Sekmadienis, 13 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Lenkijos lietuviai laikomi įkaitais santykiuose su Lietuva

www.punskas.pl
2021-10-23 09:00:19
18
Lenkijos lietuviai laikomi įkaitais santykiuose su Lietuva

Lenkijos lietuviai laikomi įkaitais santykiuose su Lietuva | punskas.pl nuotr.

Spausdiname išverstą į lietuvių kalbą š. m. rugsėjo 27 dienos Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atsakymą Lenkijos lietuvių bendruomenei, kuri prašė šalies Vyriausybės padėti Suvalkuose sudaryti galimybes įkurti lietuvišką mokyklą. Verta jį viešinti ir tokiu būdu išsaugoti.

Tiems, kas po daugelio metų tyrinės lietuvių tautinės mažumos padėtį arba Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius XXI a. 2-ajame dešimtmetyje, šis dokumentas padės lengviau suprasti šių dienų nuotaikas ir priimamų sprendimų aplinkybes.

Lenkijos politikai ar valstybės tarnautojai ne kartą diskutuojant užsimindavo, kad šalies lietuvių tautinės mažumos padėtis priklausys nuo to, kaip Lietuvoje gyvens lenkų tautinė mažuma.

Tokius pareiškimus girdėdavome jiems lankantis Punske ar Seinuose arba aptariant tautinių mažumų padėtį abiejose šalyse įvairių komisijų Seime ar Vyriausybėje posėdžių metu, kartais skaitydavome spaudoje.

Kitą kartą buvo sakoma, kad Lenkijos santykių su Lietuva kokybė priklausys nuo to, kaip gerai jausis Lietuvoje gyvenanti lenkų tautinė mažuma, t. y. kaip Lietuvos valdžia tenkins jos pageidavimus.

Įdomu, kad tokio pobūdžio pareiškimus nuo pat 1990 metų galėjome išgirsti iš visų politinių partijų atstovų lūpų – kairiosios pakraipos, dešiniosios, centristinės, valstiečių, nekalbant apie radikaliausiai tautines vertybes reiškiančius politikus.

Minėtame rašte bene pirmą kartą labai aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžiama, jog Lenkijos lietuviai laikomi įkaitais santykiuose su Lietuva, o mūsų padėtis Lenkijoje priklausys nuo to, ar Lietuvoje gyvenanti lenkų tautinė mažuma nuspręs, jog jų padėtis jau pakankamai gera, kad Suvalkuose galėtų pradėti veikti lietuviška mokykla.

Galima suprasti tvirtą Lenkijos politiką ir rūpinimąsi savo tautiečių kaimyninėje valstybėje padėtimi. Tačiau savo bendrapiliečius, Lenkijoje gyvenančius lietuvius, versti tos politikos įkaitais yra nepadoru.

Tai prieštarauja vidaus ir tarptautinei teisei, kuri mielai minima minėtame rašte.

Lenkijos lietuviai | alkas.lt nuotr.

Juolab skaudu, kad mes, Lenkijos lietuviai, neturime daug galimybių apsiginti ir pasipriešinti tokiai politikai. Mes neturime savo atstovų Seime, ministrų Vyriausybėje, patarėjų Prezidentūroje, mums atstovaujančių europarlamentarų, aukšto rango tarnautojų valstybės žinybose Lenkijoje ir užsienyje.

Neturime ir niekada neturėsime privačių, šalies mastu įtakingų žiniasklaidos priemonių. Brangiausia, ką turime, tai 4 mokyklos. Netrukus liks tik 3.

Matyt, siekis pasirūpinti lietuviais vaikais Suvalkuose „dar labiau didintų atskirtį. Mat Lenkija, remdamasi vidaus teisėje įtvirtintomis nuostatomis, sukūrusi šalies lietuvių tautinei mažumai palankias sąlygas, tuo tarpu Lietuvos lenkų pagrindiniai reikalavimai daug metų neįgyvendinami“, kaip teigiama rašte. Paskaitykite.


-versta iš lenkų kalbos-

Varšuva, 2021 m. rugsėjo 27 d.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos

Europinės politikos departamentas

Poniai

Jolantai Malinauskaitei-Vektorienei,

Lenkijos lietuvių bendruomenės

valdybos pirmininkei

Gerbiama Pirmininke,

atsakydamas į 2021 m. birželio 21 d. raštą, kuriame prašote skirti pastatą arba sklypą bei finansuoti mokyklos lietuvių dėstomąja kalba Suvalkuose kūrimą, noriu pasidžiaugti, kad nuo 2020 m. rugsėjo Suvalkuose tvirtai pradėjo veikti lietuvių vaikų darželis, kuris jauniausiems lietuvių kilmės Lenkijos piliečiams užtikrina galimybę mokytis ir vystytis.

Taip pat džiaugiuosi, kad 2020 m. sausio 6 d. Vilniuje vykstant ministro Jaceko Čaputovičiaus (Czaputowicziaus) susitikimui su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi pastarasis padėkojo Lenkijai už pastangas ir pagalbą kuriant Suvalkuose lietuvių švietimo ir kultūros centrą.

Užsienio reikalų ministerija džiaugiasi, kad lietuvių tautinė mažuma gali naudotis daugeliu jai priklausančių teisių, tarp jų galimybe dokumentuose pagal gimtosios kalbos taisykles užrašyti vardą ir pavardę, teise bendraujant su savivaldybės administracija (šalia valstybinės kalbos) vartoti lietuvių kalbą kaip pagalbinę arba vietovėse, kur kompaktiškai gyvena, žinių lentose, kurios pagaminamos biudžeto lėšomis, topografinius pavadinimus užrašyti lietuvių kalba.

Džiaugiuosi taip pat, kad švietimo sąlygos, kurias Lenkija užtikrina savo lietuvių kilmės piliečiams, tarp jų galimybė laikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą, kurio rezultato paisoma stojant į aukštąsias mokyklas Lenkijoje, atitinka europinius standartus.

Tuo pačiu apgailestaudamas konstatuoju faktą, jog tenkindami naujus lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje prašymus dar labiau didintume disproporcijas.

Mat Lenkija, remdamasi vidaus teisėje įtvirtintomis nuostatomis, sukūrusi šalies lietuvių tautinei mažumai palankias sąlygas, tuo tarpu Lietuvos lenkų pagrindiniai postulatai daug metų neįgyvendinami.

Todėl norėčiau, kad vykstant Lenkijos ir Lietuvos dialogui, lietuvių kilmės Lenkijos piliečiai remtų Lenkijos požiūrį ir kiekvieną kartą pabrėžtų, jog žiūrint tautinės mažumos akimis, labai svarbu įgyvendinti dvišalėse sutartyse ir tarptautinėje teisėje įtvirtintus įsipareigojimus.

Norėčiau pabrėžti, kad Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija domisi tarptautiniais tautinių mažumų apsaugos bruožais, o lenkų tautinės mažumos užsienyje teisių apsauga yra pirmenybinė šios ministerijos užduotis.

Tuo pačiu įsiklausome į Jūsų balsą ir neužmirštame tautinių mažumų atstovų indėlio į Lenkijos istoriją, buvusį ir esamą darbą saugant ir vystant mūsų šalį.

Noriu taip pat priminti, kad Lenkijos vyriausybė vykdydama politiką tautinių ir etninių mažumų bei asmenų, vartojančių regioninę kalbą, atžvilgiu remiasi galiojančiais įstatymais, visų pirma Lenkijos Konstitucijos 35 str.

1 sk. ir 2005 m. sausio 6 d. priimtu Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymu, kuriame atsispindi visos Europos Tarybos priimtoje Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje įrašytos nuostatos.

Pagarbiai

Direktorius Henris Litvinas (Henryk Litwin).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I.Gasperavičiūtė. Apie Lenkijos lietuvių ryšius su Lietuva (video)
  2. L. Linkevičius Lietuvoje norėtų matyti daugiau Lenkijos
  3. Premjeras: Lenkijos lietuvių dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime – ypač svarus
  4. Lietuviškas televizijos programas matys ir Suvalkų krašto lietuviai
  5. P.Maksimavičius. Per 10 metų Lenkijos lietuvių sumažėjo 15 procentų
  6. Suvalkų lietuviai kviečia į Vėlinių koncertą (video)
  7. Lietuva ir Latvija steigia Baltų apdovanojimą
  8. Į Lietuvą uždrausta atvykti su „Hezbollah” siejamiems asmenims
  9. I.Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių padėtis šiandien
  10. Lietuva užmezgė diplomatinis santykius su Surinamu
  11. A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?
  12. L.V. Medelis. Lietuva: Ar tu mane myli? Ir aš…
  13. I.Degutienė ragina A.Butkevičių, vykstant į Lenkiją, neužmiršti tenykščių lietuvių vargų
  14. Užsienio reikalų ministerijoje įteikti apdovanojimo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medaliai
  15. Užsienio reikalų ministerijoje atidaryta Pasaulio lietuvių metams skirta meno paroda

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Aha nu jo says:
    4 metai ago

    Maza smulkmenele: Lietuvoje yra lenku bendrija, o Lenkijoje – lietuviu mazumos.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      Lenkai gyvena Lenkijoje, o Pietryčių Lietuvoje gyvena sulenkėję gudai ir lietuviai, kurie, atvirai pasakius, lenkiškai dorai kalbėti nemoka… Tiesa, po 1920 m. okupacijos į Pietryčių Lietuvą iš Lenkijos buvo perkelta daug lenkų tautybės kolonistų, bet po Antrojo pasaulinio karo jie visi kaip vienas grįžo į Motiną Tėvynę Lenkiją. To tak panowie.

      Atsakyti
  2. > Aha nu jo says:
    4 metai ago

    Esate teisus.Pastebėtina tai,kad Kovo 11-osios Lietuvos ne viena valdžia iki šiol teisiškai neapibrėžė,deja, sąvokų ,,tautinė mažuma” ir ,,tautinė bendrija”.Antra ,Lietuvoje nėra -su labai mažom išimtim- ,, etninių Lietuvos lenkų “,tad jų teisingas pavadinimas tai ,,lenkakalbiai lietuviai”.Neteisingas minėtų sąvokų vartojimas sukelia didžiules politines problemas.O dėl lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje /Punsko-Seinų-Suvalkų krašte / padėties būtina pasakyti: jie yra iš dalies diskriminuojami tautiniu pagrindu, tai paliūdija ir pateiktas Lenkijos Užsienio ministerijos raštas Gerb.J.Malinauskaitei-Vektorienei /J.Malinowska-Wiaktor/.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Mūsiškiams stuburo trūksta,
      lenkams tai nenaudinga – nes tuoj išryškės istorijos faktų klastojimas ir jų skolos PL lietuviams. .

      Atsakyti
  3. Žemyna says:
    4 metai ago

    Neprisimenu, kokiu klausimu (gal kai dar P. Gylys buvo URM), PL lietuviai prašė, o mūsų politikai garsiai dejavo, jog yra priversti nusileisti, nes PL vadai grasina panaikinti lietuviškas mokyklas, dar kažką, žodžiu, kad mes įvaryti į kampą – jei išreikalausime savo, tai bus atkeršyta PL lietuviams. Nors EŽTT. kad ir ne žaibiškai, tikrai ne PL naudai būtų sprendusi, bet mūsiškiai nedrįso šantažu ir prievarta grįstų ,,gerų santykių gadinti”.
    Padėtis nepakito…

    Atsakyti
  4. Getas says:
    4 metai ago

    Dabar yra palankus metas išspręsti lietuviškų mokyklų klausimą palankiai Lenkijos etninei lietuvių bendruomenei. Manytina, kad Prezidentas G. Nausėda turėtų palaikyti dabartinę Lenkijos politiką ginče su Briuseliu ir susieti šį palaikymą su lietuvių švietimo įstaigų kūrimu buvusioje Palenkės vaivadijoje, tokiuose centruose kaip Suvalkai, Seinai, Punskas, Baltstogė ir kt. Prašome gerb. Prezidente, parodykite savo įtaką, juk draugaujate su Lenkijos Prezidentu Duda.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      O ar kartais ne todėl būtent dabar KITI Nausėdos dėmesį taip triukšmingai Į SAVE atitraukia, kad neleistų jam KITAIS KLAUSIMAIS užsiimti?

      Atsakyti
    • Palaikyti says:
      4 metai ago

      Palaikyti dabartinę Lenkijos politiką ginče su briuselio biurokratija ir su pačioje Lenkijoje galvą vis dar keliančia tuskininkų partija reikia tikrai ne mainais už kažką. Tai būtų niekšinga LDDP politikos tąsa. Ją tiesiog būtina palaikyti dėl to, kad Lenkijos valdžios ginamos idėjos gina ir mūsų valstybę nuo išnykimo. O išnykus mūsų valstybei netaip bus ir svarbu, kalba dar kažkas Suvalkuose lietuviškai, ar jau ne … Be viso to, vieniteliai, kuriems palanku, kad rastųsi kibirkštys tarp mūsų ir lenkų tautų, reziduoja Maskvos kremliuje. Mąstykite apie tai, kai mėginate nedraugiškai atsiliepti apie Lenkiją.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 metai ago

        Šiuo klausimu palaikyti reikia!

        Atsakyti
      • Kažin says:
        4 metai ago

        Na ir supratimėlį – lygį raitai…

        Atsakyti
  5. jo says:
    4 metai ago

    Seinų ir Suvalkų kraštas nuo Lietuvos valstybės susikūrimo per amžius buvo Lietuvos dalis, šiame krašte nuo seniausių laikų gyveno sūduviai, lietuviai. Lenkai šiame krašte yra atėjūnai arba nutautėliai, Lenkija šį Lietuvos kraštą okupavo 1920 metais. Tai yra didžiulė skriauda Lietuvai, žiauri neteisybė. Ir šitas bjaurus, veidmainiškas Lenkijos valdžios raštas okupuotiems lietuviams yra dar vienas dokumentas atspindintis esamą padėtį.

    Atsakyti
  6. Vilenčik says:
    4 metai ago

    Nuo 1929-iki 1939 m. Lenkija, persekiodama okupuotos Vilnijos ir Seinų apylinkių lietuvius, tiesiai sakydavo, kad tai priklauso nuo lenkų padėties Lietuvoje. Užtekdavo kokioje nors lenkų spaudoje paskelbti, nors ir melagingą žinią apie lenkų persekiojimus Lietuvoje, tuoj Vinijoje prasidėdavo prieš lietuvius žiaurios represijos. Daugybę kartų lietuvių organizacijų vadovams lenkai pareikšdavo, kad tai esąs atsakas už skriaudžiamus lenkus Lietuvoje. Vilnijos lietuviai 19 metų buvo įkaitais.
    Taigi per 80 m. lenkų valdžios metodai nepasikeitė. Lenkijos lietuviai tebelaikomi įkaitais. O Rytų Lietuva tebėra lenkinama. Pavyzdžiui, Butrimonių (Šalčininkų r.) bažnyčioje lenkų okupacijos metais būdavo ir lietuviški pamokslai. o dabar viskas toje bažnyčioje tik lenkiškai. Neskaitant atvykėkių, vietiniai Lietuvos lenkai etnine kilme yra nutautinti lietuviai.

    Atsakyti
  7. Antanas says:
    4 metai ago

    O gal pastudijuokime jau vieną kartą a/a kalbininko Zigmo Zinkevičiaus publikacijas apie tai, kokie “lenkai” gyvena Pietryčių Lietuvoje?! Panowie Bubnel, Dedel, Gaidis, Kiszkel, Krepsztul, Łowkel, Wentis, Wojsznis ir t.t. tai, ko gero, yra patys “tikriausi lenkai”, o Pietryčių Lietuvos vietovės Dainowa (Dainava), Deguti (Degučiai), Ponary (Paneriai), Soleczniki (Šalčininkai), Troki (Trakai) ir t.t. yra “nuo seno lenkų žemės”… Na, būtų juokinga, jei nebūtų graudu…

    Atsakyti
  8. Vilna says:
    4 metai ago

    Galima tik džiūgauti, kad Punsko, Seinų, Suvalkų, Augustavo žemėse gyvenantys lietuviai susivokė, jog Lenkija juos santykiuose su Lietuva laiko įkaitais. Bet tas suvokimas pats savaime nieko nekeičia. Reikalinga eiti toliau.
    Iš Lenkijos užsienio reikalų ministerijos departamento atsakymo Lietuvių bendruomenės pirmininkei paaiškėja, kad savo etninėse žemėse gyvenančių lietuvių teisės padarytos priklausomos nuo atitinkamų Lietuvos veiksmų dėl kurių yra sutarta dvišalia Lenkijos ir Lietuvos sutartimi. Tokiu atveju Punsko, Seinų, Suvalkų, Augustavo, t.y. savo etninėse žemėse gyvenančios lietuvių tautinės mažumos teisės yra tapusios priklausomos nuo Lietuvos veiksmų, o tai yra tautinės mažumos kaip tokios teisių, reglamentuojamų tarptautinės teisės, pažeidimas. Tokiu atveju tas būtinas tolimesnis ėjimas, ginant savo, t.y. išvardintose etninėse žemėse gyvenančių lietuvių tautinės mažumos teises ir interesus, būtų reikalauti, kad tos dvišalės – 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sutarties, šalys atsisakytų. Taip būtų pašalintas minėta sutartimi padarytas lietuvių tautinės mažumos kaip tarptautinės teisės subjekto teisių dvišalia sutartimi padarytas pažeidimas (tartasi dėl trečio asmens be jo dalyvavimo). Sutartis yra terminuota, jos terminas, t.y. ir jos galiojimas paprasčiausiai baigtųsi po poros metų, jeigu kuri nors viena iš šalių praneštų antrajai, kad toliau sutarties termino netęsia.
    Tokiu atveju “Lenkijos lietuvių” bendruomenei vaduojantis iš įkaitų padėties yra būtina pradžioje kreiptis atskirais laiškais į Lenkijos ir Lietuvos Prezidentus reikalaujant 1994 m. šalių bendradarbiavimo sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu arba – kad bet kuri iš sutarties šalių praneštų antrajai, jog naujam 5 metų terminui minėtos sutarties netęsia.
    Tai tokį realiai galimą kelią matyčiau vaduojantis tautiečiams iš “įkaitų” padėties…

    Atsakyti
  9. Getas says:
    4 metai ago

    Britai vadovaujasi teze: “britai neturi nei draugų, nei priešų, bet turi savo interesus”.
    Galima negretinti reikalavimo palaikant Lenkiją ginče su Briuseliu su etninių lietuviškų mokyklų steigimu Palenkės vaivadijoje: Suvalkai, Seinai, Augustavas ir kt., bet tiesiog išdrįsti padėti lietuvių bendruomenei ir prezidentui Dudai apie tai pareikšti, tai tiktų mūsų Prezidentui Nausėdai – jo autoritetas iškart pakiltų, nes dabar jis elgiasi neutraliai ir nepalaiko Lenkijos šiame ginče su Briuselio biurokratais. Tai būtų europietiškas, lygiavertis Lietuvos elgesys, nesižvalgant į praeitį ir to krašto okupaciją nuo 1919 m., Lenkija pradėtų gerbti Lietuvą. Juk Lenkijos prezidentas, regis Kačinskas, atsiprašė čekų tautos ir valstybės už Ciešino srities okupaciją nuo 1938 m. Aišku, liberalas Tuskas stengiasi diegti globalizmo idėjas ir rengiasi artėjantiems rinkimams

    Atsakyti
  10. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Citata iš „ADDRESS OF THE HOLY FATHER FRANCIS TO THE PARTICIPANTS IN THE INTERNATIONAL CONFERENCE OF THE “CENTESIMUS ANNUS PRO PONTIFICE” FOUNDATION
    Sala Clementina, Saturday, 23 October 2021
    […] As Christians we are called to a love without borders and without limits, a sign and witness that we can go beyond the walls of selfishness and personal and national interests; beyond the power of money which often decides the causes of peoples; beyond the fences of ideologies, that divide and amplify hatred; beyond any historical and cultural barrier and, above all, beyond indifference, that culture of indifference which, unfortunately, is daily. We can all be brothers, and therefore we can and must think and work as brothersof all. It may seem like an unattainable utopia. Instead, we prefer to believe that it is a possible dream, because it is the same dream of the triune God. With his help it is a dream that can begin to come true even in this world.[…]“

    Be sienų, be nacionalinių interesų…? Visi mes broliai be istorinių, kultūrinių skirtumų…? Dievo pagalba padės šiai svajonei išsipildyti…?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Teiginiai patys sau prieštarauja? O ar ne tai buvo pačioje Pradžioje, ar ne tai nuvylė Kūrėją ir ar ne Kūrėjas pats viską perdarė – kad būtų rasės ir joms skirti žemynai; kad kalbomis, gamtinėmis kliūtimis bei klimato skirtumais būtume į atskiras tautas suskirstyti, ir kad tai būtų trukdis maišytis be tvarkos, kad tai priverstų kiekvieną tautą jai skirtoje teritorijoje laikytis, nes toks susiskirstymas ir vidaus tvarkos nustatymas padeda taikiai sugyventi grupių viduje?
      Ne skirtingos kultūros trukdo gyventi pagarboje kitam, o jų skirtumų ir sienų nepaisymas, prievartinis naikinimas, orientyrų praradimas bei sutrikimai politikų galvose? Sukurti genties taikaus sambūvio papročius, kultūrą šimtmečius (jei ne tūkstantmečius) trunka. Tik jau turėdamas savo bendruomenės taikaus sambūvio patirtį, ją saugodamas ir tobulindamas, gali pradėti mokytis ir su kitomis gentimis taikiai sugyventi. Klaidinga manyti, jog tik savo kultūros atsisakius ir kitų kultūras naikinant, galima su kitais taikiai sugyventi. Atsisakyti (išsigydyti) reikia politinės bulimijos, verčiančios dar ir dar gilyn į kitų tautų teritorijas veržtis, stengiantis kuo daugiau jų apžioti – ar fiziškai, ar dvasiškai – savo tvarką, savo fantazijas jėga primetant, nes tai politinius bulimikus vis godesnius daro. Nes norisi būti imperatoriumi, didesnes, nei kiti, minias valdančiu. Kankinami godulio jie pradeda skleisti melą, jog brukasi į tavo fizinę bei kultūrinę teritoriją ,,visuotinės meilės siekdami”, ir dar Dievui atsakomybę už tai suversdami – atseit, Jis to norėjo. Ką norėjo, tą Jis jau padarė. Kai sugalvos kitką – PATS Babelyje ar kitur apsireikš, ir pertvarkys.
      Europa tai jau matė – kai kryžininkai Europą siaubė, kitų tautų žemes grobdami, ir melavo, jog taip Dievo valią vykdo.

      Atsakyti
  11. Vilna says:
    4 metai ago

    Dėl susidariusios padėties, kai Lenkijos valstybėje esančių etninių žemių gyventojais lietuviais, beje, esančiais tautinės mažumos teisių subjektais, Lenkija ir Lietuva savo tarpusavių santykių tikslais manipuliuoja lyg beteisiais įkaitais, abejingos neturėtų likti ir Lietuvos politinės partijos, ypač stebina tautininkų tyla. Tokia žeminanti lietuvių tautinės mažumos padėtis Lenkijoje radosi dėl 1994 m. Lietuvos bendrumo su Lenkija sutarties. Ši sutartis yra terminuota, jos terminas baigiasi po poros metų. Lietuva turi teisę jos termino vienašališkai netęsti, apie tokį sprendimą tereikia Lenkijai pranešti likus metams iki sutarties termino pabaigos ir tai atlikus jos galiojimas besąlygiškai baigtųsi.
    Kur Lietuvos politika tuo klausimu, kur partijų reikalavimas Prezidentui, kad minėtos sutarties naujam 5 metų terminui Lietuvos valdžia netęstų. Kada pagaliau išgirsime tautininkų reikalavimus Prezidentui netęsti 1994 m. dvišalės sutarties su Lenkija, kada Lietuva nustos šia sutartimi kenkti Punsko, Seinų, Suvalkų, Augustavo lietuviams būti minėtų etninių žemių tautine mažuma su jai pagal tarptautinę teisę priklausančiomis teisėmis. Pvz., teise, kad etninių žemių pavadinimai ir liktų etniškai skambantys, t.y. kalbiškai nebūtų sulenkinti, kas reiškia, kad Punskas netaptų lenkiškai Punsk, o skambėtų kaip Punskas, tačiau galėtų būti užrašomas informaciniuose skyduose papildomai ir lenkiškais rašmenimis.
    Akivaizdu, kad Lietuva su savo valdžių dabartine politika Lenkijos atžvilgiu, vykdoma politikų be valstybinės ir tautinės savigarbos, tegali šalį privesti tik prie liepto galo…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Reikia STOP ženklo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • LDK istorija klastojama? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas labiausiai kenkia mūsų apsauginiam odos sluoksniui?
  • Koks sportas naudingiausias sveikatai?
  • Kas išduoda skysčių trūkumą ir kaip sau padėti?
  • Rožiniai gali būti ne tik šaltibarščiai

Kiti Straipsniai

Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas | daugyvenesmuziejus.lt nuotr.

Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas

2025 07 12
UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Prof. Vytautas Radžvilas | Asmeninė nuotr.

Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas

2025 07 10
Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

2025 07 10

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Reikia STOP ženklo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • LDK istorija klastojama? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Telefonas | sam.lrv.lt nuotr.

Sukčiai iš gyventojų jau išviliojo 8 mln. eurų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai