Egzotiškoji Japonija turi daugybę tik jai būdingų bruožų, galinčių įkvėpti ir žavėti. Vienas jų – tai fenomenali šios šalies kultūra ir greta jos sekanti mada. Jei lankysite šią rytų stebuklu vadinamą valstybę ir jums nusišypsos sėkmė bent akies krašteliu pamatyti vietinių šventę arba, dar geriau, – joje sudalyvauti, įspūdį neabejotinai paliks ne tik tradicijos, bet ir aprangos kodas.
Šventės, kuriose sutiksite išskirtiniu kostiumu pasipuošusius vietinius
2019 m. lapkričio 18 d.eidamas 80-tus metus mirė žymaus metalo skulptorius, medalininkas Jonas Žukas (1940-2019).
Jonas Žukas gimė 1940 metais. Mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikume, studijavo Lietuvos konservatorijoje, griežė altu Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre, koncertavo ir su kameriniais kolektyvais. Studijuodamas muziką ir grodamas orkestre, domėjosi kūriniais iš metalo, savarankiškai praktikavosi juvelyrikos srityje, Skaityti toliau
„Mokydamasis gyventi, žmogus mokosi ir mirti“
Leonardas da Vinčis
Kaimo vaikas su mirtimi „susipažįsta“ gana anksti. Ji tarsi neatsiejama gyvenimo dalis ir eina visuomet greta. Miršta maži, ką tik iš kiaušinių išsiritę viščiukai, miršta jau pastypę, padaigoti, beplunksniai. Paukšteliai miršta tyliai, jų dvaselės atsiskiria lengvai – nuplaukia į padangę debesėliu… Mudu su broliu juos gražiai palaidodavome (buvome girdėję, kad mirusius reikia užkasti į žemę), kapelius puošdavome lauko gėlėmis, o iš šakaliukų išdėstydavome kryželius. Skaityti toliau
Lapkričio 12 d., eidamas 96-uosius metus, mirė ilgametis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Antanas Tarasevičius (1924-2019). Teatro legenda buvo profesionalaus Lietuvos teatro kūrybinės raidos liudininkas ir dalyvis.
„Nerastume kito aktoriaus Lietuvoje, kuris būtų kūręs teatre 68 metus ir vaidinęs net sulaukęs 90-ies. Tai daugiau negu rekordas, tai – tarnystė ir atsidavimas teatro menui“, – rašoma Nacionalinio Kauno dramos teatro užuojautoje Velionio šeimai ir bendradarbiams. Skaityti toliau
Lapkričio 6 d., eidamas 93-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos istorikų, profesorius Mečislovas Jučas.
„2019 m. lapkričio 6 d. Lietuva patyrė didžiulę netektį – sulaukęs 93 metų, mus paliko vienas žymiausių ir produktyviausių XX–XXI a. sandūros Lietuvos istorikų, tikrasis lietuvių istoriografijos klasikas, vienas aktyviausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimų ir atkūrimo idėjos rėmėjų, muziejaus bičiulis ir bendražygis Profesorius Mečislovs Jučas (1926–2019).“ – skelbiama Valdovų rūmų pranešime.
Profesorius Mečislovas Jučas gimė Vabaliuose, Baisogalos valsčiuje, baigė Vilniaus universitetą, didelę dalį savo profesinio gyvenimo praleido Lietuvos istorijos institute. Skaityti toliau
Spalio 26 d. Vilniuje buvo atsisveikinta su paskutiniu ginkluotoje kovoje su sovietais žuvusiu Lietuvos partizanu Antanu Kraujeliu-Siaubūnu (1928-1965). Partizano palaikai amžinojo poilsio atgulė sostinės Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.
A. Kraujelio-Siaubūno sesuo Janina Šyvokienė džiaugėsi, kad jos brolio palaikai galu gale surado savo vietą.
„Dabar žinosime, kur ateiti, uždegti žvakutę, pasimelsti. Tai nuostabu, tai šventė“, – žurnalistams sakė J. Šyvokienė . Skaityti toliau
Spalio 25-26 dienomis Vilniuje vyks paskutinio, ilgiausiai – 17 metų sovietų okupacijai besipriešinusio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvio, Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno laidotuvės.
Atsisveikinti su Antanu Kraujeliu-Siaubūnu galima bus spalio 25 d., penktadienį, 14-20 val. Vilniuje, Švento Ignoto bažnyčios šarvojimo patalpoje (Šv. Ignoto g. 6).
Spalio 26 d., šeštadienį, 12 val. bus aukojamos Šventos Mišios Vilniaus Šv. Ignoto Skaityti toliau
Spalio 14 d. eidamas 91-sius metus, po sunkios ligos į amžinybę iškeliavo fizikas, memuaristas, edukologijos mokslų daktaras, profesorius Vladas Valentinavičius.
V. Valentinavičius gimė 1929 m. spalio 5 d. Tauragės apskrities Skaudvilės valsčiaus Stulgių seniūnijos (dabar Kelmės raj. Šiaulių apsk.) Vaidatonių kaime, ūkininkų Marijos (Junevičiūtės) ir Pranciškaus Valentinavičių šeimoje. Nelengvas buvo Vlado kelias į mokslus. Vaikystėje netekus tėvų (motina mirė 1930 m., tėvas – 1934m.), giminių globojamam, teko dirbti įvairius darbus ir atkakliai siekti mokslo.
1936-40 m. jis mokėsi Stulgių pradinėje mokykloje, tuomet vienas įdomesnių įvykių Vlado vaikystėje buvo susitikimas su Prezidentu Antanu Smetona, Žemaičių plento atidarymo iškilmėse Kryžkalnyje 1939 metais. V. Valentinavičius 1942 m. vien penketais baigė Skaudvilės pradinės mokyklos šešis skyrius, Skaityti toliau
Rugsėjo 29 d. mirė žinomas visuomenės veikėjas, asociacijos „Mūsų tautos atmintis“ prezidentas ir Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ pirmininkas, dainininkas Alfonsas Čekauskas.
1985 m. buvo išrinktas Lietuvos respublikinės savarankiškosios kovos už blaivybę draugijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, 1992 m. tapo Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ pirmininku. 2001 m. įkūrė Nacionalinę žalingų įpročių prevencijos tarybą bei kraštiečių draugiją „Kur tas šaltinėlis“, 2015 m. įkūrė asociaciją „Mūsų tautos atmintis“ ir joms vadovavo. Skaityti toliau
Eidamas 92-sius metus, 2019 m. rugsėjo 29 d. po sunkios ligos, į Amžinybę iš keliavo prof. habil. humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Musteikis (1928-2019).
K. Musteikis gimė 1928 m. sausio 6 d. Laučiūniškėje, Zarasų raj., Salako valsčiuje. Jis buvo vyriausias sūnus daugiavaikėje valstiečių šeimoje. 1936 m. pradėjo lankyti Baibių pradžios mokyklą, penktą skyrių baigė 1939 m. Antalieptėje. 1941m. pradėjo mokytis 3 klasių Dusetų progimnazijoje, įsikūrusioje Tautos namuose (K. Būgos g. Nr. 56). Tai buvo sunkūs laikai Skaityti toliau
Niekada negalime būti tikri, kad viskas gyvenime bus gerai. Lygiai taip pat, niekada negalime žinoti, kada užklups nelaimė. Dažnai netikėti atsisveikinimai su brangiais ir artimais žmonėmis būna labai skaudūs, atrodo, jog gyvenimas sustoja, o pagalbos prašyti nėra kur. Laidojimo salės Kaune visada jums padės ir priims jūsų artimojo kūną. Šios vietos yra tam, kad galėtų pagelbėti, kai jums sunkiu metu nepavyksta blaiviai galvoti ir suplanuoti atsisveikinimo.
Laidojimo salės Kaune yra pačios įvairiausios, todėl tikrai rasite jums patogią vietą, Skaityti toliau
Rugsėjo 11 d. amžinojo poilsio išlydimas Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, istorikas, švietimietis, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Marčėnas po sunkios ligos miręs rugsėjo 7 d.
R. Marčėnas gimė 1937 04 04 Marijampolėje, K. Donelaičio vidurinę mokyklą baigė Klaipėdoje, o istorijos studijas – 1960 m. Vilniaus universitete. Dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, vėliau buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys ir naujai susikūrusios Istorijos Skaityti toliau
Rugsėjo 6 dienos rytą po sunkios ligos mirė žinoma švietimo darbuotoja, veikli visuomenininkė Birutė Ramonienė (1943-2019).
B. Ramonėnie gimė 1943 m. balandžio 25 d. Panevėžyje, čia baigė 5 vidurinę mokyklą, studijavo ir baigė tuometį Šiaulių pedagoginį institutą. Po studijų dirbo Šiaulių miesto ugdymo įstaigose, vadovavo Šiaulių m. Jono Laužiko specialiąjai mokyklai, vėliau persikėlusi į Druskininkus, dirbo „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Skaityti toliau
Vytautas Juozapas Kluonius (1927.03.03. – 2019.08.31.) yra Laisvės kovų dalyvis, buvęs politinis kalinys, 1956 metų Kauno Vėlinių Vytauto prospekte prie paminklo „Žuvusiems už Tėvynę“ dalyvis.
Vytautas buvo stambių ūkininkų sūnus, Šakių gimnazijoje veikusios antisovietinės organizacijos „Laisvės sakalai“ narys, partizanų ryšininkas.
1947 m. „troikos“ nuteistas 8-neriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant Vladimiro kalėjime. Skaityti toliau
Rugpjūčio 31 d. po ilgos ir sunkios ligos užgeso žymus grafikas, tapytojas, freskos genijus ir skulptorius Antanas Kmieliauskas (1932.03.08 – 2019.08.31)
Gimė Antanas 1932 m. Alytaus rajono Olendernės kaime. 1940–1944 m. mokėsi Butrimonių pradinėje mokykloje. 1944–1945 m. – Jiezno progimnazijoje. 1945–1949 m. – Butrimonių vidurinėje mokykloje. 1949–1950 m. – Kauno vidurinėje dailės mokykloje. 1951–1957 m. – studijavo VDI. 1963–1978 m. – mokyklos dėstytoju. Nuo 1979 – VDI (VDA) piešimo dėstytoju.
Pirmadienį, rugpjūčio 19 d. mirė žinomas aktorius Rimgaudas Karvelis.
Šią liūdną žinią pranešė Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis.
Aktoriui buvo 86 metai. Nuo 1965 m. jis buvo Jaunimo teatro aktoriumi Vilniuje, prieš tai vaidino Klaipėdos dramos teatre, dar anksčiau – tuometinio Kapsuko dramos teatre.
Jis yra sukūręs vaidmenis filmuose „Jausmai“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“, „Sveika, Irena“ ir daugelyje kitų. Televizijos žiūrovams jis buvo gerai pažįstamas iš serialo „Giminės“. Skaityti toliau
Rugpjūčio 17 d. popietę į Dausas buvo palydėta žinomo Lietuvos patrioto, publicisto, žurnalisto, knygų apie Lietuvos valstybės raidą autoriaus, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nario istoriko dr. Algimanto Liekio vėlė.
A. Liekis mirė rugpjūčio 13 d. vėlai vakare, eidamas 76 metus.
Prie kapo kalbėjo politikas ir visuomenės veikėjas Gintaras Songaila, aplinkosaugininkas Romas Pakalnis, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) pirmininkas Vytautas Šilas.
Rugpjūčio 13 d. vėlai vakare, eidamas 76 metus, mirė didelis Lietuvos patriotas, publicistas, žurnalistas, knygų apie Lietuvos valstybės raidą autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys istorikas dr. Algimantas Liekis.
Algimantas Liekis gimė 1943 m. spalio 16 d. Stokaičiuose (Žygaičių vlsč. Tauragės apskr.) 1966 m. baigė KPI. 1968-1984 metais dirbo „Mokslo ir technikos“, „Sparnų“ ir „Staybos ir architektūros“ žurnalų skyriaus vedėju ir jų vyr. redaktoriumi. 1982 m. apgynė istorijos mokslų kandidato (dabar dr.) disertaciją. Skaityti toliau
Liepos 7 d. po sunkios ligos mirė ilgametis Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis (1955 05 15 – 2019 07 07), savo gyvenimą pašventęs kultūros paveldo administravimui, apsaugai ir populiarinimui.
S. Vadišis 1973 m. Vilniuje baigė tuometinę 15 vidurinę mokyklą. 1978 m. baigė Vilniaus dailės akademiją ir įgijo architekto–restauratoriaus kvalifikaciją. 1978-1982 m. – Telšių taikomosios dailės technikumo dėstytojas; 1982-1990 m. – Vilniaus „Komprojekto“ architektas, grupės vadovas; 1990-1991 m. – Kernavės Skaityti toliau
Birželio 27 d. mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros kritikas Kęstutis Aloyzas Keblys.
Kęstutis Keblys gimė 1933 m. sausio 20 d. Šakiuose. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1955 m. Bostono universitete (JAV) baigė chemiją. Dirbo Detroito chemijos tyrimų laboratorijoje. 1971–1983 m. buvo „Ateities“ knygų leidimo fondo vadovas, 1981–1984 m. – Lituanistikos instituto Literatūros skyriaus vedėjas. Nuo 2004 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Ateitininkas ir skautas. Bendradarbiavo žurnaluose „Aidai“, „Ateitis“, laikraštyje „Draugas“. Skaityti toliau
Gegužės 22 dieną po sunkios ligos mirė Petras Klimas jaunesnysis, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo sūnus, ilgametis aktyvus Prancūzijos lietuvių bendruomenės narys.
P. Klimas gimė 1930 metų balandžio 15 dieną Paryžiuje, 1951-1956 metais studijavo matematiką ir fiziką Strasbūro bei Sorbonos universitetuose, dirbo Sorbonos universiteto Vertėjų mokyklos generaliniu sekretoriumi. Atkūrus Lietuvos valstybę, nuo 1992 iki 1995 metų darbavosi Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje antrojo ir pirmojo sekretoriaus pareigose. Skaityti toliau
Gegužės 19 d., eidamas 82-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma.
Liudvikas Saulius Razma gimė 1938 m. vasario 7 d. Plungės rajone, Platelių miestelyje. Lankė Platelių pradinę mokyklą, vėliau persikėlė į Kauną, kur baigė vidurinę mokyklą. 1960 m. baigė Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Ekonomikos fakultetą ir 1967 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją.
Buvo socialinių mokslų daktaras, nuo 1969 m. – docentas. 1951–1972 metais dalyvavo studentų, jaunimo organizacijų veikloje. 1960–1963 m. studijavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto aspirantūroje, dirbo dėstytoju. 1963–1972 m. dirbo Vilniaus Skaityti toliau
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. gegužės 15 d. mirė poetas, prozininkas, vertėjas Vytautas Karalius.
Vytautas Karalius gimė 1931 m. balandžio 15 d. Klaipėdoje. 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), 1954–1958 m. jame dėstė anglų kalbą. Nuo 1966 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Skaityti toliau
Gegužės 10 d., penktadienį, 18 val. mirė humoristas Vytautas Šerėnas. Laidos „Dviračio žinios“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras Vytautas Šerėnas mirė eidamas 60 metus.
V. Šerėnas mirė sustojus širdžiai, 18 val. Tuo metu vyras laiką leido savo sodyboje, Labanoro girioje. Atvykusiems medikams, jo atgaivinti nepavyko.
Apie nelaimę savo feisbuko paskyroje pranešė V. Šerėno draugas ir bendražygis H. Mackevičius: „Nebėra Vyto. Užuojauta artimiesiems“, – rašė jis. Skaityti toliau
Ankstų 2019 m. balandžio 28-osios rytą savo gyvenimo kelią užbaigė Lina Būdienė, veikli Dzūkijos (Dainavos) regiono Etninės kultūros globos tarybos narė (EKGT). Jai visada rūpėjo gimtojo krašto kultūrinis palikimas, jo išsaugojimas, perdavimas jaunajai kartai.
EKGT nariai ir darbuotojai pareiškė nuoširdžią užuojautą L. Būgienės šeimai, artimiesiems, bendraminčiams ir bendradarbiams – visiems, kuriems teko laimė ją pažinoti… Skaityti toliau
Balandžio 18 dieną mirė partizanų ryšininkė, politinė kalinė, tremtinė Ona Staugaitienė (1926-2019).
1956 m. O. Staugaitinė iš tremties grįžo į Lietuvą. Sovietinės okupacijos metu kai KGB uždarinėdavo Kauno kraštotyros organizacijas kraštotyrininkai rinkdavosi bičiulių butuose. Vienas iš tokių buvo Albino ir Onos Staugaičių butas Kovo 11-osios gatvėje. Čia rinkdavosi ir kraštotyrininkai ir folklorininkai ir žygeiviai. Pas juos prieglobstį rasdavo ir tie kraštotyrininkai, kurie neturėjo kur gyventi. Čia buvo ruošiamasi ne vienai Rasos šventei, mokomasi liaudies dainų… Skaityti toliau
Balandžio 17-ą mirė skulptorius, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius, ilgametis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Jonas Jagėla (1945-2019).
Jonas Jagėla sukūrė kelias dešimtys paminklų, daugiausia skirtų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviams.
Paskutinis J. Jagėlos darbas – paminklas Lietuvos partizanų vadui Skaityti toliau
Kovo 31 d. mirė VIII Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras, agronomas Jeronimas Kraujelis.
J. Kraujelis gimė 1938 m. vasario 16 d. Panevėžio rajono Šlekių kaime.
1957 m. baigė Panevėžio rajono Ramygalos vidurinę mokyklą.
Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), kurią 1962 m. baigė ir įgijo mokslinio agronomo specialybę. Skaityti toliau
Kovo 18 d. mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis. Buvęs rezistentas, politinis kalinys ir ilgametis atkurtos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacijos štabo viršininkas, dimisijos majoras Vytautas Balsys (slapyvardis Uosis) gimė 1923 m. Kluoniškių kaime, Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje.
1944 m., būdamas 21-erių metų amžiaus, įsijungė į Lietuvos laisvės gynėjų gretas. Partizanavo Kazlų Rūdos miškuose, buvusio Lietuvos kariuomenės puskarininkio Jono Skaityti toliau
Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos bendruomenę pasiekė liūdna žinia, eidama 51-uosius metus, mirė šios bibliotekos direktorė Laima Pačebutienė.
Netekome didžio žmogaus ir nuoširdžios, ištikimos, išmintingos bičiulės ir vadovės.
Laima Pačebutienė bibliotekai dovanojo 29–ius savo gyvenimo metus, skirdama savo dėmesį ir meilę tiek įstaigai, tiek jos darbuotojams. Ji didžiavosi būdama klaipėdietė, jai rūpėjo kas vyksta mieste ir visada siekė prisidėti prie miesto gerovės. Skaityti toliau
