Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas, kurio metu su artimaisiais ir atsakingų institucijų atstovais apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių.
Pasitarime dalyvavo partizanų vado A. Ramanausko – Vanago artimieji – dukra ir anūkė – ir Vyriausybės, Prezidentūros, Kanceliarijos, Seimo atstovai. Jame preliminariai aptarta A. Ramanausko – Vanago laidojimo procedūra, galima laidojimo data ir vieta. Skaityti toliau
Birželio 2 d., šeštadienį, kunigaikščių Giedraičių palikuonio Mykolo Jono Henriko Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose.
Praėjus 400 metų, kai Videniškiuose kunigaikščių Giedraičių dėka iškilo mūrinė bažnyčia, į joje esančios Giedraičių koplyčios kriptą amžinam poilsiui bus iškilmingai palydėta urna su šios kunigaikščių giminės palikuonio, Molėtų rajono garbės piliečio Mykolo Jono Henriko Giedraičio pelenais.
J. H. Giedraitis mirė Oksforde (JAV) 2017 m., gruodžio 29 d. Urna kriptoje bus uždengta Skaityti toliau
Gegužės 26 d. eidamas 87-uosius metus Teksase, Hiustono ligoninėje mirė JAV astronautas Alanas Bynas. Jis buvo ketvirtasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje.
A. Bynas į kosmosą skrido du kartus, pirmą kartą 1969 metų lapkritį, dalyvaudamas skrydyje į Mėnulį kosminiu laivu „Apollo 12“. Tuokart su astronautu Pitu Konradu (Pete Conrad) Mėnulyje išbuvo 31 valandą ir du kartus buvo išlipęs iš kosminio modulio.
1973 metais, A. Bynas į kosmosą skrido kaip antros misijos į pirmąją amerikiečių Skaityti toliau
Šiandien, gegužės 24 d. į Dausas iškeliavo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos archeologijoje Donatas Butkus (1952-2018 m.). Kretingos muziejaus muziejininkas ir vienas geriausių vakarų baltų, kuršių kapinynų, laidosenos tradicijų, artefaktų subtilybių žinovų Lietuvoje.
Donatas Butkus Kretingos muziejuje ilgą laiką dirbo vyr. muziejininku, o nuo 2007 m. – Archeologijos skyriaus vedėju.
Tai žmogus, „kuris mintinai žinojo visų muziejaus fondų medžiagą, Skaityti toliau
Gegužės 8-osios vakarą į kelionę amžinybės jūromis iškeliavo Aloyzas Každailis. Lietuva neteko asmenybės, savo gyvenimą skyrusios mūsų šalies jūrinės tapatybės įtvirtinimui.
A. Každailis – kūrėjas: istorikas, rašytojas, muziejininkas, žmogus, ne smilkęs, o degęs, savo veržlumu ir darbštumu, idėjų drąsumu įkvėpdavęs greta esančius. Jo gyvenimas buvo dovana Klaipėdai ir Lietuvai.
Klaipėdai A. Každailis su meile rašė: „Klestėk, mano brandos mieste prie jūros! Ačiū tau, kad anuomet, mano žalioje jaunystėje, patikėjai manimi, Skaityti toliau
Balandžio 20 d. eidamas 80-tuosius metus mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas ir vertėjas Mykolas Karčiauskas (1939.03.15 – 2018.04.20).
M. Karčiauskas gimė 1939 m. kovo 15 d. Žvirgždėje, Pasvalio r. 1966 m. baigė VU Teisės fakultetą. 1965–1969 m. buvo KGB Kauno miesto poskyrio kadriniu darbuotoju. 1969–1970 m. buvo laikraščio „Vakarinės naujienos“ korespondentas, o 1971–1974 m. – Kauno meno darbuotojų kultūros namų direktorius. Dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje, laikraščių redakcijose, „Vilties“ spaustuvėje. 1997- 2015 ėjo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktoriaus pareigas. Nuo 1973 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Skaityti toliau
Eidama 90-sius metus, mirė ilgametė Lietuvos edukologijos universiteto LEU (anksčiau Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto – VVPI) Užsienio kalbų fakulteto dėstytoja, Anglų kalbos katedros vedėja, Užsienio kalbų fakulteto dekanė, filologijos mokslų kandidatė, humanitarinių mokslų daktarė, daugelio anglų-lietuvių k. žodynų redaktorė ir bendraautorė, vertėja, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino kavalierė (2011 m.) docentė Elena Stasiulevičiūtė-Piesarskienė (1928-2018).
Elena Stasiulevičiūtė gimė 1928 m. rugsėjo 9 d. Simno raj. Krosnos seniūnijos Vartų Skaityti toliau
Balandžio 10-ą dieną Jonavos pansionate mirė bibliotekininkė, kraštotyrininkė Marta Juškaitė (1936-2018).
Mažlietuvė – Mažosios Lietuvos atstovė Marta Juškaitė gimė 1936 m. spalio 12 d. Rimženčių k., Tauragės aps. 1963 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo bibliotekininkės-bibliografės specialybę. Dirbo Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Nuo 1972 m. aktyviai dalyvavo kraštotyrinėje veikloje. Klaipėdos krašte užrašinėjo tautosakos, etnografijos, kalbos, istorijos duomenis. Dalis surinktos medžiagos paskelbta leidiniuose „Rusnė“ (1992), „Lietuvininkų žodis“ (1995), Skaityti toliau
Balandžio 7 d. mirė muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras Karolis Rimtautas Kašponis.
K. R. Kašponis gimė 1933 m. liepos 24 d. Panevėžyje. Pradžios mokyklą baigė Surdegyje, kur mokytojavo jo tėvai. Mokydamasis Kupiškio vidurinėje mokykloje vadovavo mokytojų ir moksleivių kameriniam orkestrui, smuiku ir saksofonu grojo įvairiuose ansambliuose.
1951-1956 m. Vilniaus valstybiniame universitete studijavo ekonomiką ir lygia greta mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje kompozicijos Povilo Skaityti toliau
2018 m. balandžio 3 d. į amžinojo atilsio vietą – Punsko kapines – Punsko krašto lietuviai palydėjo Lenkijos lietuvių visuomenės veikėją, buvusį Lenkijos lietuvių draugijos – LLD (iki 1990 metų ji vadinosi Lietuvių visuomeninė kultūros draugija – LVKD) pirmininką, Punsko valsčiaus viršaitį, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorių, Seinų apskrities viršininko pavaduotoją, Lenkijos lietuvių draugijos tarybos narį Romą Vitkauską. Skaityti toliau
Kovo 24 d. Suvalkų ligoninėje mirė Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, buvęs Lenkijos lietuvių draugijos (LLD) pirmininkas, Punsko valsčiaus viršaitis, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius, Seinų apskrities viršininko pavaduotojas, LLD tarybos narys Romas Vitkauskas.
Velionis bus pašarvotas Punsko laidojimo namuose balandžio 2 d. Jį bus galima lankyti nuo 11 val. Skaityti toliau
Kovo 24 d., Suvalkų ligoninėje mirė Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, buvęs Lenkijos lietuvių draugijos (LVKD) pirmininkas, Punsko valsčiaus viršaitis, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius, Seinų apskrities viršininko pavaduotojas, Lenkijos lietuvių draugijos tarybos narys Romas Vitkauskas.
Už veiklą buvo apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi bei sidabro medaliu „Už nuopelnus“.
Kovo 18 d. mirė fizikas, aktyvus visuomenininkas, publicistas, tautinės kultūros puoselėtojas, visuomenininkas, publicistas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio ordino „Už Lietuvos laisvę“ kavalierius dr. Julius Šalkauskas (1931-2018).
Vieno garsiausių Lietuvos filosofų, pedagogikos tėvu vadinamo Stasio Šalkauskio ir dailininkės Julijos Paltarokaitės-Šalkauskienės sūnus Julijonas Šalkauskas gimė 1931-05-11. Vaikystėje buvo smalsus ir išdykęs, ir jau būdamas trejų metukų mokėjo skaityti ir rašyti. Tėvo pasakojimai ir iliustruotų mokslo Skaityti toliau
Kovo 16 d. eidamas 88-uosius metus mirė pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, pogrindžio spaustuvės-leidyklos „ab“ įkūrėjas ir draudžiamos literatūros leidėjas Vytautas Andziulis.
V. Andziulis gimė 1930 m. lapkričio 4 d. Šėtoje. 1948 m. įsigijo spaustuvininko specialybę. 1948-1974 m. dirbo spaustuvėse Kaune, Kupiškyje, Troškūnuose, vėliau – technologijos technikume Kaune.
Nuo 1954 m. kaupė šriftą ir spausdinimo mašinos detales. Salių kaime prie Kauno, Skaityti toliau
Kovo 14 d. į paskutinę kelionę bus palydėta bebaimė, 2012-aisiais Lietuvą sudrebinusių Garliavos įvykių dalyvė, Deimantės Kedytės gynėja, muzikos grupės „Akustinis fotelis“ narė, dainininkė Meda Mačytė (1992-2018), tragiškai žuvusi kovo 7 d.
Meda Mačytė gimė 1992 gegužės 2 d. Kaune. Gyveno emigracijoje, įvairiose šalyse. Grįžusi į Lietuvą baigė Kauno Pilėnų vidurinę mokyklą. Muzikos studijoje „Kurkuria“ studijavo Skaityti toliau
Kovo 3 dienos rytą eidamas 83–uosius metus mirė vienas garsiausių Lietuvos operos solistų, Lietuvos nacionalinės ir kultūrinės meno premijos laureatas Virgilijus Noreika (1935-2018).
V. Noreika gimė 1935 rugsėjo 22 d. Šiauliuose. Nuo 1942 m. Šiaulių dramos teatre vaidino nykštuką. 1945 m. su tėvais persikėlė į Vilnių. 1946 m. pradėjo mokytis 1-ojoje berniukų gimnazijoje. 1949–1953 m. mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1953–1958 m. studijavo LSSR konservatorijoje – solinį dainavimą (Kipro Petrausko klasė). Skaityti toliau
Vasario 23 d. Vilniuje mirė žymiausias istorinės lietuvių kalbos sintaksės tyrėjas, baltistas, vienas pagrindinių akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos“ autorių, lietuvių kalbos mokslinių gramatikų rusų, anglų kalba ir „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ vienas autorių ir atsakingasis redaktorius, ilgametis Lietuvių kalbos instituto darbuotojas, buvęs Gramatikos skyriaus vadovas, poetas, profesorius habilituotas daktaras Vytautas Ambrazas.
V. Ambrazas gimė 1930 metais Kaune. Jis 1947-1948 metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1952 metais baigė Vilniaus pedagoginį institutą, o 1980 metais tapo filologijos mokslų daktaru. Skaityti toliau
Vasario 20 d., antradienį, eidamas 94-uosius metus, Vilniuje mirė akademikas, žymus Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, buvęs švietimo ir mokslo ministras profesorius Zigmas Zinkevičius.
Velionis buvo Lietuvių kalbos draugijos, tarptautinių periodinių leidinių „Baltistika“ ir „Lituanistika“ redakcinių kolegijų narys. Lietuvos ir užsienio spaudoje akademikas paskelbė daug straipsnių įvairiais lietuvių kalbos istorijos, dialektologijos, lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijos klausimais, recenzavo daugybę lingvistikos veikalų. Ištyrė ir paskelbė vadinamąjį jotvingių kalbos žodynėlį „Pagonių šnektos iš Narevo“. Už nuopelnus Lietuvai 1995 m. Skaityti toliau
Sausio 22 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys prozininkas, literatūros kritikas Alfonsas Bieliauskas (1923-2018).
A. Bieliauskas gimė 1923 10 05 Naujuosiuose Neveronyse, Kauno rajone. 1937–1941 m. mokėsi Kauno 3-iojoje valstybinėje gimnazijoje (dabar Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija). 1941 m. pasitraukė į Rusijos gilumą, dirbo Sibiro miškų kirtavietėse darbininku. Nuo 1942 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškoje divizijoje, mokėsi partijos-komjaunimo kursuose Jaroslavlyje, dirbo LLKJS CK, bendradarbiavo Maskvos radijo lietuviškose laidose, spaudoje. Skaityti toliau
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bendruomenė paskelbė liūdną žinią, kad gruodžio 29 d. Oksforde mirė Bibliotekos geradarys kunigaikštis Mykolas Giedraitis.
„Jo asmenyje netekome didžio Žmogaus, Mecenato ir nuoširdaus, ištikimo, išmintingo Bičiulio“, – rašoma Vrublevskių bibliotekos pranešime spaudai.
Mykolas Giedraitis (Michał Giedroyć), LDK senos kunigaikščių giminės palikuonis, gimė 1929 m. Lobzove prie Derečino (dabartinėjė Baltarusijoje), Lenkijos Skaityti toliau
Gruodžio 10 d. eidamas 89-tuosius metus Melburne, Australijoje, mirė žurnalistas, Australijos lietuvių radijo ir spaudos darbuotojas, vienas ryškiausių tautos išeivijos atstovų Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis.
G. Žemkalnis-Landsbergis gimė 1929 m. sausio 31 d. Kaune. Mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, baigė Reddorfo lietuvių gimnaziją Vokietijoje.
1944 m. su Voldemaru Adamkavičiumi ir Liūtu Griniumi leido ir redagavo pogrindinį laikraštį „Jaunime, budėk!“ Skaityti toliau
Gruodžio 8 d. eidamas 92-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras menotyrininkas Lionginas Šepetys.
Šepetys gimė 1926 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajone, Kazliškių kaime. 1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius architektas. Menotyros mokslų kandidatas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. Skaityti toliau
Dar kartą apie a.a. signatarus Gintarą Ramoną ir prof. Kazimierą Antanavičių
Seimas vis tik leido man pasakyti kalbą apie pirmąjį ir jauniausiąjį a.a. kolegą signatarą Gintarą Ramoną, kuris savo sprendimu 1997 m. lapkričio 11 dieną pasitraukė iš gyvenimo. Skaityti toliau
Spalio 29 d. mirė muziejininkė, archeologė, Lietuvos archeologijos draugijos narė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė (1968-05-12–2017-10-29).
Spalio 23 d. darbo metu, atliekant archeologinių žvalgymų darbus, A. Šapaitę sunkiai sužalojo važiavęs atbulas sunkvežimis. Nors gydytojai dėjo visas pastangas, išgelbėti A. Šapaitės gyvybės nepavyko – dėl gydymo metu kilusių komplikacijų archeologė sekmadienį mirė.
A. Šapaitė 1986 m. baigė Šiaulių 14-ąją vidurinę mokyklą, 1991 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kur įgijo istorikės, istorijos dėstytojos specialybę, Skaityti toliau
Bet mes niekur iš čia nevažiuosim,
Neišlėksim lyg paukščiai rugsėjy. –
Mumis ir pats Dievas didžiuosis,
Kad kalvarijas vargo tesėjom…
Spalio 25 dieną, eidama 103-čiuosius metus, Kaune mirė Birutė Verkelytė-Fedaravičienė (1915–2017). B. Fedaravičienė yra pripažinta Neginkluoto pasipriešinimo dalyve už veiklą 1939 metais, dirbant Lietuvos generaliniame konsulate Vilniuje ir gelbstint žydus. Skaityti toliau
Spalio 17 d. eidamas 74-sius metus Vilniuje mirė filosofas, Lietuvos filosofinės ir etinės minties bei lietuvių dorovinės tapatybės tyrėjas profesorius habil. dr. Jonas Balčius (1943 01 02 – 2017 10 17).
Baigęs Liškiavos vidurinę mokyklą, 1964-1969 Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Keletą metų dirbo šio universiteto Mokslo tarybos sekretoriumi, „Minties“ leidyklos vyr. moksliniu redaktoriumi.
1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Prano Dovydaičio filosofinės Skaityti toliau
Eidamas 89-uosius metus Los Andžele mirė garsusis Rusijos kalbininkas, semiotikas, antropologas, filologijos mokslų daktaras, akademikas, mąstytojas pažinojęs Maksimą Gorkį, draugavęs su Borisu Pasternaku – Viačeslavas Ivanovas (Вячеслав Иванов) (1929-08-21 – 2017 -10-07).
V. Ivanovas buvo vieno žymiausių pasaulio baltistų Vladimiro Toporovo bendražygis, kurio mokslinių interesų akiratyje visada buvo baltistika ir Lietuva. Slavistikos institutas, kuriame 1961-1989 m. darbavosi V. Ivanovas Lietuvoje išgarsėjo kaip baltistikos židinys Maskvoje būtent V. Toporovo ir V. Ivanovo vardų dėka. Skaityti toliau
Šeštadienį mirė Kazys Almenas – rašytojas, fizikas, visuomenininkas. Velionis buvo žymus branduolinės inžinerijos specialistas, knygų leidėjas, VDU atkuriamojo Senato narys.
K. Almenas gimė 1935 m. balandžio 11 d. Gruzdžiuose (Šiaulių apskrityje), 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į JAV. Nebraskos ir Nortvesterno universitetuose studijavo branduolinę inžineriją. 1957 m. baigė Nebraskos universitetą. 1968 m. Varšuvoje apgynė fizikos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1969 m. – Merilendo universiteto profesorius. Skaityti toliau
Rugsėjo 27 d. Lietuva neteko Vytauto Jaručio garsaus tautodailininko, Lietuvos kalvių kalvio, Alytaus miesto garbės piliečio, patrioto, aktyvus Lietuvos Sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos nario.
V. Jarutis gimė 1936 m. spalio 16 d. Žagarėje, Joniškio r. Bet jo tėvai greit persikėlė į Žemaitiją, ten ir užaugo. Mokėsi pradinėje Užvenčio mokykloje. Jos nebaigė. Tėvas slapstėsi nuo sovietų, bet 1946 m. buvo sugautas ir ištremtas į lagerį. 1955 m. Vytautas tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Pradžioje Vilniuje, vėliau Skaityti toliau
Rugsėjo 15 dieną, eidamas 80-uosius metus, mirė garsių dokumentinių filmų autorius, režisierius, redaktorius Rimtautas Šilinis.
R. Šilinis gimė 1937 m. spalio 6 d. Utenoje. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, dirbo Valstybinio kinematografijos komiteto pranešėju, Lietuvos kino studijos kronikos redaktoriumi, dokumentinių ir mokslinių filmų redaktoriumi. Nuo 1969 m. – dokumentinių filmų režisierius. 2004 – 2006 m. R. Šilinis buvo „Valstybės kino metraščio“ visuomeninės patariamosios tarybos vyriausias patarėjas.
