Lietuvos mokslas ir verslas galės naudotis pasaulinio lygio superkompiuteriais didelės apimties skaičiavimams atlikti tokiose srityse kaip sveikata, klimato kaita, pramonė, kibernetinis saugumas, energetika, dirbtinio intelekto kūrimas, ekonominės prognozės.
„Lietuva suinteresuota prisijungti prie Europos didelio našumo skaičiavimų iniciatyvos (EuroHPC). Tai leis mūsų šaliai naudotis aukščiausio pajėgumo duomenų skaičiavimo galimybėmis“, – sako švietimo ir mokslo viceministras G. Viliūnas.
Įvertinusi didelio našumo skaičiavimų svarbą ir ribotas galimybes Europos Sąjungos valstybėms narėms sukurti atskiras pasaulinio lygio didelio našumo skaičiavimų sistemas, Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis, tarp kurių bus ir Lietuva, kuria Europos didelės spartos kompiuterių bendrą įmonę šios iniciatyvos įgyvendinimui. 2019 m. šiai įmonei pradėjus veiklą, bus perkami superkompiuteriai, kuriais galės naudotis ES valstybės narės.
Lietuvos tyrėjai ir verslas taip pat galės dalyvauti EuroHPC mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos kvietimuose. Lietuva taps EuroHPC nare atverdama dalį prieigos laiko išorės vartotojams iš kitų Europos valstybių prie Vilniaus universitete veikiančios našiųjų skaičiavimų infrastruktūros.
Didelio našumo skaičiavimai daro vis didesnę įtaką mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, pramonės konkurencingumui. Superkompiuteriai pasitelkiami sprendžiant mokslines ir technologines problemas, kurių modeliavimui nepakanka įprastinio našumo kompiuterių.
Didelio našumo skaičiavimai reikalingi sprendžiant tokius socialinius iššūkius, kaip ankstyvas ligų diagnozavimas, klimato kaitos prognozės. Jie taikomi įvairiose mokslinių tyrimų srityse, pavyzdžiui, nustatant DNR sekas, pramonėje, saugumo ir gynybos srityse.
Susiję straipsniai:
- KTU į Lietuvą pritrauks pasaulinio lygio garsiausius mokslininkus vadovus
- Lietuva pakeliui į dar vieną pasaulinio lygio mokslo centrą
- VGTU studentai galės naudotis bepiločiu orlaiviu tyrimams atlikti
- Lietuva – jaunų verslininkų šalis
- Lietuva pradeda stojimo į CERN procedūrą
- Lietuva ir Prancūzija rems mokslininkų mobilumo projektus
- „Mokslo sriuba“: ar į Lietuvą pateks Astravo AE elektra?(video)
- R. Armaitis. Kuo Lietuva gali tapti artimiausioje ateityje „Dubajumi ar Kataru“ ar „Dykumos pragaru“?
- Lietuva ir Norvegija kartu ieškos pažangių atliekų tvarkymo ir perdirbimo sprendimų
- Be gemologijos tyrimų laboratorijos Lietuva negali savęs vadinti tikra gintaro šalimi
- Pristatyti tarptautinių ekspertų siūlymai dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo
- Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas
- „Mokslo sriuba“: apie lietuviškus kosmoso palydovus (II) (video)
- Mokslo populiarinimui regionuose telks nevyriausybines organizacijas
- Už kiek galima nusipirkti bakalauro diplomą? (video)
- Nemuno saloje planuojamas modernus mokslo centras
- Mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti sulauktas rekordinis paraiškų skaičius
- „Mokslo sriubą“: Kuo yra panašūs lietuvių ir lenkų nacionalistai? (video)
- „Mokslo sriuba“: Mokslinė informacija – už dyką? (video)
- Vilniaus forume pristatyta didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“
- Šiuolaikinė mokykla: kada įvaldysime išmaniąsias technologijas?
- Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
- Lietuvos verslas ir mokslas turi puikią galimybę pasiūlyti naujų sprendimų Europos kosmoso pramonei
- Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos mokytoją?
- Mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti prašoma 86,9 mln. eurų
- Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje
- Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį
- Mokslininkai ir studentai skatinami kurti naujas verslo idėjas
- Lietuvos mokslo pasiekimus vertins tarptautiniai ekspertai
- „Piliečių mokslas“: kaip piliečiai tampa mokslininkais? (video)
