Žymos archyvas: Kupolės

N. Balčiūnienė. Jubiliejinė Rasos šventė Verkių rūmų parke (nuotraukos) (2)

Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Birželio 21 d., penktadienį, 19 val. jau dvidešimtą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai kupėja, javai rasoja, Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia švęsti pačią švenčiausią lietuvių kalendorinę šventę, trumpiausios nakties, Saulės grąžos šventę.

Birželio 21-oji astronominė vasaros pradžia, saulė įrieda į Vėžio žvaigždyną, tai ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties metas. Skaityti toliau

Žolininkai pataria – jau metas skinti ir džiovinti vaistažoles (0)

Almira Zazirskaitė-Didžiokienė | asmeninė nuotr.

Birželio 21 d. 16 val. Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje (Gilužio g. 1, Kulionyse, Molėtų raj.) vyks renginys „Kupolių žolynai“, skirtas svarbiausiai vasaros šventei – Rasoms (Kupolinėms).

Vasaros saulėgrįžos laiku Molėtų krašto muziejininkai kviečia kartu su etnininke Almira Didžiokiene pasidalinti žiniomis ir pasigaminti įvairių žolynų mišinių, ištraukų, tepaliukų, tinkančių pasigražinimui ir sveikatos stiprinimui, pasivaišinti tik ką prisirinktų liepžiedžių  arbata. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidarytos dvi parodos (0)

V. Jankausko nuotr.

Balandžio 19 d., antradienį, 17.30 val.  Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidarytos dvi parodos: Virgilijaus Jankausko fotografijos paroda „Stačios akys medinių dievukų“ iš ciklo „Tikėjimas“ ir Petro Balsio medžio drožinių parodaParodų atidaryme dalyvaus ir jų autoriai.

Virgilijaus Jankausko fotografijose pamatysime įamžintas baltiškų švenčių akimirkas. V.Jankauskas baltiškas šventes ir apeiginius minėjimus ėmė fotografuoti prieš 10 metų. Jo nuotraukose įamžintos: Kupolių,  Rudens Lygės, Ilges, Mildos dienos, Gabijos šventės, Jorės, Vardynų, Tuoktuvių ir kitų švenčių akimirkos.

Pasak autoriaus, pagrindinė parodos „Stačios akys medinių dievukų“ mintis – dabartis neatsiejama nuo praeities,  protėviai yra labai arti mūsų. Skaityti toliau

Metų kryžius (4)

Geležinė paminklo viršūnė. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijos. Dalios Rastenienės nuotrauka.

Dalia RASTENIENĖ. Senokai puoselėju mintį pasišnekėti apie kalendorinių švenčių laiką, nuo tada, kai vieno garbaus žmogaus buvau pamokyta per daug neapsistoti prie jų. Diplomatiškai, kas šiaip jau man nebūdinga, nutylėjau, bet galvoju: „Kodėl? Vienas iš svarbiausių dalykų, metai iš metų rikiuojantis žmogaus gyvenimą, pats laukiamiausias, suteikiantis laikui tolesnę jėgą, žmogui – sakralią atgaivą“. Aišku, yra ir kitoks laiko išgyvenimas, pavyzdžiui, orientuotas į vienkartinius įvykius, sakykim, – atvažiavo labai žymus smuikininkas, nuėjau į koncertą, po kurio laiko – galbūt į kitą koncertą. Gali skaičiuoti savo gyvenimą ir pagal sesijas, netgi pagal egzaminus… Taigi siūlau pakalbėti apie ciklinę laiko sampratą, kalendorinių švenčių prasmę, o šalia to – ir apie linijinį laiką – nuo gimimo iki mirties, istorinį laiką – nuo epochos prie epochos. Jų ypatumus, pranašumus, o gal vienodą reikšmę. Skaityti toliau

Kviečiama pasirašyti peticiją ginant Rasos (Joninių) šventę (27)

Rasos-svente-daraskeviciaus-nuotr

Gegužės 4 d. buvo išplatinta Seimui adresuota peticija, raginanti pasirašyti „Dėl Rasos (Joninių) išsaugojimo švenčių dienų sąraše“.

Mat Seime vėl imtasi veiksmų, kad iš šventinių dienų sąrašo būtų išbraukti Tarptautinę darbininkų dieną (gegužės 1 d.) ir Rasos (Joninių) šventė (birželio 24 d.).

Peticijoje nepritariama Seime užregistruotam įstatymo projektui „Dėl Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo“ (Nr. XIIP-1833), kuriuo siūloma tradicinę kalendorinę lietuvių šventę Rasas (Jonines) birželio 24 d. išbraukti iš švenčių dienų sąrašo.

Skaityti toliau

R. Balsys. Joninės, Kupolės, Rasos? (17)

Rasos šventė, Verkiai 2006 | V.Daraškevičiaus nuotr.

Masinėse informavimo priemonėse artėjant kokiai nors kalendorinei šventei nestinga dėmesio atskiriems jos elementams: papročiams, tradicijoms, su švente susijusių dievybių ar mitinių būtybių pavadinimų ir funkcijų analizei. Tradiciškai bandoma atskirti ikikrikščioniškąjį ir krikščioniškąjį sluoksnius, etimologizuoti šventės pavadinimą (dažniausiai ieškoma archajiškesnio, besisiejančio su ikikrikščioniškąja tradicija) ir t. t. Ne išimtis ir vasaros saulėgrįžos šventė, kurios pavadinimas ne tik populiariojoje žiniasklaidoje, bet ir recenzuojamuose mokslo žurnaluose bei studijose, monografijose, enciklopedijose labai įvairuoja – Joninės, Kupolės, Rasos šventė. Skaityti toliau