Mokslas gali būti savas ir svetimas. Taip teigia panašaus pavadinimo knygą išleidęs istorikas Algimantas Liekis. Pasak jo, kai mokslas tarnauja ne savo tautai ir valstybei, jis yra svetimųjų įrankis.
Tie svetimieji gali būti įvairūs. Svetimos valstybės, finansiniai klanai, įvairios interesų grupės. Jie užsako mokslų tyrimus ir naudojasi jų rezultatais taip, kaip jiems reikia.
Mažos šalies mokslo padėtis dar sudėtingesnė. Neturėdami pakankamo mokslinių tyrimų finansavimo, mes noriai parsiduodame tiems, kurie mus samdo. Todėl apleidžiame ir Lietuvos interesus, ir lietuvių kalbą. Stengdamiesi įtikti turtingiems užsakovams, mokslo darbus rašome angliškai, aukštosiose mokyklose vis rečiau naudojame lietuvių kalbą.
Ką daryti? Ar turime pasirinkimą? Ar reikia reformuoti dabar egzistuojančią Lietuvos mokslo sistemą? O gal apskritai ją sugriauti ir pradėti statyti ant naujų pamatų?
Audrys Antanaitis kalbasi su Mokslotyros instituto direktoriumi dr. Algimantu Liekiu.
Manau visa Lietuva yra zlugdoma ir tai jau eile metu… Jeigu pradesite nuo to,tada gal ir mokslui atsiras daugiau deguonies… Pasaulio banko 2013- 2014 metu duomenimis, net dvi Baltijos valstybes patenka tarp sparciausiai nykstanciu pasaulio saliu. Antroje ir trecioje vietoje yra Latvija ir Lietuva. Musu salis tirpsta akyse .