Šiais metais vėl imtasi skaudžių veiksmų prieš lietuvius ir lietuvių kultūros paveldą Lenkijoje. Reikia pasakyti, kad Lenkijos valstybės politika lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu niekad nebuvo švelni ir geranoriška nuo pat tautinių valstybių susikūrimo 1918 metais. Minėti veiksmai buvo įvairūs, pradedant šmeižto žodžiais, baigiant atvirais veiksmais siekiant naikinti (nutautinti arba išvaryti) Lenkijos lietuvius.
Puikiai žinome antilietuviškai nusiteikusių asmenų darbus ir siekius, tačiau norima atkreipti dėmesį į pasikeitusią padėtį šiuo klausimu. Prieš pat kritikuojant Lietuvos veiksmus lenkų tautinės mažumos atžvilgiu (tai darė europarlamentarai V.Tomaševskis ir M.Piotrovskis (M. Piotrowski)), kitas lenkų europarlamentaras (deja, ne Europos Parlamente, o žiniasklaidoje) viešai pripažino, jog Lenkijoje gimsta nacizmas. Aišku, pačioje šalyje tai susilaukė daug kritikos. Tačiau Lenkijos politikai vis dažniau pripažįsta, kad panaši problema yra.
Nuo šių metų pradžios į Lenkijos nacionalistų veiksmus atsakė ir Aukštasis Jungtinių Tautų Organizacijos komisaras išeivių reikalams. Jis įteikė Balstogės miesto valdžiai raštus dėl rasistinių išpuolių prieš čečėnus, juodaodį žurnalistą, o vėliau prieš Indijos pilietį. Rašte išreikštas susirūpinimas dėl rasistinių ir nacionalistinių nuotaikų stiprėjimo Balstogės mieste. Tarptautinės organizacijos dėmesys šiai problemai pamažu davė vaisių. Jau ne tik policija surado įtariamuosius, bet ir prokuratūra išpuolių vykdytojams pasiūlė pačias didžiausias bausmes.
Pastaroji įvykių kaita gali būti geras pavyzdys sprendžiant problemas Lenkijoje. Tarptautinių organizacijų dėmesys, lenkų politikų noras dirbti tokiose organizacijose, kartais net siekiant tapti aukštais pareigūnais, iš dalies priverčia išklausyti tarptautinės kritikos. Geras įvaizdis skatina ir investicijas, ir iš dalies turi reikšmės skirstant kai kurioms organizacijoms lėšas.
Atrodo, savais kanalais būtų galima pabandyti kreiptis į tarptautines organizacijas dėl sunkios padėties tose savivaldybėse, kur lietuviai neturi sąlygų tinkamai reikšti savo kultūrą ar tautiškumą ir dažnai tampa panašių išpuolių aukomis. Juk matant šiandienos padėtį, kai po antrojo lietuviškų vietovių pavadinimų užtepliojimo joks aplinkinių savivaldybių vadovas viešai nepasisakė ir nepasmerkė išpuolio (aišku, išskyrus Punsko viršaitį ir vaivadijos vadovus), o teisėsauga įvardijo išpuolius kaip chuliganišką elgesį, nesinori tikėti, kad yra tikras noras išaiškinti esamą padėtį. Panašu, kad vietinė lenkų bendruomenė irgi nelaiko šio įvykio skaudžiu išpuoliu. Sunku tikėtis ir Lietuvos Respublikos prašymo išaiškinti įvykius patenkinimo. Todėl, kaip rodo praktika, Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai galima susilaukti tarptautinių institucijų susidomėjimo taip pat padėtimi Punsko-Seinų-Suvalkų krašte. Aišku, jeigu kartu sugebėtume pristatyti ne teorišką, o realią mūsų padėtį.
Linkėkime, kad Lietuvos politikai ir diplomatai suprastų padėties rimtumą ir rastų laiko šiuo darbingu laikotarpiu apginti ne tik Lenkijos lietuvių, bet visų pirma savo tautiečių interesus, siektų apsaugoti gražų lietuvišką kraštą su sena istorija ir turtingu kultūros paveldu.
„Aušra“ 13/2013
lenkijoje vyksta tokie patys procesai kaip rusijoje. Slavai nesijaučia ramūs savo užgrobtose svetimose žemėse. Tas jų netikrumo jausmas pagrįstas – ateis laikas mokėti sąskaitas.
O koks velnias trukdo Lietuvos politikams, jei jie dar tokie, o ne tik prie lovio, pareikšti – “kiek jūs lietuviams, tiek mes lenkams”? Kuriems galams mums reikalinga tokia valdžia, kuri tik vykdo – Briuselio užsakymus, lenkų užmačias. Sudarykit vieną kokį vykdomąjį biurą atlikti visus gamtinius Briuselio reikalus ir tegu rauna velniop iš parlamento, vyriausybės ir kitur. Vistiek valstybei iš šitų tranų jokios naudos.
„Linkėkime, kad Lietuvos politikai ir diplomatai suprastų padėties rimtumą…“ – pacitavau gerbiamą Tadą. Dėl mano aštrumo nereikia per daug jaudintis, bet kol kas vaizdas maždaug toks:
Šitas sisteminių partijų UABas, vadinamas Lietuvos Respublika, negali niekaip reaguoti, nes tos problemos jiems terra incognita. Kad UABas galėtų visavertiškai tiek emociškai, tiek ekonomiškai funckionuoti, reikia rūpintis įvaizdžiu, be to, reikia skaičiuoti pinigus ne tik valstybei, bet ir naudą saviems. Šitas rūpestis vadinamas darbu Lietuvai. Taigi į jų problemų visai tautai svarbios problemos (švietimas, kultūra, etninių žemių palaikymas) nepatenka. Patikėkit, tai laikina. Šitas sovietinis komunistiškai komjaunuoliškas raugas išsikvėps.
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis