Žymos archyvas: liaudies dainos

Kviečia „Kūrybinio kankliavimo stovykla“ (video) (0)

„Kūrybinio kankliavimo stovykla“ | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 25-30 d., Svencelėje, prie Kuršių marių vyks „Kūrybinio kankliavimo stovykla“.

Kanklės yra vienas seniausių lietuvių liaudies styginių muzikos instrumentų. Žinių apie jas galima rasti lietuvių liaudies dainose, pasakose, padavimuose. Tai mitologinis ir meditacinis instrumentas. Tačiau daugelis šio instrumento dar gerai nepažįsta. Taigi kviečiame į kūrybišką ir gilią pažintį su tradicinėmis kanklėmis. Skaityti toliau

Kaune nuaidėjo XXXIV tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai – 2019“ (0)

Kaune vyko XXXIV tarptautinis folkloro renginys „Atataria lamzdžiai – 2019“, skirtas Laikinosios sostinės metams | KTKC archyvo nuotr.

Gegužės 31- birželio 2 dienomis Kaune vyko XXXIV tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai – 2019“, skirtas Laikinosios sostinės metams.

Tris dienas aidėjo lamzdžiai, skambėjo kanklės, nuo ryto iki nakties netilo lietuvių, latvių, baltarusų, sakartvelų, karaimų, japonų muzika ir dainos, linksmai trinksėjo šokiai.

Miestiečiai ir miesto svečiai Kauno salėse, bažnyčiose, senamiesčio gatvėse ir Kauno pilies lomoje nemokamai galėjo klausytis ne tik koncertų, bet dalyvauti Skaityti toliau

R. Šarknickas. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu (6)

arunas-snieckus-vasilaiuskaites-nuotr-2012-02-24

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra per 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 tūkst. senųjų lietuviškų žodžių žodyną, Skaityti toliau

Kviečia mažasis etno muzikos renginys „FOLK RATU“ (0)

Kanklių ratas | Rengėjų nuotr.

Balandžio 18 d. 20 val. Vilniuje, „Tamsta“ muzikos klube (A. Strazdelio g. 1) susibėgs etno muzikos mylėtojai. Muzikantai nutarė šiemet paskelbti koncertinio sezono – pavasario pradžią jaukiame mažajame renginyje „Folk ratu“.

Muzikinį vakarą koncertuos:

KANKLIŲ RATAS – jo įkūrėja ir mokytoja Agota Zdanavičiūtė papasakos Skaityti toliau

Kviečia Pavasario lygiadienio šventei skirtas erdvinės muzikos koncertas į Klaipėdą (0)

„Spengla“ | rengėjų nuotr.

Kovo 23 d. 17.00 val., Pavasario lygiadienio proga, Klaipėdoje  erdvinės muzikos veiksmas „Spengla“ Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje (Pilies g. 4) kviečia į koncertą.

Trakų rajono Kalvių ir Lieponių krašto liaudies dainas, šokį ir šiuolaikinę chorinę-instrumentinę sujungsiantis muzikinis veiksmas kviečia pasinerti į gyvenimo ir laiko tėkmės ratą. Penkis gyvenimo ciklo tarpsnius vaizduojančiuose muzikinio vyksmo paveiksluose išgirsite lopšines (gimimas), vaikų dainas (vaikystė), jaunimo, meilės dainas ir šokius (jaunystė), tuoktuvių dainas (vestuvės), Skaityti toliau

Dzūkuojanti Veronika Povilionienė: Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis (video) (3)

Veronika Povilionienė | Wikipedia.org nuotr.

Nors kalendorius šiais laikais – retenybė, jis ne tik padeda nepasimesti laike, bet yra ir jauki namų ar biuro puošmena, leidžianti iš naujo ir žaismingai atrasti regionų papročių, tarmių skirtumus. Vienas tokių pavyzdžių – tai asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ išleisti 2019 m. „Dzūkų kalendorai“ – stalinis ir sieninis.

Pastarąjį puošia šmaikštūs dzūkiški frazeologizmai ir dzūkiškų gėrimų receptai, o kiekvieną mėnesį „atverčia“ istorinių ar garsių šių dienų Dzūkijos asmenybių veidai. Tarp jų – ir fotografo Algimanto Aleksandravičiaus įamžintas dainininkės ir etnologės Veronikos Povilionienės portretas. Skaityti toliau

„Obelija“: neleisime folklorui numirti (video) (7)

Obelija Puvočių kaime mokosi dainų iš senųjų dainininkių | M. Endriuškos nuotr.

Nors dažnam lietuviui folkloras asocijuojasi tik su „Duokim garo“, tūlas jaunuolis pagalvoja, kad „tokia muzika skirta senukams“, o vienintelė žinoma liaudies daina yra „Ant kalno mūrai“, „Obelijos“ merginos yra užsispyrusios įrodyti, kad kalbant apie folklorą viskas iš tiesų yra ne taip.

Savo nuoširdumu klausytojus paperkančios atlikėjos dainų mokosi keliaudamos po Dzūkijos kaimus iš juose dar tebegyvenančių senolių bei ieško archyvuose. „Anksčiau dainas žmonės išmokdavo iš savo tėvų bei senelių. Skaityti toliau

Renginyje – autentiškas folkloras ir erdvinė muzika (0)

Etnomuzikologė Vera Venckūnaitė-Čepulienė | P. Šereivos nuotr.

Birželio 21 d. muzikinis veiksmas netikėtoje postindustrinėje erdvėje – VGTU „Linkmenų fabrike“ (Linkmenų g. 18, Vilnius) – sujungė autentiškai atliekamas Trakų rajono Kalvių ir Lieponių krašto liaudies dainas, šokį ir šiuolaikinę muziką. Penkis gyvenimo tarpsnius – nuo gimimo iki mirties – vaizduojančiuose muzikiniuose paveiksluose net devyniolika liaudies kūrinių. Juos į vientisą garsinį audinį sujungė kompozitorės Jutos Pranulytės sukurtos šiuolaikinės chorinės muzikos, smuiko ir perkusijos garsai. Skaityti toliau

Dainų šventės koncerte prabils šimtai kanklių (0)

Dainų šventės Kanklių koncertas | LNKC nuotr.

Liepos 3-ios vakarą, 18 val., vieną sakraliausių senojo Vilniaus erdvių – Šv. Jonų bažnyčią, užlies melodingi, švelnūs kanklių garsai, čia vyks Dainų šventės koncertas „Skambėkite kankliai“. Aranžuotas šimtamętes lietuvių tautos melodijas ir naujus, specialiai kanklėms sukurtus kūrinius atliks per 500 kanklininkų.

Liaudies dainose apdainuotos, pasakose ir sakmėse minimos kanklės – vienas seniausių lietuvių styginių muzikos instrumentų – randa savo vietą ir šiuolaikiniame Skaityti toliau

Muziejų naktį įspūdingai švytėjo ir skambėjo Kernavės piliakalniai (0)

Muziejų naktį įspūdingai švytėjo ir skambėjo Kernavės piliakalniai | krastonaujienos.lt nuotr.

Gegužės 19 d., vakare šviesomis ir garsais atgijo tūkstantmečių istoriją menantis Pajautos slėnis Kernavėje. Muziejų nakties proga muzikinę-mitologinę dramą „Dūšelės“ čia, Aukuro kalno papėdėje, atliko Aistė Smilgevičiūtė, grupė „Skylė“ ir vokalinis ansamblis „Baltos sielos“.

Šiuo nemokamu koncertu grupė pradėjo savo 2018 metų „Dūšelių“ koncertinį turą, kuriame numatyti net šeši koncertai ypatingose Lietuvos vietose – prie Kernavės ir Apuolės piliakalnių, Valdovų rūmuose ir šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, Leipalingio dvaro parke bei Gintarų įlankoje Juodkrantėje. Skaityti toliau

Dainologas ir instrumentologas iki kaulo ir panagių (0)

Evaldas Vyčinas | asmeninė nuotr.

Su altininku, folkloro žinovu, ansamblio „Visi“ vadovu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentu, 2002 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu Evaldu Vyčinu kalbasi Juozas Šorys

– Kiek Jums gyvenime ir renkantis profesiją turėjo įtakos gimimo vieta, tėvai, giminės?

– Galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad renkantis profesiją niekur kitur, kaip tik į tuometinę konservatoriją [dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija], negalėjau stoti. Nei į Vilniaus universitetą, nei politechnikos mokslų, nei medicinos studijuoti… Mano tėvai gyveno Ukmergėje ir jie gerai (sakyčiau – sąmoningai) žinojo, Skaityti toliau

2017-ųjų metų M.L.Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta Ingei Lukšaitei (0)

2017 – ųjų metų Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta doc. habil. dr. Ingei Lukšaitei | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Sausio 6 d, šeštadienį, Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčioje įteikta devintoji Neringos savivaldybės Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijai ir kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą mokslinėje – tiriamojoje veikloje.

Po to, kai Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis įvardijo laureatę ir jai įteikė premiją liudijantį atminimo ženklą, gausiai susirinkusi auditorija žinią palydėjo ilgai netilstančiais plojimais. Skaityti toliau

Adventinės popietės aidas (0)

Ansamblio vadovė mokytoja Alvyda Česienė su savo ansambliečių grupe | A. Grigaitienės nuotr.

Prasidėjus adventui, po triukšmingos ir nevykusios kalėdinės eglės įžiebimo Kauno rotušės aikštėje vykusios ceremonijos, kurioje nebuvo jokios  šv. Kalėdų laikotarpio prasmės, būrys krikščioniškai nusiteikusių žmonių susirinko Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialiniame bute – muziejuje į TS-LKD Kauno sueigos diskusijų klubo adventinį renginį – popietę.

Renginio svečias – žinomas rašytojas ir vertėjas, buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas, taip pat buvęs  Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas, Kanados Monrealio Skaityti toliau

Senosios Armėnijos skambesys XXI amžiuje (0)

Senosios Armėnijos skambesys XXI amžiuje | GM Gyvai nuotr.

Gruodžio 15 d., Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniuje ir gruodžio 16 d., VDU Didžiojoje salėje, Kaune, koncertuos tarp Rytų ir Vakarų, praeities ir modernumo, minimalizmo bei kompleksiškumo balansuojantis kolektyvas – Armėnijos ansamblis „Naghash Ensemble“, kuris yra išskirtinis pavyzdys, jog praėjus net pusei tūkstantmečio mūsų protėvių tekstai yra gyvi.

Išties savo veiklai atsidavę žmonės niekur nedingsta ir nepasimiršta – lyg būdami čia, mus įkvepia bei nurodo veiklos kryptį. „Naghash Ensemble“ – tai it varpeliai skambantys Skaityti toliau

Šimtas amatų pasitinkant Lietuvos valstybingumo jubiliejų (0)

Šimtas amatų pasitinkant Lietuvos valstybingumo jubiliejų | Rengėjų nuotr.

Šių metų, gruodžio 8 dieną, Vilniaus Balsių progimnazijos bendruomenė, jau šeštą kartą vykstančią šventę – „Etnokultūra šiandien / Amatų diena“, paskyrė Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui.

Lietuviai nuo seno garsėja darbštumu. Mūsų valstybės augimas ir klestėjimas visada rėmėsi darbu. Viena iš gražiausių veiklos formų – amatai, kurie sujungia darbą ir meną bei liudija tautos išminties gyvybingumą. Skaityti toliau

Lietuviškomis sutartinėmis susižavėjusi grupė iš Lenkijos Klaipėdoje pristatė naujausią albumą (video) (1)

Sutari is Lenkijos_youtube.com_jpg

Birželio 1 d. Klaipėdoje prasidėjusią pirmąją tarptautinę teatro šventę „TheATRIUM“ atidarė viešnios iš Lenkijos – aktorių ir muzikančių trio „Sutari“.  Koncerte skambėjo dainos iš gegužės pabaigoje pasirodžiusio naujausio albumo „Usnys“ („Osty“). Šventėje „Sutari“ pasirodė dukart – birželio 3 d. Klaipėdos dramos teatre jos parodė muzikinį performansą „Arbūzas“ („Watermelon“).

„Sutari“ pasirodymų geografija – nuo Norvegijos iki Brazilijos, nuo muzikos ir teatro festivalių Lenkijoje iki legendinės Sietlo (Seattle) (JAV) radijo stoties KEXP. Jų pavadinimas atsiradęs iš lietuviško žodžio „sutarti“, Skaityti toliau

Tautos dainų pasidainavimas (0)

Studija „Žali burtai“ kviečia visus mylinčius, besidominčius liaudies daina. Po dienos darbų, rūpesčių, skubėjimo, leiskime pailsėti savo kojoms ir pradžiuginkime sielą. Laukiame ir dainuojančių, ir norinčių pramokti senųjų lietuvių dainų!
Šių susibūrimų metu bus mokomasi ir mokoma įvairiausių liaudies dainų.

Folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“ puoselėja vertybes ateities kartoms (0)

Skamba skamba kankliai 2017_lrp.lt

Gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino seniausios šalyje folkloro šventės „Skamba skamba kankliai“ dalyvius, rengėjus ir svečius.

„Jau keturiasdešimt penktą kartą Vilniaus senamiesčio gatvėse ir aikštėse aidi, skamba, vingiuoja liaudies muzika, dainos ir šokiai. Tai – festivalio „Skamba skamba kankliai“ dovanos visiems Lietuvos žmonėms“, – rašoma šventę globojančios Prezidentės sveikinime. Skaityti toliau

Ankstyvojo muzikinio lavinimo pamokėlės 1-4 metų vaikams (0)

Kūrybinės raiškos studija „Žali burtai“ kviečia 1-4 metų vaikučius su mamytėmis ar tėveliais, močiutėmis ar seneliais į ankstyvojo muzikinio lavinimo pamokėles. Ugdysime meilę dainai, senosioms lietuvių tradicijoms, per dainą ugdysime lietuvybę. Kartu su savo mažaisiais žaisime, muzikuosime, stebėsime supančią aplinką. Buvimas su vaiku ne tik stiprina ryšius tarp motinos ir vaiko bei teigiamai veikia vaiko asmenybės vystymąsi.
Kodėl lavinsimės pagal senąsias lietuvių tradicijas, dainas ir žaidimus? Nes Lietuvos kaime jau buvo sukurta savotiška vaiko muzikinio ugdymo sistema. Visi ankstyvojo vaiko ugdymo metodai, kuriuos dabar galima rasti užsienio mokslininkų darbuose, buvo žinomi mūsų žmonėms. Mokslininkai pastebėjo, kad ypač svarbi yra tautinė daina, todėl kartu su mamos lopšinėmis, vaikus reikia mokinti ir liaudies dainų.
Nuo to, ką vaikas išmoks iki šešerių metų, priklausys jo tolesnis ugdymas. Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbiausias užsiėmimas yra žaidimas, tad ir mokintis bei mokytis reikia žaidžiant.
Mes ne tik klausysimės dainų, patys dainuosime, žaisime žaidimus, kartosime gamtos garsus, muzikuosime, mokinsimės skaičiuotes.
Užsiėmimų metu kartosime jau išmoktas daineles, piešime, kartosime ritminius pratimus, pamėgdžiosime gyvūnų judesius.

Kauno tautinės kultūros centras kviečia į šventinį koncertą (0)

Folkloro ansamblis „Dailingė“ | ktkc.lt nuotr.

Balandžio mėn. 7 d. 18 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79, Kaune) vyks šventinis folkloro ansamblio „Dailingė“ koncertas „Graži paukštelė, graži“. 2017 metų vasarį Kauno tautinės kultūros centro bendruomenė turėjo puikią progą džiūgauti – folkloro ansamblis „Dailingė“ šventė 10-ties metų sukaktį. Sukaktis ir būtų likusi sukaktimi, jei kolektyvas nebūtų parengęs ir Kauno miesto bendruomenei nebūtų pristatęs ansamblio koncerte „Muzikinis kermošius“  savo kūrybinės brandos. Skaityti toliau

V. Juodpusis. K. Skebėra – patriotas, literatas (1)

Kazimieras Skebėra | lrs.lt, A. Ališausko nuotr.

Birželis… Jis ateina ir vėl nutolsta. Atrodo, tą mėnesį esame gerai įsidėmėję, nes jis Lietuvai – ypač skausmingas.

Birželio 15-ąją, 1940-aisiais, sovietai, įvesdami savo kariuomenę į Lietuvą, paskandino žmones prievartos, veidmainystės ir kančių liūne. O jau po metų, birželio 14-ąją, darbščiausią mūsų visuomenės dalį, inteligentiją išdangino į Sibirą, į Rusijos šiaurę, kur kiekvienas patyrė neapsakomą kančią. Ir antrosios sovietų okupacijos metais toji rusiškoji kančių jūra neišseko. Ji gilėjo ir platėjo. Ją patyrė tūkstančiai savo gimtinę mylinčių Skaityti toliau

V. Povilionienės kertiniai gyvenimo akmenys (3)

Veronika_Povilioniene. Jonas Gvildys nuotrauka

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoja, folkloro dainininkė ir etnologė Veronika Povilionienė, save vadinanti kaimo žmogumi, neseniai paminėjo savo septyniasdešimtmetį. Gimusi Kreivonyse, Dzūkijoje, mokyklą baigė netoli gimtinės esančiame Kapčiamiestyje. Studijuoti atvažiavo į Vilnių, vėliau kurį laiką gyveno Kaune, paskui vėl grįžo į sostinę. Paklausta apie dainavimą, atlikėja atsakė paprastai – išmokusi pati, dainavusi vaikystėje, šeimoje, savo aplinkoje. Tai ir buvusi tikroji jos dainavimo mokykla.

Ligos ir svajonės

„Krūties vėžys, cukrinis diabetas, du infarktai – gyvenimas mane ne kartą bandė nugnybti, bet vis dar nenugnybia“, – juokavo folkloro atlikėja V.Povilionienė. Skaityti toliau

„Griežynėje“ skambės cimbolai, liaudies melodijos ir piemenų dainos (0)

Ankstesnio renginio „Griežynė“ akimirka | LLKC nuotr.

Rugsėjo 7–11 d. Vilniuje, Panevėžio ir Varėnos rajonuose vyksiančio renginio, kurį rengia Lietuvos liaudies kultūros centras, programoje – įsimintini koncertai, instrumentų ar muzikantų fotografijų parodos, folkloro dirbtuvės, dalijimasis instrumentų gamybos žiniomis bei susitikimai su meistrais ir muzikantais.

Šiemet tarptautinis instrumentinio folkloro renginys „Griežynė“ žada būti itin spalvingas ir įdomus –- savo pasirodymais žiūrovus džiugins svečiai iš Baltarusijos, Estijos, Italijos, Latvijos,Lenkijos, Rusijos, Vengrijos, Šiaurės Airijos ir, žinoma, atlikėjai iš Lietuvos. Skaityti toliau

Etninės kultūros ugdytojai aptarė etninės kultūros sklaidą mokyklose (nuotraukos) (1)

Rugpjūčio 26 d. Vilniaus Senvagės gimnazijoje vyko Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos konferencija „Etnokultūrinis ugdymas mokyklos bendruomenei“, skirta Mokyklos bendruomenių metams pažymėti. Į konferenciją susirinko etninės kultūros ugdytojai iš visos Lietuvos, dalyvavo ir įvairių dalykų mokytojai, puoselėjantys etninės kultūros vertybes savo mokyklų bendruomenėse. Konferencijos dalyvius pasveikino ir palinkėjo kūrybingų, kupinų prasmingos veiklos naujųjų  mokslo metų Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.

Apie autentiškų liaudies dainų dainavimo tradicijas bendruomenėse,  dainavimo tradicijų Skaityti toliau

Palangoje surengta XVI tarptautinė vasaros folkloro stovykla „Tradicija” (0)

Palangoje surengta XVI tarptautinė vasaros folkloro stovykla „Tradicija” | rengėjų nuotr.

Birželio 28 – liepos 8 d. Palangoje vyko XVI-oji tarptautinė vasaros kūrybinė stovykla – meistriškumo kursai „Tradicija”. „Tradicija“ – tai folkloro kolektyvų ir pedagogų stovykla, skirta folkloru ir tautinėmis tradicijomis besidomintiems žmonėms.

Kiekvienais metais stovykla tampa populiaresnė, į ją atvažiuoja vis daugiau dalyvių iš Lietuvos bei užsienio šalių. Visų jų laukia įvairi ir intensyvi programa: apskrito stalo diskusijos, dokumentinių filmų peržiūros, seminarai, liaudies šokių vakarai, teoriniai bei praktiniai lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių tradicinio dainavimo, taikomųjų menų, liaudies choreografijos ir teatro, instrumentinių tradicijų ir pasakojimų užsiėmimai. Skaityti toliau

Artėja tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (0)

Skamba kankliai logoGegužės 26–29 dienomis Vilniaus senamiestyje vyks vienas seniausių folkloro festivalių Lietuvoje „Skamba skamba kankliai“.

44-tus metus skaičiuojantis festivalis savo ištikimus ir naujus lankytojus kaip visuomet pasitiks renginių gausa. Šių metų programoje jų per 30 – nuo jaukių susitikimų su tradiciją išlaikiusiais kaimo dainininkais iki folkdžiaz projektų, nuo festivalio kino iki naktinių dūzgių su šokiais iki paryčių, nuo tradicinių lietuviškų kapelijų koncertų iki užsienio svečių pasirodymų. Skaityti toliau

Internete pasirodė dešimt animuotų lietuvių liaudies dainelių vaikams (video) (4)

elnias_daineles vaikams

„Du gaideliai“, „Plaukė žąselė“, „Tindi rindi riuška“ ir kitos žinomos lietuvių liaudies dainelės, rodos, neatsiejamos nuo kiekvieno lietuvio prigimties. Nuo šiandien dešimt bene gražiausių lietuvių liaudies dainų tampa visiems pasiekiamos internetu – mažyliai kartu su suaugusiaisiais galės mėgautis lietuvių dailininkų ir animatorių sukurtais filmukais,  įgarsintais grupės „Skylė“ narių.

„Užaugome su mūsų mamų ir močiučių dainuotomis  liaudies dainelėmis. Gaila, kad jas beveik  pamiršome, o mūsų vaikai vis dažniau kartoja angliškas ar kitas dainas, nugirstas Skaityti toliau

Išleistas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ (2)

kalendorius_2016 tautiniai kostiumai

Lietuvos liaudies kultūros centras tęsia kalendorių, kuriuose pristatomi Lietuvos archeologiniai ir tautiniai drabužiai, seriją. Jau išleistas naujas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ su spalvingomis XIX a. tautinių drabužių nuotraukomis ir etnologo Liberto Klimkos aprašytomis senųjų baltų ženklų reikšmėmis.

„Įvairiausiais raštais, simboliais ir ženklais išdabinti lietuvių tautiniai rūbai, ypač jų puošmena – juosta. Šiandien tradicinė juosta jau yra tapusi lietuviškos tapatybės simboliu, ja pagarbiai juosiami jubiliatai, laureatai ir užsienio svečiai, jos raštai – neabejotina žinia iš praeities, kurią dar reikia išmokti perskaityti. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį (35)

Inija_V.Trinkunaites nuotrLietuviai yra viena iš sparčiausiai nykstančių Europos tautų. Bėga nuo žemės, bėga iš Lietuvos, tikėdamiesi kažkokios kitokios laimės, negu yra skirta. Ir miršta svetur, jos neradę. Tiesa, ne vienas prašo į gimtinę parvežti nors saują pelenų. Kodėl taip vėlai atsibundame? Kodėl pavėluotai suprantame, kad Tautos gyvybinės galios yra mumyse, kad niekur jų nereikia ieškoti, tik būti ČIA ir gyventi savo paprastą gyvenimą, pasižiūrint į gamtą, kalbėjomės su Senojo baltų tikėjimo bendrijos „Romuva“ Krive Inija Trinkūnienė.

– Ką tik grįžote iš didžiausio pasaulyje renginio, vienijančio daugumą Skaityti toliau

D. Valentukevičienė. Jurgis Dovydaitis ir paskutinė jotvingė (6)

Pranė Grigaitė Ašašninkuose | M. Krasauskienės nuotr.

Minint etnografinių regionų metus puiki proga prisiminti tas asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino istoriniais, etnografiniais ar dialektologiniais duomenimis. Viena ryškiausių tokių asmenybių – legendinis XX a. tautosakininkas ir kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis, surinkęs apie 140 000 liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perduotas didelis turtas: 1 243 magnetofoninės garso juostos, 45 stambūs tautosakos rinkiniai, 350 sąsiuvinių tekstų, per 1000 fotografijos juostų. Surinktų tautosakos kūrinių kiekiu, Leonardo Saukos teigimu, J. Dovydaitis ryškus visoje Europoje.

Žinomas tautosakininkas dirbo ir kalbotyros srityje. „Didžiajam lietuvių kalbos žodynui“ Skaityti toliau