Žymos archyvas: laimė

Susitikimas su filmo „Žalčio nuotaka“ kūrėjais (1)

Kadras iš filmo „Žalčio nuotaka“

Balandžio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) vyks susitikimas su ukrainiečių, latvių ir lietuvių kino filmo „Žalčio nuotaka“ kūrėjais: Fiodoru Aleksandrovičium (Fiodor A. Aleksandrovich) (scenografas), Artiomu Ryžikovu (Artem Ryzhikov) (operatorius), Vladu Braziūnu (poetas), Skaidra Jančaite (menininkė), Nikitu Girnia (klarnetininkas), Tadu Surkiu (aitvaristas). „Žmogus prisiėmęs absoliučią valdžią, išvirsta į Mirties dievą. Ar pasaulis vertas būti gelbėjamas  meilės žūties kaina? Skaityti toliau

Prancūzų psichoterapeuto Ch.Andre knyga moko: mylėk save, nors ir netobulą (1)

Christophe Andre. Netobuli, laisvi ir laimingiKartais sau patinkam, kartais savęs nekenčiam. Kas tai, daktare? – Tai savivertė.

Neseniai iš prancūzų kalbos išverstoje knygoje „Netobuli, laisvi ir laimingi“ Kristofas Andrė (Christophe André) talentingai nagrinėja plačią savivertės temą. Jis nuosekliai, su didžiuliu išmanymu ir saiku kalba apie tai, kaip pagaliau tapti savimi, nebesirūpinti, kokį įspūdį paliekam kitiems, nesibaiminti nesėkmių arba nepritarimo, nebesigūžti nuo minties, kad būsi atstumtas. Ir pagaliau, Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams (16)

Lietuviškos Kalėdos Londone | organizatorių nuotr.

„Kaip pasiklosi – taip išmiegosi“ – lietuvių patarlė, kurios išmintis dar svarbesnė mums, negu prieš tūkstantį metų. Todėl, kad nepalyginamai daugiau esame veikiami aplinkos, reklamos, vartotojiškos kultūros įtakos. Norint nepasiklysti, reikia tvirto pagrindo, stipraus stuburo ir didelių pastangų. Tam nuolat tenka peržiūrėti vertybes, patikrinti gyvenimo kelią, stiprinti ryšį su bendražygiais. Geriausias būdas teigiamų nuostatų, stiprinančių jėgų sukaupimui yra šventės. Šventiniame vyksme pamirštami rūpesčiai, atsipalaiduojama ir pasąmonėje ilgam įsitvirtina vaizdiniai bei nuostatos, darantys poveikį mūsų mintims, veiksmams, santykiams mūsų kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau

Kauniečiai Naujuosius kviečia sutikti vakarėlyje be svaigalų (14)

Svente be alkoholio goloka1Ar gali vykti šventė be alkoholio? Žinoma! Tuo net neabejoja ir siūlo patiems įsitikinti „Goloka party“ Kauno komanda bei jos atstovai – Simas Grabauskas ir Darius Ražauskas.

Jie kviečia į šventę – „Goloka: Naujieji kiTaip“, kuri vyks gruodžio 31 d. Kauno kultūros centre – „Tautos namai“.

Renginio organizatorius kalbino žurnalistė Skirmantė Javaitytė.

Skirmantė Javaitytė: Kaip kilo idėja surengti Naujųjų sutikimo šventę be alkoholio? Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas? (39)

Elnias su Saule raguose | G.Giedraitienės pieš.

Kalėdos žymi Saulės sugrįžimą į mūsų pasaulį, kai dienų trumpėjimą pakeičia ilgai lauktas šviesėjimas. Kaip ir prieš daugelį tūkstantį metų mūsų išgyvenimas Žemėje tebelieka priklausomas nuo metų laikų kaitos, Saulės ir jos nuolatinio sugrįžimo pas mus. Pagal Saulės kelionę pradedami skaičiuoti Nauji Metai, maitintojėlė Žemelė irgi ilsisi ir brandina savo vaisius mums kartu su Saulele. Žmogaus gyvenimo, praėjusių metų įvertinimo ir naujų metų lūkesčiai neatsiejami nuo Saulės metų pradžios per Kalėdas. Dėl to šios šventės svarba įrėžta ir mūsų pasąmonėje. Kaip gamta atgimsta su Saulės sugrįžimu, taip ir žmonės turi galimybę permąstyti savo gyvenimo kelią ir svarbiausias vertybes, pasisemti gyvybinių jėgų ir ryžto kurti laimingesnį gyvenimą. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario! (19)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Per amžių glūdumas lietuviai išsaugojo įstabią Vėlinių dainą-žaidimą, kurio pirmas posmas skamba ypatingais žodžiais:

Kas tave šaukia?
Žalio vario!

Kituose posmeliuose, vis kartojant „Žalio vario!“, išdainuojamas ilgesys ir kviečiama palaipsniui praeiti pro vėlių vartelius. Skaityti toliau

Jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena laimės ieškoti kvies namuose (0)

Folkloro diena | M.Vidzbelio nuotr.

Laimės troškimas ir ieškojimas yra žmogaus gyvenimo variklis. Ji neatsiejama nuo namų, t.y. vietovės, šalies, iš kurios esi kilęs. Kaip šią žinią perteikti liaudies kūrybos, papročių, kitų tautos tradicijų priemonėmis, – tai pagrindiniai klausimai svarstyti šį antradienį, spalio 22 dieną, Lietuvos liaudies kultūros centre vykusiame tradicinio Lietuvos folklorinių ansamblių vadovų bei etninės kultūros specialistų seminare.

„Didžiausia žmogaus gyvenimo siekiamybė – būti laimingam ir padaryti laimingais kitus. Galima sakyti, kad laimė yra visą žmogaus gyvenimą, visus jo pavidalus, veiklas integruojantis principas, suteikiantis jam vertę. Skaityti toliau

Ilgi savaitgaliai ir šventės kilsteli lietuvių nuotaiką (0)

juokas logoNuo liepos pradžios veikiantis  „Laimės barometras“ apibendrina pirmojo mėnesio rezultatus. Laimingiausia Lietuvoje išlieka Utena, o liūdniausių nuotaikų miestas – Marijampolė.

Per liepos mėnesį, kai buvo paleista svetainė www.happybarometer.com, savo nuotaiką pamatavo daugiau nei 16 tūkstančių žmonių Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvoje laimingiausio miesto pozicijas išlaikė Utena. Marijampolės gyventojai labiausiai linkę į santūresnes nuotaikas. Vilniaus laimės indekso vidurkis liepos mėnesį buvo 6.5 balo. Jis truputį pakilo lyginant su pirma liepos savaite, kai indeksas rodė 6.1 balo. Skaityti toliau

Kai pirmą kartą tampi tėčiu (0)

UNESCO nuotr.

Birželio 2 d., šį sekmadienį, minima Tėvo diena. Tapti tėvu yra didelis džiaugsmas, bet, kaip pastebi Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė, neretai tai tampa ir iššūkiu. Ypač, kai toks potyris patiriamas pirmą kartą gyvenime.

Vaiko gimimas yra įspūdingas reiškinys, o apie jį galvodami ir jį planuodami tėvai dažnai pamiršta šalia to džiaugsmo vykstančius pasikeitimus, kurie gali būti tiek teigiami, tiek neigiami. Vaiko gimimas sukelia stresą motinai, tėvui ir pačiam vaikui. Prisitaikymas prie naujo žmogaus, naujo vaidmens ir naujų gyvenimo taisyklių mamai ir tėčiui trunka ne vieną dieną. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė karalių, laimę ir marškinius (0)

Karalius | keistuoliai.lt nuotr.

Neatmenu, kokioj karalystėj buvo vienas karalius. Jis, mirtinai apsirgęs, šaukė garsingiausius gydytojus kas jį išgydys, atiduos tam pusę savo karalystės. Susirinko visoki garsingiausi galvočiai – po apžiūrėjimui karaliaus pasakė, kad negali jo išgydyt. Ale viens atsirado galvočius – sako:

– Būtų galima karalių išgydyt, ale reiktų rastie karalystėj laimingą žmogų o no jo nuvilkt marškinius ir apvilkt karalių, tai pasveiks.

Kaip tik karalius išgirdo tokią rodą, tuojaus pasiuntinius išsiuntė in karalystę ieškot laimingą žmogų. Bet negalėjo tokį niekur rastie laimingo an visko: katras turtingas, tai serga, Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save? (49)

Naujausias bendrovės „Gallup“ tyrimas, apklausus 148-ių didžiausių pasaulio šalių gyventojus parodė, kad lietuviai pagal laimės jausmą yra aštunti nuo galo. Tai jokia naujiena, nes seniai pirmaujame ir pagal kitus rodiklius, pvz., savižudybes, emigraciją, rodančius, kad tauta sparčiai nyksta.

Kita vertus, jei kalbėsime apie žmonijos raidą, klimato kaitos padarinius – žmogui gyventi Lietuva yra viena geriausių vietų.  Pagal sąlygas plėtoti verslą, vystytis ekonomikai, taip pat ir pagal pinigines pajamas taip pat esame daug labiau pasaulio valstybių priekyje negu gale. Skaityti toliau

Lietuvos šokio savaitė prestižinėje scenoje Berlyne (0)

Scena iš šokio spektaklio „Salamandros sapnas“

Spalio 25 – 28 d. vienoje žinomiausių Vokietijos šokio erdvių – Berlyne esančiame Dock 11 –  pirmą kartą Vokietijoje plačiajai auditorijai bus pristatomas šiuolaikinis Lietuvos šokis.

Programos rėmuose  – trys lietuvių šokėjų spektakliai – „Taip“, „Salamandros sapnas“ ir „Sibilė“.

Šokio performanse „Taip“, kurį sukūrė Raimonda Gudavičiūtė, Mantas Stabačinskas ir Audronė Molytė plėtojama viena svarbiausių žmogiškosios egzistencijos temų – meilės sau tema ir kvestionuojama, kodėl kitus mylime labiau nei save, kodėl jaučiamės laimingi tada, kai mus priima kiti? Šiame šokio spektaklyje du šokėjai bei violončelininkė paliečia savęs ieškojimo kituose, tylos atradimo triukšme, vidines moteriškumo ir vyriškumo temas. Šokėjų duetas gilinasi į savęs atradimo jauseną ir teigia, jog: „Aš esu tai, kas esu ir esu besalygiškai mylimas toks, koks esu…“ Skaityti toliau

Septyniolikmetis verslininkas J.Laukaitis: negalvokite apie pirmąjį milijoną (1)

Jokūbas Laukaitis | Š.Mažeikos nuotr. (DELFI)

Septyniolikmetis Jokūbas Laukaitis – neeilinis vienuoliktokas. Jis jau nuo penkiolikos metų sukasi verslo pasaulyje, iki šiol dalyvavo dviejų verslų vystyme, o visai neseniai ėmėsi ir trečiojo, kol kas ambicingiausio: jis meta iššūkį socialiniam tinklui „Foursquare“.

– Nuo kokio amžiaus prasidėjo toks verslininkavimas?

– Istorija pakankamai ilga. Pirmą savo įmonę oficialiai atdariau būdamas 15-os metų, su partneriu, kuriam tuo metu buvo 38-eri metai – jis buvo daugiau nei dukart už mane vyresnis. Skaityti toliau

V.Valiušaitis. Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti? (4)

Raštai, sakoma, labiausiai parodo kiekvienos tautos sąmonės laipsnį. Lietuvių tauta – ne išimtis. Lietuvių tautinio sąmonėjimo istorija – irgi raštuose. Tik mūsų tautinė tapatybė, kaip ir visa lietuvių tautos formavimosi istorija, galbūt labiau negu kitų tautų susijusi su mišku.

Mitinis prestižas

„Senosios lietuviškos girios įgijo mitinį prestižą, – sako rašytojas Tomas Venclova, neseniai išleistoje savo knygoje „Vilnius, asmeninė istorija“. – Visas miestas kadaise buvo jų apsuptas, atskirtas nuo pasaulio, jos gynė vietos gyventojus nuo užpuolikų. Skaityti toliau

Rytų Žemaitijoje bus stiprinama lietuviška dvasia (7)

Lapkričio 28 – gruodžio 1 dienomis Lietuvos Romuvos Krivis, Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Trinkūnas ir Kelmės Romuvos vaidila, tautiškumo mokytojas Valdas Rutkūnas susitiks su visuomene, žiniasklaidos atstovais, lankysis mokyklose. Susitikimuose bus kalbama apie tai, kaip tautinės vertybės suteikia naują gyvenimo kokybę, sutelkia bendruomenę, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą, kaip mokykla gali svariai prisidėti prie tautos stiprinimo.

Stiprinti lietuvišką dvasią, pasitelkiant mūsų protėvių per amžius sukauptą ir tradicijose bei etniniuose simboliuose pasireiškiančią žinių visumą, Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (II) (7)

Valdas Rutkūnas, Alkas.lt nuotr.

Laimė – tai būklė, kuriai nusakyti ir pasiekti reikia daugialypio požiūrio, todėl ankstesnis mano straipsnis yra plėtojamas į ciklą, kurį patogu išskleisti, remiantis šių dienų Pasauliniu Laimės manifestu. 

Londone įsikūręs nepriklausomas Naujosios ekonomikos fondas (NEF) užsiima studijom, kaip pasaulio žmonių gyvenimą padaryti laimingesnį.  Jie atliko didžiulį tyrimą ir pagal daugybę laimingo gyvenimo aspektų įvertinantį laimės indeksą 2009 metais indeksavo žmonių vidutinę laimę 143 pasaulio šalyse. Lietuva atsidūrė 86 vietoje. Tai, kad pasauliui jau senokai laikas atsisakyti „amerikietiškos svajonės“, rodo Jungtinių Amerikos Valstijų 114 vieta laimingų šalių rikiuotėje. Skaityti toliau