Žymos archyvas: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuva ir Ukraina – visada kartu (video) (0)

Eugenas Dikij, Audrys Antanaitis. Emanuelis Zingeris | Alkas.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina kartu buvo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. O gal ir anksčiau. Lietuva ir Ukraina niekada nesipyko, o bendros istorijos laikotarpius prisimena su pasididžiavimu. Lietuva ir Ukraina padeda viena kitai ir šiais laikais.
1991 metų sausio mėnesį ginti Lietuvos atvyko ukrainiečių batalionas, kurį suformavo Jevhenas Dykyjus (Євген Дикий). Ukrainiečiai buvo su Lietuva tol, kol jai grėsė tiesioginis pavojus.

Dabar Lietuva kuo galėdama padeda Ukrainai. Kai tiesioginis pavojus gresia jai. O Jevhenas Dykyjus buvo priverstas imti į rankas ginklą ir 2014 metais… Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

Kobylkoje bus atidengta atminimo lenta LDK kariams ir sukilėliams (1)

T.Kosciuška

Šeštadienį, spalio 29 dieną, 222-ųjų Kobylkos mūšio metinių proga, Lenkijoje, Kobylkos miesto kapinėse, bus atidengta lietuviška atminimo lenta, skirta 1794 m. spalio 26 d. mūšio metu žuvusiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariams ir sukilėliams. Ji bus atidengta greta lenkiškos atminimo lentos, įamžinančios Kobylkos kautynių aukas.

Iškilmėse dalyvaus Kobylkos burmistras Robertas Roguski, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius, Skaityti toliau

Istorinėje konferencijoje bus atskleistos Krokuvos ir Vilniaus katedrų paslaptys (programa) (0)

Valdovų rūmai | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rytoj, spalio 12 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės tris dienas truksianti tarptautinė konferencija „ABIEJŲ TAUTŲ SOSTINIŲ KATEDROS. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios bažnyčios“. Pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje vykstančiame tokio pobūdžio renginyje pranešimus apie Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – dviejų sostinių pagrindinių šventovių istorinius ryšius ir savitus fenomenus skaitys bemaž 50 mokslininkų, atvykusių iš Lietuvos ir Lenkijos, taip pat kitų Europos kraštų. Skaityti toliau

Gardino ir Kauno rajonai kartu gaivins LDK paveldą (4)

Gardino ir Kauno rajonai kartu gaivins LDK paveldą | Kauno r. savivaldybės nuotr.

Spalio 7 d. Raudondvario dvare pasirašytas ketinimų protokolas, kuris Kauno rajono savivaldybei atvers daugiau galimybių bendradarbiauti su kaimyninės Baltarusijos Gardino rajonu.

Dokumentą parašais patvirtino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Gardino rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Janas Vasilevskis. Abi šalys įsipareigojo skatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius, megzti bendradarbiavimą socialinėje ir švietimo srityse.

„Baltarusija yra artima kaimynė, be to mus vienija bendra Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija, todėl neabejoju, kad bendradarbiavimas regionų lygmenyje bus Skaityti toliau

Gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija tęsia kelionę Baltarusijoje (0)

Valdovurumai.lt nuotr.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tarptautinė paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“ tęsia savo kelionę Baltarusijoje. Iki šių metų rugsėjo 11 d. ji buvo eksponuojama Radvilų Nesvyžiaus rezidencijoje, iš kurios iškeliavo į Gardiną. 2016 m. rugsėjo 17 d., švenčiant Gardino miesto paminėjimo 888-ąsias metines, paroda iškilmingai atidaryta Gardino valstybiniame religijų istorijos muziejuje. Skaityti toliau

Zigmanto Vazos 450-ųjų gimimo metinių proga išleidžiamos auksinių monetų replikos (0)

Zigmantas Vaza 10 auksinių dukatų replika | Lietuvos monetų kalyklos nuotr.

Lietuvos monetų kalykla tęsia tradiciją prikelti iš užmaršties ir supažindinti visuomenę su Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) kaldintomis auksinėmis monetomis. Birželio pabaigoje bus išleistos itin riboto tiražo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiu (1587–1632) kaldintų auksinių monetų – dukatų – replikos. Jos bus skirtos valdovo 450-osioms gimimo metinėms paminėti. Jo gimtadienis birželio 20 d.

Auksinių monetų – 1, 5 ir 10 dukatų – replikos bus nukaldintos iš gryno aukso ir identiškos prieš beveik 500 metų naudotiems originalams. Jų kaina sieks nuo 230 iki 1700 eurų. Šiandien pradedama replikų rezervacija. Skaityti toliau

Į tarptautinę parodą Nesvyžiuje išlydėta gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija (0)

Valdovų rūmų eksponatai | V. Abramausko nuotr.

Į Radvilų rezidenciją Nesvyžiuje (Baltarusija) su ypatinga apsaugos palyda iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų iškeliavo daugiau kaip 300 archeologinių radinių. Pirmą kartą istorijoje tokia gausi vertybių kolekcija iš Valdovų rūmų muziejaus bus pristatoma tarptautinėje parodoje „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“, kuri kaimyninėje šalyje atidaroma jau šiandien, balandžio 29 d., ir veiks iki rugsėjo 11 dienos. Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2016-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai (24)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2016-aisiais minėsime keletą svarbių Lietuvos istorijos sukakčių, tame tarpe – jubiliejinių. Priminsiu, kad jubiliejus klasikine prasme – tai 50 metų periodas, o ne jokia kita „apvali“ sukaktis. Naujoviškesnė jubiliejaus sąvoka dar apima ir „pusinius“ jubiliejus, t. y. 25-mečius.

Tačiau pirmiausia paminėtina, kad Lietuvos Seimas 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio metais, nors ir nesulaukęs jubiliejinės sukakties. Tokius paskubėjimus reikėtų laikyti bendro sistemingo požiūrio į Lietuvos istorinės atminties politiką nebuvimo pasekme, nes Seimas vis nesiryžta priimti Tautos istorinės atminties įstatymo. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

„Paveldėti“ savo ateitį kvies Europos paveldo dienos (nuotraukos) (0)

Europos paveldo dienų plakatas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 18–20 dienomis visoje Lietuvoje 22-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD). Šių metų tema „Paveldėkime savo ateitį“ ketina „prakalbinti“ Lietuvos valstybingumą atspindinčius kultūros paveldo objektus.

„Artėdami link Lietuvos valstybės Nepriklausomybės šimtmečio, Europos paveldo dienų metu šiemet nagrinėsime įvairių laikotarpių Lietuvos Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerija po minėjimo atšaukė „pergalę“ (12)

Skandalingas pranešimas KAM tinklalapyje

Šiandien Vilniuje, prie Žaliojo tilto, įvyko pirmas ir, regis, paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės „pergalės“ prieš žymiai gausesnes Rusijos kariuomenės pajėgas paminėjimas. Renginio iniciatyva kilo iš visuomenininkų – iniciatyvinės grupės minėjimą surengti prie Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių vystyti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos, tačiau renginį anonsavo Krašto apsaugos ministerija, o organizuoti padėjo Lietuvos kariuomenė. KAM pranešime, kurį po visus portalus išplatino naujienų agentūra BNS, Skaityti toliau

T. Baranauskas. Kai pralaimėjimas virsta „pergale“: Lietuva skina istorinės atminties politikos nebuvimo vaisius (35)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sulaukėme. Lietuvos valstybės vardu daromi tiesiog šokiruojantys pareiškimai. Krašto apsaugos ministerija anonsavo prie Žaliojo tilto rugpjūčio 7 d. 12 val. vyksiantį renginį. „Vilniuje bus minima Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pergalės prieš maskvėnų kariuomenę 360 metų sukaktis“, – skelbiama KAM pranešime.

Pergalė? Prieš 360 metų!? Mintyse jau sukasi skaičiukai: 2015–360= … Hm, bene apie 1655 m. katastrofą čia kalbama? Ir sugalvok tu man… Na taip, žinoma, toliau taip ir parašyta: „1655 metų rugpjūčio 8 dieną Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos, atrėmė į miestą įsiveržusią maskvėnų kariuomenę.“ ATRĖMĖ! Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui (1)

Alkas.lt nuotr.

Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose bus pristatomas mįslingas Vytauto Didžiojo laikų diržas (0)

Valdovų rūmų nuotr.

Šių metų balandžio 17 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė vieno eksponato paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“.

Vytautas Didysis (apie 1350–1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1392/1401–1430), vienas žymiausių Lietuvos valdovų tiek amžininkų akyse, tiek ir istorinėje atmintyje, senosios Lietuvos valstybės, jos struktūrų ir galybės kūrėjas, suverenumo gynėjas, Lietuvos ir Skaityti toliau

Ką valgė Lietuvos didieji kunigaikščiai? (0)

Maistas | ekonaujienos.lt nuotr.

„Mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, mėsa, šiek tiek duonos, šiek tiek grūdų, sūrio, viena kita ropė, pastarnokas, termiškai apdorotas kopūsto lapas, nes pagal viduramžių suvokimą, gyvulys ėda žolę, o žmogus valgo termiškai apdorotą maistą“, – taip apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių maistą laidai „Istorijos detektyvai“ kalba  LDK istorinės virtuvės žinovas doc. dr. Rimvydas Laužikas.

Jo teigimu, tipiniai kunigaikščio Vytauto pietūs buvę tokie: „Keptas jautis arba keptas avinas, kokia nors troškinta žąsis ar kaplūnas, sūrio desertui, alaus užsigerti.“ Skaityti toliau

VDU vyks konferencija apie bendravimą XVIII a. LDK miestuose (2)

Vytis_LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje

Lapkričio 14 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto  III rūmuose (K. Donelaičio g. 52–211) vyks 13-oji mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje“, kurios tema šiemet – „Miestas – bendravimo vieta“.

Renginyje pranešimus skaitys Lietuvos ir Lenkijos švietimo institucijų atstovai, istorikai, mokslininkai. Pranešėjai kalbės apie komunikaciją LDK miestuose, žydus multietniniame Slucko mieste, bajorų ir žydų santykius, našlaičių ir pamestinukų globą, Kauno miesto savivaldos bendradarbiavimą su valstybine administracija

Skaityti toliau

Oršos mūšiui – 500 metų: tuometinė geopolitinė padėtis panaši į dabartinę (5)

Oršos mūšis

Šie metai yra paskelbti Oršos mūšio metais, tačiau istorikai susirūpinę, kad visuomenė mažai žino apie mūšio reikšmę ir tuometinės geopolitinės situacijos panašumą į dabartinę. Žinių spragas žada užpildyti paroda „Oršai  ̶ 500“.

Jos atidarymo renginys vyks rugsėjo 3 d., 14 val., Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, teigiama rengėjų pranešime spaudai.

Jubiliejiniame renginyje apie mūšio svarbą kalbės karo istorikai, Skaityti toliau

T. Baranauskas. LDK nebėra, bet Ukrainos saugumas lemia Lietuvos saugumą (42)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kai pernai Lietuvos Seimas paskelbė 2014-uosius Oršos mūšio metais, niekas dar nė neįtarė, kaip šie metai aktualizuosis realybėje. Tačiau dramatiški įvykiai Ukrainoje ir prasidėjusi Rusijos agresija skaudžiai priminė, kad Oršos mūšis nėra vien tik data istorijos kalendoriuje – Oršos mūšio epocha tęsiasi ir šiandien. Tik įvertinę visą šį laikotarpį, galime suprasti šių dienų konflikto ištakas.

Prieš 500 metų, 1514 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė pasiekė svarbią pergalę prieš dar jaunos, bet ekspansyvios valstybės – Rusijos, arba Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, – kariuomenę. Skaityti toliau

Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija (2)

Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų jungia akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą | N.Baronienės nuotr.

Prieš 20 metų į netolimus miestus Gardiną ar Lydą Baltarusijoje važiuodavome nebent apsipirkti – kai pabosdavo eilės ir prekės savose parduotuvėse. Ir tuoj pat sukdavome ienas atgal: o ką veikti – grožėtis  sovietų karinės šlovės paminklais, klupinėti po griuvėsius pilių, kurių valdovų vardų vietiniai nė nežino? O šiandien, už vizas sumokėję, sieną įveikę ir ten nukakę, nuoširdžiai aikčiojame: Vytauto pilis! Stepono Batoro rūmai! Ir pripažįstame, kad kažin ar patys būtume galėję geriau šiais turtais  pasirūpinti nei kaimynai gudai.

Ir mūsų, ir gudų

Kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus Skaityti toliau

Rugsėjį bus minimos pergalės Oršos mūšyje 500-osios metinės (2)

Oršos mūšis

Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad 2014-ieji Lietuvoje paskelbti  Oršos mūšio 500-ųjų metų minėjimo metais, šiai vienai didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ginklo pergalių ankstyvųjų Naujųjų laikų epochoje paminėti patvirtino priemonių planą.

Šia pro­ga bus iš­leis­ta ju­bi­lie­ji­nė mo­ne­ta, pa­što ženk­las. Taip pat pla­nuo­ja­ma su­reng­ti tarp­tau­ti­nę is­to­ri­kų kon­fe­ren­ci­ją „1514 m. Or­šos mū­šis: ka­ri­nė per­ga­lė ir jos ženk­lai“, edu­ka­ci­nę kil­no­ja­mą­ją par­odą „Or­šos mū­šis“. Mū­šiui įam­žin­ti bus su­kur­ti in­for­ma­ci­niai pla­ka­tai, bro­šiū­ros, iš­leis­ti lanks­ti­nu­kai, Skaityti toliau

Skambant M. K. Oginskio polonezams vyks knygos apie garsųjį LDK pilietį sutiktuvės (0)

knyga apie Oginski kvietimasBalandžio 17 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pristato humanitarinių mokslų daktarės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės knygą „Mykolas Kleopas Oginskis: politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“ – pirmąją autorinę monografiją apie paskutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didįjį iždininką.

„Džiaugiamės turėdami galimybę plačiajai visuomenei pristatyti vienos Skaityti toliau

Seime bus įteikta penktoji Valstybės Nepriklausomybės stipendija (0)

Laima Bucevičiūtė | lietuve.lt nuotr.

Kovo 11 d., antradienį, 15 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r., 3 aukštas) dr. Laimai Bucevičiūtei bus įteikta penktoji Valstybės Nepriklausomybės stipendija.

Šių metų laureatė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros jaunoji tyrėja dr. L. Bucevičiūtė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateiktame projekte pristatė rengiamą monografiją „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XV–XVI a.: valstybės erdvės ir jos sienų samprata“. Mokslininkę komisijai rekomendavo Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Zigmantas Kiaupa ir doc. dr. Edmundas Rimša (Lietuvos istorijos institutas). Skaityti toliau

Asvejos regioninis parkas kviečia į knygos sutiktuves (1)

0.498671001393579768Kovo 4 d., antradienį, 18 val., Asvejos regioninio parko Lankytojų centre ( Radvilų g.1, Dubingiai, Molėtų r.) bus pristatoma knyga „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Asvejos regioninio parko gyventojai, maisto gurmanai ir visi norintieji kviečiami susipažinti su LDK valdovų, didikų Radvilų, valstiečių valgymo įpročiais, valgių gaminimo tradicijomis. Susitikime dalyvaus knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ autorius dr. Rimvydas Laužikas.  Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys (28)

Lietuvos partizanai | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje žinomi du pagrindiniai valstybės nepriklausomybės dokumentai, priimti 1918 ir 1990 m. Bet dažnai pamirštamas trečias, kuris gimė išties baisiomis okupacijos ir nepaprastos konspiracijos sąlygomis – prie spingsulės partizanų slėptuvėje. Jokiu būdu nedėdami šių dokumentų ant svarstyklių, drįstame teigti, kad 1949-ųjų vasario 16-osios Deklaracija tiesiogine prasme pasirašyta tautos patriotų krauju.
Bet iš pradžių pasikartokime istoriją. Skaityti toliau

Medininkų pilyje vėl žvangės ginklai (0)

Medininkų pilis | A.Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 22 d. Medininkų pilyje (30 km į pietryčius nuo Vilniaus) vyks tarptautinis Viduramžių rekonstrukcijos klubų suvažiavimas, kurio metu bus rodomos  kovos: bugurtai, baltų susirėmimų su kryžiuočiais inscenizacijos, turnyrai. Taip pat vyks įvairios rungtys ir žaidimai.   Renginio pradžia 14.00 val. Organizatoriai – Senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“ ir Trakų istorijos muziejus.

Mūšiai ir grobiamieji žygiai neatsiejami nuo ankstyvosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos. Natūraliai kyla klausimas, kada jie vykdavo. Vasarą, ankstyvą rudenį bei žiemą keliai būdavo sausiausi. Skaityti toliau

Rengiama ekskursija pažinčiai su LDK valdovu Aleksandru Jogailaičiu (2)

Aleksandras Jogailaitis

Vasario 8 d., šeštadienį, 14 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į ekskursiją „Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis: nuopelnai ir nesėkmės, dorybės ir ydos“. Ekskursija prasidės Vilniaus katedroje, vėliau dalyviai keliaus į Bažnytinio paveldo muziejų, pakeliui sustodami prie valdovo funduotos Šv. Onos bažnyčios.

Ne visi žino apie kunigaikščio Aleksandro palikimą Vilniuje: Šv. Onos bažnyčią, kurią jis statydino kaip savo mauzoliejų, gynybinę Vilniaus sieną. Jam valdant amatininkai susibūrė į cechus, pradėtas tvarkyti valstybės archyvas, pildyti Lietuvos Metrika. Skaityti toliau

Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Vilniaus Mamoničių spaustuvei – 440“ (0)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) atidaryta paroda, skirta Vilniaus Mamoničių spaustuvei. 

Šiais metais sukanka 440 metų nuo to laiko, kai Vilniuje veiklą pradėjo Mamoničių namų spaustuvė. Tai antroji Vilniaus spaustuvė po Pranciškaus Skorinos. Jos gyvavimo etapus trumpai galėtume apibūdinti taip:

Veikė 1574–1624, beveik 50 metų, su pertrauka 1577–1582 metais. Buvo įsikūrusi pirklių Lukos, Kuzmos ir jo sūnaus Leono Mamoničių namuose Skaityti toliau

L.Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama (7)

Laurynas Kasčiūnas

Lietuvoje tampa madinga diskusijas apie tautinę valstybę pradėti ar pabaigti klausimu, ar vis dar norime kurti praeito amžiaus pradžioje gyvavusią uždarą etninę valstybę? Tai kartais netgi primena sovietmetį, kai bolševikai kūrė mitą apie atsilikusią, provincialią, fašistinę tarpukario Lietuvą.

O juk kalbame apie Lietuvą, kurioje šalia išplėtotos nacionalinės idėjos ir etninės tautos virsmo į politinę tautą buvo atrasta ir įtvirtinta lietuvių ir kitų tautinių bendruomenių santykių darna, kurios, žvelgiant į šiandieninį LLRA bujojimą, pasigendame net ir Skaityti toliau