Žymos archyvas: Lietuvos mokslas

Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje industrijos parodoje „Hannover Messe 2017“ (0)

Lietuvos mokslas pristatomas parodoje Vokietijoje_mita.lt2

Šią savaitę, balandžio 24 d. – 28 d., Lietuvos mokslo delegacija, vienijama Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklo „Open R&D Lietuva“, dalyvauja didžiausioje pasaulinėje pramonės parodoje „Hannover Messe 2017“, Vokietijoje.

Jungtiniame Lietuvos stende atstovai iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Aleksandro Stulginskio ir Klaipėdos universitetų bei Lietuvos energetikos instituto pristato mokslinių Skaityti toliau

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui bus išleista speciali penkių eurų monetų serija, viena jų – bendra Baltijos šalių moneta (2)

moneta.baltu_kultura_lb.lt

2018-aisiais mūsų valstybės šimtmetį Lietuvos bankas paminės išleisdamas keturias kolekcines monetas – vieną aukso ir tris sidabro – bei kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais išleisdamas 2 eurų proginę monetą. Kolekcinės monetos iš tauriųjų metalų įamžins signatarus, Lietuvos diplomatiją, ginkluotąsias pajėgas ir sukarintas struktūras (kariuomenę, šaulius, savanorius, skautus ir kt.) bei valstybės teisės sistemą. Tai numatyta Lietuvos banko valdybos patvirtintame Kolekcinių eurų monetų ir proginių su Lietuvos nacionaline puse eurų monetų išleidimo 2018-2019 metais plane. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvos mokslas yra žlugdomas (video) (1)

Audrys Antanaitis, Algimantas Liekis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Mokslas gali būti savas ir svetimas. Taip teigia panašaus pavadinimo knygą išleidęs istorikas Algimantas Liekis. Pasak jo, kai mokslas tarnauja ne savo tautai ir valstybei, jis yra svetimųjų įrankis.

Tie svetimieji gali būti įvairūs. Svetimos valstybės, finansiniai klanai, įvairios interesų grupės. Jie užsako mokslų tyrimus ir naudojasi jų rezultatais taip, kaip jiems reikia.

Mažos šalies mokslo padėtis dar sudėtingesnė. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (IV) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA , ČIA bei ČIA.

Atkūrus Nepriklausomybę, o ypač Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare,  vertinant studijų ir mokslo institucijas,  taip pat skirstant joms biudžeto  ir  įvairių europinių fondų lėšas, vis labiau   sprendimus  ėmė lemti mokslo valdininkų sukurtas  rodiklis –  studijų ir mokslo  „tarptautiškumas“. Tiesa, sovietmečiu buvo panašus „proletarinio internacionalizmo“ (rusinimo tempą atspindintis) rodiklis. Jo  esmė: kiek studijų institucijose yra rusiškų grupių, kiek dalykų dėstoma rusiškai, kiek dėstytojų ir studentų yra iš kitų „broliškųjų respublikų“ ir kiek mokslo darbų, mokslo žurnalų leidžiama „didžiąja rusų kalba“  ir pan.

Dabartinio „tarptautiškumo“ rodiklio esmė – tai studijų užsienio kalba (programų užsienio Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (III) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA ir ČIA.

Atgimimo metais daug mokslininkų, dėstytojų, studentų  buvo gana revoliucingi, pasiryžę panaikinti sovietmečio mokslo ir studijų sistemų, demokratinių teisių varžymą,  atsisakyti disertacijų ir mokslo darbų rašymo rusų kalba ir kt. Beveik  visos aukštųjų mokyklų bendruomenės  organizavo  rinkimus į įvairių padalinių tarybas. Visa tai sukrėtė daugelį vadovų, nors ir talentingus mokslininkus, bet įpratusius būti tik LKP CK, ministerijos valios vykdytojais. Sovietmečiu kartą papuolęs į nomenklatūrininkus, jeigu nenusikalsdavo partinei valdžiai, dažnai vadovaudavo vos ne iki mirties, neretai susikurdamas ir  „nepakeičiamojo“ aureolę. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (I) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

„Lietuvos mokslas: savas ir svetimas“, – tokiu pavadinimu išleista dr. Algimato Liekio 45 – oji  monografinio pobūdžio 710 psl. knyga su daugiau kaip 300 iliustracijų  apie mokslo ir studijų nuo seniausių laikų iki šių dienų vietą ir vaidmenį lietuvių Tautos ir jos nepriklausomo valstybingumo  kūrimo ir stiprinimo  kelyje.

Tiesa, nemažai kas teigia, kad mokslas – nepolitinis, bet kam ir kuriems tikslams panaudojami jo rezultatai, tai jau politika, kaip ir politika kokius ir kokių vertybių gynėjais išugdomi mokymo ir studijų institucijose. Tai puikiai, remiantis ir įvairių laikų archyviniais ir literatūrinais šaltiniais  įrodoma ir bene  pirmajame tokio pobūdžio  mūsų Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkams – atvira prieiga prie tarptautinių mokslo duomenų bazių (0)

smm.lt nuotr.

Siekiant Lietuvos mokslą integruoti į europines infrastruktūras, ES lėšomis finansuojama prieiga prie tarptautinių elektroninių mokslo duomenų bazių. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl finansavimo skyrimo projektui „Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas”.

„Šiandieninis mokslas be prieigos prie tarptautinių mokslo duomenų bazių neįsivaizduojamas. Tikimės, kad Lietuvos mokslininkai efektyviai išnaudos jų atveriamas galimybes siekdami naujų mokslo atradimų“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Skaityti toliau

Gabiems moksleiviams – vienodos tobulėjimo galimybės   (0)

nmakademija.lt

Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) siekia, kad papildomo ugdymo įstaigoje besimokantiems talentingiems vaikams būtų sudaromos vienodos sąlygos tobulėti. Siekdama surinkti papildomų lėšų šių metų vasaros sesijai, NMA prisijungė prie iniciatyvos aukok.lt.

Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad Lietuvos miesteliuose ir kaimuose besimokantys vaikai turi mažiau galimybių įgyti geresnį vidurinį išsilavinimą ir konkuruoti su didmiesčių mokiniais, stodami į aukštąsias mokyklas. Būtent šiuos socialinius skirtumus ir padeda mažinti Nacionalinė moksleivių akademija, kurioje žinias gilina mokiniai iš įvairių Lietuvos kampelių. Skaityti toliau

VU rektorius prof. A.Žukauskas: planuoti ir nuveikti darbai yra vieni reikšmingiausių šiuolaikinės Lietuvos istorijoje (3)

Artūras Žukauskas | V. Jagdzevičiaus nuotr.

Stiprėja mokslo, studijų ir verslo sąveika. Kovo 15 d. Saulėtekyje duris atvers du nauji mokslo centrai. Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas mano, kad jie VU pakylės į geriausių pasaulio universitetų 300-tuką ir galbūt sudarys prielaidas išugdyti Nobelio premijos laureatus.

–  Su kokiomis mintimis, lūkesčiais, tikslais pasitinkate Jungtinio gyvybės mokslų ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslo centrų atidarymą? Skaityti toliau

Lietuvos mokslo tarnyba finansavo 213 tyrimų (0)

ŠMM nuotr.

Lietuvos mokslo taryba per 5 metus finansavo 213 mokslinių tyrimų, pagal kuriuos valdžios institucijoms parengtos rekomendacijos, susistemintos žinios, susijusios su visuomenei aktualiomis problemomis bei galimais jų sprendimo būdais. Valstybės politikos formuotojams nacionalinės mokslo programos (NMP) – galimybė kasdienėje veikloje vadovautis mokslinių tyrimų rezultatais ir taip stiprinti žinybinių institucijų kompetenciją.

Probleminės sritys yra kompleksinės, apima kelias mokslo sritis ar kryptis. Mokslininkų Skaityti toliau

Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė (0)

Moneta | lb.lt nuotr.

Lietuvos banko į apyvartą išleistoje baltistikai skirtoje 10 litų kolekcinėje (proginėje) monetoje meniškai įamžintas gintarinis skridinys – storą, netaisyklingos formos sagą primenantis neolito laikų archeologinis radinys, priskiriamas baltų kultūrai. Naujoji aukso moneta visuomenei pristatyta Vilniaus universitete Aisčių menėje.

„Baltistika, tirianti baltų dvasinę ir materialinę kultūrą, mums, lietuvių tautai, padeda suprasti, iš kur mes atėjome, kas mes esame ir kas mus telks ateityje. Išleisdami monetą siekėme pabrėžti šios mokslo šakos svarbą ir pagerbti tuos, kurie prisidėjo tyrinėdami ir garsindami lietuvių ir kitų baltų tautų kalbos bei kultūros lobyną“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

„Reikšmingiausi baltistikos tyrimai atliekami Vilniaus universiteto Baltistikos katedroje, glaudžiai bendradarbiaujančioje su pasauliniais baltistikos centrais. Neatsitiktinai Skaityti toliau

Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas (0)

Mokslo tarybos pirmininkas prof.Dainius H. Pauža

Lietuvos mokslo taryba Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė siūlymą papildyti nacionalinių mokslo programų (NMP) sąrašą penkiomis programomis. Pagal jas būtų finansuojami nauji nacionalinės svarbos tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai programoje nurodyta kryptimi, kuriantys sąlygas spręsti ne tik Lietuvos, bet ir Europos visuomenei strategiškai svarbias problemas.

Atsižvelgdama į ekspertų išvadas dėl rengtinų NMP, Taryba siūlo pradėti rengti dvi naujas humanitarinių ir socialinių mokslų sričių (HSM) ir tris biomedicinos, fizinių, technologijos ir žemės ūkio mokslų sričių (GTM) programas. Skaityti toliau