Žymos archyvas: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai (1)

 Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforca | wikipedia nuotr

Lapkričio 15 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei nagrinėjama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.

Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 m., kai ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Kilusi iš garsios Milano Sforcų giminės, ji išsiskyrė iš ankstesnių valdovų sutuoktinių tiek savo asmeninėmis savybėmis, tiek ir didelėmis politinėmis bei ekonominėmis ambicijomis.

Skaityti toliau

Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika (0)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lapkričio 8 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks Vilniaus universiteto istoriko dr. Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.

Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (7)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Visuomenės dėmesį šiemet patraukė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) tyrimai galimai patvirtina hipotezę, jog šioje vietoje stovėjo legendinė Pilėnų pilis, kurios gynėjai 1336 m. pasirinko mirtį, bet nepasidavė į kryžiuočių nelaisvę. Tad šią „Aktualiosios istorijos“ laidą skiriame atradimams Bilionių piliakalnyje. Apie juos pasakoja Bilionių piliakalnio tyrimams vadovavęs archeologas Gintautas Zabiela.

Kas buvo rasta Bilionių piliakalnyje? Ką šie radiniai sako apie piliakalnio istoriją? Kokie netikėtumai laukė tyrinėtojų? Ką dar reikia išsiaiškinti? Ką istorijos šaltiniai sako apie Pilėnų paieškų regioną? Skaityti toliau

R. Navickas. Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“? (130)

Blogeris ZeppelinusŽlugusių imperijų patriotai ir prasimanytų tautų nacionalistai – ar gali būti keistesnis vaizdelis?

Sunku mane nustebinti, bet gerbiamam Liutaurui Ulevičiui tai pavyko. Ne veltui yra žymus viešaryšininkas bei pijaro meistras.

Ėmė gerbiamas Liutauras ir šiandien nuo pat ryto apskelbė mūsų visų Tėvynę, brangiąją Nepriklausomą Lietuvą, dėl kurios tie kovota ir galvų guldyta, kažkokiu nesusipratimu. Tskant, istorine klaida. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Rastas nežinotas senosios Lietuvos rašytojo Pauliaus Oderborno kūrinys (nuotraukos, video) (0)

Sigitas Narbutas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Iki šiol vis dar pavyksta atrasti kažką ten, kur jau mažai kas besitiki ką rasti. Šią vasarą Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas rado literatūros tyrinėtojams nežinomą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytojo Pauliaus Oderborno poemą. Su šiuo autoriumi Lietuvos skaitytojai turėjo galimybę susipažinti 1999 metais, kai pasirodė jo veikalas „Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimas“, kurį iš lotynų kalbos vertė S.Narbutas.

Ir štai šiemet – dar vienas Pauliaus Oderborno kūrinys. Apie šį atradimą ir patį kūrinį Audrys Antanaitis ir kalbasi su dr. Sigitu Narbutu. Filmuoja Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video) (0)

„Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“. Knygos viršelis | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 7 d., 16 val., Tautinių bendrijų namuose, įvyks kilnojamosios parodos – „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ atidarymas. Parodą pristatys dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, vienas parodos autorių ir rengėjų.

Parodai medžiagą rinko, jos išdėstymą kūrė ir tekstus rašė grupė Lietuvos, Baltarusijos ir Čekijos mokslininkų. Rengiant parodą, LMA Vrublevskių bibliotekai talkino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Baltarusijos NMA Centrinė mokslinė Jakubo Kolaso biblioteka. Lėšų leidybai skyrė Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros Skaityti toliau

Kviečia paroda „Pirmasis uždraustas Lietuvos autorius“ (0)

Uzdrausta knyga Mykolo JuodojoRugsėjo 8 d. – spalio 8 d. visi  apsilankę M. Mažvydo bibliotekoje (atrijus, prie M. Mažvydo skulptūros, III a.), besidomintys istorija ir švietimu, turės galimybę apsilankyti senos, įdomios ir retos knygos „Index librorum prohibitorum, cum regulis confectis per patres, a Tridentina Synodo delectos. Sanctissimi Domini Pij IIII. Pontificis Maximi, authoritate comprobatus.  1586 / Venecija“ parodoje.

Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565) – Reformacijos lyderis ir evangelikų bendruomenės telkėjas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Romos katalikų bažnyčios pripažintas pavojingiausiu veikėju, Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais (2)

Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje

Seimui pristatytas siūlymas 2019 metus paskelbti Žemaitijos  metais. Teikiamu nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektu Nr. XIIIP-762 siūloma Seimui, atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos  taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas ir Vykintas) 800-osios metinės.

Kartu pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus; Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Sigitas Narbutas – apie spausdinto žodžio pradžią Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinome per mažai (1)

Sigitas Narbutas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Neseniai Polocke vyko tarptautinė konferencija, skirta spausdintos raštijos Baltarusijoje (ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) atsiradimui. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos keli Lietuvos mokslininkai. Vienas iš jų – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, kuris teigia, kad apie XVI amžiuje LDK atsirandančią spausdintą raštiją ir jos pradininką Pranciškų Skoriną žinome dar gerokai per mažai.

Vis dėlto, pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau tyrinėjimų, išleidžiama vis daugiau knygų, skirtų Pranciškui Skorinai ir jo laikmečiui. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video) (8)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie viduramžių Lietuvos pilis, jų reikšmę ir pavidalus.

Kokią vietą Lietuvos piliakalnių raidoje užima viduramžių etapas? Ar pilys stovėjo tik piliakalniuose? Koks mūrinių ir medinių pilių santykis Lietuvoje? Kada Lietuvoje atsiranda mūro architektūra? Ar galima sakyti, kad pilis – tai tik mūrinė pilis? Koks buvo medinių pilių tinklas Mindaugo laikais? Kur buvo daugiau pilių – Kurše ar Lietuvos valstybės centre? Ką pilių tinklo tankis gali pasakyti apie to meto Lietuvos valstybę? Kada baigiasi Lietuvos pilių „aukso amžius“? Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Daumantas – nežinomas Lietuvos didysis kunigaikštis (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi apie ko gero menkiausiai pažįstamą Lietuvos didįjį kunigaikštį Daumantą, valdžiusį po Traidenio mirties (1281 ar 1282 m.) iki 1285 m., kuomet jis žuvo Tverės žemėje. Pranešimas apie jo mirtį – vienintelė išlikusi žinia apie šį valdovą, tačiau jo valdymo laikotarpio įvykiai leidžia apie jo politiką pasakyti daugiau.

Kiek karo žygių surengta Daumanto laikais ir ką jie sako apie patį Daumantą? Kodėl jo vykdyta politika buvo kitokia, nei jo Skaityti toliau

Šeštadienį Valdovų rūmuose mamos su nepilnamečiais vaikais lankysis nemokamai (0)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Sveikindamas visas Lietuvos mamas artėjančios Motinos dienos proga, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 2017 m. gegužės 6 d., šeštadienį, kviečia jas su nepilnamečiais vaikais apsilankyti nemokamai.

„Dovana mamai – tai priminimas apie mūsų tarpusavio ryšius, šiltus jausmus. Ir tikriausiai kiekvienai mamai svarbiausia ne dovanos vertė, o dėmesys ir laikas, kurį jai skiria patys mylimiausi žmonės. Tad sveikindami visas mamas siekiame sudaryti sąlygas parodyti asmeninį dėmesį, rūpestį, drauge įdomiai ir turiningai praleisti laiką“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video) (7)

Ričardas Dediala ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ Tomas Baranauskas su istoriku Ričardu Dediala kalbasi apie 1311 m. balandžio 7 d. įvykusį Voplaukio mūšį tarp Vytenio vadovaujamų lietuvių ir didžiojo komtūro Henriko Plockiečio vadovaujamų kryžiuočių, kuris buvo lietuvių pralaimėtas. Nors mes esame įpratę minėti lietuvių karines pergales, R. Dediala mano, kad neturime užmiršti ir pralaimėjimų, kurie taip pat byloja apie tai, kaip kovojo mūsų protėviai.

Ko siekė Vytenis, 1311 m. du kartus įsiverždamas į Prūsiją? Kokia buvo Vokiečių ordino padėtis tuo laikotarpiu, kuomet inkvizicija vykdė teismo procesą prieš tamplierius, o taip pat ir Vokiečių ordiną? Skaityti toliau

Naugarduko piliai gresia griūtis (1)

Besiformuojanti nuošliauža Naugarduko piliakalnio šlaite | Tatjanos Caruk nuotr., "Naša Niva"

Kol Lietuvos dėmesys prikaustytas prie Vilniaus Pilies kalno problemų, kita žymi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis – Naugardukas – atsidūrė dar didesniame pavojuje. Naugarduko pilies kalne vyksta panašūs procesai, kaip ir Vilniuje, tačiau grėsmė išlikusiems pilies griuvėsiams, ko gero, susidarė dar didesnė.

Šių metų balandžio pabaigoje didžiulė nuošliauža pradėjo formuotis ties visu rytiniu Naugarduko piliakalnio šlaitu. Ši nuošliauža kelia grėsmę, kad gali nuvirsti visas Bažnyčios bokštas (vienas iš dviejų bokštų, išlikusių pilyje) su šalia esančios gynybinės sienos liekanomis. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl iki šiol nerandame savo valdovų insignijų? (video) (2)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

1931 m., atidarius Karališkąją kriptą Vilniaus katedroje, buvo atrasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio bei Žygimanto Augusto žmonų Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai su karūnomis ir kitomis insignijomis. Praeitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbėjomės apie tai, ar toje pačioje kriptoje nebuvo rasti ir nuslėpti Vytauto Didžiojo palaikai, o šioje laidoje Tomas Baranauskas ir Saulius Poderis toliau gilinasi į Karališkosios kriptos paslaptis.

Kur dingo valdovų insignijos? Kodėl jų neturime ir net neieškome, nors jos buvo žinomos Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kur ieškoti Vytauto Didžiojo palaikų? (video) (2)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

Vasario 16-osios akto atradėjas prof. Liudas Mažylis pajuokavo, kad dabar atėjo eilė atrasti Vytauto Didžiojo kapą. „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Saulius Poderis nejuokauja, o rimtai gilinasi į Vytauto palaikų atradimo problemą.

Ar gali būti, kad Vytauto Didžiojo palaikų atradimas iš tiesų bus sekantis simbolinę reikšmę turintis atradimas po Vasario 16-osios akto? Kaip atsitiko, kad jis apskritai buvo „pamestas“? Ar kalta maskvėnų invazija 1655–1661 m.? O gal – visai kiti įvykiai? Kiek valdovų iš viso buvo palaidota Vilniaus katedroje ir kiek jų iki šiol nerasta? Kartu su kokiais valdovais buvo paguldyti Vytauto Didžiojo palaikai tuo metu, kai jų buvimo vieta buvo užmiršta? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Apšvietos epocha kūrė naują Europą? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbasi apie Apšvietos epochos idėjas Europoje ir Lietuvos indėlį į jas.

Apšvietos epocha, iškėlusi proto, kaip pagrindinio pasaulio pažinimo įrankio, idėją, valdžių padalijimo ir visuomeninės sutarties politiniame mąstyme, suformulavo tuos principus, kurie tapo Europos civilizacijos pagrindais. Tačiau ar galima sakyti, kad Apšvietos epochos veikėjai, skelbdami karą prietarams, siūlė ateizmo alternatyvą? Kaip absoliutizmo principus klibinančios idėjos galėjo būti skelbiamos ir plėtojamos absoliutinėje monarchijoje? Ar lietuviai dalyvavo švietėjų veikloje, ar pačios švietėjų idėjos plito Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar galime didžiuotis pirmąja Europos švietimo ministerija? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbasi apie 1773–1803 m. Lietuvos švietimo sistemai vadovavusią Edukacinę komisiją, kuri laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje.

Kodėl prireikė švietimo reikalams steigti valstybinę instituciją? Ar Edukacinė komisija Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalus tvarkė bendrai? Ar ji lenkino Lietuvą? Kokią vietą tuo metu užėmė idėja įvesti vieną bendravimo kalbą – lenkų? Kaip Edukacinės komisijos veikloje ir jos parengtuose vadovėliuose atsispindėjo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė tęsia pokalbį apie dramatiškus XVIII a. įvykius, vedusius į Lietuvos valstybingumo sunaikinimą. Kalbamės apie 1793–1795 m. įvykius – Antrąjį ir Trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimus ir bandymą jiems pasipriešinti – pralaimėjusį Tado Kosciuškos 1794 m. sukilimą.

Kodėl 1793 m. vėl imta dalinti Respublikos teritoriją? Kas buvo šio padalijimo iniciatorius? Kodėl šio padalijimo rezultatus patvirtino paskutinis Respublikos seimas, sušauktas 1793 m. Gardine, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl kaimyninės valstybės pasidalino Lietuvą ir Lenkiją? (video) (7)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė toliau kalbasi apie XVIII a. Šį kartą pokalbio tema – Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimai, ir visų pirma pirmasis padalijimas 1772 m.

Kaip atsitiko, kad kaimyninės valstybės – Rusija, Prūsija ir Habsburgų valstybė galėjo pradėti tiesiog dalintis Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritoriją? Ar tai reiškia, kad ši valstybė buvo nusilpusi, apimta anarchijos ir „pati kalta“ dėl savo nelaimių? O gal tai – ją pasidalinusių valstybių propaganda? Kuri iš šių valstybių buvo Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Kijeve leidžiamos knygos apie LDK istoriją (video) (0)

Rūta Malikėnaitė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu „Alko“ komanda pabendravo su Ukrainos leidyklos „Baltija Druk“ žmonėmis. Leidyklai vadovauja lietuviai Virginijus Strolia ir Rūta Malikėnaitė. Prieš keliolika metų pradėjusi veiklą atvirukų leidyba, šiuo metu leidykla leidžia pažintinę literatūrą apie Ukrainą. O prieš kelerius metus pradėjo rengti enciklopedinių albumų seriją apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų gimines. Pirmoji knyga buvo skirta Radviloms, antroji Ostrogiškiams. Prieš mėnesį pasirodė trečioji, skirta Višnioveckiams. Ji ir buvo pristatyta Knygų mugėje.

Audrys Antanaitis kalbina leidyklos „Baltija Druk“ direktorę Rūtą Malikėnaitę. Filmuoja Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje tęsiame pokalbį apie XVIII a., Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimo išvakarėse, vykdytas reformas, kuriomis siekta šią valstybę išgelbėti. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su žinoma XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene kalbasi apie žymiausią šių reformų etapą – Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės 3-osios Konstituciją.

Kodėl būtent 1788 m. Abiejų prasidėjo naujas ryžtingų reformų etapas? Kas naujo buvo Ketverių metų Seimo reformose? Kaip teisingai įvardyti ir suprasti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbame Lietuvos valstybės saulėlydžio epochą ir joje bandytas vykdyti reformas. Šia tema Tomas Baranauskas kalbasi su XVIII amžių tyrinėjančia istorike Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

Ar Lietuvos ir Lenkijos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – žlugimas XVIII a. pabaigoje buvo neišvengiamas? Kaip to meto šios valstybės piliečiai bandė gelbėti valstybę – pertvarkyti jos valdymą, sustiprinti kariuomenę, sukurti efektyvų biurokratinį aparatą? Kada kilo tokių reformų idėja? Kokie reformų sumanymai buvo įgyvendinami paskutinio karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikais? Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuva ir Ukraina – visada kartu (video) (0)

Eugenas Dikij, Audrys Antanaitis. Emanuelis Zingeris | Alkas.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina kartu buvo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. O gal ir anksčiau. Lietuva ir Ukraina niekada nesipyko, o bendros istorijos laikotarpius prisimena su pasididžiavimu. Lietuva ir Ukraina padeda viena kitai ir šiais laikais.
1991 metų sausio mėnesį ginti Lietuvos atvyko ukrainiečių batalionas, kurį suformavo Jevhenas Dykyjus (Євген Дикий). Ukrainiečiai buvo su Lietuva tol, kol jai grėsė tiesioginis pavojus.

Dabar Lietuva kuo galėdama padeda Ukrainai. Kai tiesioginis pavojus gresia jai. O Jevhenas Dykyjus buvo priverstas imti į rankas ginklą ir 2014 metais… Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video) (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

Kobylkoje bus atidengta atminimo lenta LDK kariams ir sukilėliams (1)

T.Kosciuška

Šeštadienį, spalio 29 dieną, 222-ųjų Kobylkos mūšio metinių proga, Lenkijoje, Kobylkos miesto kapinėse, bus atidengta lietuviška atminimo lenta, skirta 1794 m. spalio 26 d. mūšio metu žuvusiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariams ir sukilėliams. Ji bus atidengta greta lenkiškos atminimo lentos, įamžinančios Kobylkos kautynių aukas.

Iškilmėse dalyvaus Kobylkos burmistras Robertas Roguski, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius, Skaityti toliau

Istorinėje konferencijoje bus atskleistos Krokuvos ir Vilniaus katedrų paslaptys (programa) (0)

Valdovų rūmai | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rytoj, spalio 12 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės tris dienas truksianti tarptautinė konferencija „ABIEJŲ TAUTŲ SOSTINIŲ KATEDROS. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios bažnyčios“. Pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje vykstančiame tokio pobūdžio renginyje pranešimus apie Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – dviejų sostinių pagrindinių šventovių istorinius ryšius ir savitus fenomenus skaitys bemaž 50 mokslininkų, atvykusių iš Lietuvos ir Lenkijos, taip pat kitų Europos kraštų. Skaityti toliau

Gardino ir Kauno rajonai kartu gaivins LDK paveldą (4)

Gardino ir Kauno rajonai kartu gaivins LDK paveldą | Kauno r. savivaldybės nuotr.

Spalio 7 d. Raudondvario dvare pasirašytas ketinimų protokolas, kuris Kauno rajono savivaldybei atvers daugiau galimybių bendradarbiauti su kaimyninės Baltarusijos Gardino rajonu.

Dokumentą parašais patvirtino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Gardino rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Janas Vasilevskis. Abi šalys įsipareigojo skatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius, megzti bendradarbiavimą socialinėje ir švietimo srityse.

„Baltarusija yra artima kaimynė, be to mus vienija bendra Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija, todėl neabejoju, kad bendradarbiavimas regionų lygmenyje bus Skaityti toliau

Gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija tęsia kelionę Baltarusijoje (0)

Valdovurumai.lt nuotr.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tarptautinė paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologiniai radiniai. Kasdienybė Vilniaus dvare“ tęsia savo kelionę Baltarusijoje. Iki šių metų rugsėjo 11 d. ji buvo eksponuojama Radvilų Nesvyžiaus rezidencijoje, iš kurios iškeliavo į Gardiną. 2016 m. rugsėjo 17 d., švenčiant Gardino miesto paminėjimo 888-ąsias metines, paroda iškilmingai atidaryta Gardino valstybiniame religijų istorijos muziejuje. Skaityti toliau