Žymos archyvas: Lietuvos laisvė

O. Voverienė. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas (1943–2015) (8)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Savo laiku mūsų amžininkai jį vadino „Lietuvos sąžine“. Ir jis visada būdavo ten, kur padėtis būdavo problemiška ir pavojinga. Kai už Lietuvos laisvę susidegino Kaune Romas Kalanta, pirmasis, kuris atėjo į Kauno muzikinio teatro sodelį po susideginimo buvo Algirdas Patackas, nors ir žinojo jis, kad tai pavojinga. Ir iš tikrųjų – jis buvo KGB suimtas, uždarytas į areštinę ir laikomas tol, kol aistros aprims. Kai 240 gen. Policijos komisaro S. Skvernelio žaliūkų „ėmė“ šešiametę Deimantę iš Klonio gatvės. Algirdas Patackas Venckų sodybos kieme buvo įsirengęs vagonėlį, kad galėtų kritinėmis dienomis stebėti ir liudyti žmonėms ir istorijai, kaip vyko valdžios teroro akcija Skaityti toliau

L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės (1)

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt pristato Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusios ir lietuvių išeivių šeimoje augusios poetės, rašytojos, Lietuvos rašytojų sąjungos narės ir vertėjos knygą „Mūsų nepalaužė“. Nors už Atlanto ši knyga pasirodė dar 2011 m., tačiau lietuvių kalba ši knyga išleista tik šiemet.

Laima Vincė į Lietuvą atvyko 2007 m. pagal Fulbraito programą. Tuomet, keliaudama po Lietuvą, autorė išgirdo ir užrašė daugybę skausmingų pokaryje gyvenusių lietuvių istorijų, kurios paskatino rašytoją to meto išgyvenimus suguldyti popieriuje. Autorės tikslas buvo susitikti su kuo daugiau dar gyvų istorijos liudytojų ir jų prisiminimus kuo tiksliau užrašyti, tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

Našlaičių kapinėse rasti partizano Juozapo Streikaus palaikai (9)

Partizanas Juozas Streikus, suimtas 1961 m. | nuotrauka iš Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC fondų

Lapkričio 11 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti partizano, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vado Juozapo Streikaus palaikai.

Palaikų autentiškumas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybai atlikus DNR tyrimus bei kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus.

Juozapas Streikus-Stumbras (g. 1923 m.) nuo 1941 m. iki 1958 m. aktyviai priešinosi sovietinei imperijai. 1941 m. sovietų okupacijos metu pradėjo slapstytis nuo sovietų valdžios, platino antisovietinius atsišaukimus. Skaityti toliau

Filmas apie Sofiją ir Jadvygą Chodakauskaites „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ (video) (1)

Filmas „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Lapkričio 19 d., 18 val., Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, I a. salė) kviečia į antrą „Kauno atminties ekranai“ filmą „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ apie dvi pirmąsias Kauno ponias – seseris Sofiją ir Jadvygą Chodakauskaites. Svečiuose – filmo režisierė Ramunė Kudzmanaitė ir Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros darbuotoja, istorikė, knygos „Seserys“ („Versus Aureus“, 2014) autorė Ingrida Jakubavičienė. Vakarą veda kino istorikas ir kritikas Gediminas Jankauskas. Skaityti toliau

K. Baltmiškė. Lietuvos nepriklausomybei svarbios pergalės šimtmetis minimas Radviliškyje (7)

Lietuvos kariuomenės savanorių J. Jaramino ir G. Sakalausko, kritusių kovoje prieš bermontininkus, kapas senosiose Radviliškio kapinėse | A. Tamošiūno nuotr.

Kai šiandien Lietuvos istorijos svarba matuojama Vilniaus matais, norisi priminti, kad Lietuvos likimas daugeliu atvejų sprendėsi toli gražu ne sostinėje.

„Jei ne prieš šimtą metų Radviliškyje iškovota Lietuvos kariuomenės pergalė prieš bermontininkus, nežinau, ar šiandien galėtume kalbėti apie laisvą Lietuvą. Tada buvo žengtas žingsnis į Lietuvos laisvę. Tada buvo padėtas pagrindų pagrindas laisvos nepriklausomos Lietuvos atsikūrimui“, – Lietuvos kariuomenės prieš bermontininkus pergalės svarbą pabrėžia Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Pasižvalgymas po Dzūkijos žemę (0)

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje | A. Grigaitienės ir V. Sungailos nuotr.

Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius.

Pirmasis stabtelėjimas – prie Nemuno ir Merkio upių santakos įsikūrusioje Merkinėje. Ji 2016 metais buvo paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Archeologų duomenimis šioje vietovėje žmonių gyventa jau paleolito – akmens amžiaus pabaigoje. Miestelis 14 amžiuje, kaip žymus gynybinis, administracinis bei prekybos centras, minimas svarbiausių rytų Europos miestų sąrašuose. Skaityti toliau

Albinas Kentra: Kova už laisvę niekada nesibaigia (1)

Kalba jubiliatas Albinas Kentra | A. Stričkos nuotr.

Kovo 29 d., Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Gobelenų salė (Vinco Krėvės auditorija), buvo perpildyta norinčiųjų pagerbti nenuilstamą laisvės kovotoją Albiną Kentrą, švenčiantį garbingą 90 metų jubiliejų.

„Kova už laisvę niekada nesibaigia,“ – tokiais Albino Kentros žodžiais, palaimindamas susirinkusiuosius, kreipėsi vyskupas Jonas Kauneckas ir įteikė jubiliatui knygą, skirtą kitam kovotojui – kunigui kankiniui Alfonsui Lipniūnui atminti, kurioje jis liudijimais net ir miręs tęsia kovą už Lietuvos laisvę. Taigi, vienu metu vyko dviejų didžių tautos vyrų minėjimai. Todėl, palaiminęs ir pasisakęs renginyje, vyskupas išskubėjo į šalia esančią Šv. Jonų bažnyčią pagerbti kunigo Alfonso Lipniūno. Skaityti toliau

O. Voverienė. Žodžiai yra sėkla, iš kurios išauga amžinybės daigai (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva, atbundanti iš naujo!
Čia laiko vingiuos gęstančių miražų,
Vėl uždegiau viltis Tėvynės labui.
Ties kryžkelių pilkais smūtkeliais
Atgims Tikėjimas, Tiesa ir Meilė
(Nežinomas poetas)

1933 metų naktį iš liepos 16 į 17-ąją lietuviai lakūnai Steponas Darius Jucevičius ir Stasys Girėnas-Gurskis perskrido Atlantą. Nors jie gimtosios Lietuvos nepasiekė, žuvo Soldino miške, jų didvyriškas skrydis amžiams įrašė Lietuvos vardą į pasaulio aviacijos istoriją ir jų širdžių tiltu sujungė Lietuvą ir Ameriką. Tas širdžių Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga (7)

Latvijos Nepriklausomybės šimtmečio iškilmės. Gėles prie Laisvės paminko neša Estijos, Suomijos, Latvijos, Islandijos Prezidentai ir kiti valstybės pareigūnai | wikipedia.org nuotr.

Vilnius, miesto savivaldybės pramintas magiškuoju miestu, rengiasi Kalėdoms. Ir tikrai čia dedasi nepaprasti dalykai. Turbūt sunku, o gal net ir neįmanoma įsivaizduoti, kad pvz., Varšuvos J. Pilsudskio aikštėje priešais Nežinomo kareivio kapą, arba Rygoje priešais Laisvės paminklą su karių garbės sargyba būtų įrengiama čiuožykla.

Bet panašūs dalykai, deja, įmanomi mūsų magiškame mieste. Tiesa, mes savo sostinės centre, deja, neturime nei Nežinomo kario kapo, nei deramo Laisvės paminklo su karių garbės sargyba. Skaityti toliau

L. Veličkaitė. Lietuvos laisvės kovų atmintį būtina išsaugoti ateities kartoms (nuotraukos) (0)

Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos atkurti rūmai | LLK nuotr.

„Nors tarptautinė būklė buvo dar labai miglota, Lietuvos ateitis labai neaiški, Lietuvos Taryba, susirinkusi 1918 m. vasario 16 d. posėdžio Vilniuje, ryžosi pasirašyti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Aktą, kuris taptų kertiniu akmeniu nepriklausomos Lietuvos valstybės.“ – rašo istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė knygoje „Lietuvos istorija“.

Autorė pabrėžia sunkią to laikotarpio Lietuvos būklę: „Vokietijoje vyko revoliucija, kaizeris Vilhelmas II pašalintas, o mūsų krašte okupacinę valdžią perėmė vokiečių kareivių taryba. Atvirai veikė komunistai – agitavo mitinguose, laukė ateinant bolševikų iš Rusijos. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Audringų Vėlinių prisiminimų gama… (5)

Kauno J. Grušo meno gimnazijos mokiniai atlieka muzikinę kompoziciją „Laisvės pamoka“ | J. Budžiūtės ir A. Grigaitienės nuotr.

Šių metų mūsų sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl pasuko mūsų gyvenimo kelio akimirką  prie Vėlinių dienos slenksčio, išraižyto daugybės prisiminimų gama.

Dažnai mintimis nukeliaujame prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie savo gyvybę paaukojo, kad mes būtume gyvi, kad būtų gyva Lietuva su savo gyvybinga Skaityti toliau

Partizanų vado A.Ramanausko-Vanago laidotuvėms bus sudaryta Valstybinė laidotuvių komisija (3)

Vilniaus Našlaičių kapinės | wikimapia.org nuotr.

Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas, kurio metu su artimaisiais ir atsakingų institucijų atstovais apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių.

Pasitarime dalyvavo  partizanų vado A. Ramanausko – Vanago artimieji – dukra ir anūkė – ir  Vyriausybės, Prezidentūros, Kanceliarijos, Seimo atstovai. Jame preliminariai aptarta A. Ramanausko – Vanago laidojimo procedūra, galima laidojimo data ir vieta. Skaityti toliau

A. Gelžinis. Lukiškių aikštė: išmoktos ir neišmoktos pamokos (9)

Arvydas Gelžinis | asmeninė nuotr.

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyviams pagerbti.

Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX-XX amžiuje. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte arba latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje yra pasaulinės reikšmės meno paminklai.

Nepasisekę konkursai Skaityti toliau

G. Navaitis. Tautos valia gyventi laisvėje (6)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – gera proga pamąstyti apie tautos kelią į laisvę. Šiandien, kai samprotauti apie nusivylimą Lietuva tampa kone madinga, kai nuolat peršama mintis „ne už tokią…“ itin svarbu prisiminti ir suprasti bandymus valstybę kurti.

Lietuvos valstybingumas žlugo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Gindama prarandama nepriklausomybę tauta sukilo. 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimaas pralaimėjo. Skaityti toliau

Įvyko istorinio kino filmo „Pelėdų kalnas“ premjera Kaune (video) (4)

„Peledų Kalnas“ | Luko Juzėno nuotr.

Vasario 5 d. vakare, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, įvyko pirmoji iš dviejų režisieriaus Audriaus Juzėno istorinio kino filmo „Pelėdų kalnas“ premjerų.

Išankstiniame padėkos vakare, skirtame Kauno miestui, pirmadienio vakarą apsilankė bei galimybės pirmiems peržiūrėti ir įvertinti filmą nepraleido ir garsioji amerikiečių Balų (Ballų) šeima.

Anot rengėjų, tai buvo puiki proga pasauliui pranešti apie kino filmą, tad specialiai jiems buvo pasirūpinta ir sinchroniniu vertimu. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo žvaigždė šviečia (1)

Monsinjoras A. Svarinskas Ulme, Vokietijoje, 1989 m. lapkričio 21 d. | Z. Kazėno nuotr.

Gyvenime teko sutikti daug įvairių žmonių: vieni, tarsi meteorai, patekę į žemės atmosferą, nušvisdavo akimirkai, kiti, nors jau iškeliavę Anapilin, šviečia ryškia atminimo žvaigždės šviesa. Tokiu buvo nenuilstamas kovotojas su blogiu, dimisijos pulkininkas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

„Kremliaus aikštėje, ant ežero kranto, stovės paminklas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui“

Pirmą kartą ilgesniam pokalbiui su monsinjoru A. Svarinsku susitikome 2009 m., gegužės 27 d., kartu su Atsargos karininkų Skaityti toliau

R. Cibas. Apie laisvę (kitaip) (7)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

LAISVĖ – Sparnuota sąvoka, beveik nežemiška, kaip Paukštė, tik ne šio pasaulio. Ji kartais apsilanko ir vėl ilgam pradingsta.

Bet pasitaiko žmonių, kurių ji neapleidžia, kuriuose ji apsigyvena, lyg lizdą būtų susisukus. Man vienas iš tokių žmonių Nijolė Sadūnaitė. Dar pamenu indą pribloškusį patį Aleksandrą Makedonietį. Kuris prieš viso pasaulio užkariautoją liko visiškai ramus ir bebaimis „gali nužudyti mano kūną, bet manęs tu nepasieksi…“

Jeigu tokių žmonių būtų daugiau, mūsų pasaulis būtų kitoks. Skaityti toliau

Antakalnio kapinėse bus pagerbti Laisvės gynėjai (0)

Laisvės gynėjai, pasiryžę ginti Lietuvos nepriklausomybę. Vilnius, 1991 m. sausis, Vilius | lrs.lt, V. Jasinevičius nuotr.

Sausio 13 d., šeštadienį, 13.30 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse bus pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas.

Laisvės gynėjų pagerbimo ceremonijoje dalyvaus Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Georgijaus juostelės Neužmirštuolės pakuotėse (27)

Alkas.lt koliažas

Vėl minime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Ir vėl temdomą tokiai dienai netinkančių ginčų, už kokią laisvę kovota ir net mirta. Tačiau palengva artėjame prie Tiesos. Prasideda ilgai lauktas praregėjimas. Vis daugiau piliečių supranta, kad laisvė – daugiareikšmis ir miglotas žodis. Apie tai buvo nedaug galvojama tomis dienomis, kai beveik visi norėjo ir ragino veržtis iš komunistinės SSRS imperijos gniaužtų ir reikalavo laisvės. Tada tik įžvalgiausieji suvokė ar bent nujautė, kad toli gražu ne visiems reikia ir ne visi siekia Lietuvos – jos tautos ir valstybės laisvės.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Profesorius ir vabalėliai (4)

Marius Kundrotas | Asmeninio albumo nuotr.

Būrys pradinukų žaidė žalioje vasaros pievoje. Triukšmingos gaudynės truko jau pusvalandį, o vaikai įraudusiais žandais dar buvo kupini jėgų. Tik Audrius gulėjo kniūbsčias, pasirėmęs rankomis, tarsi bandydamas įžiūrėti, kaip auga žolė.

– Žiūrėkite! Sprakšys! – staiga sušuko stebėtojas. Vaikai supuolė, tikėdamiesi išvysti kažką įdomaus.

– Tik pamanykit! Kažkoks vabalas! – vyptelėjo ilgšis Benas. Audrius šypsodamasis apvertė gyvąjį radinį aukštyn pilvu. Šis spragtelėjo, persivertė ore ir žybt – atsistojo ant kojų. Skaityti toliau

Kaune pašventintas paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams (1)

Iškilmių dalyviai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.

Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse

Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau

Iki valstybės atkūrimo šimtmečio liko 100 dienų! (video) (0)

 Partizanų ryšininkė Zofija Druktenienė-Gegutė ir Prezidentė | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šventiniame renginyje Prezidentūroje paleido 100 dienų iki šimtmečio skaičiuojantį laikmatį ir pakvietė šalies gyventojus kūrybingai pasiruošti Lietuvos gimtadieniui.

Dienas iki šimtmečio skaičiuojantis laikmatis buvo paleistas 12.30 valandą. Šis laikas pasirinktas neatsitiktinai – istorikų teigimu, būtent šiuo metu 1918 m. Vasario 16-ąją buvo priimtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Valstybės atkūrimo šimtmečio dieną šią valandą Lietuvoje turėtų skambėti visų šalies bažnyčių varpai. Skaityti toliau

Išėjo A. Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ antra dalis (0)

Algimantas Katilius 1948 m. I Archyvinė nuotr.

Antrajoje Algimanto Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ dalyje aštuoniolikametis paauglys pasakoja apie savo gyvenimą pabėgus iš Sibiro ir besimokant Utenos berniukų gimnazijoje 1948–1951 metais, esant pačiam Stalino režimo įkarščiui, kai buvo įvykdytas ne vienas šiurpus nusikaltimas prieš lietuvių tautą.

Leidinys skirtas plačiam skaitytojui ratui, o ypatingai jaunimui. Bendraamžio žodžiais, paaugliai išgirsta kaip sovietmečiu buvo varžoma žmogaus ir žodžio laisvė, kaip jaunas žmogus buvo verčiamas laviruoti tarp sovietinio saugumo pinklių ir deginančio troškimo kovoti už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę. Skaityti toliau

Sudeginta partizanų žeminė atstatyta trečiąjį kartą (2)

Rietavo uredijos Girenu girininkijos Silu partizanu bunkeris _silale.lt

Šių metų rugsėjo 17 d. 14 val. Šilų-Girėnų miške bus atidengta trečią kartą atstatyta slėptuvė ir pagerbti už Lietuvos laisvę žuvę partizanai, aukojamos šv. Mišios. Iškilmėse laukiami visi, kuriems svarbi mūsų krašto ir Lietuvos istorija.

Kadaise Šilalės rajonui priklausiusios Šilų miško teritorijos, kuri vėliau priskirta Rietavui, eglynuose partizanai įsirengė erdvią, gana sausą ir jaukią žeminę. Jau trečią kartą atstatyta slėptuvė mena Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanus, žuvusius 1952 metais. Skaityti toliau

Televizijos filmo „Laisvės kaina. Partizanai“ užkulisiai: atkurti skaudūs istoriniai įvykiai (video) (3)

Televizijos filmo „Laisvės kaina. Partizanai.“ užkulisiai | LRT nuotr.

Naujame LRT televizijos sezone pasirodys didelio žiūrovų dėmesio susilaukusio Istorinio dokumentinio daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Partizanai“ tęsinys, režisuojamas Sauliaus Balandžio.

Filmo tęsinys pasakos apie bene tamsiausią Lietuvos istorijos laikotarpį, XX a. vidurį. Filmą sudarys dvyliką dalių, kurios žiūrovams primins skaudžius istorinius įvykius – žydų holokaustą,  masinius žmonių trėmimus, bandymus fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Filmo aktoriai vaizduos žmones, kurie, nebijodami mirties, gelbėjo žydus ir drąsiai gynė Lietuvos laisvę. Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas ragina nepamiršti Sąjūdžio idėjos (1)

Sajudis-1988-MA-sale-j-cesnaviciaus-nuotr

Prieš dvidešimt devynerius metus birželio 3 dienos pavakary Mokslų akademijos salėje netilpo visi norintys pakeisti Lietuvos ateitį. Susirinkusiųjų daugumai balsuojant „už“, buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šiandien birželio 3-ioji yra atmintina diena – Sąjūdžio diena. Sąjūdis budino, kėlė Tautą, jo dėka iškilo trispalvių jūra, suskambėjo garsiau žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“. Žmonių troškimas matyti laisvą Lietuvą liejosi tūkstantiniais Sąjūdžio mitingais. Laisvės sparnai apglėbė Lietuvą, visus ragino burtis, tikėti savo jėga ir tiesa. Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo (5)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 2 d. Seimas, 91 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“ (projektas Nr. XIIIP-600).

Priimtu dokumentu Seimas atsižvelgia į tai, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais; tačiau praėjus aštuoniolikai metų nuo tai nustačiusio Seimo priimto nutarimo įsigaliojimo, Skaityti toliau

Laisvės gynėjams atminti atidengtas ypatingas paminklas (2)

Obelisko-skirto-laisves-gyvnejams-pagerbti-atidengimas-prie-lrt.lrp.lt

Sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 26-ųjų Sausio 13-osios metinių proga Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) kiemelyje atidengė ypatingą paminklą, skirtą šalies Laisvės gynėjams pagerbti. Tai 6 metrų obeliskas, įamžinantis Sausio 13-osios aukų atminimą. Obelisko viršuje pakabintas varpas primenantis pirmąją žiniasklaidos priemonę, kvietusią žmones susirinkti ir pranešusią apie naują žinią, nelaimę ar pergalę. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau