Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

www.alkas.lt
2020-12-29 14:00:37
5
M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

Ansamblio „Nemunas“ meno vadove Margarita Tomkevičiūtė | Kauno technologijos universiteto nuotr.

Žiūrovų gausios koncertų salės, iki smulkmenų išdailinti šokiai ir dainos, atlikėjų kelionės į tolimąsias šalis – tokių svajonių iki pandemijos siekdavo Lietuvos tautinio meno kolektyvai, kurių Lietuvoje priskaičiuojama ne viena dešimtis. Panašių išgyvenimų 2020 metais tikėjosi ir šiemet 70 metų sukaktį minintis Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblis „Nemunas“, kuris jau buvo suplanavęs šventinę programą.

Neribotam laikui nukeltos repeticijos, atidėti šventiniai pasirodymai ir spintose dūlantys tautiniai drabužiai – dar ne priežastis liūdėti. Taip mano daugiau nei tris dešimtmečius ansambliui vadovaujanti meno vadovė Margarita Tomkevičiūtė. Kita vertus, ji pripažįsta, kad šiais laikais sudominti jaunąją kartą liaudies menu darosi kas kartą sunkiau.

Vis dėlto, ji įsitikinusi – tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido, todėl savo darbe regi ir prasmę, ir ateitį. Simboliškai skaičiuojama, kad per septynis dešimtmečius ansamblyje šoko, dainavo ar muzikavo keli tūkstančiai Kaune studijavusių ar dirbusių jaunuolių.

– Per 70 veiklos metų „Nemunas“ matė daugybę jaunuolių kartų, ateinančių su vis kitais siekiais, norais ir požiūriu. Jau 17 metų esate „Nemuno“ meno vadovė, tad pati susidūrėte su ne viena karta. Kokie žmonės šiandien ateina į „Nemuną“?

– Metams bėgant keitėsi mūsų gyvenimas, požiūris į daugelį dalykų. Atsivėrė plačios galimybės pažinti pasaulį, keliauti, surasti daug draugų, drąsiai reikšti savo nuomonę ir nebijoti, kad ji gali kažkam nepatikti. Sunku įsivaizduoti, kad tai būtų buvę galima prieš 70 metų, kai kūrėsi ansamblis. „Nemunas“ susikūrė pačių studentų sumanymu 1949 metais. Šie studentai buvo tikri dainos, muzikos ir šokio mėgėjai, nepaprastai veiklūs ir darbštūs.

Tuo metu, dalyvaujant meno saviveiklos kolektyvuose, atsiverdavo didelės galimybės keliauti po plačiąją Tarybų Sąjungą, na, o jeigu, kolektyvas dar ir aukšto meninio lygio, ir į kitas užsienio šalis. Galimai tai buvo viena iš priežasčių, kodėl „Nemunas“ buvo toks gausus savo skaičiumi. Kelionės vienija, sutelkia kolektyvą, skatina tobulėti. Na, o kur dar didesnės galimybės gauti bendrabutį ar stipendiją!

Šiandienos nemuniečiams tai nėra pagrindinis rodiklis, dėl kurio jie renkasi ansamblį. Galimybę keliauti ir pažinti pasaulį dabar turi kone kiekvienas studentas. Šiandien išskirčiau dvi grupes ateinančių į ansamblį – tie, kurie ieško kur smagiai ir turiningai praleisti laiką, susirasti draugų visam gyvenimui bei praplėsti savo galimybių ribas, ir tie, kurie negali gyventi be dainos, šokio ir muzikos.

– Suprantama, kad liaudies meną išsaugoti svarbu, tačiau neretai žmonės tikisi, kad tai padarys kažkas kitas, tad patys nesiima jo puoselėti. Turbūt kartais ir į ansamblį ateina tokių jaunuolių, kurie gan skeptiškai žiūri į liaudies meną. Kaip įskiepijate meilę jam?

– Turiu pripažinti, kad sudominti jaunimą liaudies menu, kuriuo jis niekada nesidomėjo, sudėtinga. Jiems vien tautiniai drabužiai dažnai kelia nepasitikėjimą. Šiandien skeptikus stengiamės kviesti į savo vakarones, pašokdinti ir parodyti, kad liaudiškose vakaronėse galima puikiai pasilinksminti. Na, ir tai veikia.

Kita vertus, meilę, kaip ir kitus jausmus, reikia puoselėti. Aš manau, kad labai svarbu išsaugoti tai, ką jau turime. Labai džiaugiamės ir didžiuojamės tokiais ansambliečiais, kurie tautines vertybes atsineša iš šeimos. Daugumos ansambliečių tėvai ar seneliai propaguoja tautines vertybes, yra liaudies meno gerbėjai. Nuolat ansamblio gretas papildo buvusių ansambliečių vaikai. Tai ypač džiugina. Taip pajaučiame nenutrūkstamą nemunietiškų kartų ryšį.

Na, o jei į „Nemuną“ atklydo dar liaudies meno nepamilęs jaunuolis, išeitis viena – ansambliečiams pasistengti, kad toks jaunuolis pamiltų ir ansamblį, ir liaudies meną.

Ansamblis „Nemunas“ kovo 11-osios minejime 2019 m. | Kauno technologijos universiteto nuotr.
Ansamblis „Nemunas“ kovo 11-osios minejime 2019 m. | Kauno technologijos universiteto nuotr.

– Kaip jums gimė meilė tautiniam menui?

– Nuo vaikystės buvau apsupta liaudies meno. Mano mama turėjo gražų balsą ir mėgo dainuoti, tad nuo mažens savo šeimoje girdėjau liaudies dainas. Su seserimi tų dainų pačios buvome mokinamos. Mama taip pat grojo akordeonu ir kanklėmis – jas esu išsaugojusi iki šių dienų. Mane taip pat itin žavėjo ansamblio „Lietuva“ koncertai ir įstabiai besisukantys šokėjų sijonai. Turbūt nuo mažens žinojau, kad norėsiu būti šokių vadove.

– Ar pastebite, kad jauni žmonės vangiau žiūri į tautinius šokius, kapelas? Kaip manote, kodėl taip yra?

– Mes, vadovai, su meile mename tuos laikus, kai į ansamblio priėmimus rikiuodavosi šimtai studentų, o atrankos vykdavo net keliais turais. Išties vykdavo didžiulės varžytuvės, patekdavo tik patys geriausieji. Dabar vis rečiau sulaukiame muzikinius pagrindus įgijusių dainininkų ar muzikantų.

Nors džiaugiamės kiekvienu atėjusiu, deja, priimame tik tuos, kuriuose įžvelgiame gabumus. Juk per gan trumpą laiką turime paruošti pakankamai aukšto lygio atlikėją.

Kita vertus, manau, kad visais laikais buvo ir bus, kas dainuos liaudies dainas, grieš armonika ar gros įstabiaisiais lietuviškais instrumentais. Dabartinis jaunimas turi plačias pasirinkimo galimybes – įvairaus žanro ir stiliaus šokių kolektyvai, chorai, muzikos grupės, bet vis tiek turime, kas domisi liaudies menu ir be jo gyventi negali.

Aš manau, kad tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido.

– Ar šiandien dar svarbi tautinė savimonė, kai visas pasaulis naujoviškėja, o šalys panašėja viena į kitą?

– Dabar tautinė savimonė svarbesnė nei bet kada. Tai galimybė išlikti išskirtiniais, kitokiais. Tą ypač pajaučiame lankydamiesi užsienio šalyse. Tik pristatydami savo krašto liaudies meną, tautinius drabužius, liaudies muzikos instrumentus, mes esame įdomūs kitataučiams.

Japonai buvo taip sužavėti ansamblio pasirodymu, kad geriau pažįstantieji jų kultūrą ir papročius sakė, jog tokių japonų, taip akivaizdžiai reiškiančių savo jausmus, jiems dar neteko matyti. Mūsų garbei net buvo surengta vakaronė, kurioje mus vaišino jų pačių paruoštomis lietuviškomis vaišėmis. Nesvarbu, kad dažnu atveju nesupratome, koks tai lietuviškas patiekalas. Juk svarbiausia dėmesys ir pagarba mūsų kultūrai!

Portugalai taip susižavėjo mūsų šokiais, kad per savaitę išmoko vieną iš sunkiausių, bet nuostabiausių Juozo Lingio šokių. Na, o apie meksikiečių jausmus būtų galima kalbėti ir kalbėti…

Pasaulinio studentų ir jaunimo šventės dalyvių repeticija Kauno sporto haleje 1957 m. | K. Sasnausko nuotr.

– Ar pakankamai plačiai Lietuvoje vystomos tokių ansamblių, kaip „Nemunas“, veikla? Kiek prieinamos galimybės jaunuoliams prisidėti prie jų veiklos?

– Kiekvienas kolektyvas gyvena ir vysto savitą veiklą. Kokia toji veikla, kiek kolektyvas matomas ir žinomas, koks jo meninis lygis, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Be abejo, kad kultūros ir meno darbuotojai pasigenda valstybės dėmesio. Daugybė gražių ir aukšto meninio lygio liaudies meno kolektyvų yra palikti likimo valiai. Jie egzistuoja tik vadovo ir kolektyvo dėka.

Labai gaila, bet yra ir aukštųjų mokyklų, kuriose nepakankamas dėmesys skiriamas jose esantiems liaudies meno kolektyvams. Džiugu, kad „Nemunas“ į tokį sąrašą nepatenka. Jaučiame ypatingą rektoriaus Eugenijaus Valatkos palaikymą: širdį džiugina ansamblio ataskaitiniame koncerte rektoriaus ištarti žodžiai: „Kol yra „Nemunas“, bus ir KTU!“

Tačiau bet kokiu atveju, norintiems ir galintiems šokti ar dainuoti, ansambliai yra atviri – juose visada atsiras vietos tiems, kas nori puoselėti liaudies meną ir prisiliesti prie tautos vertybių.

Per 70 metų ansamblis „Nemunas“:

  • Aplankė daugiau nei 40 šalių keturiuose žemynuose;
  • Užaugino kelis tūkstančius aukšto meninio lygio liaudies meno mylėtojų;
  • Laimėjo ne vieną apdovanojimą nacionalinėse varžytuvėse.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D.Grybauskaitė: Savo papročiais ir tautosaka esame unikalūs pasaulyje
  2. Dzūkuojanti Veronika Povilionienė: Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis (video)
  3. D.Račiūnaitė-Vyčinienė. Kazimieras Kalibatas, mano pir­masis folkloro mokytojas
  4. D. Urbanavičienė: Europa seniai galėjo mokytis iš Lietuvos
  5. Dainologas ir instrumentologas iki kaulo ir panagių
  6. K. Garšva: Asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra neteisingas naudojimasis gramatika, įstatymais, tikra padėtimi
  7. Ceikinius pamilusi anykštėnė: Ir kaime gyvenimas gali būti įdomus…
  8. Gimtadienį švenčianti Veronika Povilionienė apdovanota Pasaulio Folkloro Oskaru! (video)
  9. V. Povilionienės kertiniai gyvenimo akmenys
  10. Folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“ puoselėja vertybes ateities kartoms
  11. Kaune nuaidėjo XXXIV tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai – 2019“
  12. Studentų folkloro mokymuose – paskaitos, pratybos ir tradiciniai šokiai iki ryto
  13. Šimtas amatų pasitinkant Lietuvos valstybingumo jubiliejų
  14. „Obelija“: neleisime folklorui numirti (video)
  15. Atgis žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės pasakos (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Balsas-tyruose says:
    2 metai ago

    ” Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido ” Bet ar ne valstybė įsakė vaikščioti be veido – su kauke ? Kas yra tautinis paveldas ? Ne žemė , kalba ir genai ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Na, fizinis veidas irgi priklauso savotiškam paveldui, tačiau ne apie tai daina šita.
      O kas didesnę, svaresnę, svarbesnę, lemiamą dalį sudaro – fizinis, ar dvasinis paveldas?
      Žiūrim, ką kraičio gavom, (iš)saugojom, turėjom, ką išbarstėm ar netekom, iki kur nuėjom:
      Kalba ↔ mąstymas ↔ Pasaulio pažinimas;
      Savitas pasaulio matymas, tapsmas kūrėju su savo veidu, nes kiekvienas kūrinys, kaip ir dailininko paveikslas, kraičio gautoje ,,drobėje tapytas”
      (perduodu tamstai plunksną ir rašalą, kad tęstumėte)

      Atsakyti
  2. Balsas-tyruose says:
    2 metai ago

    Kęstutis, Algirdas, Basanavičius, Kudirka, laisvės kovotojai … – su kaukėmis – ir nieko tokio ? Galit įsivaizduoti ? Apie kokį dvasinį pavedą kalbat, jei visi tapo paklusniais zambiais, paranojiškais bailiais. ? Kur to dvasinio paveldo jėga ? Kodėl garbinami paranojiniai idiotai, o ne tie , kurie nebijo koronos ? Žmogus naikinamas ir tamsta avangardas – sveikinu. Būti priekyje kitų įmygtas troškimas , suprantu, bet , o kur sąžinė ???

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Nemune, “Nemune”, Nemune bėk nesustodamas bėki.
    Tu esi upė, kurią aš labiausiai myliu…
    Geriausi linkėjimai iš praeities KPI. Buvome žmones su savo veidu, su mūsų kultūrinio paveldo veidu esat ir jūs. Pagarba šauniems nemuniečiams, pagarba gerb. Margaritai Tomkevičiūtei ir pagarba gerb. Eugenijui Valatkai. Su Naujais!..

    Atsakyti
  4. Valdas says:
    2 metai ago

    Nemune, Nemune, plauk ir banguok!
    Mes, nemuniečiai- veteranai visgi suspėjome pasidžiaugti Nemuno 70-čio Jubiliejumi KTU III rūmuose. Jaunieji ansambliečiai surengė puikų jaunatvišką koncertą, o vakaronę kartu pratęsėme šeštame aukšte.
    Ačiū Vadovams ir, būtinai, iki kitų susitikimų!
    Laikykimos!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ankstyvieji „Skamba skamba kankliai“ Alumnato kieme | Asmeninė nuotrauka

Kai gegužę Vilniuje skamba kanklės

2023 05 28
Kaune – XXXVII tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai-2023“ | Rengėjų nuotr.

Kaune – XXXVII tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai-2023“

2023 05 26
Laiveliai Ievos Jūros nuotr.

Išvalius Nemuną, Birštone laukiama daugiau laivų

2023 05 25
Leidyklos „Alma littera“ apdovanojimas už geriausią 2021 m. knygą paaugliams „Sulaukti aušros“ | Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos nuotr.

Rašytoja Agnesa Kenešytė-Gricė: Noras rašyti kilo, kai radau Pranės Dundulienės knygą „Pagonybė Lietuvoje“

2023 05 23
Į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti | Druskininkų savivaldybės nuotr.

Į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti

2023 05 17
Ažuolas, miškas | am.lt nuotr.

Pasodink vietinį ąžuolą – sukursi aplinką šimtams gyvybės rūšių. Pasodink atvežtinę eglę – sukursi dykumą

2023 05 15
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė | M. K. Čiurlionio namų nuotr.

Pokalbis su žymiais kalbos „kūrėjais“

2023 04 15
Ratilio koncerte Folkloro dažniai | R. Pledo nuotr.

Lietuvos etnografinių regionų folkloro įvairovė viename elektroniniame leidinyje

2023 04 12
Miškininkas-buriuotojas Kęstutis Dikšas – kurėnų papročio puoselėtojas | am.lrv.lt nuotr.

Miškininkas-buriuotojas Kęstutis Dikšas – kurėnų papročio puoselėtojas

2023 04 08
Nemunas | sumin.lrv.lt nuotr.

Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu

2023 04 02
Rodyti daugiau

Naujienos

VMVT | VMVT logo
Lietuvoje

VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių

2023 06 05
Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05
Pgalbos telefonas 112 | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

AAD primena, kada skambinti numeriu 112

2023 06 05
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių
  •  Atsinaujinanti energija – investicija į ateitį
  • Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą
  • VNO keleivius veš elektriniai autobusai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kai gegužę Vilniuje skamba kanklės

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 05 28
1
Ankstyvieji „Skamba skamba kankliai“ Alumnato kieme | Asmeninė nuotrauka

– Folkloro sąjūdis ir festivalis „Skamba skamba kankliai“ glaudžiai susiję. Atsižvelgiant į tai, kokie poslinkiai vyko per šiuos 50 metų?...

Skaityti toliau

Kaune – XXXVII tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai-2023“

by Kristina Aleknaitė
2023 05 26
0
Kaune – XXXVII tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai-2023“ | Rengėjų nuotr.

Birželio 1-4 d., Kaune, Aukštaitijos metams paminėti rengiama XXXVII tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai-2023“.  Jos ištakos siekia 1984 metus, kuomet...

Skaityti toliau

Išvalius Nemuną, Birštone laukiama daugiau laivų

by Ditė Česėkaitė
2023 05 25
11
Laiveliai Ievos Jūros nuotr.

Praėjusią vasarą Birštone pradėtas Nemuno upės valymas įgauna pagreitį. Nuo balandžio mėn. vyksta sąnašų šalinimo darbai, kurie, planuojama, bus baigti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas pasirašė ateinančių metų biudžetą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai