Žymos archyvas: laidotuvės

Netekome legendinio partizano Vytauto Balsio-Uosio (nuotraukos) (4)

Vytautas Balsys-Uosis | V. Raškausko nuotr.

Kovo 18 d. mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis. Buvęs rezistentas, politinis kalinys ir ilgametis atkurtos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacijos štabo viršininkas, dimisijos majoras Vytautas Balsys (slapyvardis Uosis) gimė 1923 m. Kluoniškių kaime, Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje.

1944 m., būdamas 21-erių metų amžiaus, įsijungė į Lietuvos laisvės gynėjų gretas. Partizanavo Kazlų Rūdos miškuose, buvusio Lietuvos kariuomenės puskarininkio Jono Skaityti toliau

Mirė Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorė Laima Pačebutienė (1)

Laima Pačebutienė | klavb.lt nuotr.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos bendruomenę pasiekė liūdna žinia, eidama 51-uosius metus, mirė šios bibliotekos direktorė Laima Pačebutienė.

Netekome didžio žmogaus ir nuoširdžios, ištikimos, išmintingos bičiulės ir vadovės.

Laima Pačebutienė bibliotekai dovanojo 29–ius savo gyvenimo metus, skirdama savo dėmesį ir meilę tiek įstaigai, tiek jos darbuotojams. Ji didžiavosi būdama klaipėdietė, jai rūpėjo kas vyksta mieste ir visada siekė prisidėti prie miesto gerovės. Skaityti toliau

Mirė Kovo 11-osios akto signataras, kraštotyrininkas, žygeivis Julius Beinortas (1)

Julius Beinortas | Asmeninė nuotr.

Vasario 13 d. netekome Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro, politikos ir visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, žygeivio Juliaus Beinorto. J.Beinortas gimė 1943 m. vasario 11 d. Kačiuškiuose, Grinkiškio valsčiuje, Radviliškio rajone. 1959 m. baigė Grinkiškio vidurinę mokyklą, 1965 m. – Kauno politechnikos institutą. 1959-1961 m. – Kauno gamyklos „Bitukas“ darbininkas, 1965 m. – Latvijos Lyvanų stiklo fabriko meistras, 1967-1990 m. – Panevėžio gamyklos „Ekranas“ meistras, biuro viršininkas, cecho viršininkas, gamybos viršininko pavaduotojas. 1990 m. buvo išrinktas į Lietuvos Skaityti toliau

Mirė buvęs Seimo narys Marijonas Visakavičius (0)

Seimas-vaiskuno-nuotr

Vasario 5 d. eidamas 76-uosius mirė agronomas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, VI Seimo narys Marijonas Visakavičius.

Marijonas Visakavičius gimė 1944 m. sausio 17 d. Ukmergės rajono Lokėnų kaime. 1960 m. įstojo į Ukmergės žemės ūkio mechanizacijos technikumą.

Atlikęs karinę prievolę, 1966–1969 metais dirbo „Obelių“ kolūkyje, Ukmergės linų fabrike, Leonpolio tarybiniame ūkyje. Skaityti toliau

Pavyzdinis standartas: Lietuvoje jau veikia laidojimo iškilmių rengimo sistema (0)

Laidotuvių ceremonija | Rekviem nuotr.

Laidotuvės siejamos ne tik su gedėjimu, atsisveikinimu, bet ir su rūpesčiais – kasmet žiniasklaidoje nuskamba ne viena velionio artimiesiems apkartusi istorija. Pavyzdžiui, ligoninė ar slaugos namai praneša ne tik apie artimo žmogaus mirtį, bet ir tai, kad kūnu jau rūpinasi viena ar kita laidojimo paslaugas teikianti įmonė. Ne vienas tokiomis aplinkybėmis pasijunta įpareigotas bendradarbiauti su bendrove, apie kurią nieko nežino, o tokio bendradarbiavimo rezultatas neretai nuvilia dėl teikiamų paslaugų kokybės ar ne iki galo išpildytos velionio valios. Skaityti toliau

Mirė Jonas Mekas (0)

Jonas Mekas | B. Anastacio nuotr.

Sausio 23 d. eidamas 96-uosiuis metus mirė žinomas filmų kūrėjas, amerikietiškojo avangardo kino pradininkas.

J. Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Biržų apskrityje, Papilio valsčiuje, Semeniškiuose. 1943 m. baigė Biržų gimnaziją. 1944 m. traukėsi į Vakarus, Elmshorne, Vokietijoje, pateko į karo belaisvių lagerį prie prievartinių darbų. 1945 m. apsistojo Visbadeno DP stovykloje, 1947 m. perkeltas į Kaselio DP stovyklą. 1946–1948 m. Mainco universitete studijavo filosofiją ir romanistiką. Skaityti toliau

Mirė kovotojas už Lietuvos laisvę Petras Cidzikas (11)

Petras Cidzikas (1944-2019) | S. Paškevičiaus nuotr.

Sausio 21 d. paryčiais, mirė žinomas kovotojas už Lietuvos laisvę, pogrindžio spaudos platintojas, politinių bado akcijų iniciatorius, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, visuomenininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Cidzikas.

P. Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Lazdijų raj., Šeštokuose. 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau įtarus platinant pogrindinę Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 m. vasario 16 d. suimtas. Pusę metų kalintas KGB tardymo izoliatoriuje. Nepavykus surinkti įrodymų ir dvasiškai palaužti, Skaityti toliau

Netekome garsaus mecenato ir filantropo Sauliaus Karoso (0)

Saulius Karosas (1958-2019) | skfoundation.com nuotr.

Sausio 16 d. eidamas 61 metus mirė aktyviausias Lietuvos mecenatas ir filantropas, verslininkas 

Kompozitoriaus Juozo Karoso anūkas, pianistės Birutės Karosienės bei šviesios atminties fotografo Algirdo Karoso sūnus Saulius ir pats aštuonerius metus mokėsi dabartinėje Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Nuo pat vaikystės S. Karosas domėjosi automobiliais. 1976–1981 metais studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas).  Skaityti toliau

Mirė žymus matematikas Jonas Teišerskis (1)

tiszakecske.hu nuotr.

Sausio 11 d., eidamas 93 metus,  po sunkios ligos mirė žymus Lietuvos matematikas, ilgametis Vilniaus pedagoginio instituto (vėliau – universiteto) Matematikos metodikos katedros dėstytojas docentas mokslų daktaras Jonas Teišerskis (1926 10 12 – 2019  01 11).

J. Teišerskis gimė 1926 metų spalio 12 d. Raseinių rajone Leonavos kaime. Baigęs gimnaziją, 1949 metais pradėjo dirbti Prienų vidurinėje mokykloje Skaityti toliau

Netekome žymios visuomenininkės Ritos Redos Dagienės-Dovydaitytės (0)

Rita Reda Dagienė (1936-05-16 – 2018-12-25) | LEU alumi nuotr.

Gruodžio 25 d. Lietuva neteko žymios visuomenininkės, Vasario 16–osios klubo valdybos narės,  Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos metraštininkės, Vilniaus universiteto alumnės, Dovydaičių giminės metraštininkės, bibliotekininkės, Ritos Redos Dagienės-Dovydaitytės, pulkininko leitenanto, nepriklausomybės kovų dalyvio savanorio Pijaus Dovydaičio dukros.         

R.R. Dovydaitytė gimusi 1936 metais gegužės 16 dieną, Kaune Pijaus ir Julijos Skaityti toliau

Mirė garsus istorikas Antanas Tyla (nuotraukos, video) (1)

Antanas Tyla (1929-2018) | lma.lt nuotr.

Lapkričio 23 d., Jono Basanavičiaus gimimo dieną, Vilniuje, eidamas 90-uosius metus, mirė garsus Lietuvos istorikas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vienas iš steigėjų, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius Antanas Tyla.

A.Tyla gimė 1929 m. spalio 28 d. Bičionyse, Anykščių valsčiuje. 1939–1943 m. mokėsi Burbiškio (Anykščių r.) pradžios mokykloje. 1943–1951 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą. 1951–1956 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo istoriko išsilavinimą.

1956–1958 m. A. Tyla dirbo Veiviržėnų (Klaipėdos r.) vidurinės mokyklos Skaityti toliau

Mirė aktorė Birutė Raubaitė (nuotraukos) (1)

Birutė Raubaitė (1926-2018) | LNKDT nuotr.

Eidama 92-uosius metus lapkričio 20 d. mirė ilgametė Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) aktorė Birutė Raubaitė. „Visą gyvenimą skyriau teatrui, gyvenau kaip geriau teatrui“, – šia priesaika vadovavosi talentinga ir jautri menininkė.

Likimas aktorei lėmė itin įdomų ir ryškų gyvenimą. Gimusi 1926 m. lapkričio 26 dieną Kaune, Lietuvos kariuomenės savanorio dukra su šeima persikėlė į Šiaulius, buvo priimta į teatrą, vėliau į Vilniaus dramos teatro studiją. Jau įgijusi teatro praktikos, išvyko studijuoti į N. Lunačiarskio teatro meno institutą (GITIS). Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Vėlių takai (1)

Šlikų kapinės | D.Vaitkevičienės nuotr.

Vėlės vaizdinys lietuvių kultūroje – plevenantis baltas pavidalas ar tiesiog skaidrus, lyg permatomas, oro raibuliavimas. Retkarčiais – ugninis kamuolys ar klaidžiojanti žvakelė. Tačiau dažniausia vėlės yra nematomos, jos tik girdimos ir jaučiamos iš šnaresio, šnabždesio, aidėjimo, žingsnių, per nugarą bėgančio šiurpuliuko.

Visgi vėlės palieka medžiagišką pėdsaką, iš kurio galima suprasti jas vaikščiojant po gyvųjų pasaulį. Vėlės turi savą kelių bei takų tinklą, kuris, nors nematomas (nes vėlės dažniausia keliauja neliesdamos Skaityti toliau

Mirė žymus mokslo istorikas, filosofas Juozapas Algimantas Krikštopaitis (nuotraukos) (1)

Juozapas Algimantas Krikštopaitis (1931-2018) | mokslolietuva.lt nuotr.

Lapkričio 10 d., eidamas 87-uosius metus, mirė Lietuvos mokslo istorikas ir filosofas, chemikas, eseistas, alpinistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso tarybos narys, Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos bendrijos pirmininkas prof. habil. dr. Juozapas Algimantas Krikštopaitis.

J. A. Krištopaitis gimė 1931 m. kovo 13 d. Kaune 1954 m. baigė Kauno politechnikos instituto Chemijos technologijos fakultetą. 1959–1961 m. buvo Statybos ir architektūros instituto aspirantas. 1962 m. technikos mokslų kandidatas. 1982-1986 m. studijavo filosofines disciplinas Maskvos Lomonosovo universitete, stažavosi TSRS MA Filosofijos institute, TSRS MA Gamtos Skaityti toliau

Mirė garsus teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis (nuotraukos, video) (4)

Arūnas Storpirštis (1950-2018) | kino-teatr.ru nuotr.

Lapkričio 6 d. eidamas 69 metus po ligos mirė garsus teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis.

Arūnas Storpirštis gimė 1950 m. rugsėjo 2& d.Vilniuje. 1975 m. baigęs Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar tai Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidą) pradėjo dirbti Valstybiniame jaunimo teatre. Šiame teatre aktorius sukūrė 34 vaidmenų. Vaidino garsiuose Jaunimo teatro spektakliuose: „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, Skaityti toliau

Mirė žymus skulptorius Romualdas Kvintas (video) (1)

Romualdas Kvintas | asmeninė nuotr.

Spalio 20 d., eidamas 66-uosius metus, mirė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas, šeštadienį pranešė Lietuvos radijas.

Jis žinomas iš tokių savo darbų kaip Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje, Romain Gary skulptūra, Sausio 13-osios memorialas Lietuvos radijo ir televizijos kieme, paminklas gydytojui Cemachui Šabadui. 

2015-ųjų rudenį Rusnėje buvo atidengta R. Kvinto skulptūra Hermannui Kalenbachui ir Mahatmai Gandžiui, 2017-ųjų rudenį šalia Vilniaus Skaityti toliau

Mirė ilgametė Lietuvos edukologijos universiteto prorektorė Valerija Aurylienė (1)

Valerija Aurylienė-Tamoševičiūtė 1927-2018 | LEU nuotr.

Eidama 92-sius metus mirė ilgametė Vilniaus pedagoginio instituto (Lietuvos edukologijos universiteto) prorektorė Valerija Aurylienė-Tamoševičiūtė.

Valerija Tamoševičiūtė gimė 1927 m. birželio 14 d. Rokiškio raj. Obelių valsčiaus Kriaunėnų km. valstiečių šeimoje. Mokslus pradėjo 1936 m. Kriaunėnų pradžios mokykloje, 1942-47 m. mokėsi Rokiškio II-joje gimnazijoje. 1947 m. įstojo į Vilniaus universiteto lietuvių kalbos specialybę. Skaityti toliau

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą (nuotraukos, video) (4)

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą | Alkas.lt, V. Balkutės nuotr.

Vakar, spalio 6 d., Vilniaus Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 1953 m.  – aukščiausiasis LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūnas, brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Šio žymaus laisvės kovotojo valstybinių laidotuvių ceremonijoje dalyvavo šalies Skaityti toliau

Visa Lietuva susirinko atiduoti pagarbą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (nuotraukos) (4)

Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės | lrp.lt. nuotr.

Spalio 5 d. visa Lietuva Vilniuje atsisveikina ir pagarbą atiduoda tautos didvyriui, Lietuvos partizanui, Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Prie Šv. Jonų bažnyčios nusidriekė ilgiausia žmonių eilė, norinčiųjų pareikšti pagarbą ir atsisveikinti su vienu garsiausių partizanų vadu.

Pagerbti A. Ramanauską-Vanagą einama kaip į Sąjūdžio mitingą, Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Atiduok Tėvynei, ką privalai (34)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes. Vėliau pasitikslina, – Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai dėl jo?

Krūtinėje sušyla. Iš ryto TV reportaže matyta tuštoka universitetinė šv. Jonų bažnyčia kėlė nerimą, ar bus pakankamai susirinkusiųjų. Bet prieš vakarines mišias ji jau pilna, o sparčiai gausėjanti eilė nusidriekia per visą VU Didįjį kiemą. Žmonės po darbų renkasi pagerbti Tautos Didvyrį. Rimtis, susikaupimas, tyla. Veidai, veidai…, vienas kitas pažįstamas. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. A. Ramanauskas-Vanagas bus palaidotas, o ne „perlaidotas“ (29)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Pagarbiai nusiteikę džiaugiamės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 metų Deklaracijos signataro, sovietinių budelių nukankinto Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimu, būsimu jų iškilmingu palaidojimu. Tačiau nesmagu girdėti, kai per įvairią mūsų žiniasklaidą dažnokai kalbama apie jo ir kitų surastų kovotojų palaikų vadinamą „perlaidojimą“ . Jei perlaidojama, vadinasi jie kažkada jau buvo palaidoti…

Tai netiesa. Skaityti toliau

Nauji duomenys A. Ramanausko-Vanago palaikų tyrime: partizanų vadas nušautas neįprastu būdu (Valstybinių laidotuvių dienotvarkė) (9)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų ekspertizė nustatė tris naujus faktus:

1. Jau po paskelbto mirties nuosprendžio Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims-keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu. Skaityti toliau

Vilniuje vyks Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių iškilmės (1)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Spalio 5-6 dienomis, Vilniuje, vyks Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vado, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 m. – aukščiausiojo LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių iškilmės.

2018 m. spalio 5 d., penktadienis Skaityti toliau

Mirė žymi aktorė Nijolė Gelžinytė (video) (3)

Aktorė Nijolė Gelžinytė | respublika.lt nuotr.

Eidama 81-uosius Vilniuje mirė teatro ir kino aktorė Nijolė Gelžinytė (1938–2018).

Nijolė Gelžinytė gimė 1938 m. kovo 17 d. Šiauliuose. 1960-aisiais baigusi Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija), prof. Irenos Vaišytės kursą, dirbo Lietuvos televizijoje ir radijuje, nuo 1965-ųjų – Valstybiniame jaunimo teatre, vaidino kino filmuose, televizijos serialuose.

Vilniaus Universitete įkūrė teatro studiją „Teatriukas“. Aktorė pat sukūrė daug vaidmenų teatro bei televizijos spektakliuose ir vaikams. Skaityti toliau

Mirė legendinis lengvosios atletikos treneris ir profesorius Povilas Karoblis (video) (0)

Prof. Povilas Karoblis | leu.lt nuotr.

Rugsėjo 12 d., eidamas 87 metus, mirė žinomas sportininkas, vienas garsiausių Lietuvos lengvosios atletikos trenerių profesorius Povilas Karoblis.

Povilas Karoblis gimė 1932 m. sausio 1 d. Miegonyse, Biržų rajone. 1950 m. baigė Papilio vidurinę mokyklą, 1955 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1973 m. suteiktas docento vardas, 1976 m. Tartu universitete apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją, 1989 m. Maskvos centriniame kūno kultūros institute – socialinių mokslų daktaro disertaciją, habilituotas mokslų daktaras, Skaityti toliau

Į paskutinę kelionę bus išlydėtas pasipriešinimo kovų dalyvis Jonas Algirdas Antanaitis (0)

Jonas Algirdas Antanaitis | Respublika.lt nuotr.

Rugsėjo 12 d. 13.30 val. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) į paskutinę kelionę bus palydėtas Jonas Algirdas Antanaitis – Lietuvos pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, 1941 metų Birželio 22-28 d. Sukilimo dalyvis, 1944-1954 m. Sibiro specialaus režimo lagerio kalinys, inžinierius, visuomenės veikėjas, sąjūdininkas. Laidotuvės vyks 14.45 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse. J. A. Antanaičio gyvybė užgeso rugsėjo 7 d. jam einant 98-uosius metus. Skaityti toliau

Mirė garsi botanikė Stasė Stašauskaitė-Mikalajūnienė (0)

stase-stasauskaite-asmenine-nuotr

Rugsėjo 9 d. eidama 95-sius metus, po sunkios ligos,  mirė įžymi Lietuvos botanikė, augalų fiziologė, habilituota mokslų daktarė, profesorė Stasė Stašauskaitė-Mikalajūnienė (1924-2018).

S. Stašauskaitė gimė 1924 m. rugpjūčio 23 dieną Kutiškiuose, Radviliškio rajone. Čia baigusi pradžios mokyklą, toliau mokėsi Joniškėlio žemės ūkio mokykloje, 1945 m. baigė Radviliškio gimnazijos 7 klases. Gimtinės apylinkėse ji pajuto didelę meilę ir tėviškės gamtai ir gamtos grožiui, bei susidomėjo augalų gyvybingumo paslaptimis, troškimu šias paslaptis tyrinėti. Skaityti toliau

Po sunkios ligos mirė prozininkas, publicistas Algimantas Zurba (1)

Algimantas Zurba, Lietuvos rašytojų sąjunga | V. Braziūno nuotr.

Rugsėjo 9 d. po ilgos sunkios ligos mirė prozininkas, publicistas Algimantas Zurba (1942-2018).

A. Zurba gimė 1942 02 08 Žvaguičiuose, Biržų rajone. 1964 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. 1964–1966 m. mokytojavo Čebatoriuose. 1966 m. dirbo žurnale „Švyturys“, nuo 1967 m. – „Moksleivio“ redakcijoje (1975–1980 m. ir 1989–2001 m. buvo vyriausiasis redaktorius). 1974–1980 m. ir 1995–1998 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos fondo pirmininkas, 1981–1986 m. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau

Partizano A. Dručkaus artimieji dėkoja už atjautą ir palaikymą (0)

Andrius Dručkus | V. Kazlausko nuotr.

Rugsėjo 3 d. Alkas.lt redakcija gavo rugpjūčio 28 d. Anapilin iškeliavusio Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose įkūrėjo, buvusio partizanų ryšininko Andrius Dručkaus (1928-2018) artimųjų laišką-padėka visiems palaikiusiems juos sunkią netekties valandą. Skelbiame šį laišką.

Prieš keletą dienų – rugsėjo 1-ąją – į Obelių kapines palydėjome Andrių Dručkų – mokytoją, visuomenininką, pokario kovų dalyvį, Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose įkūrėją, dvi pirmąsias kadencijas buvusį Kauno miesto savivaldybės tarybos narį, Rokiškio krašto garbės pilietį… Skaityti toliau

Netekome etnologės Marijos Miliuvienės (4)

Marija Miliuvienė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 29 d. mirė Lietuvos istorijos instituto etnologė humanitarinių mokslų daktarė  Marija Mastonytė-Miliuvienė (1931-2018).

M. Miliuvienė (Mastonytė) g. 1931 m. gruodžio 8 d. Miežionėlių k. Švenčionių r. Etnologė. Etnologo, prof. habil. dr. Vacio Miliaus (1926-2005) žmona.

M. Miliuvienė baigusi Švenčionių gimnaziją, 1949–1954 metais mokėsi Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, kur įgijo istoriko ir istorijos mokytojo specialybę. Dar penktame kurse savo kraštietės dėstytojos Pranės Dundulienės paskatinta domėjosi etnografija. Baigusi universitetą atsisakė rekomendacijos tęsti mokslus aspirantūroje Maskvoje ir išvyko mokytojauti į Švenčionių Skaityti toliau