Žymos archyvas: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (16)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos (48)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje daug ir seniai kalbama apie Baltijos šalių sandraugą. Kai kas jau pastebėjo, kad ši Atgimimo ir Baltijos kelio laikų vizija kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Estija jau seniai labiau orientuojasi į Suomiją, su kuria ją sieja tiek tautiniai ryšiai, tiek ūkiniai interesai, nei į Baltijos šalis. Deja, šiaurinis vektorius krypsta tokia linkme, kad šiaurinė kaimynė vertinama labiau, nei pietinė. Tai galioja ir baltiškajai sesei Latvijai.

Su estais latvius sieja daugiau tautinių mitų, nei su lietuviais. Bendra patirtis Livonijos Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Naugardukas (video) (0)

Pašnekovai: Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo narės: Danutė Kurmilavičiūtė ir Ona Nosevičienė.

Naugardukas nuo Vilniaus į pietryčius 150 km nutolęs, labai svarbus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje, miestas. Žurnalistės buvo pakviestos į savaitgalį vykusią Duonos, giros ir sūrio šventę, kurioje galima buvo ragauti, bendrauti ir klausytis skambių baltarusių dainų. Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Dar kartą apie Radvilas (4)

Radvilų rūmai Varšuvoje, dabar Lenkijos prezidento rūmai | A.Savin nuotr.

Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios ir XVIII a., parašyta daugybė straipsnių, tačiau apie Radvilas, kurie priklausė taip vadinamajai „Berlyno atšakai“ mūsų literatūroje mažai teužsimenama.

Nuo XVIII a. pradžios didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai ėmė daryti Rusija. Skaityti toliau

G. Karosas. A. Goštautas – šviesos riteris, nešantis Lietuvos vėliavą (1)

Liubavo dvaro sodyba-muziejus vasara | G. Karoso nuotr.

Rugsėjo 22 d., šeštadienį, 12 val., Liubavo dvaro muziejuje (oficinoje, Liubavo kaimas, Vilniaus rajonas), Baltų vienybės dienos proga, bus pristatyta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės veikėjui, grafui Albertui Goštautui atminti skirta skulptūra.

Rugsėjo 22-ąją minėsime Baltų vienybės dieną. Viduramžiais, 1236 m. rugsėjo 22 d., Saulės arba Šiaulių žemėje įvyko Saulės mūšis tarp susivienijusių žemaičių ir žiemgalių (latvių). Mūšyje buvo sumuštas Kalavijuočių ordinas. Ši data minima kaip valstybinė šventė Latvijoje ir atmintina diena Lietuvoje. Tądien 1875 m. gimė ir genialusis mūsų menininkas M. K. Čiurlionis. Skaityti toliau

Paroda „Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV-XIX a.“ (0)

Trąkų Dievo Motina, Aptaisas 1723 m. Karūna XVII a. | Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr.

Birželio 13 d., 17 val., Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius), atidaroma paroda, kuri pristato vieną ankstyviausių ir garsiausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje ir jo gerbimo istoriją.

Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis. 1718 metais auksines Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnas iš Vatikano bazilikos kapitulos nustatyta tvarka išrūpino Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis. Parodoje eksponuojamos stebuklingojo paveikslo puošmenos: 7 karūnos, 2 aptaisai, taip pat 2 monstrancijos, kiti lobyno reikmenys, votai, liturginė tekstilė. Skaityti toliau

Šv. Kazimiero stebuklui paminėti – istorinė eisena (1)

Eisena prie Kauno pilies | Rengėjų nuotr.

Šventojo Jurgio konvento ir Šv. Kazimiero Ordino iniciatyva Kaune paminėtas ypatingas istorinis įvykis – gegužės 20 d. suėjo lygiai 500 metų nuo šlovingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalės mūšyje prie Polocko, kuriai įvykti leido Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero stebuklas.

Renginys tapo Kauno Hanza dienų dalimi

Iškilminga visuomeninių ir LDK istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų rikiuotė prie Kauno pilies prasidėjo šventinėmis Skaityti toliau

Tokijuje pristatyta Japonijoje išleista „Lietuvos istorija” (1)

URM.lt nuotr.

Gegužės 15 dieną Lietuvos ambasadoje Tokijuje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pristatyta pirmą kartą japonų kalba išleista Lietuvos istorikų parašyta „Lietuvos istorija“.

Šio įvykio proga Lietuvą su atkurtos valstybės jubiliejumi sveikino Japonijos-Lietuvos draugystės parlamentinės lygos prezidentas Hidrofumi Nakasone ir buvusi Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi. Skaityti toliau

Kaune vyks simpoziumas „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“ (1)

Simpoziumas „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Gegužės 26 d., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, Kaunas), įvyks simpoziumas „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimos nuo seniausių laikų svariai prisidėjo prie mūsų šalies gerovės kūrimo. Buvo steigiamos ir funduojamos mokyklos, remiama lietuviška spauda, statomos bažnyčios ir vienuolynai, o Carinės Rusijos okupacijos metais jų dvarai tapo susibūrimo vietomis to meto inteligentijai. Nemažai šių kilmingų šeimų narių tapo ir vienais pagrindinių Lietuvos valstybės atkūrimo architektų bei iškilių Tarpukario Lietuvos visuomenės, mokslo, kultūros ir politikos veikėjų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos (7)

Blogspot.com nuotr.

Nagrinėjant tautų, religijų ir kultūrų santykius šiuolaikinėje Europoje išsiskiria du kraštutinai priešingi pavyzdžiai: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Britiškoji tradicija dar XVII – XVIII a. pasižymėjo tolerancija įvairioms religijoms. Prancūzija tais laikais išgyveno reakcingą Katalikų bažnyčios diktatą, kurį XVIII a. pabaigoje pakeitė karingas sekuliarizmas. Nuo vieno kraštutinumo pulta prie kito, kai Britų salose ieškota darnos ir pusiausvyros.

Atitinkamai skyrėsi kolonijinė politika. Britai užkariautose žemėse – tiesa, tik civilizuotose Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos (82)

Straipsnis parengtas pagal 2018 m. balandžio 26 d. Daugpilio universitete skaitytą pranešimą šio universiteto Garbės daktaro vardo suteikimo autoriui proga.

Valdovo titulatūros klausimas

Senasis lietuviškas valdovo pavadinimas buvo viešpat(i)s – tokia jo reikšmė pasiekė ir lietuvių raštijos laikus, net XIX a., plg.: Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį (S. Daukantas). Skaityti toliau

L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos (22)

Alkas.lt koliažas

1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis.

Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis. Kada pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo Skaityti toliau

T. Čelkis. Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos (0)

Vilniaus priemiestis Kuprioniškės, „midaus valakas“. 1808 m. brėžinio kopija pagal 1790 m. šaltinį (pirmi riboženkliai supilti 1671 m.) | Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotr.

XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių pavojų buvo itin svarbu su kaimynais suderinti kuo tiksliau pažymėtas ribas. Nuo seno pagal paprotinę teisę (vėliau ir pagal rašytinę) sutarti riboženkliai turėdavo juridinę galią ir šiukštu jų nebuvo galima klastoti. Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laiškas Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai (35)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lenkijos respublikos prezidentui ponui Andžejui Dudai

Ponas Prezidente,

Lenkijos žiniasklaidos priemonėse vis pasirodo Jūsų patarėjų nuomonės apie santykius su mūsų šalimi, kuriose ypač akcentuojama lenkakalbių lietuvių – Lietuvos lenkų – padėtis. Paprastai jos būna nepasvertos, neparemtos faktais ir tiesa, stokojančios gilesnių žinių ir kultūros. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys… (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar verta paminklo Ona Vytautienė? (video) (7)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ tęsiame moteriško pėdsako viduramžių Lietuvos istorijoje paieškas su istorike Inga Baranauskiene. Laidos tema – žymiausio viduramžių Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo žmona Ona Vytautienė. Moteris, be kurios Vytautas galbūt niekada nebūtų tapęs Didžiuoju.

Kuo žymi Ona Vytautienė? Kokia jos kilmė, kas buvo jos tėvas ir ką apie jį žinome? Kaip Onai pavyko organizuoti Vytauto pabėgimą iš Krėvos pilies? Tai – Onos Vytautienės ar jos tarnaitės nuopelnas? Ką galima pasakyti apie Onos asmenybę ir politinį vaidmenį vėlesniais laikais? Kodėl Vytautas norėjo būti palaidotas šalia Onos? Skaityti toliau

Į Lietuvą meno vertybės gabenamos tarsi veiksmo filme (0)

Valdovurumai.lt nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga šiemet Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bus eksponuojamos neeilinės kolekcijos iš Dresdeno ir Florencijos muziejų bei nacionaline Lenkijos relikvija laikomas Adomo Mickevičiaus kūrinio „Ponas Tadas“ rankraštis. Tačiau ne mažiau už pačius eksponatus įdomus ir jų kelias į Lietuvą, nes kartais vien jų saugaus atgabenimo procedūra primena įtempto siužeto veiksmo filmą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl Birutė tapo legendine asmenybe? (video) (14)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje ieškome moteriško pėdsako viduramžių Lietuvos istorijoje ir su istorike Inga Baranauskiene nusikeliame į XIV amžių bei aptariame vieną iš nedaugelio legendinių viduramžių Lietuvos moterų – Birutę, Trakų kunigaikščio Kęstučio žmoną.

Ar Birutė – istorinė asmenybė? Ko vertas Vytauto Ališausko bandymas ją sumitologinti? Kodėl Birutė buvo laikoma šventąja net krikščioniškais laikais? Kokia jos kilmė? Kas buvo Palanga XIV amžiuje? Ką žinome apie Birutės giminę? Kokiomis istorinėmis aplinkybėmis vyko Kęstučio ir Birutės vedybų istorija? Skaityti toliau

Baletas „Vytautas“: scena, kurioje šoks 50 baleto meistrų, užims kone pusę arenos (video) (0)

Scena iš baleto "Vytautas" premjeros 2013 m. rugsėjo 5 d. | www.belarus.by nuotr.

Į Lietuvą sausio 28 d. pirmą kartą atkeliausiantis baletas „Vytautas“ sugrąžins į didingiausius Lietuvos laikus ir per šokį papasakos didžiųjų šalies valdovų meilės istoriją. Organizatoriai atskleidžia, kad ne vieną apdovanojimą pelniusiam dviejų dalių didingam baleto spektakliui Vilniuje ruošiamasi ypatingai – ne tik dėl paties pastatymo masiškumo, bet ir dėl progos, kuriai jis skirtas.

„Meistriškos choreografijos ir nuostabios muzikos lydimas baletas „Vytautas“ buvo statomas atminti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, tačiau šiemet minime dar Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kam priklauso Lietuva? Dviejų šūkių aptarimas iš šalies (47)

Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė, Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Sulaukėme naujų metų. Laukia tradicinės vasario 16-osios ir kovo 11-osios eitynės. Greičiausiai jose vėl skambės šūkiai „Lietuva – lietuviams“, „Nei Rytams, nei Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams“. Įkandin vėl sulauksime Dovydo Kaco, Efraimo Zurofo, o taip pat – lietuvių kilmės liberalų ir marksistų smerkimo šiems šūkiams, kaip ir Lietuvos istoriniams didvyriams plakatuose.

„Lietuva – lietuviams“ – senas šūkis, žinomas dar iš Vinco Kudirkos įkurto laikraščio „Varpas“: 1902 m. jį paskelbė Lietuvių demokratų partija, tiek Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Ir Kijeve mokosi lietuviškai (video) (0)

Aurelija Petkevič, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, nuotr.

Lietuviška mokykla Kijeve tai atsiranda, tai prapuola, tai atsiranda vėl. Šiuo metu ji veikia! Ir tuo džiaugiasi ne tik mažieji lietuviukai, bet ir didieji lietuviai, kurie irgi turi puikią galimybę atnaujinti lietuvių kalbos ir istorijos žinias, prisiminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, kuriuos ukrainiečiai ir šiandien tebelaiko aukso amžiumi.

Lietuviška mokykla atsiranda tada, kada atsiranda pasiryžėlių. Su dviem tokiom pasiryžėlėm –  Ramune Potašnikova ir Aurelija Petkevič – ir kalbėjosi Kijeve viešėjusi Alko komanda – Audrys Antanaitis ir Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai (1)

 Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforca | wikipedia nuotr

Lapkričio 15 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei nagrinėjama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.

Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 m., kai ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Kilusi iš garsios Milano Sforcų giminės, ji išsiskyrė iš ankstesnių valdovų sutuoktinių tiek savo asmeninėmis savybėmis, tiek ir didelėmis politinėmis bei ekonominėmis ambicijomis. Skaityti toliau

Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika (0)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lapkričio 8 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks Vilniaus universiteto istoriko dr. Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.

Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (video) (9)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Visuomenės dėmesį šiemet patraukė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) tyrimai galimai patvirtina hipotezę, jog šioje vietoje stovėjo legendinė Pilėnų pilis, kurios gynėjai 1336 m. pasirinko mirtį, bet nepasidavė į kryžiuočių nelaisvę. Tad šią „Aktualiosios istorijos“ laidą skiriame atradimams Bilionių piliakalnyje. Apie juos pasakoja Bilionių piliakalnio tyrimams vadovavęs archeologas Gintautas Zabiela.

Kas buvo rasta Bilionių piliakalnyje? Ką šie radiniai sako apie piliakalnio istoriją? Kokie netikėtumai laukė tyrinėtojų? Ką dar reikia išsiaiškinti? Ką istorijos šaltiniai sako apie Pilėnų paieškų regioną? Skaityti toliau

R. Navickas. Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“? (130)

Blogeris ZeppelinusŽlugusių imperijų patriotai ir prasimanytų tautų nacionalistai – ar gali būti keistesnis vaizdelis?

Sunku mane nustebinti, bet gerbiamam Liutaurui Ulevičiui tai pavyko. Ne veltui yra žymus viešaryšininkas bei pijaro meistras.

Ėmė gerbiamas Liutauras ir šiandien nuo pat ryto apskelbė mūsų visų Tėvynę, brangiąją Nepriklausomą Lietuvą, dėl kurios tie kovota ir galvų guldyta, kažkokiu nesusipratimu. Tskant, istorine klaida. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Rastas nežinotas senosios Lietuvos rašytojo Pauliaus Oderborno kūrinys (nuotraukos, video) (0)

Sigitas Narbutas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Iki šiol vis dar pavyksta atrasti kažką ten, kur jau mažai kas besitiki ką rasti. Šią vasarą Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas rado literatūros tyrinėtojams nežinomą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytojo Pauliaus Oderborno poemą. Su šiuo autoriumi Lietuvos skaitytojai turėjo galimybę susipažinti 1999 metais, kai pasirodė jo veikalas „Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimas“, kurį iš lotynų kalbos vertė S.Narbutas.

Ir štai šiemet – dar vienas Pauliaus Oderborno kūrinys. Apie šį atradimą ir patį kūrinį Audrys Antanaitis ir kalbasi su dr. Sigitu Narbutu. Filmuoja Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video) (0)

„Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“. Knygos viršelis | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 7 d., 16 val., Tautinių bendrijų namuose, įvyks kilnojamosios parodos – „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ atidarymas. Parodą pristatys dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, vienas parodos autorių ir rengėjų.

Parodai medžiagą rinko, jos išdėstymą kūrė ir tekstus rašė grupė Lietuvos, Baltarusijos ir Čekijos mokslininkų. Rengiant parodą, LMA Vrublevskių bibliotekai talkino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Baltarusijos NMA Centrinė mokslinė Jakubo Kolaso biblioteka. Lėšų leidybai skyrė Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros Skaityti toliau

Kviečia paroda „Pirmasis uždraustas Lietuvos autorius“ (0)

Uzdrausta knyga Mykolo JuodojoRugsėjo 8 d. – spalio 8 d. visi  apsilankę M. Mažvydo bibliotekoje (atrijus, prie M. Mažvydo skulptūros, III a.), besidomintys istorija ir švietimu, turės galimybę apsilankyti senos, įdomios ir retos knygos „Index librorum prohibitorum, cum regulis confectis per patres, a Tridentina Synodo delectos. Sanctissimi Domini Pij IIII. Pontificis Maximi, authoritate comprobatus.  1586 / Venecija“ parodoje.

Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565) – Reformacijos lyderis ir evangelikų bendruomenės telkėjas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Romos katalikų bažnyčios pripažintas pavojingiausiu veikėju, Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais (2)

Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje

Seimui pristatytas siūlymas 2019 metus paskelbti Žemaitijos  metais. Teikiamu nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektu Nr. XIIIP-762 siūloma Seimui, atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos  taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas ir Vykintas) 800-osios metinės.

Kartu pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus; Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Sigitas Narbutas – apie spausdinto žodžio pradžią Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinome per mažai (1)

Sigitas Narbutas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Neseniai Polocke vyko tarptautinė konferencija, skirta spausdintos raštijos Baltarusijoje (ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) atsiradimui. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos keli Lietuvos mokslininkai. Vienas iš jų – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, kuris teigia, kad apie XVI amžiuje LDK atsirandančią spausdintą raštiją ir jos pradininką Pranciškų Skoriną žinome dar gerokai per mažai.

Vis dėlto, pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau tyrinėjimų, išleidžiama vis daugiau knygų, skirtų Pranciškui Skorinai ir jo laikmečiui. Skaityti toliau