Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA).

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą tarptautiniu mastu bei duos tiesioginės naudos šalies ekonomikai – skaičiuojama, kad kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

„Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą.

Toks bendradarbiavimas skatina naujoves, suteikia rimtą paskatą mūsų šalies ateities verslams, pažangių technologijų ir naujoviškos pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės gaminių kūrimui – visa tai kartu didina šalies verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Kosmoso rinka yra labai perspektyvi, vyksta spartus jos komercinimas, daugėja privačių investicijų ir kuriasi nauji startuoliai. Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams.

Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Skaičiuojama, kad pernai pasaulio kosmoso sektoriaus vertė sudarė 317 mlrd. eurų, o kasmetinis augimas siekia 6,7 procento.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis („Airbus“, „Thales Alenia space“, „Ariane group“, „OHB system“), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

Šiandien naudojama kosminė infrastruktūra leidžia kurti naujas paslaugas tokiuose sektoriuose kaip energetika, telekomunikacijos, draudimas, transportas, jūrų, žemės, miškų stebėjimas, aviacija ir miestų plėtra, klimato stebėjimas ir meteorologija, gynyba ir saugumas bei žemės ūkis.

Tai duoda papildomos naudos ekonomikai ir visuomenei.

2010 m. Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 m. prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Įgyvendindama EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės planą (PECS) Lietuva dalyvavo šešiuose EKA konkursuose, kuriuose finansavimą gavo 40 projektų.

1975 m. įkurtos EKA narėmis yra 22 valstybės: Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Airija, Liuksemburgas, Olandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė.

Asocijuotų narių statusus turi Slovėnija ir Latvija, o Lietuva, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Malta, Slovakija kol kas turi bendradarbiaujančių valstybių statusus.