Žymos archyvas: kilmė

Ieškoma būdų, kaip tradicinius amatus bei gaminius apsaugoti nuo išnykimo (2)

Tautinio paveldo mugė | Rengėjų nuotr.

Spalio 21 ir 28 dienomis, Šilainių turgavietėje, vyksta tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugė „100 metų iš kartos į kartą“. Čia mugės lankytojų laukia muzikiniai pasirodymai, tautinio paveldo vaišės, šakočio kepimas ir ragavimas, ruginės duonos minkymas bei daugybė kitų edukacinių užsiėmimų vaikams ir suaugusiems.

X kartos atmintyje vis dar išlikę vaizdiniai, kaip močiutės gamindavo sūrius, ausdavo ar siuvinėdavo drabužius, kepdavo skaniausius šakočius iš namuose Skaityti toliau

Lietuvių kalbai ir vėl skambinama pavojaus varpais (19)

raidėsVerdant aistroms dėl vardų ir pavardžių rašybos W, X ir Q raidėmis Seimo LVŽS frakcijos narys Marius Puidokas parengė dar vieną alternatyvią įstatymo pataisą (XIIIP-102), kuri leistų originalius vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose, kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudaro santuoką su užsieniečiu ir paima jo pavardę arba vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis, suteikia jo pavardę.

Reaguodamos į tai Lietuvos žmogaus teisių organizacijos (LŽTKC) išplatino pareiškimą, kuriame įstatymo leidėjas raginamas nepritarti nei M. Puidoko, nei grupės Seimo narių parengtam įstatymo projektui (XIIIP-102 ir XIIIP-535), Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (15)

vincas-martinkenas_mab-lt

V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.

1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau

E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ jau prekyboje (10)

Aisciai POP_virselis 21x262

Jau prekiaujama naujausia Lietuvos archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Tai trečioji profesoriaus monografija apie aisčius.

Trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ pasirodė 2012 m. pabaigoje, o „Aisčiai. Raida“ skaitytojus pasiekė 2014 m. Visas tris knygas išleido LEU leidykla. Pastaraisiais metais E. Jovaiša labiau susidomėjo aisčių etnine istorija, į ją gilinosi ir į aisčių, kitaip vadinamų vakarų baltų, Skaityti toliau

A. Girininkas: Mitai apie mūsų proistorę (94)

Netiesa, kad baltai pradėjo formuotis III tūkst. prieš Kristų. Mitas, kad indoeuropiečių indėlis buvo toks didelis, jog nustelbė vietinę kultūrą. Naujausi archeologijos, istorinės kalbotyros, archeogenetikos duomenys leidžia manyti, jog baltų formavimosi procesas prasidėjo daug anksčiau, o gyvulininkystė ir žemdirbystė čia buvo žinoma iki įsiliejant indoeuropiečiams. Prabaltas yra autochtonas (vietinės kilmės) – poledynmečio žmogus, ilgais amžiais formuotas vietinių kultūrų – nuo Svidrų-Madleno iki Narvos ir brūkšninės keramikos. Taip tvirtina archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Algirdas Girininkas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Net Anglijos karalienė turi lietuviškų šaknų… (2)

Karaliene_Elizabeth_II_2015

Galbūt kada nors ateis laikas (o gal nebeateis), kai visi žmonės Žemėje bus giminės, maišytomis ir persipynusiomis šaknimis, kalbantys universalia kalba, translyčiai ar belyčiai, absoliutūs globalistai, nesididžiuos savo kilme, nes visi bus lygūs. Vienu žodžiu, pilka masė. Ar kas nors to nori? Žinoma, ne.

Bet kol kas kažkodėl visi, ypač mažos tautos, karštligiškai ieško tų šaknų senovėje, randa būtų ar nebūtų sąsajų su pasaulio garsenybėmis. Būta ir anekdotinių atradimų, kai Džordžo V. Bušo (George W. Bush) pavardę kažkas sulietuvino į neva XIX-ojo amžiaus emigranto Jurgio Krūmėno… Skaityti toliau

„Lietuvos žirgynas“ siūlo rengti iškylas ar orientacinius žygius su lietuviškais žirgais (0)

Zirgai_Lietuvos žirgynas

Valstybinis „Lietuvos žirgynas“,  seniausias ir didžiausias šalyje žirgynas, siūlys naujas paslaugas žirgų ir arklių pirkėjams bei savininkams, ūkininkams, pramogų ieškantiems, žirginiu sportu užsiimantiems žmonėms.

„Norime išsiskirti iš kitų Lietuvoje veikiančių žirgynų ir būti įdomūs visuomenei. Todėl įgyvendindami savo 2015–2017 metų veiklos strategiją daug dėmesio skirsime ne tik pagrindinei mūsų misijai – nykstančių arklių Skaityti toliau

D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva (3)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

„Ši nuostabi šalis neturi ateities, jei žmonės ir toliau išvyks.“ Žinau, jog pranašu savo kieme nebūsi. Todėl skaitytojui siūlau žvilgsnį iš šalies. Pacituota mintis – tai Škotijos – Estijos investicinio fondo „Cicero Capital“ generalinio direktoriaus Džeimso Oteso (Jameso Oateso) mintis, kurią jis pasakė šiemet vasarą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Ir pratęsė: „Lietuvos vyriausybė reaguoja ne visai adekvačiai į emigraciją, kurią jau galima vertinti ne tik per politinį, bet ir kultūrinį kontekstą…“

Šią temą papildo mokslininkas britų ekonomistas seras H.Daviesas: „Jūsų problema – žmogiškasis kapitalas: Skaityti toliau

Niujorke buvo pagerbtas lietuvių kilmės dailininko Nejemijos Arbit Blato žmonos atminimas (0)

Regina Resnik-Blatas, operos solistė | asm. nuotr.

Hunterio koledže Niujorke spalio 16 dieną vyko atminimo ceremonija, skirta šiais metais užgesusiai Lietuvoje gimusio pasaulinio garso dailininko Nejemijos Arbit Blato žmonai, Lietuvos draugei Reginai Resnik.

„Pati būdama menininke, R. Resnik puikiai suprato N. Blato kūrybos svarbą Lietuvai. Mums rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir pristatyti Europai savo kultūrą, R. Resnik ir jos sūnaus Michaelio Daviso dėka Lietuvai perduoti svarbūs dailininko kūriniai, kurie šiuo metu sėkmingai eksponuojami“, – renginyje sakė Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Valdemaras Sarapinas. Skaityti toliau

Gervėčių krašto praeitis ir šiandiena bus aptarti moksliniame seminare (2)

Gervėčiai

Rugsėjo 24 d. 15 val. Seimo Konferencijų salėje vyks mokslinis seminaras „Gervėčių sala praeityje ir šiandien“. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Arūno Baltėno fotografijų paroda „Gervėčių sala“.

Baltarusijai priklausantis Gervėčių kraštas, nuo Vilniaus tenutolęs 60 kilometrų, iki šiol gyvuoja kaip unikali lietuvių sala. Ją šiuo metu sudaro lietuviški Rimdžiūnų, Girių, Petrikų, Pelegrindos, Mockų, Galčiūnų, Gėliūnų, Miciūnų kaimai, apjuosti Ašmenos ir Aluošos upelių. Skaityti toliau

L.V.Medelis. Politkorektiškumo vingiai su spąstais (1)

Linas V. Medelis

Praėjus kiek mažiau nei mėnesiui nuo  sušaudymo Tulūzoje, Prancūzijos spauda atkreipė dėmesį į vadinamojo politkorektiškumo vingius valdžios požiūryje į tragediją. Mūsų spausdintinė ir visokia kitokia žiniasklaida kaip visada verčiasi tiktai tiesioginiais nekritiškais vertimais, tačiau susigaudyti ir pasimokyti vis tiek galima.  Paskutiniai pranešimai skambėjo maždaug taip: „Alžyriečių kilmės prancūzas M. Merah kovo 11 ir 15 dienomis nušovė tris desantininkus – vieną Tulūzoje, kitus du kaimyniniame Montobano mieste, o kovo 19 dieną – tris vaikus ir vieną suaugusįjį prie žydų mokyklos Tulūzoje“.

Alžyrietis, ir vis dėl to – prancūzas, Tulūzoje lankė Ernesto Renano mokyklą. Buvę draugai, pasak „Le Figaro“, vadina jį ramiu ir mandagiu. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Tauta ir kilmė (28)

Marius Kundrotas|respublika lt. nuotr.

Jaunas mokslininkas Vytautas Sinica praėjusią savaitę taip šauniai sukirto kosmopolitų propagandinius teiginius, jog pridurti, iš pažiūros – lyg ir nebūtų ko. Svariai pagrįsta kalbos, kultūros, savimonės reikšmė tautiškumui, o drauge – paties tautiškumo reikšmė valstybės tapatumui ir visuomenės bendrystei.

Užtektų pasveikinti Lietuvos mokslo bendruomenę su puikiomis perspektyvomis ir tuo baigti, jei ne vienas beapeliacinis teiginys. Kilmės akcentą jaunasis mąstytojas laiko ne tiek nacionalistų, kiek nacistų atspirties tašku. Va dėl šio teiginio galima ir verta diskutuoti. Skaityti toliau