Eidama 92-sius metus mirė ilgametė Vilniaus pedagoginio instituto (Lietuvos edukologijos universiteto) prorektorė Valerija Aurylienė-Tamoševičiūtė.
Valerija Tamoševičiūtė gimė 1927 m. birželio 14 d. Rokiškio raj. Obelių valsčiaus Kriaunėnų km. valstiečių šeimoje. Mokslus pradėjo 1936 m. Kriaunėnų pradžios mokykloje, 1942-47 m. mokėsi Rokiškio II-joje gimnazijoje. 1947 m. įstojo į Vilniaus universiteto lietuvių kalbos specialybę. Skaityti toliau
Vakar, spalio 6 d., Vilniaus Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 1953 m. – aukščiausiasis LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūnas, brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Šio žymaus laisvės kovotojo valstybinių laidotuvių ceremonijoje dalyvavo šalies Skaityti toliau
Spalio 5 d. visa Lietuva Vilniuje atsisveikina ir pagarbą atiduoda tautos didvyriui, Lietuvos partizanui, Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.
Prie Šv. Jonų bažnyčios nusidriekė ilgiausia žmonių eilė, norinčiųjų pareikšti pagarbą ir atsisveikinti su vienu garsiausių partizanų vadu.
Pagerbti A. Ramanauską-Vanagą einama kaip į Sąjūdžio mitingą, Skaityti toliau
– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes. Vėliau pasitikslina, – Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai dėl jo?
Krūtinėje sušyla. Iš ryto TV reportaže matyta tuštoka universitetinė šv. Jonų bažnyčia kėlė nerimą, ar bus pakankamai susirinkusiųjų. Bet prieš vakarines mišias ji jau pilna, o sparčiai gausėjanti eilė nusidriekia per visą VU Didįjį kiemą. Žmonės po darbų renkasi pagerbti Tautos Didvyrį. Rimtis, susikaupimas, tyla. Veidai, veidai…, vienas kitas pažįstamas. Skaityti toliau
Pagarbiai nusiteikę džiaugiamės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 metų Deklaracijos signataro, sovietinių budelių nukankinto Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimu, būsimu jų iškilmingu palaidojimu. Tačiau nesmagu girdėti, kai per įvairią mūsų žiniasklaidą dažnokai kalbama apie jo ir kitų surastų kovotojų palaikų vadinamą „perlaidojimą“ . Jei perlaidojama, vadinasi jie kažkada jau buvo palaidoti…
Tai netiesa. Skaityti toliau
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų ekspertizė nustatė tris naujus faktus:
1. Jau po paskelbto mirties nuosprendžio Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims-keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu. Skaityti toliau
Spalio 5-6 dienomis, Vilniuje, vyks Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vado, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 m. – aukščiausiojo LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių iškilmės.
2018 m. spalio 5 d., penktadienis Skaityti toliau
Eidama 81-uosius Vilniuje mirė teatro ir kino aktorė Nijolė Gelžinytė (1938–2018).
Nijolė Gelžinytė gimė 1938 m. kovo 17 d. Šiauliuose. 1960-aisiais baigusi Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija), prof. Irenos Vaišytės kursą, dirbo Lietuvos televizijoje ir radijuje, nuo 1965-ųjų – Valstybiniame jaunimo teatre, vaidino kino filmuose, televizijos serialuose.
Vilniaus Universitete įkūrė teatro studiją „Teatriukas“. Aktorė pat sukūrė daug vaidmenų teatro bei televizijos spektakliuose ir vaikams. Skaityti toliau
Rugsėjo 12 d., eidamas 87 metus, mirė žinomas sportininkas, vienas garsiausių Lietuvos lengvosios atletikos trenerių profesorius Povilas Karoblis.
Povilas Karoblis gimė 1932 m. sausio 1 d. Miegonyse, Biržų rajone. 1950 m. baigė Papilio vidurinę mokyklą, 1955 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1973 m. suteiktas docento vardas, 1976 m. Tartu universitete apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją, 1989 m. Maskvos centriniame kūno kultūros institute – socialinių mokslų daktaro disertaciją, habilituotas mokslų daktaras, Skaityti toliau
Rugsėjo 12 d. 13.30 val. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) į paskutinę kelionę bus palydėtas Jonas Algirdas Antanaitis – Lietuvos pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, 1941 metų Birželio 22-28 d. Sukilimo dalyvis, 1944-1954 m. Sibiro specialaus režimo lagerio kalinys, inžinierius, visuomenės veikėjas, sąjūdininkas. Laidotuvės vyks 14.45 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse. J. A. Antanaičio gyvybė užgeso rugsėjo 7 d. jam einant 98-uosius metus. Skaityti toliau
Rugsėjo 9 d. eidama 95-sius metus, po sunkios ligos, mirė įžymi Lietuvos botanikė, augalų fiziologė, habilituota mokslų daktarė, profesorė Stasė Stašauskaitė-Mikalajūnienė (1924-2018).
S. Stašauskaitė gimė 1924 m. rugpjūčio 23 dieną Kutiškiuose, Radviliškio rajone. Čia baigusi pradžios mokyklą, toliau mokėsi Joniškėlio žemės ūkio mokykloje, 1945 m. baigė Radviliškio gimnazijos 7 klases. Gimtinės apylinkėse ji pajuto didelę meilę ir tėviškės gamtai ir gamtos grožiui, bei susidomėjo augalų gyvybingumo paslaptimis, troškimu šias paslaptis tyrinėti. Skaityti toliau
Rugsėjo 9 d. po ilgos sunkios ligos mirė prozininkas, publicistas Algimantas Zurba (1942-2018).
A. Zurba gimė 1942 02 08 Žvaguičiuose, Biržų rajone. 1964 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. 1964–1966 m. mokytojavo Čebatoriuose. 1966 m. dirbo žurnale „Švyturys“, nuo 1967 m. – „Moksleivio“ redakcijoje (1975–1980 m. ir 1989–2001 m. buvo vyriausiasis redaktorius). 1974–1980 m. ir 1995–1998 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos fondo pirmininkas, 1981–1986 m. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau
Rugsėjo 3 d. Alkas.lt redakcija gavo rugpjūčio 28 d. Anapilin iškeliavusio Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose įkūrėjo, buvusio partizanų ryšininko Andrius Dručkaus (1928-2018) artimųjų laišką-padėka visiems palaikiusiems juos sunkią netekties valandą. Skelbiame šį laišką.
Prieš keletą dienų – rugsėjo 1-ąją – į Obelių kapines palydėjome Andrių Dručkų – mokytoją, visuomenininką, pokario kovų dalyvį, Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose įkūrėją, dvi pirmąsias kadencijas buvusį Kauno miesto savivaldybės tarybos narį, Rokiškio krašto garbės pilietį… Skaityti toliau
Rugpjūčio 29 d. mirė Lietuvos istorijos instituto etnologė humanitarinių mokslų daktarė Marija Mastonytė-Miliuvienė (1931-2018).
M. Miliuvienė (Mastonytė) g. 1931 m. gruodžio 8 d. Miežionėlių k. Švenčionių r. Etnologė. Etnologo, prof. habil. dr. Vacio Miliaus (1926-2005) žmona.
M. Miliuvienė baigusi Švenčionių gimnaziją, 1949–1954 metais mokėsi Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, kur įgijo istoriko ir istorijos mokytojo specialybę. Dar penktame kurse savo kraštietės dėstytojos Pranės Dundulienės paskatinta domėjosi etnografija. Baigusi universitetą atsisakė rekomendacijos tęsti mokslus aspirantūroje Maskvoje ir išvyko mokytojauti į Švenčionių Skaityti toliau
Rugpjūčio 28 d., antradienį vakare netekome Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose Rokiškio rajone įkūrėjo, buvusio partizanų ryšininko Andrius Dručkaus (g. 1928 m.).
Sulaukus garbingo 90 metų amžiaus A. Dručkaus gyvybė užgeso jo paties įkurtame muziejuje Obeliuose.
Paskutinės dienos – tarp eksponatų
Buvęs partizanų ryšininkas, Rokiškio krašto garbės pilietis Andrius Dručkus padovanojo valstybei vertingą, beveik pusės milijono litų vertės, Skaityti toliau
Rugpjūčio 26 d. po sunkios ligos mirė kraštotyrininkė, kultūrologė, Jono Basanavičiaus premijos laureatės, ilgametės Kultūros ministerijos darbuotoja Irena Seliukaitė (1954 05 21 – 2018 08 26).
Ilgus metus Lietuvos regionų kultūrininkai Kultūros ministerijoje turėjo tvirtai juos atstovaujančią skyriaus vedėją Ireną Seliukaitę. Paskutiniaisiais metais ji dirbo Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento vadove, bet Regionų kultūra buvo ir, net ligai paguldžius į patalą, liko jos Skaityti toliau
Eidama 83-sius metus mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) (buv. Vilniaus pedagoginio instituto) absolventė poetė Aldona Sabonytė-Kazlauskienė (1935-2018).
A. Sabonytė gimė 1935-12-02 Švobiškių km. Alovės valsč. Alytaus apsk., valstiečių šeimoje. 1955 m. baigusi Alovės vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, Lietuvių k. ir literatūros fakultetą, kuriame tuo metu dirbo iškilios asmenybės, kaip antai, prof. Vincas Auryla (dėstė vaikų literatūrą), docentė Petronėlė Bernadišienė (akcentologiją), vyr. d. J. Cieška (antikinę literatūrą), vyr. d. Dovydas Judelevičius, vyr. d. Elžbieta Mikalauskaitė (fonetiką), doc. Marcelinas Ročka Skaityti toliau
Šviesiam Alfredo Malinauisko (1955.08.07 – 2018.07.27) atminimui
Didelis senas mūsų bičiulis Alfredas (Fredis) Malinauskas, savo auksinėmis rankomis pastatęs ne vieną namą ir galiausiai pirtelę Palaukinėje, kur mūsų mielai laukdavo, romuvių, juodaragių ir visokių kitų. Pavydėtinai apsiskaitęs (beje, ir vienas ištikimiausių „Liaudies kulturos“ skaitytojų nuo pat pradžių). Gilios sielos, aukštų minčių, šiltos širdies žmogus.
Noris sušukti: palauk dar savo Palaukinėje! Kur mes dabar be tavęs? Kam palikai taip paskubom mus vienus? Skaityti toliau
Liepos 27 d., penktadienį eidamas 90-uosius metus mirė garsus architektas, pedagogas, buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministras Algimantas Nasvytis.
A. Nasvytis gimė 1928 balandžio 8 d. Kaune. 1936–1939 m. mokėsi Vilkaviškio pradžios mokykloje. 1939 m. su šeima apsigyveno Vilniuje. 1939–1940 m. lankė Vilniaus Petro Vileišio pradžios mokyklą, 1940–1946 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo I-ojoje berniukų gimnazijoje. 1946–1952 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kur įgijo dailininko-architekto diplomą. 1952–1954 m. Skaityti toliau
Eidamas 91-sius metus, mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) docentas, mokslų daktaras Justinas Žvingilas.
J. Žvingilas gimė 1928 m. kovo 4 d. Kybartų valsčiaus Keturkaimio kaime. 1947 m. baigė Kybartų gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (VVPI) fizikos ir matematikos fakulteto fizikos specialybę. Studijų metu nuo 1948 m.dirbo laborantu, vyr.laborantu Bendrosios fizikos katedroje. 1951 m. baigęs studijas, J. Žvingilas paliekamas dirbti institute, lanko mokslinius seminarus Skaityti toliau
Liepos 18 d. mirė Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė (1930-2018).
Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.
Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su Skaityti toliau
Po ilgos ir sunkios ligos liepos 14 d. mirusi rašytoja, visuomenės veikėja, Kovo 11-tosios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė liepos 18 d. amžinojo poilsio atgulė Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.
Užuojautą dėl V. Jasukaitytės mirties pareiškė respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Velionės draugai ir bendražygiai.
Šv. Jonų bažnyčioje atsisveikinimo žodį tarė V. Jasukaitytės bičiuliai: Voveriškių mokyklos, kurioje mokėsi V. Jasukaitytė, Skaityti toliau
Liepos 14 d. eidamas 90-uosius metus mirė garsus miškininkas, ir politinis bei visuomeninis veikėjas, profesorius Vaidotas Antanaitis.
Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius V. Antanaitis buvo atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras (1990-1992 m.), nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje (1992–1993), Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas (1997–1998), vienas iš Pilietinės santalkos iniciatorių ir vadovų (nuo 1997 m.), ne vieno šimto straipsnių ir keliolikos stambesnių veikalų autorius. Skaityti toliau
Liepos 14 d. rytą Klaipėdos ligoninėje po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė.
Liepos 10 d. V. Jasukaitytei sukako sukako 70 metų. Savo gimtadienį ji ketino atšvęsti draugų būryje Šventojoje, deja dėl pablogėjusios sveikatos ji buvos priversta šią šventę atšaukti.
Vidmantė Jasukaitytė g. 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Skaityti toliau
Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas, kurio metu su artimaisiais ir atsakingų institucijų atstovais apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių.
Pasitarime dalyvavo partizanų vado A. Ramanausko – Vanago artimieji – dukra ir anūkė – ir Vyriausybės, Prezidentūros, Kanceliarijos, Seimo atstovai. Jame preliminariai aptarta A. Ramanausko – Vanago laidojimo procedūra, galima laidojimo data ir vieta. Skaityti toliau
Birželio 2 d., šeštadienį, kunigaikščių Giedraičių palikuonio Mykolo Jono Henriko Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose.
Praėjus 400 metų, kai Videniškiuose kunigaikščių Giedraičių dėka iškilo mūrinė bažnyčia, į joje esančios Giedraičių koplyčios kriptą amžinam poilsiui bus iškilmingai palydėta urna su šios kunigaikščių giminės palikuonio, Molėtų rajono garbės piliečio Mykolo Jono Henriko Giedraičio pelenais.
J. H. Giedraitis mirė Oksforde (JAV) 2017 m., gruodžio 29 d. Urna kriptoje bus uždengta Skaityti toliau
Gegužės 26 d. eidamas 87-uosius metus Teksase, Hiustono ligoninėje mirė JAV astronautas Alanas Bynas. Jis buvo ketvirtasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje.
A. Bynas į kosmosą skrido du kartus, pirmą kartą 1969 metų lapkritį, dalyvaudamas skrydyje į Mėnulį kosminiu laivu „Apollo 12“. Tuokart su astronautu Pitu Konradu (Pete Conrad) Mėnulyje išbuvo 31 valandą ir du kartus buvo išlipęs iš kosminio modulio.
1973 metais, A. Bynas į kosmosą skrido kaip antros misijos į pirmąją amerikiečių Skaityti toliau
Šiandien, gegužės 24 d. į Dausas iškeliavo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos archeologijoje Donatas Butkus (1952-2018 m.). Kretingos muziejaus muziejininkas ir vienas geriausių vakarų baltų, kuršių kapinynų, laidosenos tradicijų, artefaktų subtilybių žinovų Lietuvoje.
Donatas Butkus Kretingos muziejuje ilgą laiką dirbo vyr. muziejininku, o nuo 2007 m. – Archeologijos skyriaus vedėju.
Tai žmogus, „kuris mintinai žinojo visų muziejaus fondų medžiagą, Skaityti toliau
Gegužės 8-osios vakarą į kelionę amžinybės jūromis iškeliavo Aloyzas Každailis. Lietuva neteko asmenybės, savo gyvenimą skyrusios mūsų šalies jūrinės tapatybės įtvirtinimui.
A. Každailis – kūrėjas: istorikas, rašytojas, muziejininkas, žmogus, ne smilkęs, o degęs, savo veržlumu ir darbštumu, idėjų drąsumu įkvėpdavęs greta esančius. Jo gyvenimas buvo dovana Klaipėdai ir Lietuvai.
Klaipėdai A. Každailis su meile rašė: „Klestėk, mano brandos mieste prie jūros! Ačiū tau, kad anuomet, mano žalioje jaunystėje, patikėjai manimi, Skaityti toliau
Balandžio 20 d. eidamas 80-tuosius metus mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas ir vertėjas Mykolas Karčiauskas (1939.03.15 – 2018.04.20).
M. Karčiauskas gimė 1939 m. kovo 15 d. Žvirgždėje, Pasvalio r. 1966 m. baigė VU Teisės fakultetą. 1965–1969 m. buvo KGB Kauno miesto poskyrio kadriniu darbuotoju. 1969–1970 m. buvo laikraščio „Vakarinės naujienos“ korespondentas, o 1971–1974 m. – Kauno meno darbuotojų kultūros namų direktorius. Dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje, laikraščių redakcijose, „Vilties“ spaustuvėje. 1997- 2015 ėjo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktoriaus pareigas. Nuo 1973 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Skaityti toliau
