Žymos archyvas: Lenkų rinkimų akcija

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba  (28)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad  pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra  viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau

A. Butkus. Pietų Kaukazas: Kas nutylima (35)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pietų Kaukaze yra trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Sovietų laikais šis regionas vadintas Užkaukaze, nes į Rusijos pakraščius žiūrėta pro Kremliaus langus. Rusija šį terminą vartoja ir dabar.

Trumpai apie kiekvieną šalį.

Gruzija. Plotas – 69,7 tūkst. kv. km, gyventojų – 4,4 mln. (2002 m.), iš jų gruzinai sudaro 83,7 proc., armėnai – 6,5 proc., azerbaidžaniečiai 5,7 proc. XX a. gale maždaug 200 tūkst. gruzinų gyveno Rusijoje, apie 900 tūkst. – Irane ir Turkijoje. Vyraujanti religija – krikščionybė (stačiatikiai). Skaityti toliau

K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime (7)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Iš pareigų nesitraukiantis Seimo vicepirmininkas J. Narkevičius balandžio 24 d. Seime rengia priešvalstybinį mitingą, pavadintą konferencija „Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – iššūkis ir pasekmės abiturientui, mokytojui, mokyklai“. Mitingo tikslas – pažeisti Konstituciją, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitus įstatymus, mokinių teises ir daryti spaudimą Švietimo ir mokslo ministerijai, Seimui, egzaminų komisijai dėl to, kad prieš Seimo rinkimus liktų kuo daugiau nuolaidų Lenkų rinkimų akcijos aktyvistams.

Konferencija šio renginio negalima vadinti dėl šių priežasčių: 1) lietuvių kalbos institucijų, organizacijų atstovų kalbos, diskusija šios „konferencijos“ programoje nenumatyta, švietimo tvarką „vertins“ tik V.T omaševskio partijos nariai, Skaityti toliau

L. V. Medelis. Akcijinis tortas valdžiai, elitui ir likusiems (25)

Alkas.lt koliažas

Šiandien galime sakyti, kad šešiasdešimties  mokslo ir kultūros veikėjų kreipimasis į šalies vadovus dėl Lenkų rinkimų akcijos antivalstybinės veiklos liko be atgarsio. Gal būt, išskyrus premjero viešą pasakymą, kad  šalinti LLRA  iš koalicijos nėra pagrindo. Iš tiesų tai atsakymas iš esmės.

Akcininkai savo vado lūpomis kreipimosi autoriams paskelbė atkirtį, pavadintą „Buvusios sovietų nomenklatūros nacionalizmas ir chameleonizmas“.  Manykim, premjero frazė Akcininkų stovykloje buvo sutikta aplodismentais.  Nieko netikėto ir nederėjo tikėtis, nieko ir neįvyko. Skaityti toliau

Aktualusis interviu: Ar Lietuvoje bus įteisinti dvikalbiai užrašai? (audio) (34)

E.Trusevičius ir G.Songaila | Alkas.lt koliažas

Kultūros viceministras Edvardas Trusevičius sausio 17 d. pareiškė, jog pirmoji jo užduotis bus reglamentuoti viešose erdvėse nacionalinių mažumų kalbų vartojimą ir parengti naują nacionalinių mažumų įstatymą, pagal kurį būtų įteisintas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymas dokumentuose. Pasak viceministro, tai yra jį delegavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos programos dalis. Planai išspręsti tautinių mažumų teisių problemą numatyta ir vyriausybės programoje, atsižvelgiant į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

E.Trusevičius pabrėžia, kad neplanuojama siekti visiškos dvikalbystės įteisinimo, Skaityti toliau

K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai (96)

Kazimieras Garšva

Naujoje dienoraščio knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ V. Adamkus pažymi, kad buvo „auklėjamas nuoširdaus patriotizmo, tėvynės meilės dvasia – ir gimnazijoje, ir šeimoje […] Kaip asmenybė aš galutinai subrendau jau gyvendamas JAV, ten susiformavo mano politinės pažiūros, pilietinių laisvių suvokimas“ (p. 525). Taigi Prezidentas jau nebebuvo tipiškas pirmosios Lietuvos Respublikos patriotas – jis jau buvo šiek tiek dvilypis pilietis, nors abu šie bruožai turėjo ir privalumų.

Kaip prieškario patriotas jis stengėsi laikytis „moralinės atsakomybės tautai“ (p. 185), gegužės 9-ąją prie Kremliaus nedėjo gėlių, greitai perprato paksininkus, nors tik ilgainiui tesuprato, jog nepakankamai pažįsta penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius išgyvenusius lietuvius. Skaityti toliau

V.Astas. Ar Vilnius dar mūsų? (5)

Po paskutiniųjų Vilniaus savivaldybės rinkimų, kuriuose lenkų-rusų aljansas gavo penktadalį vietų savivaldybės taryboje ir įeina į valdančiąją koaliciją, šis klausimas ne toks jau juokingas. Bet šįkart kreipkime savo klausiantį žvilgsnį ne į sostinę, o į aplinkines žemes, į Vilniją, tiksliau, į pietrytinę jos dalį.

Seniai, o gal ir niekada per pastaruosius dvidešimt metų nebuvo tiek žiniasklaidos, visuomenės ir valdžios dėmesio pietryčių Lietuvai, lietuviams joje ir Lietuvos lenkams. Skaityti toliau

R.Maceikianecas. Savaitraščio „Przegląd“ redakcijai. Tai ne pokyčiai, tai tęsinys (3)

Ryšardas Maceikianecas

Jano Vidackio tezių išeities tašku yra teiginys, kad paskutinysis, be Lietuvos valdžios kvietimo, Donaldo Tusko vizitas mūsų šalyje ir jo nediplomatiškas pasisakymas per mišias Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje deda kryžių ant ligšiolinės teisingos Lenkijos politikos Lietuvos valstybės ir Lietuvos lenkų atžvilgiu. Ir kad J.Vidackis buvo vienas iš minėto Lenkijos premjero vizito Vilniuje koncepcijos architektų.

Laikas kaip tik tinkamas diskutuoti šiomis temomis. Nes manome, kad tai, kaip elgiasi Lietuvos ir Lietuvos lenkų atžvilgiu dabartinė Lenkijos valdžia, naudodama Vilnių Skaityti toliau

K.Garšva. 90-oji Vilniaus diena (1)

dr. Kazimieras Garšva, Voruta.lt nuotr.Skelbiame „Vilnijos“ draugijos pirmininko dr. Kazimiero Garšvos kalbą pasakytą konferencijoje Seime „Vilniaus diena: palaikome Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą“, skirtoje Vilniaus dienai paminėti, 2011 m. spalio 10 d.

1921 m. spalio 9-ąją pirmojoje Lietuvos Respublikoje pradėta minėti Vilniaus diena kaip sostinės netekties ir būsimo atgavimo diena. Tą dieną 1920 m. Lenkijos kariuomenė okupavo ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių ir jo kraštą. Skaityti toliau

J.Panka. Tūkstantis „auksinių“ už vaiką! Kas daugiau? (15)

Lietuvių liaudis turi gerą patarlę: įleisk kiaulę į bažnyčią – ant altoriaus užlips. Kaip sakoma nei iš patarlės, nei iš dainos žodžių neišmesi. Turbūt labiausiai tie žodžiai šiuo metu tinka Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Aišku, ši tema jau valkiota ir nuvalkiota, bet kai įvykiai vystosi su tokiu neregėtu pagreičiu, tylėti nebeišeina.

Kad Rytų Lietuvoje klesti nesąžininga konkurencija tarp lenkiškų ir lietuviškų mokyklų seniai žinomas faktas. Lenkų rinkimų akcija turėdama absoliučią daugumą Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse savo rankose turi daugybę poveikio svertų. Skaityti toliau

G.Songaila. Ar mes ir vėl neprarasime Vilniaus? (9)

Gintaras Songaila | ALKAS, J.Vaiškūno nuotr.Skelbiame Seimo nario Gintaro Songailos pranešimą skaitytą 2011 m. spalio 7 d. Kaune vykusioje „Vilnijos“  draugijos konferencijoje  Lietuvos valstybė nuo Suvalkų sutarties iki šiandien skirtoje paminėti Vilniaus dieną ir prieš 91-ius metus tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą Suvalkų sutartį. 

Susirinkome paminėti Vilniaus dienos,  kurios data yra nenusistovėjusi.  Jeigu tai – spalio septintoji, Suvalkų sutarties sudarymo diena, tuomet tai yra mėginimo išsaugoti Vilnių Lietuvai diena, deja, susijusi su jo užgrobimu, kurį netrukus įvykdė Lenkija. Skaityti toliau

L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas (10)

Linas Kojala

Politikai mėgsta pabrėžti, kad atkūrusi nepriklausomybę bei įtvirtinusi demokratiją Lietuva privalo ne tik spręsti savo problemas, tačiau ir padėti šiuo duobėtu, bet vieninteliu keliu žengti kitoms valstybėms.

Deja, pastarųjų mėnesių įvykiai Vilniaus rajone parodė, kad mūsų valdžiai iškyla bėdų įgyvendinant demokratinius principus bei sprendžiant jautrius klausimus, susijusius su tautinių mažumų gausiai gyvenamomis teritorijomis. Skaityti toliau

LTC: pilietiškumo apraiškos Lietuvoje slopinamos policinėms valstybėms būdingais metodais (14)

Šiandien, liepos 18 d. Lietuvių tautinis centras išplatino pareiškimą „Dėl žmogaus teisių padėties ir politinio persekiojimo Lietuvoje“. Skelbiame šį pareiškimą:

Lietuvos žiniasklaidai reiškiant „gilų susirūpinimą“ dėl opozicijos atstovų suėmimų Baltarusijoje, čia pat, „demokratinėje“ Lietuvos Valstybėje, vyksta panašūs procesai, akivaizdžiai rodantys, kad nuo „baltarusiškosios demokratijos“ modelio mažai tesiskiriame. Skaityti toliau

Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą (0)

www.alkas.lt

Šiandien kovo 17 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą su pataisomis, kuriomis nustatoma, jog nuo šių metų rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks Lietuvos istorijos, geografijos bei pasaulio pažinimo pamokos.

Priimtame įstatyme taip pat numatyta, kad bent 4 valandas per savaitę lietuviškai mokytis privalės ir ikimokyklinukai, o nuo 2013 m. bus suvienodintas valstybinės kalbos egzaminas lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams. Skaityti toliau

A.Butkus. Apie lenkiškas pasakas (2)

Alvydas Butkus, asmeninė nuotr.

Lenkų rinkimų akcijos ideologai, išaiškėjus ankstesniems jų melams, desperatiškai griebiasi naujų melų savo skaldytojiškai ir etnoizoliacinei politikai pateisinti. Pavyzdžiui, prieš gerą pusmetį jie atkakliai melavo, jog Lenkijos lietuviai moksleiviai bei jų tėvai savo noru pasirenka Lenkijos istorijos ir geografijos mokymą valstybine lenkų kalba, jog Punsko gatvių pavadinimai ir valsčiaus pastato iškaba ir informacija jame yra pateikiama lietuviškai ir t.t.

Kai paaiškėjo, kad tai netiesa, šie ideologai sugalvojo kitą argumentą – esą, negalima bloginti lenkų dabartinių sąlygų, t.y. negalima Lietuvos lenkiškose mokyklose šalies istoriją ir geografiją dėstyti valstybine kalba. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija? (10)

Šalcininkai, lenkų remiančių Lietuvos nepriklausomybę mitingas prieš autonomininkus | Archyvinė nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai visada buvo jautrūs. Kaip tame lakiame posakyje: nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Nuo 1579 m. pasirašytos Liublino unijos iki šių dienų tautinių santykių – štai tas ilgas ir prieštaringas mūsų valstybių sugyvenimo kelias, kuris kai kam pastaruoju metu vėl rodosi ne rožėmis klotas.

Naujas diskusijas paskatino buvęs tautininkų lyderis Gintaras Songaila, kuris Alkas.lt portale prisiminė 1990-1991 m. aplink Vilnių kurtą Lietuvai nepavaldžią „Tarybų socialistinę lenkų autonomiją“ ir įtarė esant tokios autonomijos atgaivinimo apraiškų šiandien, Skaityti toliau

R.Ozolas: jokių derybų su lenkais būti negali iš principo (10)

www.delfi.lt 

Romualdas Ozolas © DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Nepriklausomybės akto signataras filosofas Romualdas Ozolas mano, kad derybų dėl Vilniaus valdymo su Lenkų rinkimų akcija (LRA) negali būti. „Manau, kad jokių derybų su LRA būti negali iš principo. Nes partija propaguoja idėjas, kurios demonstruoja ją kaip nelojalią Lietuvos valstybei“, – ketvirtadienį viešėdamas DELFI interneto konferencijoje sakė R. Ozolas. 

Kaip žinoma, praėjusiuose savivaldos rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ Vilniuje iškovojo 11 mandatų Skaityti toliau