Žymos archyvas: laidotuvės

Mirė garsus istorikas Antanas Tyla (nuotraukos, video) (1)

Antanas Tyla (1929-2018) | lma.lt nuotr.

Lapkričio 23 d., Jono Basanavičiaus gimimo dieną, Vilniuje, eidamas 90-uosius metus, mirė garsus Lietuvos istorikas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vienas iš steigėjų, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius Antanas Tyla.

A.Tyla gimė 1929 m. spalio 28 d. Bičionyse, Anykščių valsčiuje. 1939–1943 m. mokėsi Burbiškio (Anykščių r.) pradžios mokykloje. 1943–1951 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą. 1951–1956 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo istoriko išsilavinimą.

1956–1958 m. A. Tyla dirbo Veiviržėnų (Klaipėdos r.) vidurinės mokyklos Skaityti toliau

Mirė aktorė Birutė Raubaitė (nuotraukos) (1)

Birutė Raubaitė (1926-2018) | LNKDT nuotr.

Eidama 92-uosius metus lapkričio 20 d. mirė ilgametė Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) aktorė Birutė Raubaitė. „Visą gyvenimą skyriau teatrui, gyvenau kaip geriau teatrui“, – šia priesaika vadovavosi talentinga ir jautri menininkė.

Likimas aktorei lėmė itin įdomų ir ryškų gyvenimą. Gimusi 1926 m. lapkričio 26 dieną Kaune, Lietuvos kariuomenės savanorio dukra su šeima persikėlė į Šiaulius, buvo priimta į teatrą, vėliau į Vilniaus dramos teatro studiją. Jau įgijusi teatro praktikos, išvyko studijuoti į N. Lunačiarskio teatro meno institutą (GITIS). Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Vėlių takai (1)

Šlikų kapinės | D.Vaitkevičienės nuotr.

Vėlės vaizdinys lietuvių kultūroje – plevenantis baltas pavidalas ar tiesiog skaidrus, lyg permatomas, oro raibuliavimas. Retkarčiais – ugninis kamuolys ar klaidžiojanti žvakelė. Tačiau dažniausia vėlės yra nematomos, jos tik girdimos ir jaučiamos iš šnaresio, šnabždesio, aidėjimo, žingsnių, per nugarą bėgančio šiurpuliuko.

Visgi vėlės palieka medžiagišką pėdsaką, iš kurio galima suprasti jas vaikščiojant po gyvųjų pasaulį. Vėlės turi savą kelių bei takų tinklą, kuris, nors nematomas (nes vėlės dažniausia keliauja neliesdamos Skaityti toliau

Mirė žymus mokslo istorikas, filosofas Juozapas Algimantas Krikštopaitis (nuotraukos) (1)

Juozapas Algimantas Krikštopaitis (1931-2018) | mokslolietuva.lt nuotr.

Lapkričio 10 d., eidamas 87-uosius metus, mirė Lietuvos mokslo istorikas ir filosofas, chemikas, eseistas, alpinistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso tarybos narys, Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos bendrijos pirmininkas prof. habil. dr. Juozapas Algimantas Krikštopaitis.

J. A. Krištopaitis gimė 1931 m. kovo 13 d. Kaune 1954 m. baigė Kauno politechnikos instituto Chemijos technologijos fakultetą. 1959–1961 m. buvo Statybos ir architektūros instituto aspirantas. 1962 m. technikos mokslų kandidatas. 1982-1986 m. studijavo filosofines disciplinas Maskvos Lomonosovo universitete, stažavosi TSRS MA Filosofijos institute, TSRS MA Gamtos Skaityti toliau

Mirė garsus teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis (nuotraukos, video) (4)

Arūnas Storpirštis (1950-2018) | kino-teatr.ru nuotr.

Lapkričio 6 d. eidamas 69 metus po ligos mirė garsus teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis.

Arūnas Storpirštis gimė 1950 m. rugsėjo 2& d.Vilniuje. 1975 m. baigęs Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar tai Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidą) pradėjo dirbti Valstybiniame jaunimo teatre. Šiame teatre aktorius sukūrė 34 vaidmenų. Vaidino garsiuose Jaunimo teatro spektakliuose: „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, Skaityti toliau

Mirė žymus skulptorius Romualdas Kvintas (video) (1)

Romualdas Kvintas | asmeninė nuotr.

Spalio 20 d., eidamas 66-uosius metus, mirė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas, šeštadienį pranešė Lietuvos radijas.

Jis žinomas iš tokių savo darbų kaip Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje, Romain Gary skulptūra, Sausio 13-osios memorialas Lietuvos radijo ir televizijos kieme, paminklas gydytojui Cemachui Šabadui. 

2015-ųjų rudenį Rusnėje buvo atidengta R. Kvinto skulptūra Hermannui Kalenbachui ir Mahatmai Gandžiui, 2017-ųjų rudenį šalia Vilniaus Skaityti toliau

Mirė ilgametė Lietuvos edukologijos universiteto prorektorė Valerija Aurylienė (1)

Valerija Aurylienė-Tamoševičiūtė 1927-2018 | LEU nuotr.

Eidama 92-sius metus mirė ilgametė Vilniaus pedagoginio instituto (Lietuvos edukologijos universiteto) prorektorė Valerija Aurylienė-Tamoševičiūtė.

Valerija Tamoševičiūtė gimė 1927 m. birželio 14 d. Rokiškio raj. Obelių valsčiaus Kriaunėnų km. valstiečių šeimoje. Mokslus pradėjo 1936 m. Kriaunėnų pradžios mokykloje, 1942-47 m. mokėsi Rokiškio II-joje gimnazijoje. 1947 m. įstojo į Vilniaus universiteto lietuvių kalbos specialybę. Skaityti toliau

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą (nuotraukos, video) (4)

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą | Alkas.lt, V. Balkutės nuotr.

Vakar, spalio 6 d., Vilniaus Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 1953 m.  – aukščiausiasis LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūnas, brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Šio žymaus laisvės kovotojo valstybinių laidotuvių ceremonijoje dalyvavo šalies Skaityti toliau

Visa Lietuva susirinko atiduoti pagarbą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (nuotraukos) (4)

Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės | lrp.lt. nuotr.

Spalio 5 d. visa Lietuva Vilniuje atsisveikina ir pagarbą atiduoda tautos didvyriui, Lietuvos partizanui, Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Prie Šv. Jonų bažnyčios nusidriekė ilgiausia žmonių eilė, norinčiųjų pareikšti pagarbą ir atsisveikinti su vienu garsiausių partizanų vadu.

Pagerbti A. Ramanauską-Vanagą einama kaip į Sąjūdžio mitingą, Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Atiduok Tėvynei, ką privalai (34)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes. Vėliau pasitikslina, – Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai dėl jo?

Krūtinėje sušyla. Iš ryto TV reportaže matyta tuštoka universitetinė šv. Jonų bažnyčia kėlė nerimą, ar bus pakankamai susirinkusiųjų. Bet prieš vakarines mišias ji jau pilna, o sparčiai gausėjanti eilė nusidriekia per visą VU Didįjį kiemą. Žmonės po darbų renkasi pagerbti Tautos Didvyrį. Rimtis, susikaupimas, tyla. Veidai, veidai…, vienas kitas pažįstamas. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. A. Ramanauskas-Vanagas bus palaidotas, o ne „perlaidotas“ (29)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Pagarbiai nusiteikę džiaugiamės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 metų Deklaracijos signataro, sovietinių budelių nukankinto Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimu, būsimu jų iškilmingu palaidojimu. Tačiau nesmagu girdėti, kai per įvairią mūsų žiniasklaidą dažnokai kalbama apie jo ir kitų surastų kovotojų palaikų vadinamą „perlaidojimą“ . Jei perlaidojama, vadinasi jie kažkada jau buvo palaidoti…

Tai netiesa. Skaityti toliau

Nauji duomenys A. Ramanausko-Vanago palaikų tyrime: partizanų vadas nušautas neįprastu būdu (Valstybinių laidotuvių dienotvarkė) (9)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų ekspertizė nustatė tris naujus faktus:

1. Jau po paskelbto mirties nuosprendžio Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims-keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu. Skaityti toliau

Vilniuje vyks Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių iškilmės (1)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Spalio 5-6 dienomis, Vilniuje, vyks Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vado, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 m. – aukščiausiojo LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių iškilmės.

2018 m. spalio 5 d., penktadienis Skaityti toliau

Mirė žymi aktorė Nijolė Gelžinytė (video) (3)

Aktorė Nijolė Gelžinytė | respublika.lt nuotr.

Eidama 81-uosius Vilniuje mirė teatro ir kino aktorė Nijolė Gelžinytė (1938–2018).

Nijolė Gelžinytė gimė 1938 m. kovo 17 d. Šiauliuose. 1960-aisiais baigusi Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija), prof. Irenos Vaišytės kursą, dirbo Lietuvos televizijoje ir radijuje, nuo 1965-ųjų – Valstybiniame jaunimo teatre, vaidino kino filmuose, televizijos serialuose.

Vilniaus Universitete įkūrė teatro studiją „Teatriukas“. Aktorė pat sukūrė daug vaidmenų teatro bei televizijos spektakliuose ir vaikams. Skaityti toliau

Mirė legendinis lengvosios atletikos treneris ir profesorius Povilas Karoblis (video) (0)

Prof. Povilas Karoblis | leu.lt nuotr.

Rugsėjo 12 d., eidamas 87 metus, mirė žinomas sportininkas, vienas garsiausių Lietuvos lengvosios atletikos trenerių profesorius Povilas Karoblis.

Povilas Karoblis gimė 1932 m. sausio 1 d. Miegonyse, Biržų rajone. 1950 m. baigė Papilio vidurinę mokyklą, 1955 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1973 m. suteiktas docento vardas, 1976 m. Tartu universitete apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją, 1989 m. Maskvos centriniame kūno kultūros institute – socialinių mokslų daktaro disertaciją, habilituotas mokslų daktaras, Skaityti toliau

Į paskutinę kelionę bus išlydėtas pasipriešinimo kovų dalyvis Jonas Algirdas Antanaitis (0)

Jonas Algirdas Antanaitis | Respublika.lt nuotr.

Rugsėjo 12 d. 13.30 val. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) į paskutinę kelionę bus palydėtas Jonas Algirdas Antanaitis – Lietuvos pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, 1941 metų Birželio 22-28 d. Sukilimo dalyvis, 1944-1954 m. Sibiro specialaus režimo lagerio kalinys, inžinierius, visuomenės veikėjas, sąjūdininkas. Laidotuvės vyks 14.45 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse. J. A. Antanaičio gyvybė užgeso rugsėjo 7 d. jam einant 98-uosius metus. Skaityti toliau

Mirė garsi botanikė Stasė Stašauskaitė-Mikalajūnienė (0)

stase-stasauskaite-asmenine-nuotr

Rugsėjo 9 d. eidama 95-sius metus, po sunkios ligos,  mirė įžymi Lietuvos botanikė, augalų fiziologė, habilituota mokslų daktarė, profesorė Stasė Stašauskaitė-Mikalajūnienė (1924-2018).

S. Stašauskaitė gimė 1924 m. rugpjūčio 23 dieną Kutiškiuose, Radviliškio rajone. Čia baigusi pradžios mokyklą, toliau mokėsi Joniškėlio žemės ūkio mokykloje, 1945 m. baigė Radviliškio gimnazijos 7 klases. Gimtinės apylinkėse ji pajuto didelę meilę ir tėviškės gamtai ir gamtos grožiui, bei susidomėjo augalų gyvybingumo paslaptimis, troškimu šias paslaptis tyrinėti. Skaityti toliau

Po sunkios ligos mirė prozininkas, publicistas Algimantas Zurba (1)

Algimantas Zurba, Lietuvos rašytojų sąjunga | V. Braziūno nuotr.

Rugsėjo 9 d. po ilgos sunkios ligos mirė prozininkas, publicistas Algimantas Zurba (1942-2018).

A. Zurba gimė 1942 02 08 Žvaguičiuose, Biržų rajone. 1964 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. 1964–1966 m. mokytojavo Čebatoriuose. 1966 m. dirbo žurnale „Švyturys“, nuo 1967 m. – „Moksleivio“ redakcijoje (1975–1980 m. ir 1989–2001 m. buvo vyriausiasis redaktorius). 1974–1980 m. ir 1995–1998 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos fondo pirmininkas, 1981–1986 m. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau

Partizano A. Dručkaus artimieji dėkoja už atjautą ir palaikymą (0)

Andrius Dručkus | V. Kazlausko nuotr.

Rugsėjo 3 d. Alkas.lt redakcija gavo rugpjūčio 28 d. Anapilin iškeliavusio Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose įkūrėjo, buvusio partizanų ryšininko Andrius Dručkaus (1928-2018) artimųjų laišką-padėka visiems palaikiusiems juos sunkią netekties valandą. Skelbiame šį laišką.

Prieš keletą dienų – rugsėjo 1-ąją – į Obelių kapines palydėjome Andrių Dručkų – mokytoją, visuomenininką, pokario kovų dalyvį, Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose įkūrėją, dvi pirmąsias kadencijas buvusį Kauno miesto savivaldybės tarybos narį, Rokiškio krašto garbės pilietį… Skaityti toliau

Netekome etnologės Marijos Miliuvienės (4)

Marija Miliuvienė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 29 d. mirė Lietuvos istorijos instituto etnologė humanitarinių mokslų daktarė  Marija Mastonytė-Miliuvienė (1931-2018).

M. Miliuvienė (Mastonytė) g. 1931 m. gruodžio 8 d. Miežionėlių k. Švenčionių r. Etnologė. Etnologo, prof. habil. dr. Vacio Miliaus (1926-2005) žmona.

M. Miliuvienė baigusi Švenčionių gimnaziją, 1949–1954 metais mokėsi Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, kur įgijo istoriko ir istorijos mokytojo specialybę. Dar penktame kurse savo kraštietės dėstytojos Pranės Dundulienės paskatinta domėjosi etnografija. Baigusi universitetą atsisakė rekomendacijos tęsti mokslus aspirantūroje Maskvoje ir išvyko mokytojauti į Švenčionių Skaityti toliau

Mirė laisvės kovų metraštininkas, partizanas Andrius Dručkus (video, nuotraukos) (3)

Andrejus Dručkus | V.Bičiūnaitės nuotr.

Rugpjūčio 28 d., antradienį vakare netekome Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose Rokiškio rajone įkūrėjo, buvusio partizanų ryšininko Andrius Dručkaus (g. 1928 m.).

Sulaukus garbingo 90 metų amžiaus A. Dručkaus gyvybė užgeso jo paties įkurtame muziejuje Obeliuose.

Paskutinės dienos – tarp eksponatų

Buvęs partizanų ryšininkas, Rokiškio krašto garbės pilietis Andrius Dručkus padovanojo valstybei vertingą, beveik pusės milijono litų vertės, Skaityti toliau

Netekome etninės kultūros puoselėtojos, kraštotyrininkės Irenos Seliukaitės (nuotraukos) (8)

Irena Seliukaitė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. po sunkios ligos mirė kraštotyrininkė, kultūrologė, Jono Basanavičiaus premijos laureatės, ilgametės Kultūros ministerijos darbuotoja Irena Seliukaitė (1954 05 21 – 2018 08 26).

Ilgus metus Lietuvos regionų kultūrininkai Kultūros ministerijoje turėjo tvirtai juos atstovaujančią skyriaus vedėją Ireną Seliukaitę. Paskutiniaisiais metais ji dirbo Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento vadove, bet Regionų kultūra buvo ir, net ligai paguldžius į patalą, liko jos Skaityti toliau

Mirė poetė Aldona Sabonytė-Kazlauskienė (1)

Aldona Sabonytė-Kazlauskienė (1935-2018) | Asmeninė nuotr.

Eidama 83-sius metus mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) (buv. Vilniaus pedagoginio instituto) absolventė poetė Aldona Sabonytė-Kazlauskienė (1935-2018).

A. Sabonytė gimė 1935-12-02 Švobiškių km. Alovės valsč. Alytaus apsk., valstiečių šeimoje. 1955 m. baigusi Alovės vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, Lietuvių k. ir literatūros fakultetą, kuriame tuo metu dirbo iškilios asmenybės, kaip antai, prof. Vincas Auryla (dėstė vaikų literatūrą), docentė Petronėlė Bernadišienė (akcentologiją), vyr. d. J. Cieška (antikinę literatūrą), vyr. d. Dovydas Judelevičius, vyr. d. Elžbieta Mikalauskaitė (fonetiką), doc. Marcelinas Ročka Skaityti toliau

D. Razauskas. Palaukinėje atsidarė Laukas Nematuotas (nuotraukos) (1)

Alfredas Malinauskas (1955-2018) | Asmeninė nuotr.

Šviesiam Alfredo Malinauisko (1955.08.07 – 2018.07.27) atminimui

Didelis senas mūsų bičiulis Alfredas (Fredis) Malinauskas, savo auksinėmis rankomis pastatęs ne vieną namą ir galiausiai pirtelę Palaukinėje, kur mūsų mielai laukdavo, romuvių, juodaragių ir visokių kitų. Pavydėtinai apsiskaitęs (beje, ir vienas ištikimiausių „Liaudies kulturos“ skaitytojų nuo pat pradžių). Gilios sielos, aukštų minčių, šiltos širdies žmogus.

Noris sušukti: palauk dar savo Palaukinėje! Kur mes dabar be tavęs? Kam palikai taip paskubom mus vienus? Skaityti toliau

Mirė garsus architektas buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algimantas Nasvytis (3)

Algimantas Nasvytis (1928-2018) | Wikipedia.org nuotr.

Liepos 27 d., penktadienį eidamas 90-uosius metus mirė garsus architektas, pedagogas, buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministras Algimantas Nasvytis.

A. Nasvytis gimė 1928 balandžio 8 d. Kaune. 1936–1939 m. mokėsi Vilkaviškio pradžios mokykloje. 1939 m. su šeima apsigyveno Vilniuje. 1939–1940 m. lankė Vilniaus Petro Vileišio pradžios mokyklą, 1940–1946 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo I-ojoje berniukų gimnazijoje. 1946–1952 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kur įgijo dailininko-architekto diplomą. 1952–1954 m. Skaityti toliau

Mirė edukologijos mokslų daktaras Justinas Žvingilas (nuotraukos) (1)

Justinas Žvingilas (1928-2018) | LEU nuotr.

Eidamas 91-sius metus, mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) docentas, mokslų daktaras Justinas Žvingilas.

J. Žvingilas gimė 1928 m. kovo 4 d. Kybartų valsčiaus Keturkaimio kaime. 1947 m. baigė Kybartų gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į  Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (VVPI) fizikos ir matematikos fakulteto fizikos specialybę. Studijų metu nuo 1948 m.dirbo laborantu, vyr.laborantu Bendrosios fizikos katedroje. 1951 m. baigęs studijas, J. Žvingilas paliekamas dirbti institute, lanko mokslinius seminarus Skaityti toliau

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018) (6)

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018) | Kauno Sąjūdžio nuotr.

Liepos 18 d. mirė Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė (1930-2018).

Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.

Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su Skaityti toliau

Į amžinybę palydėta Kovo 11-osios Akto signatarė V. Jasukaitytė (nuotraukos, video) (1)

Į amžinybę palydėta Kovo 11-osios Akto signatarė V. Jasukaitytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Po ilgos ir sunkios ligos liepos 14 d. mirusi rašytoja, visuomenės veikėja, Kovo 11-tosios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė liepos 18 d. amžinojo poilsio atgulė Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.

Užuojautą dėl V. Jasukaitytės mirties pareiškė respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Velionės draugai ir bendražygiai.

Šv. Jonų bažnyčioje atsisveikinimo žodį tarė  V. Jasukaitytės bičiuliai: Voveriškių mokyklos, kurioje mokėsi V. Jasukaitytė,  Skaityti toliau

Mirė atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras Vaidotas Antanaitis (nuotraukos) (0)

Vaidotas Antanaitis (1928-2018) | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Liepos 14 d. eidamas 90-uosius metus mirė garsus miškininkas, ir politinis bei visuomeninis veikėjas, profesorius Vaidotas Antanaitis.

Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius V. Antanaitis buvo atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras (1990-1992 m.), nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje (1992–1993), Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas (1997–1998), vienas iš Pilietinės santalkos iniciatorių ir vadovų (nuo 1997 m.), ne vieno šimto straipsnių ir keliolikos stambesnių veikalų autorius.  Skaityti toliau

Mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė (nuotraukos, video) (2)

Vidmantė Jasukaitytė (1948-2018) | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 14 d. rytą Klaipėdos ligoninėje po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė.

Liepos 10 d. V. Jasukaitytei sukako sukako 70 metų. Savo gimtadienį ji ketino atšvęsti draugų būryje Šventojoje, deja dėl pablogėjusios sveikatos ji buvos priversta šią šventę atšaukti.

Vidmantė Jasukaitytė g. 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Skaityti toliau