Žymos archyvas: lenkų tautinė mažuma

A. Lapinskas. Lenkija negali gyventi be pretenzijų Lietuvai (97)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaite ir Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt nuotr.

Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Kšyštofas Ščerskis (Krzysztof Szczerski) prieš savaitę žiniasklaidai priminė, kad kitų metų vasarį prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) lankysis Lietuvoje. „Lenkijos negali nebūti šiame minėjime. Tačiau tikimės taip pat, kad Lietuva įgyvendins įsipareigojimus lenkų tautinei mažumai savo šalyje. Ir tai bus padaryta pagal Europos standartus“.

Iš pirmo žvilgsnio gražu, kad vėl pradės bendrauti kaimyninių šalių prezidentai (mūsiškė prezidentė kitąmet taip pat žada apsilankyti Varšuvoje). Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė  Lietuvai (49)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) praeitą savaitę trenkė Ukrainai, Vokietijai ir Lietuvai. Į Ukrainą dėl skirtingai vertinamo nacionalistinio judėjimo lyderio Stepano Banderos (Ukrainoje jis didvyris, Lenkijoje – nusikaltėlis), pagrąsinęs Ukrainai „su  Bandera jūs į Europą neįžengsite“.

Vokietijai ir Lietuvai dėl ten gyvenančių lenkų. „Nekartosime 1990-ųjų dešimtmečio klaidų, kai nesutvarkėme tam tikrų dalykų santykiuose su Vokietija ir Lietuva. Turiu mintyje lenkų tautinės mažumos statusą tose šalyse, kai buvo užmiršti lenkų mažumos klausimai, kuriuos mūsų kaimynai sprendžia be gailesčio ir laiko ten Skaityti toliau

L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė (39)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida… paskelbti šio straipsnio nesutiko. 

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, š. m. rugsėjo 4 d. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą R. Šimašius iškart pasmerkė ir savo feisbuko paskyroje parašė apie savo paties gėdos jausmą: Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Lietuvos lenkai – kas jie yra? (11)

Ryšardas Maceikianecas | asmeninė nuotr.

au senais sovietmečio laikais buvo juokaujama, kad prekybą ir kultūrą išmano kone kiekvienas, nes tos epochos pabaigoje apie tai buvo kalbama dažnai ir karštai. Nors prekybos iš tiesų nė nebuvo, ir tai liudijo vis ryškiau šviečiančios tuščios parduotuvių lentynos, o kultūros veikla, skirta laimėjimų, kurių nebuvo, propagavimui, taip pat žadino pagrįstų abejonių, ar apskritai tikslinga ją vykdyti anuometiniu pavidalu.

Šiandien viena iš tokių temų, kurias Lietuvoje išmano visi, yra Lietuvos lenkų problemos. Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu (74)

Prof. Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Kalbant apie dabartinę Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį, paprastai imami 2011 m. surašymo duomenys, nors tie duomenys kasmet vis labiau sensta ir tolsta nuo tikrovės.

Pastarųjų trejų metų duomenys rodo ženklius pokyčius Lietuvos tautybių hierarchijoje. Nuo  2011 iki 2014 m. labai sumažėjo lenkų – nuo 200 000 (6,6 proc.) iki 160 000 (5,6 proc.), taip pat rusų –  nuo 176 000 (5,6 proc.) iki 147 000 (5,02 proc.). Lietuvių per tą laiką irgi mažėjo – nuo 2 561 000 iki 2 539 000, tačiau dėl didesnio kitų tautybių mažėjimo lietuvių procentas ūgtelėjo nuo 84,2 proc. (2011) iki 86,3 proc. (2014). Skaityti toliau

Lenkams nepavyko pakeisti Švietimo įstatymo (0)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Seimas dar kartą atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA)  priklausančių Seimo narių bandymą pakeisti Švietimo įstatymą – buvo atmestos net tris šio įstatymo pataisas.

Nepatenkintas balsavimo rezultatais Jaroslavas Narkevičius Seimo nariams rėžė: „Manau, kad šioje geopolitinėje situacijoje tai labai pavojingas veiksmas“, todėl esą nenuostabu, kad kartais apie Lietuvą kalbama „nelabai gerai“.  Tačiau išgirdo atsakymą, jog dabartinis Švietimo įstatymas neprieštarauja jokioms teisės normoms. Skaityti toliau

V. Adamkus: Lenkų mažuma nenori priimti valstybės, kurioje gyvena, įstatymų (16)

Valdas Adamkus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos lenkai neįvertina jai sudarytų sąlygų ir nenori prisitaikyti prie Lietuvos įstatymų, DELFI naujienų portalui duotame interviu sakė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus:

Daiva Norkienė, DELFI:

– Daugelį metų dirbote stiprindamas Lietuvos ir Lenkijos santykius, tačiau dabar jiems deramai plėtotis gali sutrukdyti kai kurių lenkų mažumai atstovaujančiųjų demonstruojama nepagarba šalies įstatymams, koalicijos partneriams. Skaityti toliau

L. Kasčiūnas: LLRA pelnosi iš tautinių įtampų kurstymo (II) (3)

Laurynas Kaščiūnas | asmeninė nuotr.

„Laisvosios bangos“ pokalbių valandoje apie ateities Lietuvą Dovilas Petkus ir Albertas Komar apie lietuvių ir lenkų santykius kalbino politologą dr. Lauryną Kasčiūną. Skelbiame antrąją pokalbio dalį (pirmoji dalis). Laidos klausykitės kiekvieną penktadienį, 21 valandą.

– Šiemet Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarčiai sukanka 20 metų. Kokie esminiai pokyčiai įvyko lenkų ir lietuvių santykiuose? Ar pasisekė įgyvendinti šios sutarties punktus? Kokios kilo problemos? Skaityti toliau

L. Kasčiūnas: LLRA pelnosi iš tautinių įtampų kurstymo (I) (5)

Laurynas Kaščiūnas | asmeninė nuotr.

„Laisvosios bangos“ pokalbių valandoje apie ateities Lietuvą Dovilas Petkus ir Albertas Komar apie lietuvių ir lenkų santykius kalbino politologą dr. Lauryną Kasčiūną. Skelbiame pirmąją pokalbio dalį. Laidos klausykitės kiekvieną penktadienį, 21 valandą.

– Gerbiamas Laurynai, dėl kurių šį pavasarį Seime svarstyti žadamo Tautinių mažumų įstatymo aspektų labiausiai nesutariama? Kokias apskritai įvardytumėte pagrindines šio projekto problemas? Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1 (5)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje nepaliko abejingų visame pasaulyje, ypač politinio elito tarpe. Taigi, ir Lietuvoje. Neabejingų, teigiama prasme, tiek Ukrainos Maidano tačiau tiek ir Putino naujosios ekspansijos atžvilgiu. Lietuvos politinis elitas gana nevieningai kalba apie įvykius Ukrainoje.

Vieni ragina Lietuvą, o taip pat visą ES, nesikišti į Rusijos-Ukrainos reikalus, kiti neslepia pasibaisėjimo ar pasibjaurėjimo Putino vykdoma agresija prieš vis laisvėjančią Ukrainą nuo Kremliaus jungo. Šis straipsnis nebus dar vienas nekonstruktyvus kirtis į vieną ar kitą pusę, Skaityti toliau

K. Koženiovska. Lenkų kultūros buvimas Rytuose (38)

Alkas.lt redakcijos pratarmė

Kol Lietuvos politikai, politologai ir apžvalgininkai vis dar spėlioja, kodėl Lenkija pastaraisiais metais rodo Lietuvai išskirtinį nedraugiškumą primesdama nepagrįstus kaltinimus tariama Lietuvos lenkų tautinės mažumos diskriminacija ir kitomis nebūtomis nuodėmėmis, kai tuo tarpu kaimyninei Latvijai kažkodėl jokių pretenzijų neturi, Lenkijos politologai jau seniai vykdo mokslininkų parengtą į Rytus nuo Lenkijos sienų esančių teritorijų repolonizacijos strategiją. Nors pirmiausiai ši strategija yra nukreipta į po Sovietų sąjungos žlugimo  ir Europos sąjungos įsigalėjimo Lenkijos tiesioginei įtakai atsivėrusius „kresus“ Skaityti toliau

Premjeras A.Butkevičius radijo stočiai „Znad Wilii“ pasiaiškino kodėl neatliko namų darbų (video) (66)

Alkas.lt nuotr.

Sausio 9 d. duodamas interviu radijo stočiai „Zand Wilii“ Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius lyg mokinukas drebančiu balsu aiškinosi kodėl iki šiol  nevykdo duotų įsipareigojimų Lietuvos lenkų rinkimų akcijai.

Į žurnalistės klausimą kodėl jis nieko nepadarė per metus, kad būtų įvykdyti jo Lenkijoje prieš metus duoti pažadai išspręsti lenkų tautinės mažumos problemas…

A.Butkevičius aiškino, kad grįžęs iš Lenkijos iš karto sudarė darbo grupę ir pavedė kultūros ministrui organizuoti ir paruošti teisės aktus. Jis teisinosi, kad Tautinių mažumų įstatymas Vyriausybėje yra  įstrigęs Skaityti toliau

Seimo žmogaus teisių komitetas išduoda valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija) (26)

Jaroslavas Narkevičius | Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Gruodžio 18 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto  (ŽTK) pirmininkas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys, Leonardas Talmontas, prieštaraujant keliems komiteto nariams, į dienos darbotvarkę savo iniciatyva įtraukė Jaroslavo Narkevičiaus teiktą 2010 m. Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIP-1648. Komiteto nariai išsakė nuomonę, kad dėl šio projekto iš anksto nebuvo pateikta jokia medžiaga susipažinimui ir kad projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir komiteto pirmininko primygtiniu siūlymu buvo leista atėjusiam J.Narkevič su Ritai Tamašūniene jį pristatyti. Skaityti toliau

A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės (21)

Edvardas Trusevičius | Alkas.lt nuotr.

Apie Edvardą Trusevičių – Lietuvos kultūros viceministrą, kuruojantį tautinių mažumų problematiką, rašiau šių metų pradžioje “Karšto komentaro” straipsnyje „Kam atstovauja Lietuvos kultūros viceministras?“. Tuomet jis aiškino, kad pagrindinė jo artimiausios veiklos užduotis yra parengti naują Tautinių mažumų įstatymą.

Praėjo beveik metai, ką nuveikė šis jaunas vyras jam pavestoje srityje? Liūdna pripažinti, bet rezultato, galima sakyti, nėra jokio. Tiesa, formaliai žiūrint, Kultūros ministerijos, o jei tiksliau – E.Trusevičiaus vadovaujamos darbo grupės Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tautinių mažumų įstatymo kūrėjai neleistinai suklydo (41)

Anatolijus Lapinskas | DELFI, K.Čachovskio nuotr.r

Viešumoje – Seimo interneto svetainėje pasirodė Kultūros ministerijos parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas, leidžiantis visuomenei reikšti pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto. Tuo ir naudojuosi, palyginimui pasidėjęs ir mūsų kaimynų – Latvijos, Estijos ir Lenkijos įstatymus. Kaip šalia jų atrodo mūsiškis?

Latvijos įstatymo tikslas: „garantuoti Latvijos tautinėms ir etninėms grupėms teisę į kultūrinę autonomiją ir savo kultūros savivaldą“. Lenkijos įstatymas „reglamentuoja klausimus, susijusius su tautinių bei etninių mažumų kultūrinės tapatybės išlaikymu ir plėtra“. Skaityti toliau

A. Smetona apie dvikalbius pavadinimus: išleisk džiną iš butelio, prasidės nevaldomi dalykai (audio) (11)

delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba pirmadienį sutarė, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuriame numatyta įteisinti dvikalbius pavadinimus tautinių mažumų gyvenamose teritorijose, bus teikiamas Seimui. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, lituanistas Antanas Smetona laikosi nuomonės, kad tokie projektai yra antikonstituciniai, visiškai nereikalingi ir netgi keisti.

Iki šiol nėra aišku, kur tokios lentelės galėtų atsirasti: ar ten, kur kitataučiai gyventojai sudaro 25 proc. populiacijos, ar ten, kur jų vos dešimtadalis. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Lyg raudonai baltos kumelės sapnas (11)

Alkas.lt nuotr.

Apie lenkiškas lenteles akims ir smegenims

Ne naujiena, kad pasitaiko ganėtinai keistų (negražu būtų sakyti – kvailų) įstatymų. Pavyzdžiui: JAV  Oklahomos valstijoje šunys, norintys burtis į didesnę nei trijų gaują, privalo gauti raštišką miesto mero sutikimą;  Viskonsino valstijoje vyrui, mylintis su partnere, draudžiama šaudyti pistoletu ar kitu šaunamuoju ginklu; Džordžijoje įstatymas draudžia rišti žirafą prie telefono stulpo arba gatvės šviestuvo. Tokių teisės įdomybių pasitaiko ir kitose šalyse: Tailande įstatymas draudžia išeiti iš namų be kelnaičių, o Prancūzijoje kiaulėms draudžiama duoti Napoleono vardą…

Visai galimas dalykas, kad panašų keistoką įstatymą netrukus turėsime ir Lietuvoje. Skaityti toliau

Spaudos konferencija: Ar išdrįs valdančioji koalicija pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją? (video) (16)

Valentinas Stundys

Spalio 9 d. įvyko Seimo narių Valentino Stundžio ir Vytauto Juozapaičio spaudos konferencija „Ar išdrįs valdančioji koalicija pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją?“.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus.

Nuoroda į klausi mų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) yra ČIA.

Spaudos konferencijoje buvo kalbama apie tai, kad grupė Seimo narių kreipėsi į Ministrą Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi (4)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Šios vasaros pradžioje Kėdainiuose įvyko jau vienuoliktas lenkų kultūros festivalis „Znad Issy“. (galėtume versti „Nuo Nevėžio krantų“). Toks pavadinimas susijęs su dabartiniame Kėdainių rajone, Šetenių kaime daugiau kaip prieš 100 metų gimusiu žymiu lietuvių kilmės lenkų rašytoju, literatūros mokslininku Česlovu Milošu (Czesław Miłosz), savo autobiografinio pobūdžio romane „Isos slėnis“ vadinusiu Nevėžio upę Isa.

Dabar čia gyvenančių lenkų liko tikrai nedaug, todėl tokiais festivaliais Lietuvos lenkų sąjungos Kėdainių skyrius bando įtvirtinti šių vietų lenkiškumą. Skaityti toliau

T.Bagdonavičius. Jungtinių Tautų Organizacija sunerimusi dėl nacistinių išpuolių Balstogėje (4)

Šiais metais vėl imtasi skaudžių veiksmų prieš lietuvius ir lietuvių kultūros paveldą Lenkijoje. Reikia pasakyti, kad Lenkijos valstybės politika lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu niekad nebuvo švelni ir geranoriška nuo pat tautinių valstybių susikūrimo 1918 metais. Minėti veiksmai buvo įvairūs, pradedant šmeižto žodžiais, baigiant atvirais veiksmais siekiant naikinti (nutautinti arba išvaryti) Lenkijos lietuvius.

Puikiai žinome antilietuviškai nusiteikusių asmenų darbus ir siekius, tačiau norima atkreipti dėmesį į pasikeitusią padėtį šiuo klausimu. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos (7)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Pirmosiomis liepos dienomis, Varšuvoje pristatytas solidus Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentas „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2012“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2012), apžvelgia padėtį trisdešimt trijose pasaulio šalyse, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias. Lietuvos atveju žinias teikė Lietuvos lenkų sąjunga.

Prisipažinsiu, kad lygiai ta pačia tema – apie analogišką 2009 m. Lenkijos URM dokumentą jau rašiau DELFI. Savo straipsnį tuomet pavadinau „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“, o įžanginėje pastraipoje pratęsiau: Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė (50)

punskas.pl nuotr.

Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir 86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė per­nai at­li­kta apklausa. Tyrimą „Lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kiai: tie­sos, pra­ma­nai, in­terp­re­ta­cijos“ Len­ki­jos vie­šų­jų rei­ka­lų ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu pernai atliko bend­ro­vė TNS Pols­ka, Lie­tu­vo­je – bend­ro­vė TNS LT. Susimąstyti dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kad lietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc. apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės. Per pastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimo mokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio, Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių. Skaityti toliau

Kultūros ministras nepasirašė LLRA „stumiamo“ Tautinių mažumų įstatymo projekto (19)

Šarūnas Birutis | Kaunas.lt nuotr.

Gegužės 8 d. Kultūros ministras Šarūnas Birutis nepasirašė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) iniciatyva parengto Tautinių mažumų įstatymo projekto ir kol kas jo neteikia svarstyti Vyriausybei.

Pasak kultūros ministro atstovė spaudai Dalios Vencevičienės projekte esama spragų, kad ministras galėtų po juo dėti parašą, tad ministras siūlo projektą dar pasvarstyti Vyriausybės strateginiame komitete, – praneša BNS.

Šiuo įstatymo projektu LLRA siekia įteisinti viešuosius užrašus tautinių mažumų kalbomis bei jų vartojimą savivaldybių įstaigose. Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos vedybų bei skyrybų pasekmės (21)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Ar galime pasitikėti mūsų Seimo daugumos atstovais, kurie Varšuvoje bando gerinti dvipusius Lietuvos ir Lenkijos santykius? Šiandien posėdžiauja dviejų šalių parlamentarai. Lietuvos delegacijoje, kuriai vadovauja Gediminas Kirkilas, yra trys LLRA frakcijos atstovai – Vanda Kravčionok, Juzefas Kvetkovskis ir Michalas Mackevičius.

1791 metų gegužės 3 dieną Abiejų Tautų – Lietuvos ir Lenkijos – Seimas priėmė Konstituciją. Artėjant šiai datai praeitą sekmadienį Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje susirinko per 1000 protestuotojų, norėjusių priminti mūsų valdžiai, kad vyksta manipuliacijos lenkų bendruomene Lietuvoje, o tuo pat metu lietuvių bendruomenė Lenkijoje silpsta. Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas (3)

Valentinas Stundys | Moletai.lt nuotr.

Ką tik Ministro Pirmininko pavedimu sudaryta grupė paskelbė savo rekomendacijas dėl XVI Vyriausybės programos tautinių mažumų srityje nuostatų įgyvendinimo.

Šios grupės darbe dalyvavo Kultūros, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, jos vadovas – Kultūros ministerijos viceministras Eduardas Trusevičius.

Džiugu, kad grupė nepatvirtino kai kurių savo, o gal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), rekomendacijų. Vadinasi, dar turime valstybiškai atsakingai besielgiančių valstybės tarnautojų. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kas bendra tarp šviesos ir švietimo? (pirmadienio mintys) (0)

Ceslovas-Iskauskas-iskauskas.lt-nuotr

Anksčiau sakydavom, kad pirmadienis – sunki diena. Tai kartodavo mėgstantys savaitgalį paūžti. Bet šiandien nuo pat ryto kartu su ryškia saulės šviesa užplūdo pavasarinė atsinaujinimo nuotaika. Juk iš tikrųjų po sniego audrų atėjo kalendorinis pavasaris, nors šaltukas dar žnaibosi, girdėjau, Vilniuje pastebėtas ankstyvas gandras, o mėnesio pabaigoje – šv. Velykos… O vis dėl to…

***

Niūrų pėdsaką palieka Lenkijos valdžios sprendimas uždaryti tris Punsko valsčiaus mokyklas. Skaityti toliau

V.Stundys: Egzamino palengvinimas tampa A.Butkevičiaus ir D.Pavalkio atsakomybės klausimu (6)

Valentinas Stundys | moletai.lt

„Į Lietuvos politinį gyvenimą sugrįžta sovietmečio tradicija – sprendimus priima ne specialistai, o mistinė politinė taryba, turbūt tai, kas vadintina politbiuru. „Sveikintina“ atžanga“, – taip sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys, reaguodamas į švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio trečiadienį pasirašytą įsakymą, kuriuo įteisintos naujos lengvatos tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Skaityti toliau

D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose (5)

Alkas.lt nuotr.

Vasario 20 d. Švietimo ir mokslo ministras, Darbo partijos narys Dainius Pavalkis, Tarptautinės gimtosios kalbos dienos išvakarėse, nepaisydamas Seimo švietimo ir mokslo komiteto siūlymų (ŠMKK), pasirašė įsakymą įteisinanti papildomas lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Ministras minėtus pakeitimus padarė, atsižvelgdamas į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) prašymą ir vasario 11 d. priimtus sprendimus koalicinės tarybos posėdyje.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) išplatintame pranešime rašoma: Skaityti toliau

V.Astas. Autonomija de facto, arba, lietuvi, čiuožk (12)

ekspertai.eu nuotr.

Pradėsiu nuo antrosios dalies.

Tai buvo… patys nesunkiai atspėsit kur. Stovėjau kieme. Laukiau išeinant vyro, kurį prieš dvidešimt minučių užkalbinau kaimo gatvėje ir mudu sutarėm dėl vieno darbelio. Kai užsukau į kiemą su savo automobiliu, gal keturi vaikiukai sukurnėjo iš kiemo į trobą, be abejo, pranešdami tėvui apie nepažįstamojo, tai yra mano, atvykimą. Tačiau iš varganai atrodančios trobos išėjo ne jis, o moteris. Truputį susitaršiusi, netvirtų kojų, nors stengėsi laikytis tiesiai. Atsiprašiau, kad įsiveržiau, ir gal kiek per sudėtingomis miestietiškomis frazėmis paaiškinau jai savo vizito tikslą. Į tai ji atsakė trumpai drūtai: Skaityti toliau

O. Michailovas. Kodėl rusai Lietuvoje turi šaukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“ (27)

Alkas.lt nuotr.

Vasario 18 d. Rusijos informacinė agentūra REGNUM paskelbė Baltijos šalių specialisto Olego Michalovo rašinį, kuriame reiškiamas susižavėjimas tvirta Lenkijos valdžios laikysena visais būdais priešinantis „lietuviškai nacionalistinei mašinai pasiruošusiai sutraiškyti“  tautinių mažumų mokyklų abiturientus. Rašinio autorius atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos valdžiai nuolaidžiaujant ir nieko šioje srityje nedarant, už ją viską padarė Lenkija. Todėl dabar rusai turi garsiai sušukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“… Skaityti toliau