Žymos archyvas: Lietuvos Partizanai

Pagerbti Tverečiaus krašto laisvės kovų dalyviai (nuotraukos) (1)

Nuotraukoje paminklas 1944-1953 m. Tverečiaus apylinkėse žuvusių Vytauto apygardos partizanų atminimui | P. Šimkavičiaus nuotr.

„Kai sūnų išleidai į laisvės kovas
Ir ašarą nubraukei tyliai,
Pašvaistė ties pamiške švietė rausva
Ir nešė kulkosvaidžius vyrai.
Tą naktį dangus negesino žvaigždžių,
Aušra nusigandusi švito
Ir kraujas iš daugelio vyrų širdžių
Nudažė Tėviškės arimą. <…>“ Skaityti toliau

L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva (8)

liudvikas-l-rasimas-asmenine-nuotr

Kada dar SSRS okupacijos sąlygomis vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, vėliau tapusią Atkuriamuoju Seimu – be įsipareigojimo atstatyti Lietuvos nepriklausomybę iš rinkėjų gavome įpareigojimą ir atstatyti tai, kas okupantų buvo sunaikinta – policiją, kariuomenę, karinį laivyną, diplomatines tarnybas ir visa, kas reikalinga nepriklausomos valstybės gyvenime, o įtvirtinant nepriklausomybę pastatyti tai, ko Lietuva dėl okupacijų negalėjo padaryti.

Tame tarpe ir meninėmis priemonėmis atkuriant ar sukuriant naujus nepriklausomos valstybės simbolius bei teisinėmis priemonėmis užtikrinti, Skaityti toliau

Partizanų parke pagerbti laisvės kovotojai (nuotraukos) (2)

Partizanų parke pagerbti laisvės kovotojai | Kauno sąjūdžio nuotr.

Liepos 15 d. Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse vyko gėlių padėjimas prie pulkininko monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925-2014) kapo.

Po to Ukmergės r. Vidiškių sen. Kadrėnų kaime monsinjoro A. Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke vyko Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė.  Partizanų parke buvo pašventintas Štuthofo kalinio kunigo Alfonso Lipniūno (1905 –1945) atminimo kryžius. Šv. Mišias už partizanus ir Lietuvos kariuomenę su kunigais aukojo vyskupas Jonas Kauneckas bei arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Po šv. Mišių vyko šventinė popietė, kurioje dalyvavo Skaityti toliau

Partizanų archyvo vietoje – indas su paslaptimi (0)

 Šalinamos žemės, esančios aplink metalinį puodą | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Valstybės dieną būrelis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio įamžintojų ir jų talkininkų Ustronės vienkiemyje Čiobiškio prieigose ieškojo archyvo, kurį pirmaisiais partizaninio karo metais paslėpė partizanų rėmėjai. Istorinės Bagdonavičių sodybos, dabar priklausančios Petrui Škiudui kieme, beveik metro gylyje, metalo ieškiklio pagalba aptiktas senovinis virimo puodas, užvožtas metaliniu dubeniu. Iš puodo kyšojo nemažos metalinės dėžutės kampas, tačiau šią ir daugelį kitų mįslių įmins nebe archeologai, o Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriai. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Monsinjoro A. Svarinsko atminimui pirmą kartą skambėjo oratorija „Himnas Meilei“ (video, nuotraukos) (0)

Alfonso Svarinsko atminimo vakaras | P. Šimkavičiaus nuotr.

Birželio 12 d. Vilniaus rotušėje iškilmingai pagerbtas ginkluotos pokario rezistencijos dalyvio, politinio kalinio, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nario, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjo, Lietuvos Aukščiausioios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario monsinjoro Alfonso Svarinsko ir Lietuvos partizanų atminimas. Gausiai susirinkę atminimo vakaro dalyviai pirmą kartą išgirdo Lietuvos nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorijos „Himnas Meilei“, skirtos mons. A. Svarinsko atminimui, dalį. Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje buvo aukojamos šv. Mišios už mons. A. Svarinską. Skaityti toliau

Dėl partizanų prilyginimo teroristams siūloma atleisti D. Udrį iš „Go Vilniaus“ vadovo pareigų (39)

Darius Udrys_vdu.lt

Birželio 1 d. Vilniaus savivaldybės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydama įvertinti savivaldybės valdomos įstaigos „Go Vilnius“ vadovo Dariaus Udrio elgesį. Pastarasis socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos partizanų ginkluotą pasipriešinimą okupacinei sovietų valdžiai prilygino terorizmui.

Savivaldybės nariai miesto mero klausia, ar Darius Udrys yra tinkamas toliau eiti pareigas po to, kai savo pasisakymais įžeidė šimtus tūkstančių Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos) (0)

Vincas Žaliaduonis-Rokas – svajingos veido išraiškos idealistas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, Vytauto partizanų apygardos Tigro rinktinės vado Vinco Žaliaduonio-Roko 65-osios žūties metinės.

„Mano tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Ir pradėjo Lietuva kraujuoti: degė sodybos, aidėjo šūviai pagiriais, vaitojo žmonės vagonuose, dejavo žemė ir dangus. Ar aš galėjau sėdėti rankas sudėjęs? Ar aš galėjau? Surakino mane, supančiojo, bet sutraukiau pančius ir nuėjau į girią pas kovotojus. Ar galėjau neiti? Užrišo man akis, kad nieko nematyčiau, užkimšo man ausis, kad nieko negirdėčiau. Bet išgirdau pagalbos šauksmą. Ar galėjau negirdėti? Norėjo užkimšti man burną, kad neištarčiau žodžio Laisvė. Skaityti toliau

Bus pristatytas Juozo Prapiesčio knyga „Amalo uogos“ (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Kovo 27 d., pirmadienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.) bus pristatytas žygeivio, Liaudies dainų klubo vadovo, vieno iš pogrindžio žurnalo „Pastogė“ leidėjų ir autorių Juozo Prapiesčio (1949–2013) rinktinė „Amalo uogos“, kurioje sudėti autoriaus jaunystės eilėraščiai, autobiografinės novelės, esė apie pokario partizanų likimus ir kiti kūriniai.

Viena iš naujosios rinktinės dalių – dar 1998 m. išleista J. Prapiesčio knyga apie Gerdašių kaimo žmones „Pasaulė prasdeda sodzun“, nušviesta iš vaikystės atsineštų Skaityti toliau

Kalinys F412: Nei amerikiečiai, nei anglai, nei prancūzai neis ginti Lietuvos… (50)

Buvęs partizanas ir Sibiro lagerių kalinys dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius | B. Vertelkos nuotr.

Viename iš Panevėžio Ramygalos gatvės daugiaaukščių gyvena pokaryje septynerius metus partizanavęs ir 15 metų sovietiniuose lageriuose iškalėjęs Vyčio kryžiaus Komandoro ordinu apdovanotas dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius. 92-uosius savo gyvenimo metus pradėjęs senolis turi puikią atmintį. Su šiuo garsiu panevėžiečiu kalbasi žurnalistas Bronius Vertelka.

Gyvenimo pradžia

– Savo gyvenimo metus skaičiuojame nuo gimimo. Kur jūsų gimtinė? Ar didelėje šeimoje augote? Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

A. Tyla. Trečius metus laukiu atsakymo iš LRT (29)

Prof. Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Beveik prieš trejus metus kreipiausi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) dėl Laisvės kovų, kaip mūsų tautos valstybinės tapatybės raiškos ir jos sklaidos žiniasklaidoje. Kreipimąsi išsiunčiau 2014 03 21 d. Jokio atsakymo nesulaukiau.

Manau, kad šis klausimas buvo, yra ir bus svarbus ir reikšmingas pilietiniam ir patriotiniam stiprinimui. Todėl norėčiau kreipimąsi paskelbti Jūsų dienraštyje.

*** Skaityti toliau

Kaune paminėtos Žemaičių legiono vado J.Semaškos-Liepos 70-osios  žūties metinės (nuotraukos) (1)

Paminėtos Žemaičių legiono vado J.Semaškos-Liepos 70-osios  žūties metinės | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinio biuro nuotr.

Sausio 22 d.  Kauno Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje bei Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko  partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jono Semaškos-Liepos  70-žūties metinių paminėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos laisvės kovotojai, savanoriai, šauliai, sąjūdiečiai, Jono Semaškos-Liepos artimieji, kauniečiai bei miesto svečiai.

Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodė šiam mūsų laisvės kovotojui skirtą dokumentinį filmą  „Jonas Semaška-Liepa“. Skaityti toliau

Kaune bus pagerbtas Lietuvos didžiavyrio pulkininko J. Semaškos-Liepos atminimas (1)

Jonas Semaška-Liepa | archyvinė nuotr.

Sausio 22 d. Kaune bus prisimintas ir pagerbtas Lietuvos karininko, partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jonui Semaškos-Liepos atminimas. Šiemet sukanka 70 metų nuo J. Semaškos žūties.

Renginio dienotvarkė:  10:30 val. – Gėlių padėjimas ant plk. Jono Semaškos kapo Kauno Petrašiūnų kapinėse. 12 val. – Šv. Mišios Kauno įgulos Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. 13:30 val. – Minėjimas Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, Mažoji salė, II aukštas). Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodys šiam mūsų tautos didžiavyriui skirtą dokumentinį filmą  „Jonas Semaška-Liepa“. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą (0)

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą | E. Kuckailio pieš.

Sausio 16 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al.39, Kaunas), vyks Ernesto Kuckailio knygos apie partizanus – „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatymas.

„Tylūs žingsniai per samanas“ – tai istorinė apybraiža – pasakojimas apie partizaną Šapalą, kuris 1944 metų rudenį pabėga nuo kareivių ir prisijungia prie miško brolių. Beveik du metus kovoja būryje, daugiausia darbuodamasis virėjo pareigose. Dalyvauja dviejuose dideliuose mūšiuose, patiria daug pavojingų nuotykių. Skaityti toliau

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (115)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau

Kaune pristatomas filmas apie partizanų išdaviką Juozą Markulį (16)

Išdavikas Juozas Markulis | archyvinė nuotr.

Gruodžio 13 d. 17 val. Kauno įgulos Karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, II aukštas) bus pristatytas dokumentinis filmas apie Lietuvos partizanų išdaviką Juozą Markulį.

Šis filmas buvo sukurtas vykdant Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius projektą „Lietuvos partizanų gyvoji istorija I ciklas“. Šio projekto išdavoje iš viso buvo sukurti 8 filmai apie Lietuvos partizanų kovas. Filmas  apie Lietuvos partizanų išdaviką Juozą Markulį yra vienas iš aštuonių šio projekto filmų.

Juozas Albinas Markulis, išdavė duotą priesaiką Lietuvai ir kovojo okupantų pusėje. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą” pristatymas Lazdijuose (0)

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai? (6)

A. Ramanauskatė-Skokauskienės nuotr.

Skiriama partizanų A. Ramanausko-Vanago ir B. Mažeikaitės-Vandos suėmimo šešiasdešimtmečiui paminėti

Kaune, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtos esančiame skverelyje stovi paminklas su užrašu : „Lietuvos partizanui-generolui  Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“  , o netoliese yra ir  paminklinė juodo granito lenta, kuri byloja:  „Šioje vietoje 1956 m. spalio 12 d. Skaityti toliau

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (0)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Tai Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“.

Sigitą Birgelį kalbina Marytė Malinauskienė.

Marytė Malinauskienė:

– Kaip kilo mintis sukurti filmą apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus?

Sigitas Birgelis:

Sigitas Birgelis | punskas.lt nuotr.

– Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojau prieš 26-erius metus. Laikas yra sąlyginis reiškinys. Jis teisingas, visagalis, viską žinąs; viską gydo, pateisina, įvertina, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senų Šlynakiemio pušų. Nežinau, kiek joms šiandien metų, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui ėjo tada 21-oji žiema. Nepasakojo man jis apie partizanus, nė karto neprasitarė – ne tik todėl, kad tylenis būdamas retai kalbėdavo, bet ir todėl, kad net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Tik vėliau, daug vėliau supratau, kiek tėvas per savo gyvenimą man papasakojo tylėdamas… Daug vėliau sužinojau, kad nuo vietos, kur 1949 m. gruodžio 15 d. žuvo Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygys, Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas, mane skiria 2 km ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30.

Marytė Malinauskienė:

– Kaip šiandien atrodo partizanų žuvimo vieta? Kokias mintis ji sukelia?

Sigitas Birgelis:

– Šlynakiemio pušynėlio rytiniame šlaite, kur prieš 67 metus buvo įrengtas partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba, o šalimais prieš kokius 26-erius pastatytas kuklus antkapinis paminklas. Keli metrai aukščiau, šlaito viršūnėje, yra prieš kelerius metus atidengtas gražus paminklas-žymeklis.

Ne kartą bandžiau įsivaizduoti, ką paskutiniais mėnesiais, dienomis, valandomis, sekundėmis jautė, galvojo pirmieji ir paskutiniai to niūraus bunkerėlio šeimininkai. Atklysta mintys iš partizano Adolfo Ramanausko-Vanago dienoraščio: „Kovodami tikėjome, kad ištversim keturis metus ir išsaugosim savo ginkluotas pajėgas. Nepalaužiamą lietuvių tautos valią ir ryžtą suvienijom su laisvo pasaulio jėgomis, kad planetoje visiems laikams būtų sunaikinta civilizacinė XX amžiaus gėda.“

Ar tomis dienomis tikėjo partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas, kad pasaulis Lietuvą rems, kovos dėl jos laisvės? Turbūt širdies gilumoje vylėsi, nors tiek kartų patyrė, kad ciniški Vakarai remia Lietuvą tik žvalgybos sumetimais, kad neturi nei plano, nei noro palaikyti lietuvių karinę rezistenciją.

Kas kita saviškiai. Išeivija bandė padėti tautiečiams, bet jų veiksmus trukdė veikėjų ambicijos tapti pasipriešinimo lyderiais. Vienas iš jų – ilgametis VLIK’o veikėjas Jonas Deksnys-Hektoras, emigracijoje siekęs sukurti nepriklausomą pasipriešinimo struktūrą. Jurgis Krikščiūnas žinojo, kad jo veiksmus kontroliuoja ir inspiruoja buvęs rezistencijos dalyvis, MGB užverbuotas agentas Juozas Markulis-Erelis – labai pavojingas „Trojos arklys“ partizanų gretose. Juo pasinaudodami sovietai sėkmingai skaldė lietuvių emigraciją. Jono Deksnio „jėgų kaupimo“ koncepcija buvo nepaprastai paranki sovietų MGB. Jie, kontroliuodami vieną struktūrą, galėjo kontroliuoti visas.

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

Marytė Malinauskienė:

– Kokia tuomet buvo Punsko ir Seinų krašto lietuvių padėtis? Nemažai apie tai filme kalba istorikas dr. Bronius Makauskas.

Sigitas Birgelis:

– 1941 m. 11 tūkstančių šio krašto lietuvių smurtu ir grasinimais buvo prievarta iškeldinti į Sovietų Lietuvą, ten, blaškomi iš vietos į vietą, laukė karo galo. Daugelis slinko paskui sovietų frontą tėviškės link. Per du tų metų mėnesius į savo gimtinę grįžo per 3 000, o iki 1945 m. pusmečio – per 5 000 lietuvių tautybės žmonių. Jų ūkiuose šeimininkaujantys lenkai, valdžios palaikomi, net neketino savo vietų užleisti teisėtiems savininkams, ir šie tapo antilietuviškai nusiteikusių asmenų aukomis. 1945 m. rugpjūčio 14 d. buvo nužudytas ką tik iš Lietuvos grįžęs 24 metų lietuvis, Sankūrų kaimo gyventojas Kostas Paransevičius. Tą pačią dieną 5-oji Seinų saugumo įstaigos pareigūnų grupė mirtinai sumušė Vidugirių kaimo ūkininką Markevičių. Buvo paskleisti gandai, jog lietuviški valsčiai bus prijungti prie LTSR. Vietinei administracijai buvo papildomas akstinas „nulietuvinti“ pasienio valsčius. Lenkų valdžia net tik nesiėmė veiksmų smurtui stabdyti, bet ir neretai jį inspiravo.

Marytė Malinauskienė:

– Bet į Sovietų Lietuvą vykti niekas nenorėjo.

Sigitas Birgelis:

– Kai buvo sudaromi deportacijos sąrašai, daug lietuvių deklaravo esą lenkai. Lietuviai, patekę į iškeldinimo sąrašą, užsirašė į Lenkų darbo partiją. Tai išgelbėjo juos nuo išvežimo. Sugaudyti „tinkamus iškeldinti“ lietuvius buvo nelengva. Žmonės neretai neturėjo net dokumentų, keliavo arba slapstėsi. Punske buvo dislokuota Pasienio apsaugos kariuomenė. Ji turėjo paspartinti saugumo vykdomus planus. Žinant ankstyvojo pokario realijas, lenkams susidoroti su „svetimtaučiais“ būtų buvę nesudėtinga, bet lietuviai netikėtai sulaukė sovietų palaikymo. Šie atsainiai žiūrėjo į vietos lenkų pastangas išsibodėti lietuvių, nes tie jiems buvo reikalingi, kad galėtų sekti ir kontroliuoti Lietuvos pogrindžio veiklą Suvalkų krašte ir lietuvių partizanų ryšius su Vakarais.

Marytė Malinauskienė:

– Ar Jurgis Krikščiūnas suvokė sunkią Punsko krašto, kuriame jis veikė, gyventojų padėtį?

Sigitas Birgelis:

– Be abejo, taip. Jurgis Krikščiūnas žinojo, jog šis Lenkijos pasienio ruožas nėra tinkama vieta konspiracijai. Lietuvių apgyvendinta teritorija traukia lenkų saugumo ir sovietinių MGB grupių dėmesį. Sovietai sekė lietuvių pogrindį Lenkijoje ir norėjo perimti jo kontaktus su Vakarais. Pirmą kartą Rimvydas tai patyrė 1947 m. pavasarį, kai „Tauro“ ir „Dainavos“ vadovybė, matydama, kad jų gretose yra išdavikų, pasiuntė jį ir jo pusbrolį Juozą Lukšą-Skirmantą (Daumantą) į Lenkiją.

Marytė Malinauskienė:

– Šiandien galime nevaržomai kirsti Lenkijos ir Lietuvos sieną. Kaip ji atrodė ankstyvojo pokario laikais?

Sigitas Birgelis:

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

– 1949 m. sienos linija – tai 100 metrų pločio juosta, vadinamoji mirties zona. Niekas į ją neįkeldavo kojos. Už jos driekėsi 20 metrų pločio suakėta juosta, toliau – spygliuotų vielų tvora. Kai kur ji buvo dviguba. Priešais ją buvo nutiestos vielos, kurias užkliudžius iššaudavo raketos. Už vielų tvoros prasidėjo zonos. Pirmojoje 500 metrų pločio zonoje nebuvo gyventojų. Antrojoje, 2 kilometrų pločio, gyveno žmonės, bet pasuose turėjo spaudą „Antroji zona“. Už jos driekėsi 10 kilometrų pločio trečioji zona. Čia gyvenantys žmonės pasuose taip pat turėjo spaudą. Trečiosios zonos gyventojai be pasieniečių leidimo negalėjo įžengti į antrąją zoną.

Marytė Malinauskienė:

– Papasakokite apie kitą filmo veikėją – Jurgio Krikščiūno adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą.

Sigitas Birgelis:

– Jurgio Krikščiūno adjutantas, Mockavoje gimęs Vytautas Prabulis Punsko krašte buvo jau senbuvis. Į Lenkiją jis atėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų. Apsistojo pas Vaičiuliškių Pauliukonius, ten, šeimininkams padedant, kartu su kitais įrengė tris bunkerius: vieną netolimoje baloje, vadinamoje Kupstynu, kitą – medžiais apaugusiame Kapčiuko kalno šlaite, trečią – troboje po grindimis. Jauni, linksmi ir draugiški miško broliai be jokio vargo susidraugavo su gretimų Ramonų ir kitų kaimų jaunimu. Netrukus beveik kiekviena čia gyvenanti lietuviška šeima turėjo savo namuose „pabėgėlį“.

1946 m. rugpjūčio 12–13 naktį Seinų sienos apsaugos kariuomenė surengė „miškų valymo“ operaciją ir jos metu suėmė daug Seinijoje besislapstančių Lietuvos miško vyrų. Vytautas Prabulis suėmimo išvengė, bet nuo to laiko slapstėsi vienas, kol likimas jį suvedė su Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininku.

Marytė Malinauskienė:

– Ar ginkluoti Lietuvos pogrindžio vyrai, pasiųsti į svetimą valstybę, savo veiksmus derino su lenkų pogrindžio atstovais?

Sigitas Birgelis:

– Lenkijoje veikiantys Lietuvos partizanai bendradarbiavo su lenkų pogrindžiu, mokė juos statyti ir maskuoti slėptuves, dalyvavo jų būriuose, net kartais jiems vadovavo. 1947 m. žiemą Pauliukonių sodyboje Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas susitarė su Lenkijos (Suvalkų-Augustavo apygardos) pogrindžio dalyviais dėl teritorijos, kurioje gali „netrukdomai“ veikti Lietuvos partizanai. Buvo nustatyti ryšių punktai ir aptarti kiti reikalai. Vakarinė teritorijos, kurioje gali slapstytis lietuviai, riba ėjo keliais Budziskas–Šipliškės–Žabariškės–Seivai–Krasnavas.

Marytė Malinauskienė:

– Ar Jurgis Krikščiūnas buvo stebimas lenkų saugumo?

Sigitas Birgelis:

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

– Lenkai ir rusai bandė susekti jo slėptuvės vietą. Jis jiems buvo reikalingas gyvas. 1949 m. pabaigoje Suvalkijoje veikė kelios rusų saugumo operacijų grupės iš Maskvos ir Vilniaus. Turėdamos savo rankose Joną Deksnį, sovietų specialiosios tarnybos dar aktyviau ieškojo Jurgio Krikščiūno, nes jis galėjo sutrukdyti MGB planus. Rimvydas beveik neįtikėtinu būdu ir toliau informavo Vakarus apie Lietuvos rezistenciją ir krašto padėtį. Kovojančios emigracijos veikėjai, tarp jų Juozas Lukša, norėjo permesti jį į Vakarus, bet Rimvydas jautė, kad yra sekamas, kad ryšiai ir kanalai – saugumo rankose.

1949 m. birželį buvo susekti svarbūs ryšiai. Jurgio Krikščiūno į Varšuvą perduota siunta pateko į lenkų saugumo rankas. Buvo dešifruotas konspiracijos tinklas.

Marytė Malinauskienė:

– „Baladėje“ nenumaldomai artėjo kančia, išdavystė ir didvyriška mirtim pasibaigusios dramos atomazga.

Sigitas Birgelis:

– Rimvydo ir Žaibo slėptuvę išdavė du artimi jų bendradarbiai. Vienas iš jų (operacinis slapyvardis Vytautas) jau kurį laiką buvo saugumo užverbuotas. Jis nurodė ryšininką (slapyvardis Mažasis), žinantį, kur yra bunkeris. Šių žmonių pavardės man žinomos, bet jų filme neminiu.

Marytė Malinauskienė:

– „Baladėje“ yra pavaizduota, kaip lenkų saugumo įstaigoje sudaromas Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo suėmimo planas.

Sigitas Birgelis:

– Ši scena parengta remiantis Suvalkų apskrities viešojo saugumo įstaigos dokumentais. Plane numatyta, kad partizanus puls 300 Vidaus saugumo korpuso karių, 20 saugumo operacinių darbuotojų ir 20 milicijos pareigūnų. Bunkerį jie apsups dviem žiedais, išstatant žmones kas 20 ir 50 metrų. Trečia grupė pajudės nuo Šaltėnų pusės per laukus iki Jakimavičiaus kolonijos. Su jais bus sulaikytas […], slapyvardžiu „Mały“, kuris nurodys pušynėlį ir vietą, kurioje esti bunkeris. Priartėjus šturmuojančiai grupei prie nurodyto pušynėlio per 500 metrų apsups jį žiedu 30 žmonių grupė, likusieji 15 puls, stengdamiesi žūtbūt paimti partizanus gyvus, o jei bandytų jie bėgti – šaudys į kojas.

Marytė Malinauskienė:

– Apie tai, kas įvyko, filme pasakoja, tarp kitko, Juozas Jakimavičius, kurio laukuose buvo partizanų bunkeris.

Sigitas Birgelis:

– Juozo Jakimavičiaus liudijimas vertingas, nes jis kalba, ką matė savo akimis. Buvo šiek tiek prieš septynias, kai jis išėjo šerti arklių. Kareiviai buvo apsupę pušynėlį, kuriame slapstėsi partizanai. Nuaidėjo šūviai. Jakimavičiui kelią pastojo lenkų kareivis. Du kulkosvaidžiais ginkluoti kareiviai ir vienas iš paskos varė jį tiesiai ant bunkerio. Jie mat baiminosi, kad bunkeris užminuotas. Suimtasis bandė priešintis, bet kažkuris iš kareivių vožė šautuvo buože per pečius. Padangę sudrebino šūviai. Kažkoks puskarininkis šaudė dūminiais užtaisais į atvirą bunkerio angą. Jam atsakė automato serija iš bunkerio. Iš slėptuvės nuaidėjo keli šūviai. Kaimiečiai, kareivių varomi, pradėjo ardyti bunkerį.

„Vytautas Prabulis gulėjo aukštielninkas, – pasakoja Jakimavičius. – Rankoje laikė Parabellum. Jurgis Krikščiūnas buvo sukniubęs. Iš galvos bėgo kraujas. Dar sunkiai alsavo. Bunkeryje buvo 4 vienetai ginklų, du kepalai duonos, bidonas žibalo ir primusas, ant kurio vyrai virdavo valgyti. Ant sienos kabojo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Kai kareiviai atvarė Valinčių, Drūtį ir Černelį, dalis bunkerio jau buvo nuardyta. Sunkiai alsuojantį Rimvydą išnešė saugumiečiai, o Prabulio kūną liepė išnešti man ir Černeliui.“

Marytė Malinauskienė:

– „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai dokumentinis ar vaidybinis filmas?

Sigitas Birgelis:

– „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio filmas su meniniais vaidybos elementais. Jo scenarijus buvo parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muziką parengė kaunietis Andrius Radziukynas. Rengiant filmą (ypač vaidybines scenas) talkino režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Parengti du variantai. Kaune matysime trumpesnę (1 val. 45 min.) versiją.

Marytė Malinauskienė:

– Ar tai naujas filmas? Kur buvo rodomas?

Sigitas Birgelis:

– „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-04-26), taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01), Jurbarko kultūros centre (2016-07-03), Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (2016-09-08). Filmą parodė taip pat Marijampolės regioninė televizija.

Marytė Malinauskienė:

– Kokių atsiliepimų šis filmas susilaukė Punske ir Lietuvoje?

Sigitas Birgelis:

– Pacituosiu vieną žiūrovo atsiliepimą: „Jau trečia savaitė, kai kasdien vis prisimenu šį filmą. Įspūdis toks, kad, ko gero, laisvoje Lietuvoje dar negreit bus sukurtas toks vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos miško brolius. Tai Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai. (…) Jis truko dvi valandas, kurių metu daugumai žiūrovų nedžiūvo ašaros. Po filmo net žodį ištarti buvo sunku. (…)

Mintį, kad reikia pastatyti filmą apie šiuos partizanus, tikriausiai pirmas išreiškė Romas Vitkauskas. „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ autorius ir režisierius Sigitas Birgelis filmą kūrė šešerius metus. Nors kai kurie partizaninio judėjimo liudininkai nesulaukė premjeros, bet jų žodį galima išgirsti „Baladėje…“

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (video) (2)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Spalio 11 d. 18 val., antradienį, Kauno kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54) bus rodomas Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. Skaityti toliau

Kryžkalnyje ketinama pastatyti paminklą Lietuvos partizanams (7)

Kryžkalnyje pastatyti paminklą Lietuvos partizanams | rengėjų nuotr.

Lietuvos pokario partizanų kova už Lietuvos laisvę buvo išskirtinis reiškinys. Tai ne vien didvyriška kova su daug galingesniu priešininku, neteisėtai šeimininkavusiu Lietuvos žemėje. Tai ne vien bunkeriai, pasalos ir išdavystės, miestelių aikštėse suguldyti žuvusiųjų partizanų subjauroti kūnai.  Tai ir daugybė asmeninių gyvenimo tragedijų, išskirtų šeimų, daug skausmo, tačiau ir daug tvirtybės, valios kovoti iki pabaigos. Tai herojiškas lietuvių tautos karas tada, kai daugeliui kitų Europos šalių jis jau buvo baigtas. Tai karas, kuriame buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama iki pat šaknų.

Karas po karo truko devynerius metus, apėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją. Partizanai veikė pagal organizuotą struktūrą, dėvėjo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės Skaityti toliau

Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ Prienuose (0)

Prienuose vyks filmo apie Lietuvos partizanus: Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygį, Dainavos apygardos štabo viršininką, partizanų kapitoną J. Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą pristatymas. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai.
2016 09 08 RImvydas ir Žaibas1„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Baladė yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Joje susipina meilė, pasiaukojimas, heroizmas, išdavystė, didvyriška mirtis.

Pagrindiniai filmo personažai (herojai) Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje, netoli Punsko. Jie žuvo už mus, už laisvę, už Lietuvą, žuvo iki pat mirties išlikę ištikimi partizanų duotai priesaikai!
2016 09 08 RImvydas ir Žaibas21950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas po mirties buvo apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.

J. Krikščiūno adjutantas V. Prabulis-Žaibas buvo kilęs iš Mockavos kaimo. Punsko krašte jis turėjo artimų giminių. Pirmą kartą Lenkijos sieną perėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų ir buvo čia iki didvyriškos mirties.

Filmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina: Punsko, Vilniaus bei Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi: partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Jo trukmė 120 min.2016 09 08 RImvydas ir Žaibas3„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-06-26), taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01) bei Jurbarko kultūros centre (2016-07-03).

Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ Garliavoje (0)

Garliavoje vyks filmo apie Lietuvos partizanus: Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygį, Dainavos apygardos štabo viršininką, partizanų kapitoną J. Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą pristatymas. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai.

2016 09 08 RImvydas ir Žaibas1„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Baladė yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Joje susipina meilė, pasiaukojimas, heroizmas, išdavystė, didvyriška mirtis.

Pagrindiniai filmo personažai (herojai) Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje, netoli Punsko. Jie žuvo už mus, už laisvę, už Lietuvą, žuvo iki pat mirties išlikę ištikimi partizanų duotai priesaikai!
2016 09 08 RImvydas ir Žaibas21950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas po mirties buvo apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.

J. Krikščiūno adjutantas V. Prabulis-Žaibas buvo kilęs iš Mockavos kaimo. Punsko krašte jis turėjo artimų giminių. Pirmą kartą Lenkijos sieną perėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų ir buvo čia iki didvyriškos mirties.

Filmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina: Punsko, Vilniaus bei Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi: partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Jo trukmė 120 min.2016 09 08 RImvydas ir Žaibas3„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-06-26), taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01) bei Jurbarko kultūros centre (2016-07-03).

Baltarusijos pilietis partizano Vanago byloje už akių nuteistas 6 m. (0)

A.Ramanauskas-Vanagas

Kauno apygardos teismas penktadienį, birželio 17 dieną, kaltu dėl genocido vykdymo pripažino ir šešerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo bylų kaltintą Stasį Šimkų.

Kaip paskelbė nuosprendį skaitęs teisėjas Valdas Vitunskas, teismas daro išvadą, kad S. Šimkus, dalyvaudamas A. Ramanausko-Vanago ir Birutės Mažeikaitės sulaikyme, po ko sekė kankinimai, A. Ramanauskas buvo sušaudytas, o B. Mažeikaitė ištremta, įvykdė genocidą. Skaityti toliau

Rasti itin svarbūs partizanų dokumentai (0)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Lietuvos centriniame valstybės archyve šio amato žinovai atkimšo butelį, kurį prieš savaitę Telšių rajono miške su partizanų paslėptais dokumentais iškasė istorijos mėgėjas Romualdas Jonušas. Radinį pavyko aptikti su metalo ieškikliu.

Manoma, kad radinį paslėpė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lakūnų būrys.

„1949 metų gegužės 21 d. šiame miške esantį bunkerį užpuolė saugumo būriai, stribai. Sužinojęs, kad jau puola jų bunkerį, Skaityti toliau

Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ (0)

Tai pilno metražo (2 valandų) pirmas filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.
Meilė!  Pasiaukojimas!  Heroizmas!  Išdavystė!  Didvyriška mirtis!

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje, šalia Punsko! Jie žuvo už mus! Už laisvę! Už Lietuvą!

Žuvo iki galo būdami ištikimi partizanų duotai priesaikai!

Scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių prisiminimus.Vaidina: Punsko ir Vilniaus aktoriai
Prisiminimais dalijasi:

  • partizanai
  • partizanų ryšininkai, rėmėjai
  • pokario rezistencijos liudininkai

Istorinės įžvalgos

  • dr. Bronius Makauskas
  • dr. Darius Juodis

Muzika

Andrius Radziukynas
Filmo autorius Sigitas Birgelis
Filmo režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė
Filmo scenarijus parengtas pagal partizanų ryšininkių – Teklės Pauliukonytės-Smilgutės ir Janinos Judickaitės-Kregždės – prisiminimus.

Šiems žuvusiems partizanams Kauno technologijos universiteto žygeiviai „Ąžuolai“ 2014-06-07 pastatė žymeklį Šlynakiemio kaime netoli Punsko. Filmas Žymeklio statyba Šlynakiemyje

Skelbia: Žygeivių klubas ĄŽUOLAS, Alkas, Lietuvių etninės kultūros draugija

Punske vyks filmo apie Lietuvos partizanus premjera (1)

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Balandžio 10 dieną 14 val. (Lenkijos laiku)  Punsko lietuvių kultūros namuose vyks filmo  „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera. Tai pilno metražo (2 valandų) vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos partizaninį judėjimą Lenkijos-Lietuvos pasienyje. Jis pasakoja apie 1949 m. gruodžio 15 dieną Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą bei jų ryšininkus ir globėjus.

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo Šlynakiemyje, šalia Punsko! Jie žuvo už laisvę! Už Lietuvą! Žuvo iki galo būdami ištikimi partizanų duotai priesaikai! Skaityti toliau

Alytaus centrinėje aikštėje siūloma statyti paminklą partizanams (1)

Trakinių partizanų sąskrydis | rengėjų nuotr.

Alytuje viešėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai. Svečiai atvyko apžiūrėti Alytaus miesto savivaldybės administracijos specialistų parinktas vietas, kuriose galėtų stovėti Dainavos apygardos partizanų atminimui įamžinti skirtas paminklas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovams buvo siūloma įvertinti Skardžio ir Pulko gatvėse, Vilties gatvėje (šalia buvusios Vaikų poliklinikos), Pirmojo Alytaus skvere, ties VšĮ Alytaus jaunimo centru, prie Alytaus Skaityti toliau

LAT: Lietuvos partizano A.Kraujelio sunaikinime dalyvavęs M.Misiukonis genocido nepadarė (2)

Antanas Kraujalis 1928-1965

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos istorijai jautrią kasacinę bylą dėl partizanų genocido, konstatavo, kad remiantis surinktais ir teismų išsamiai įvertintais įrodymais, nėra pagrindo Marijono Misiukonio veiksmų pripažinti turinčiais genocido požymių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nėra jokio pagrindo abejoti A. Kraujelio partizaniška veikla ir jos reikšme Lietuvos valstybingumui. Aplinkybė, jog „Siaubūno“ slapyvardžiu veikęs A.Kraujelis buvo sulaikomas 1965 metais, nepaneigia jo partizano statuso ir nereiškia, kad  tuo metu buvo pasibaigusios Lietuvos valstybingumo kovos. Skaityti toliau