Gegužės 3 d. 18 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda), profesionalių atlikėjų grupė – Virginija Kochanskytė (aktorė), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Arūnas Kelpša (gitara), atliks muzikinį literatūrinį pastišą.
Skambės Renesanso kompozitorių – italų, ispanų, vokiečių – kūriniai balsui ir gitarai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytojų ir poetų tekstai, eilės.
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija drauge su Mažosios Lietuvos muziejumi susirinkusiems siūlo ir platesnį Reveranso Lietuvos Renesansui kontekstą – šiuolaikinį Lietuvos didžiųjų Renesanso asmenybių įprasminimą.
Renginio dalyviai ne tik galės išgirsti muzikinį literatūrinį pastišą, bet ir išklausyti trumpą Reformacijos istorijos tyrėjos, knygų autorės, akademikės, profesorės Dainoros Pociūtės Abukevičienės paskaitą apie Reformacijos raidą Lietuvoje – pasiekimus ir šiuolaikinę reikšmę.
Lietuvos istorijoje Renesanso epocha buvo ypatinga. XVI amžiuje plėtojosi amatai, pradėtos spausdinti knygos, kilo mūriniai dvarai.
Vilniuje buvo įkurtas universitetas, suklestėjo Lietuvos valdovų rūmai kaip meno ir kultūros centras, kuriame buvo kaupiami meno kūriniai ir biblioteka, skambėjo muzika ir eilės.
Renesanso epochos Lietuvos valdovai – Jogailaičių dinastijos atstovai Žygimantas Senasis ir jo sutuoktinė italė Bona Sforza, jų sūnus Žygimantas Augustas, vėliau Steponas Batoras ir Zigmantas Vaza – puoselėjo savąją aplinką, ugdė menus ir aristokratijos papročius.
Didikai ir bajorija ėmė keliauti po pasaulį, studijuoti Europos universitetuose, kurti tekstus, rašyti laiškus, bendrauti su Europos kūrėjais.
Renesanso Vilnius tapo ir Lietuvos Reformacijos centru:
čia 1541 m. reformacinius sumanymus pradėjo skelbti daugelio garsių Europos universitetų auklėtinis, lietuvių raštijos pradininkas, abiejų teisių mokslų daktaras Abraomas Kulvietis, čia 1557 m. Vilniaus vaivada ir LDK kancleris Mikalojus Radvila Juodasis įkūrė pirmąją Lietuvos evangelikų bažnyčią.
Dialogą ir polemiką Renesanso Vilniuje plėtojo įvairios krikščionių bendruomenės:
šalia katalikų ir stačiatikių ėmė veikti evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčios, savo kelių ieškojo radikalieji protestantai, o amžiaus pabaigoje įgyvendinus Vakarų ir Rytų bažnytinės unijos projektą susikūrė ir unitų bažnyčia.
Renesanso Lietuvoje įsitvirtino ir kitų etninių bei religinių bendruomenių – totorių, žydų, karaimų – kultūros.
XVI amžiaus intelektualai buvo knygų spaudos Lietuvoje pradininkai, puoselėję lotynų kalbos paprotį bei iškėlę tautinių kalbų svarbą.
Epochos humanistai išsaugojo ir lietuvių kalbos gyvybę, parengė pirmąsias knygas lietuvių kalba.
Ypatinga vieta šiame procese tenka su Mažąja Lietuva susijusiems kūrėjams.
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija ėmėsi sumanymo pastatyti paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams.
Remiama Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, ji drauge su Lietuvos Dailininkų sąjunga 2017 m. rengė skulptūrinių architektūrinių sumanymų varžytuves, po varžytuvių kuravo meninių sprendinių plėtotę.
Gavus Vilniaus savivaldybės pritarimą ir dalinę paramą subrandintam sumanymui, Draugija vykdo lėšų telkimo, paminklo gamybos ir statybos darbus.
Visai Lietuvai svarbų paminklą žadama atidengti Vilniuje, Reformatų sode, 2023 m. pabaigoje.
Paminkle Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams bus įamžinta dešimt iškilių XVI amžiaus Lietuvos kūrėjų:
Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvila Rudasis, Baltramiejus Vilentas, Andrius Volanas, Jonas Bretkūnas, Merkelis Petkevičius, Jokūbas Morkūnas.
Paminklo autoriai – skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Jūras Balkevičius.
Paminklo autoriai ir jų darbas bus pristatyti anonsuojamame renginyje.
Renginyje vyks Lietuvos Reformacijos ir istorijos draugijos (pirmininkas Donatas Balčiauskas, pavaduotoja ir Paminklo statymo komiteto-fondo kanclerė dr. Ina Dagytė Mituzienė) rengioama motyvacinė akcija, skirta aktyvinti statomo paminklo rėmimą (Plačiau apie Paminklą ir paramą jo statybai – www.reformacija.lt).
Renginio dalyviai ir visi paminklo simpatikai kviečiami tiek renginyje, tiek prieš jį ar po jo laisvanoriškai asmeninėmis aukomis prisidėti prie Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkų paminklo statybos, tokiu būdu spartinant istorinės Renesanso ir Reformacijos atminties įamžinimą.
Tegul bendros vertybės vienija, skatina veikti dabarties ir ateities labui.
Renginys viešas, įėjimas laisvas. Numatoma trukmė – 1,5–2 val.
