Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kol Stelmužės ąžuolas žydės

www.valstietis.lt
2012-02-16 10:12:21
0
Kol Stelmužės ąžuolas žydės
Stelmužės ąžuolas |K.Driskiaus nuotr.
Stelmužės ąžuolas

Iš Zarasų į Stelmužės kaimelį vinguriuoja siauras duobėtas kelias. Atrodo, tuoj privažiuosi pasaulio kraštą: taip reta čia žmonių, taip gūdu. Iš tikrųjų kaip pasakoje – stūkso senas gumbuotas ąžuolas galiūnas, o šalia jo – medinė bažnytėlė, pastatyta be vinies… Tai – Senoji Stelmužė, mažytis kaimelis pačiame Lietuvos pasienyje. Daug yra nuostabių vietų Zarasų krašte, tačiau ši – pasakiška.

Sėlių tėvynė

Zarasų kraštovaizdis susiformavo ledynmečiu, prieš šimtus tūkstančių metų. Anot geologų, tuomet čia plytėjo ledynai, atslinkę nuo Skandinavijos kalnų. Traukdamiesi jie sustūmė kalvas, tirpdami paliko šimtus didesnių ir mažesnių ežerų. Stori ledo luitai aižėjo ir tirpo, giliai išraižydami žemės paviršių, išgulėdami daubas, vadinamąsias rinas. Jų formą dabar atkartoja kai kurie ežerai, tokie kaip Ligajai ar Čičirys. Ežerų ir vietovių pavadinimai čia labai savotiški: Antazavė, Zirnajai, Zalvė, Zaduoja. Juos paliko mums sėliai – viena iš kadaise čia gyvenusių baltų genčių.

Dauguvos upė šią gentį skyrė nuo latgalių. Sėliai nepaliko rašto paminklų, o pirmąkart paminėti tik XI a. metraščiuose, žinoma, karo kontekste. Dabar šis kraštas – tikra ramybės oazė, o kadaise jį nuolat krėtė karų karštinė. Sėliams teko atlaikyti ir rusų kunigaikščių, ir Livonijos riterių puolimus. Tuomet sėlių krašte dar kaip siena stovėjo neįžengiamos girios, ežerų telkšojo kur kas daugiau nei dabar, tad patogių vietų gynybiniams įtvirtinimams netrūko. Tai liudija piliakalnių virtinės ir archeologiniai radiniai.

Stelmužės vardo pirmoji šaknis taip pat galbūt sėliška, o antroji kildinama iš latviško muiža – dvaras. Už pusantro kilometro nuo Stelmužės – Latvija. Kai pirmąkart lankiausi čia vasarą, prieš penkerius metus, turėjau puikią gidę, stelmužiškę mergaitę, kuri su mama gyvena turbūt buvusiame dvaro kumetyne ant eglėmis apaugusios kalvos. Paslaptingesnės ir niūresnės vietos nebuvau regėjusi: suklypusi trobelė, eglių skaros užstoja dangų, nė gyvos dvasios aplink, tik uodų (manding, uodai dvasios neturi) spiečiai niršiai vejasi aplink ateivių kūnus… Netoliese dunkso dvaro griuvėsiai, o dilgėlės ir varnalėšos siekia langų kiaurymes… Nuo Vergų bokšto, niūraus akmeninio statinio, tarsi atsklido žmogaus aimana… Bet gal tai tik gailus uodų dūzgimas? Baimės ausys didelės. Esą šiame tvirtame iš akmenų pastatytame bokšte 73 cm storio sienomis caro laikais dvaro savininkai Valujevai kalindavo prasikaltusius baudžiauninkus. Kalbama, kad šie carui artimi dvariškiai (Piotras Valujevas buvo jo ministras) net pusantrų metų slėpė nuo stelmužiečių, kad baudžiava jau panaikinta. Gūdūs, sunkūs laikai! Matyt, tuos laikus atspindi ir Stelmužės herbas, kur pavaizduota pusė ratlankio. Legenda byloja apie vietos galiūną, išgelbėjusį keliaujančio caro gyvybę: atrėmęs miško plėšikų ant jo karietos užverstą ąžuolą jis nesulaukė padėkos, tad įpykęs stvėrė caro karietą už ratlankio, kuris ir liko jo rankose.

Medinis stebuklas be vinies

Ši vietovė minima tik nuo XVI a., tačiau gyvenama buvo nuo senų senovės. Prie Stelmužės ežero dunksojusi pilis, o dar anksčiau čia smilkęs pagoniškas aukuras, žyniai atnašaudavę Perkūnui. Stelmužė priklausė Livonijos baronams Folkerzanams, rusams Valujevams, vokiečiams Hanams. Sovietmečiu čia buvo Imbrado tarybinis ūkis, o dabar kaimelis visiškai apmirė. Mano gidė prisipažino, kad jaučiasi čia labai vieniša: jos amžiaus vaikų aplink nėra. Tačiau skurdžioje mergaitės ir jos mamos grytelėje radome nuoširdų svetingumą, kvapios arbatos. Moteris, dirbusi Stelmužės bažnytinio meno muziejaus prižiūrėtoja (iš kur čia rasis kitų darbų?) pasiguodė, kad dukros širdis silpna iš prigimties, būtina važinėti į Vilnių, o vienišai motinai tai labai nepigu. Be to, kainuoja dažai ir spalvos, bet dukrai jie – geriau už vaistus… Iš tiesų visas tamsios trobos vidus mirgėte mirgėjo mergaitės piešiniais, kalbančiais apie sveiką menišką jos sielą. Iš kur toks talentas tokioje glūdumoje?

Matyt, ne tik gamta, bet ir Stelmužės maldos namai įkvėpė jaunąją dailininkę. Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia – įstabus liaudies architektūros ir dailės paminklas. Prieš penkerius metus čia dar veikė Bažnytinio meno muziejus, vyko pamaldos, tačiau vėliau dėl avarinės būklės šventovė buvo uždaryta. Zarasų r. savivaldybė susigriebė, rado 700 tūkst. Lt, dar pridėjo Kultūros paveldo departamentas, ir šį medinį stebuklą pagaliau imtasi gelbėti. VĮ „Lietuvos paminklai“ atstovas Jaunius Kavaliauskas pasidžiaugė, kad pernai lapkritį sėkmingai užbaigtas vienas darbų etapas: pakeistas kiauras stogas, sutvirtinti pamatai, o šiemet, žiemai pasitraukus, laukia interjero restauravimo darbai. Interjeras čia unikalus: negali atsistebėti iš medžio nuvytomis puošniomis girliandomis, juosiančioms altorių ir sakyklą. Meistriškai išdrožti ąžuolo lapai, vynuogių kekės, kankorėžiai, saulėgrąžų ir lauko gėlių žiedai… Sako, tikrasis menas niekada nenutolsta nuo gamtos ir siekia ją atkartoti. Būtent! Medinė evangelikų reformatų bažnyčia Stelmužėje iškilo 1650 m. Livonijos baronų Folkerzanų rūpesčiu, o pastatė ją nagingi vietos meistrai mosuodami vien kirviu ir kaltu: vinimis sukaltos tik durys. 1713 m. bažnyčia buvo latvių meistrų atnaujinta, tačiau vėlgi tik kirviais tašant sienojus. Tuo metu buvo sukurta visa vidaus drožyba. Barokiškai puošnūs medžio raižiniai, bareljefai, skulptūros – nežinomų liaudies dailininkų rankų darbas.

Pats sau paminklas

„Klausyk, drauguži:

kol dar žydi Stelmužė,

glauskis prie medžio širdies,

kol dar turim ugnies“, –

dainuoja Aistė Smilgevičiūtė. Žinoma, apie Stelmužės ąžuolą: jis ne kartą apdainuotas, aprašytas. Anot gamtininko prof. Česlovo Kudabos, tai – seniausias Lietuvoje gamtos paminklas. Paminklas pats sau, nes cemento gumbuotame jo kamiene, kuriam apglėbti reikia keliolikos vyrų, vis daugėja. Spėjama, Stelmužės ąžuolui – 1,5 tūkst. metų (tai – vienas seniausių medžių Europoje), tačiau patikrinti nebeišeina: pernelyg gili ir plati jo kamieno drevė, rievės sunykusios. Bet galiūnas vis dar gyvas! Tikėkimės, Stelmužės ąžuolas stoiškai ištvers ir šią šaltą žiemą, kaip išgyveno tūkstantį ir penkis šimtus žiemų prieš tai, o pavasarį vėl sužydės… Tiesa, Stelmužės senolio žiedeliai neišraiškingi ir kasmet vis mažiau šakų jis įstengia pražydinti. Tačiau, kaip toj dainoj, „prisiglaudus prie medžio širdies“, stipriau junti plakant ir savo žmogišką širdį… O tai reiškia, kad dar turim ugnies.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali
  • Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (I)
  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius

Kiti Straipsniai

Paskutinės minutės kelionės

Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?

2025 07 03
Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas" atidarymą

Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas” atidarymą naujose erdvėse

2025 05 29
Unsplash.com

5 dalykai, kuriuos verta žinoti prieš užsisakant kelionę iš kelionių organizatoriaus

2025 05 28
Salų kaimas Ignalinos raj. | vstt.lt nuotr.

Lankytojų laukia „Atviros dienos kaime 2025“

2025 05 23
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Vilnius

Vilnius ir Zarasai valdys daugiau valstybinės žemės

2025 04 09
Automobilis, kelionės

Paskutinės minutės kelionės – netikėtų atostogų privalumai ir iššūkiai

2025 03 27
Valdovų insignijos

Kodėl bažnyčia ir valdžia bijo valdovų insignijų atradėjo?

2025 03 13
Prezidentas ir G. Grušas lankosi Vatikane ir Romoje

R. Karmazaitė. Karališkųjų insignijų drama arba turizmas su kunigais

2025 03 03
Aukštaitijos etninės kultūros olimpiada

Aukštaitijos regiono etninės kultūros olimpiada vyko Zarasuose

2025 02 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
R.Berankis

Berankis nežais iki 6 savaičių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai