Žymos archyvas: Lietuvos laisvė

Partizanų vado A.Ramanausko-Vanago laidotuvėms bus sudaryta Valstybinė laidotuvių komisija (3)

Vilniaus Našlaičių kapinės | wikimapia.org nuotr.

Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas, kurio metu su artimaisiais ir atsakingų institucijų atstovais apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių.

Pasitarime dalyvavo  partizanų vado A. Ramanausko – Vanago artimieji – dukra ir anūkė – ir  Vyriausybės, Prezidentūros, Kanceliarijos, Seimo atstovai. Jame preliminariai aptarta A. Ramanausko – Vanago laidojimo procedūra, galima laidojimo data ir vieta. Skaityti toliau

A. Gelžinis. Lukiškių aikštė: išmoktos ir neišmoktos pamokos (9)

Arvydas Gelžinis | asmeninė nuotr.

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyviams pagerbti.

Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX-XX amžiuje. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte arba latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje yra pasaulinės reikšmės meno paminklai.

Nepasisekę konkursai Skaityti toliau

G. Navaitis. Tautos valia gyventi laisvėje (6)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – gera proga pamąstyti apie tautos kelią į laisvę. Šiandien, kai samprotauti apie nusivylimą Lietuva tampa kone madinga, kai nuolat peršama mintis „ne už tokią…“ itin svarbu prisiminti ir suprasti bandymus valstybę kurti.

Lietuvos valstybingumas žlugo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Gindama prarandama nepriklausomybę tauta sukilo. 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimaas pralaimėjo. Skaityti toliau

Įvyko istorinio kino filmo „Pelėdų kalnas“ premjera Kaune (video) (4)

„Peledų Kalnas“ | Luko Juzėno nuotr.

Vasario 5 d. vakare, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, įvyko pirmoji iš dviejų režisieriaus Audriaus Juzėno istorinio kino filmo „Pelėdų kalnas“ premjerų.

Išankstiniame padėkos vakare, skirtame Kauno miestui, pirmadienio vakarą apsilankė bei galimybės pirmiems peržiūrėti ir įvertinti filmą nepraleido ir garsioji amerikiečių Balų (Ballų) šeima.

Anot rengėjų, tai buvo puiki proga pasauliui pranešti apie kino filmą, tad specialiai jiems buvo pasirūpinta ir sinchroniniu vertimu. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo žvaigždė šviečia (1)

Monsinjoras A. Svarinskas Ulme, Vokietijoje, 1989 m. lapkričio 21 d. | Z. Kazėno nuotr.

Gyvenime teko sutikti daug įvairių žmonių: vieni, tarsi meteorai, patekę į žemės atmosferą, nušvisdavo akimirkai, kiti, nors jau iškeliavę Anapilin, šviečia ryškia atminimo žvaigždės šviesa. Tokiu buvo nenuilstamas kovotojas su blogiu, dimisijos pulkininkas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

„Kremliaus aikštėje, ant ežero kranto, stovės paminklas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui“

Pirmą kartą ilgesniam pokalbiui su monsinjoru A. Svarinsku susitikome 2009 m., gegužės 27 d., kartu su Atsargos karininkų Skaityti toliau

R. Cibas. Apie laisvę (kitaip) (7)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

LAISVĖ – Sparnuota sąvoka, beveik nežemiška, kaip Paukštė, tik ne šio pasaulio. Ji kartais apsilanko ir vėl ilgam pradingsta.

Bet pasitaiko žmonių, kurių ji neapleidžia, kuriuose ji apsigyvena, lyg lizdą būtų susisukus. Man vienas iš tokių žmonių Nijolė Sadūnaitė. Dar pamenu indą pribloškusį patį Aleksandrą Makedonietį. Kuris prieš viso pasaulio užkariautoją liko visiškai ramus ir bebaimis „gali nužudyti mano kūną, bet manęs tu nepasieksi…“

Jeigu tokių žmonių būtų daugiau, mūsų pasaulis būtų kitoks. Skaityti toliau

Antakalnio kapinėse bus pagerbti Laisvės gynėjai (0)

Laisvės gynėjai, pasiryžę ginti Lietuvos nepriklausomybę. Vilnius, 1991 m. sausis, Vilius | lrs.lt, V. Jasinevičius nuotr.

Sausio 13 d., šeštadienį, 13.30 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse bus pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas.

Laisvės gynėjų pagerbimo ceremonijoje dalyvaus Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Georgijaus juostelės Neužmirštuolės pakuotėse (27)

Alkas.lt koliažas

Vėl minime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Ir vėl temdomą tokiai dienai netinkančių ginčų, už kokią laisvę kovota ir net mirta. Tačiau palengva artėjame prie Tiesos. Prasideda ilgai lauktas praregėjimas. Vis daugiau piliečių supranta, kad laisvė – daugiareikšmis ir miglotas žodis. Apie tai buvo nedaug galvojama tomis dienomis, kai beveik visi norėjo ir ragino veržtis iš komunistinės SSRS imperijos gniaužtų ir reikalavo laisvės. Tada tik įžvalgiausieji suvokė ar bent nujautė, kad toli gražu ne visiems reikia ir ne visi siekia Lietuvos – jos tautos ir valstybės laisvės.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Profesorius ir vabalėliai (4)

Marius Kundrotas | Asmeninio albumo nuotr.

Būrys pradinukų žaidė žalioje vasaros pievoje. Triukšmingos gaudynės truko jau pusvalandį, o vaikai įraudusiais žandais dar buvo kupini jėgų. Tik Audrius gulėjo kniūbsčias, pasirėmęs rankomis, tarsi bandydamas įžiūrėti, kaip auga žolė.

– Žiūrėkite! Sprakšys! – staiga sušuko stebėtojas. Vaikai supuolė, tikėdamiesi išvysti kažką įdomaus.

– Tik pamanykit! Kažkoks vabalas! – vyptelėjo ilgšis Benas. Audrius šypsodamasis apvertė gyvąjį radinį aukštyn pilvu. Šis spragtelėjo, persivertė ore ir žybt – atsistojo ant kojų. Skaityti toliau

Kaune pašventintas paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams (1)

Iškilmių dalyviai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.

Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse

Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau

Iki valstybės atkūrimo šimtmečio liko 100 dienų! (video) (0)

 Partizanų ryšininkė Zofija Druktenienė-Gegutė ir Prezidentė | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šventiniame renginyje Prezidentūroje paleido 100 dienų iki šimtmečio skaičiuojantį laikmatį ir pakvietė šalies gyventojus kūrybingai pasiruošti Lietuvos gimtadieniui.

Dienas iki šimtmečio skaičiuojantis laikmatis buvo paleistas 12.30 valandą. Šis laikas pasirinktas neatsitiktinai – istorikų teigimu, būtent šiuo metu 1918 m. Vasario 16-ąją buvo priimtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Valstybės atkūrimo šimtmečio dieną šią valandą Lietuvoje turėtų skambėti visų šalies bažnyčių varpai. Skaityti toliau

Išėjo A. Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ antra dalis (0)

Algimantas Katilius 1948 m. I Archyvinė nuotr.

Antrajoje Algimanto Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ dalyje aštuoniolikametis paauglys pasakoja apie savo gyvenimą pabėgus iš Sibiro ir besimokant Utenos berniukų gimnazijoje 1948–1951 metais, esant pačiam Stalino režimo įkarščiui, kai buvo įvykdytas ne vienas šiurpus nusikaltimas prieš lietuvių tautą.

Leidinys skirtas plačiam skaitytojui ratui, o ypatingai jaunimui. Bendraamžio žodžiais, paaugliai išgirsta kaip sovietmečiu buvo varžoma žmogaus ir žodžio laisvė, kaip jaunas žmogus buvo verčiamas laviruoti tarp sovietinio saugumo pinklių ir deginančio troškimo kovoti už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę. Skaityti toliau

Sudeginta partizanų žeminė atstatyta trečiąjį kartą (2)

Rietavo uredijos Girenu girininkijos Silu partizanu bunkeris _silale.lt

Šių metų rugsėjo 17 d. 14 val. Šilų-Girėnų miške bus atidengta trečią kartą atstatyta slėptuvė ir pagerbti už Lietuvos laisvę žuvę partizanai, aukojamos šv. Mišios. Iškilmėse laukiami visi, kuriems svarbi mūsų krašto ir Lietuvos istorija.

Kadaise Šilalės rajonui priklausiusios Šilų miško teritorijos, kuri vėliau priskirta Rietavui, eglynuose partizanai įsirengė erdvią, gana sausą ir jaukią žeminę. Jau trečią kartą atstatyta slėptuvė mena Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanus, žuvusius 1952 metais. Skaityti toliau

Televizijos filmo „Laisvės kaina. Partizanai“ užkulisiai: atkurti skaudūs istoriniai įvykiai (video) (3)

Televizijos filmo „Laisvės kaina. Partizanai.“ užkulisiai | LRT nuotr.

Naujame LRT televizijos sezone pasirodys didelio žiūrovų dėmesio susilaukusio Istorinio dokumentinio daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Partizanai“ tęsinys, režisuojamas Sauliaus Balandžio.

Filmo tęsinys pasakos apie bene tamsiausią Lietuvos istorijos laikotarpį, XX a. vidurį. Filmą sudarys dvyliką dalių, kurios žiūrovams primins skaudžius istorinius įvykius – žydų holokaustą,  masinius žmonių trėmimus, bandymus fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Filmo aktoriai vaizduos žmones, kurie, nebijodami mirties, gelbėjo žydus ir drąsiai gynė Lietuvos laisvę. Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas ragina nepamiršti Sąjūdžio idėjos (1)

Sajudis-1988-MA-sale-j-cesnaviciaus-nuotr

Prieš dvidešimt devynerius metus birželio 3 dienos pavakary Mokslų akademijos salėje netilpo visi norintys pakeisti Lietuvos ateitį. Susirinkusiųjų daugumai balsuojant „už“, buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šiandien birželio 3-ioji yra atmintina diena – Sąjūdžio diena. Sąjūdis budino, kėlė Tautą, jo dėka iškilo trispalvių jūra, suskambėjo garsiau žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“. Žmonių troškimas matyti laisvą Lietuvą liejosi tūkstantiniais Sąjūdžio mitingais. Laisvės sparnai apglėbė Lietuvą, visus ragino burtis, tikėti savo jėga ir tiesa. Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo (5)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 2 d. Seimas, 91 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“ (projektas Nr. XIIIP-600).

Priimtu dokumentu Seimas atsižvelgia į tai, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais; tačiau praėjus aštuoniolikai metų nuo tai nustačiusio Seimo priimto nutarimo įsigaliojimo, Skaityti toliau

Laisvės gynėjams atminti atidengtas ypatingas paminklas (2)

Obelisko-skirto-laisves-gyvnejams-pagerbti-atidengimas-prie-lrt.lrp.lt

Sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 26-ųjų Sausio 13-osios metinių proga Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) kiemelyje atidengė ypatingą paminklą, skirtą šalies Laisvės gynėjams pagerbti. Tai 6 metrų obeliskas, įamžinantis Sausio 13-osios aukų atminimą. Obelisko viršuje pakabintas varpas primenantis pirmąją žiniasklaidos priemonę, kvietusią žmones susirinkti ir pranešusią apie naują žinią, nelaimę ar pergalę. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau

„Laisvės kovų istorijos“ programa mokyklose bus privaloma (1)

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Balandžio 14 d. Seimas, 27 balsavus už, 3 – prieš ir 18 parlamentarų susilaikius, po pateikimo pritarė Seimo nutarimo „Dėl nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos dėstymo“ projektui Nr. XIIP-2904.

Nutarimu siūloma Seimui, atsižvelgiant į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXII suvažiavimo metu buvo priimta rezoliuciją, kurioje konstatuota kad visose mokyklose tautinis patriotinis ugdymas yra nepakankamas; Skaityti toliau

Panevėžiečiai susipažins su Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraščiu (0)

Balcio dienorastisSausio 20 d., antradienį, 17 val. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengto leidinio „…pergyventų jausmų atogarsis“: partizano Balčio dienoraštis, laiškai, eilėraščiai“ pristatymas. Dalyvaus leidinio sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis, koncertuos Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Likimai“ (vadovė Giedrė Baltuškienė). Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Pristatomame leidinyje publikuojamas Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraštis, jo laiškų ir eilėraščių faksimilės. Skaityti toliau

Partizano Balčio dienorašio, laiškų ir eilėraščių pristatymas Istorinėje prezidentūroje (0)

partizano dienorascio pristatymas_istorineprezidentura.lt

2015 m. sausio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengto leidinio „…pergyventų jausmų atogarsis“: partizano Balčio dienoraštis, laiškai, eilėraščiai“ pristatymas. Dalyvaus leidinio sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis, koncertuos nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatė Samanta Veršelytė. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Pristatomame leidinyje publikuojamas Vyčio apygardos partizano Balčio dienoraštis, jo laiškų ir eilėraščių faksimilės. Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenės dienos renginius vainikavo iškilminga karių rikiuotė (0)

Kariuomenes diena.kam.lt

Lapkričio 23 d. minint Lietuvos kariuomenės dieną, Vilniuje, Katedros aikštėje, vyko iškilminga karių rikiuotė, taip pat karių paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės. Iškilmingas renginys Vilniuje vainikavo Lietuvos kariuomenės dienos proga šalies miestuose vykusius įvairius renginius.

„Lietuvos kariuomenė visada buvo tokia, kokia buvo ir Lietuva. Jauna, veržli, pasiaukojanti, idealistinė ir stiprios dvasios. Profesionali ir patikima NATO šeimos narė. Šiandien grėsmės keičiasi, keičiasi ir Lietuva. Turime būti budrūs, išmintingi ir vieningi. Tokia turi išlikti ir Lietuvos kariuomenė. Susitelkusi, aukštos parengties ir pasiruošusi atsakyti į geopolitinius iššūkius”, – sveikindama visus Lietuvos karius sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Skaityti toliau

2013-ųjų Laisvės premiją siūloma skirti Sigitui Juozui Tamkevičiui (17)

Sigitas Tamkevičius | respublika.lt nuotr.

Lapkričio 20 d. Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių, fizinių asmenų teikimus, nusprendė Seimui siūlyti 2013-ųjų Laisvės premiją skirti kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui.

Laisvės premijų komisija posėdyje taip pat priėmė sprendimą prašyti, kad išvada apie atrinktą pretendentą būtų svarstoma artimiausiame Seimo posėdyje. Skaityti toliau

Kėdainiuose kasmet tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę (nuotraukos) (2)

Kėdainių miesto savivaldybės nuotr.

Kiekvienais metais Kėdainių savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę.

2006−2012 metais buvo pastatyti 63 nauji antkapiniai kryželiai Lietuvos savanoriams Dotnuvos g. kapinėse, pastatytas antkapinis kryželis bei sutvarkytas pėstininkų antro pulko kapitono Jono Kairiūno kapas, pastatytas antkapinis paminklas dviem nežinomiems kariams savanoriams Kauno g. kapinėse, pastatyti 4 antkapiniai kryželiai Gudžiūnų savanorių karių kapinėse,  restauruotas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir sutvarkytas Povilo Lukšio kapas Dotnuvos g. kapinėse, restauruotas paminklas Povilo Lukšio žuvimo vietoje Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Apie nepriklausomybę ir ekonominę gerovę (35)

Inga Baranauskienė

2012 m. sausio 9 d. bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos rezultatai, suponuojantys, kad net 70 procentų Lietuvos gyventojų, jeigu galėtų rinktis, pirmenybę teiktų ne valstybės nepriklausomybei, o ekonominei gerovei, sukėlė audrą.

Daugelis komentatorių suabejojo tokių rezultatų patikimumu, nes kitos apklausos – pavyzdžiui, KAM užsakymu atliktas tyrimas rodė, jog kilus grėsmei Tėvynės ginti eitų 46 proc. respondentų arba 60 proc. vyrų ir 32 proc. moterų. Kiti puolė ginti tautos teisę „rodyti vidurinį pirštą istablišmentui“ ir kruopščiai vardinti visų mūsų gyvenimo negerovių. Skaityti toliau

Už Lietuvos laisvę atidavęs gyvybę (0)

A.Sakalausko minėjimas | V.Dziavečkos (KASP) nuotr.

Skaičiuojame jau dvidešimtąjį rugpjūtį nuo neramiųjų 1991–ųjų. Dvidešimtąjį kartą minėsime Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo gynėjo, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Alytaus rinktinės kario savanorio Artūro Sakalausko žūtį. Jauno žmogaus, kuris laikydamasis priesaikos negailint jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę, 1991 m. rugpjūčio 21 d. buvo pakirstas klastingos okupanto kulkos. Skaityti toliau