  atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metai? Tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus Skaityti toliau

O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu (17)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Vienas iš mūsų laikmečio ryškiausių Asmenybių, šalia jau minėtųjų, tęsiantis Lietuvos laisvės kovotojų papročius yra dr. doc. Vladas Terleckas, kovojantis prieš pokomunistinio laikotarpio šmėklas Lietuvoje, kalbėdamas Tautos sąžinės balsu ir įtaigiu žodžiu, matyt, su viltimi, kad daugelio tautiečių dvasia, dr. J. Basanavičiaus žodžiais tariant, atsikvošės.

Dr. doc. Vladas Terleckas, Lietuvos vieno žymiausių disidentų sovietinės okupacijos metais Antano Terlecko brolis, gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalyje, Saldutiškio vlsč.(Utenos apskr.). 1966 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, įgijęs finansų ir kredito specialisto aukštojo mokslo diplomą. 1976 metais Leningrade Finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos Skaityti toliau

Vilniuje atrasti ir paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai (video) (5)

Antanas Kraujelis (1928-1965) | archyvinė nuotr.

Birželio 18 d. Alkas.lt redakciją pasiekė žinia, kad  nebeveikiančiose Vilniaus Našlaičių kapinėse, esančiose tarp Antakalnio kapinių ir Šilo gatvės, atrasti kovotojo už Lietuvos laisvę, paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) palaikai. Palaikų autentiškumas patvirtintas genetiniais tyrimais.

Kelis dešimtmečius ieškomi A. Kraujalio-Siaubūno palaikai  buvo aptikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) surengtuose tyrimuose, kuriuos vykdo, Vilniaus universiteto archeologas Gintautas Vėlius. Skaityti toliau

Lietuvos partizanų pagerbimo šventė Punsko krašte (0)

2019 06 16 Partizanų pagerbimo

Z. Tamakauskas. Dainavos apygardos partizanų takais. (0)

Pagerbiami žuvusieji Kirtiliškės kaimo partizanai | Z. Tamakausko nuotr.

Minint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir Lietuvos šaulių sąjungos metus, praėjusio mėnesio gale būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvių ir šaulių susiruošė į kelionę Dainavos apygardos partizanų takais. Savo kelionę pradėjome autobusu nuo Kauno įgulos karininkų ramovės.

Kelionės įžangoje prisiminėme Lietuvos laisvės armijos įkūrėją bei jos ideologą Kazį Veverskį, žuvusį 1944 metais, planavusį, bet nespėjusį suburti Lietuvos partizanus į vieningą karinės paskirties organizaciją. Šią vienijimosi idėją tęsė suaktyvėję partizanų būriai, Skaityti toliau

A. Mišeikis. Z. Tamakauskas. Kokio mums reikėtų pergalės paminklo… (8)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Perskaičius laikraštyje „Tremtinys“ (2019-01-25) publikuotą Gabrieliaus Landsbergio straipsnį „Mums reikia pergalės obelisko“ – pritariame jo teisingoms idėjoms apie mūsų tautos pergalės įprasminimą. Norime šio straipsnio autoriaus mintis praplėsti.

Pakankamai yra jėgų, kurios nori, kad Lietuva ir jos sostinė Vilnius neturėtų lietuviško drabužio, neturėtų lietuviškos tautinės dvasios išraiškos. Vieni čia statė Puškino paminklą prie Gedimino pilies sodelyje, Jekaterinos antrosios – prie Katedros, kiti Lukiškėse norėjo įtaisyti mūsų sostinės grobiko – Pilsudskio aikštę. Sovietiniai okupantai Vilniuje pridaigino leninų, stalinų, kapsukų, Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus Vasario 16 proga pristato Lietuvos Respublikai reikšmingus eksponatus (0)

Signatarų namų ekspozicija | K. Stoškus, LNM nuotr.

Vasario 16-oji, Signatarų namuose, galima nemokamai išvysti Vasario 16-osios Nutarimą dėl Nepriklausomos valstybės atkūrimo, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatoma naujausia Tarpukario Lietuvai skirta ekspozicijos salė ir paroda, supažindinanti su 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų deklaracija ir jos signatarais.

Prof. Liudo Mažylio rastą istorinį dokumentą Signatarų namuose lankytojai Skaityti toliau

Minaičių kaime iškilmingai paminėtos 70-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės (nuotraukos) (0)

kam.lt nuotr.

Vasario 15 d. Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime iškilmingai paminėtos 70-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės. Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais įteisintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo organizacija, o Taryba – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Skaityti toliau