Rugsėjo 22 d. minint Baltų vienybės dieną, Vilniaus Užupyje buvo iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta latgalių kalba. Iškilmėse dalyvavo Latvijos Respublikos ambasados Lietuvoje ir Užupyje ambasadoriaus pavaduotojas Ivaras Liepniekas (Ivars Liepnieks) ir Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.
Užupio Respublikos Konstitucija šiuo metu yra išversta į daugiau nei 50 kalbų, o Skaityti toliau
XII a. baltai gyveno gentimis. Tada buvo Prūsų, Galindų, Jotvingių (Sūduvių), Skalvių, Lietuvių, Kuršių, Sėlių, Žiemgalių, Latgalių gentys. Pabandykime įsivaizduoti kokiu būdu buvo palaikomas ryšys tarp genčių – kokiu būdu buvo pranešama apie priešų puolimą.
Tada nebuvo nei interneto nei telefonų. Net skaipo (Skype) tada nebuvo. Nebuvo net ir tokios senienos kaip telegrafas. O 1236 metų rugsėjo 22 dieną reikėjo susivienijus Skaityti toliau
Lygindami Lietuvą su Latvija, esame linkę tuojau pat nuspręsti, kad pastarosios pavelde nėra nieko tokio, ko neturėtume ir mes. Tačiau Araišių archeologinis muziejus po atviru dangumi netoli Cėsio miesto verčia pripažinti, kad nieko panašaus mūsų šalyje nėra.
Ne Valdovų rūmai
Latviai sugebėjo atstatyti vadinamąją polinę medinę senovės gyvenvietę ant Araišio ežero. Žinoma, tai ne Valdovų rūmai, nameliai ant polių kainavo latviams kur kas mažiau, tik ar čia esmė? Mediniu lieptu patekęs į Araišių kaimelį, įsikūrusį saloje, įslinkęs į žemą rąstinį būstą pasijunti atsidūręs… žalvario amžiuje. Pagarba savo senajai kultūrai, siekiu ją autentiškai atkurti, plėtoti kultūringą turizmą – štai kuo stiprūs mūsų braliukai! Skaityti toliau
Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys istorikai daro sau daug žalos, nes netenka pagrindo po kojomis. Šioje knygoje žvelgiama į praeitį per minėtų disciplinų „akinius“, leidžiančius pamatyti tikrąją padėtį, visai kitokią nuo dabartinės, tuo pačiu atsakyti į mums rūpimą klausimą.
Apie netrukus pasirodysiančią knygą „Voruta“ kalbasi su jos autoriumi, akademiku, prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi. Skaityti toliau
Birželio 8-9 dienomis Latvijoje vyko 2-oji Baltų Krivulė. Renginys į kurį jau antrus metus iš eilės renkasi baltų etninės ir religinės tapatybės puoselėtojai iš baltiškų žemių.
Amžių išbandymus įveikusios baltų tautos – latviai ir lietuviai išsaugojo gimtąją žemę, kalbą, papročius, atkūrė valstybingumą. Tačiau nauji pasauliniai iššūkiai skatina telktis tam, kad išliktume ir stiprėtume. Jėga ir stiprybė slypi dvasios gelmėje, todėl broliškų tautų ir valstybių išlikimui gyvybiškai svarbi tūkstantmetė baltiška dvasia.
Baltiškos dvasios vedliai Lietuvoje romuviai ir Latvijoje dievturiai nuo seno broliškai bendradarbiauja, palaiko vieni kitus, rengia bendrus renginius. Skaityti toliau
Iš Zarasų į Stelmužės kaimelį vinguriuoja siauras duobėtas kelias. Atrodo, tuoj privažiuosi pasaulio kraštą: taip reta čia žmonių, taip gūdu. Iš tikrųjų kaip pasakoje – stūkso senas gumbuotas ąžuolas galiūnas, o šalia jo – medinė bažnytėlė, pastatyta be vinies… Tai – Senoji Stelmužė, mažytis kaimelis pačiame Lietuvos pasienyje. Daug yra nuostabių vietų Zarasų krašte, tačiau ši – pasakiška.
Sėlių tėvynė
Zarasų kraštovaizdis susiformavo ledynmečiu, prieš šimtus tūkstančių metų. Skaityti toliau
Pastaruoju metu politiniais sumetimais daug rašoma apie lietuvių ir lenkų bendrą praeitį: akcentuojamas bendros valstybės turėjimas, broliuojamasi, didžiuojamasi net 1791 m. konstitucija (kuri, tiesą sakant, unifikavo buvusią Abiejų Tautų Respubliką, paversdama ją didžiąja Lenkija) ir pan.
Šitame fone pamirštami lietuvių ryšiai su tikraisiais etniniais broliais latviais, su kuriais mus sieja dar ir kraujo giminystė, susiliejus mūsų etnosams su kuršiais, žiemgaliais ir sėliais. Mat šiaurinės šių genčių žemės, XIII a. okupuotos vokiečių, nuo XIV a. ėmė latvėti, o pietinės, likusios LDK sudėtyje, ilgainiui sulietuvėjo. Čia verta priminti, kad į Lietuvą bėgo kovas pralaimėję baltai; Skaityti toliau
