Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

L.V.Medelis. Politkorektiškumo vingiai su spąstais

Linas V. Medelis, www.alkas.lt
2012-04-05 22:52:13
1
Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Linas V. Medelis
Linas V. Medelis

Praėjus kiek mažiau nei mėnesiui nuo  sušaudymo Tulūzoje, Prancūzijos spauda atkreipė dėmesį į vadinamojo politkorektiškumo vingius valdžios požiūryje į tragediją. Mūsų spausdintinė ir visokia kitokia žiniasklaida kaip visada verčiasi tiktai tiesioginiais nekritiškais vertimais, tačiau susigaudyti ir pasimokyti vis tiek galima.  Paskutiniai pranešimai skambėjo maždaug taip: „Alžyriečių kilmės prancūzas M. Merah kovo 11 ir 15 dienomis nušovė tris desantininkus – vieną Tulūzoje, kitus du kaimyniniame Montobano mieste, o kovo 19 dieną – tris vaikus ir vieną suaugusįjį prie žydų mokyklos Tulūzoje“.

Alžyrietis, ir vis dėl to – prancūzas, Tulūzoje lankė Ernesto Renano mokyklą. Buvę draugai, pasak „Le Figaro“, vadina jį ramiu ir mandagiu. Apie politiką ar religiją tarp moksleivių niekada nebuvo kalbama, jis niekada nenešiojo barzdos ir niekada neigiamai nekalbėjo apie žydus.

Anksčiau, prieš savaitę, pranešimai Prancūzijos žiniasklaidoje buvo konkretesni: musulmonas „al Qaeda“ vardu nužudė tris desantininkus – iš Šiaurės Afrikos kilusius karius“, o paskui – „nušautas rabinas ir trys ketverių, penkerių ir septynerių metų žydų tautybės vaikai“.

Savaitės bėgyje „Le Figaro,“ atrado kad desantininkai buvo musulmonų kilmės, užsienio reikalų ministras kreipėsi į „Prancūzijos žydų bendruomenę“, prezidentas paminėjo „musulmoniškos išvaizdos“ asmenis, o vienas opozicijos lyderių (matyt, atsižvelgdamas, kad nusikaltėlio motina musulmonė) išvedė takoskyrą tarp „Magribo moterų“ ir „prancūzių“: „Yra magribų kilmės moterų ir man nesuprantama, kodėl kalbama apie „musulmones“… Tame kvartale gyvena ir magribų kilmės moterys ir musulmonės“ (Magribai –  kelios Šiaurės Afrikos arabų musulmonų šalys, kurių istorija daugiau ar mažiau buvo susijusi su Prancūzija – aut.)

Kodėl atsirado tokie formuluočių aptakumai galima suprasti, žinant, kad musulmonų ir žydų Prancūzijoje daugiausia Europoje. Tad aišku, kad formuluotes reikia rinktis atsargiai, bandant neužgauti rinkėjų religinių ar etninių jausmų.

Veiksmas vyksta Prancūzijoje, valstybėje, kurioje politkorektiškumas ir multikultūrizmas, kaip įvairių lygių, sluoksnių bei spalvų tolerancija giliai įleido šaknis. Tačiau ir ten,  kokios formuluotės bebūtų pasirinktos, kritikos visuomet bus pakankamai jei ne iš vienos, tai iš kitos pusės.

Jei bandote parinkti aptakesnius išsireiškimus, atsiras nepatenkintų žurnalistų ir politikų, būsite apkaltintas veidmainyste, nes akivaizdu, kad bandote išvengti nepatogių žodžių: „arabas“, „imigrantas“, „žydas“, „musulmonas“. Nacionalinio demografinių tyrimų instituto direktorius  Fransua Eranas (François Héran) (interviu originalas čia) pateikia pavyzdį, kad  kritikuojamas net toks junginys kaip „žydų bendruomenė“; jis, atseit, atsiduoda „komunistiniu totalitarizmu“, t.y.  komunitarizmu.

Lietuvoje didelės patirties neturime. Asmeniškai su tokio pobūdžio kultūrine žodyno problema susidūriau labai labai seniai lankydamasis Kanadoje. Ten draugų iškart buvau perspėtas nesakyti lietuviškai „negras“ arba, rodant į vitriną neaiškinti, kad tau patinka „šit (as)“ arba „šit (a)“, nes angliškai tai gali nuskambėti kaip įžeidimas.

Tačiau nepatogių žodžių vis daugiau atsiranda ir pas mus. Beveik kartu su nepriklausomybės paskelbimu žodis „čigonas“  buvo pakeistas į „romas“. Niekada nemaniau (nemanau ir dabar), kad pirmas žodis labiau žeidžia, nei antras. Tiesiog iki tol niekada negalvojau, kad dėl to reikia sukti galvą. Istoriniai santykiai lėmė, kad žodžio „žydas“, atrodo, nei reikia, nei kada nors reikėjo pakeisti, nes nėra ir tokios problemos kaip rusų kalboje, kur žodis „ žyd“ (жыд) turi stiprų niekinamąjį atspalvį, palyginti su „jevrej“ (еврей). Žinoma, „žydų bendruomenė“ skamba geriau, o „Lietuvos žydų bendruomenė“ – dar labiau nugludina aštresnius kampus.

Buitiniam terminui „tuteišiai“ (pripažinkime jame šiek tiek juntamą niekinamą atspalvį) apskritai nerastas tinkamas terminas, todėl mūsų vyriausybėms tereikėjo dvidešimt metų nesikišti ir gana didelė dalis pavilnės gyventojų tapo lenkais, nes neturėjo kito pasirinkimo kaip save vadinti. Įdomu pastebėti, kaip Tomaševskio partijos pavadinime tyčia ar netyčia užkoduotas dūris lietuviams ir tuteišių stūmimas į Lenkijos pusę: į lietuvių kalbą Tomaševskio partijos pavadinimas verčiamas – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, lenkų kalba akcentas padėtas kitur –  „Akcja Wyborcza Polaków na Litwie“, t.y.  Lenkų rinkimų akcija Lietuvoje. Girdint šios partijos lyderių retoriką ir įsivaizduojant jų tikslus – tai gudrus, bet nedorovingas ir pasitikėjimo nepridedantis pasirinkimas.

Nepriklausomybės pradžioje visi prisimename koks populiarus buvo kreipinys „Lietuvos žmonės“ arba – dar geriau – „gerbiami Lietuvos žmonės“. Tebevartojami ir dabar, nes ir toliau baiminamasi sąvokos „Lietuvos piliečiai“. O išgirdus viešą kreipinį „lietuviai“ jau norisi persižegnoti, ar kartais už kampo nesivaidena koks nacionalistas. Iš tiesų, logiška būtų manyti, jog daug „nacionalistinio“ pobūdžio problemų tikrai išsispręstų ar net išnyktų, kai santykyje su valstybe – bendra valstybe – atstumas tarp bet kurios tautybės Lietuvos piliečio ir lietuvio sumažėtų iki mikroskopinio dydžio.

Gana įdomu pastebėti, kaip mūsų žiniasklaida kai kuriais atvejais niekindama tautybę elgiasi be skrupulų. Ne viename tekste žodis „lietuvis“ pateikdama neigiamame kontekste. Tokiame kontekste jūs nerasite arba retai rasite pavadinimų „Rusas nužudė savo tautietį“ arba „Be bilieto važiuojantis žydas sukėlė sumaištį Vienos centre“, „Nuo britų policijos anglas slėpėsi mėšlo krūvoje“. Neilgai ieškoję rasite tokių ir panašių pavadinimų, jei tautybę pateiktuose pavyzdžiuose parašysite – „lietuvis“. Paaiškinimas paprastas (atskirai būtų galima kalbėti apie žurnalistų etiką) – menkinti sąvąją tautybę gerokai saugiau, drąsiau nei kokią kitą  ir, be abejo,  “europietiškiau“, politkorektiškiau.

Minėtas prancūzų demografas F.Eranas mano, kad politkorektiškumas yra rasinių, religinių (derėtų pridėti – ir nacionalinių) požymių ignoravimas. Kadangi – o tai mes žinome iš lietuviškos patirties – rasti gerą, aptakią formuluotę nėra paprasta, politikai tribūnose pasimeta. F.Eranas sako: „Jiems neužtenka kalbinių priemonių, todėl kad tos priemonės neegzistuoja“.

Taip kalba išsigandęs prancūzas, beviltiškai sėdintis prancūziško politkorektiškumo duobėje. Jis turėtų prisipažinti, kad samprotauja nesąžiningai. Juk esmė – ne kaip pavadinsi iš tribūnos ar televizoriaus ekrano. Esmė – kaip gyveni, kaip gyvensi ir elgsiesi su tais, kurie yra kitos spalvos ar kalba su akcentu. Esmė – kaip tu apie juos kalbi ir galvoji ne tribūnoje, o namie, virtuvėje. Ne mažiau svarbu, ir ką JIE galvoja apie tave, ir save  – su tavimi.

Svarbu bendrauti, nepažeidžiant žmogaus (o ne tiktai anglo, ruso, arabo, lenko tautybės) savigarbos. Pamenu, stovint tarybinės armijos rikiuotėje, apsisnarglėjęs jaunesnysis seržantas visiems girdint man sako: „Jūs, eilini, esate š-das“. Jis žino, kad jam draudžiama sakyti  „tu“, bet nedraudžiama auklėjimo tikslais sakyti „š“. Ar įsižeisi, priklauso nuo to, kaip vertini save. Juk senovės romėnai ir imperatoriui sakydavo „tu“. Giliai jausti savo vertę nereiškia niekinti kitą tautybę, religiją, pažiūras. Tad sakyti tiesą, vadinti tiesiai, būti atsakingu šeimininku savoje žemėje nežeidžiant kitų tautų, tikėjimų savigarbos yra humaniška sąlyga gyventi kartu. Galima sakyti: kaip virtuvėje, kurioje nekyla klausimas, kas čia šeimininkas.

Valstybės, senos politkorektiškumo auklėtinės, palaipsniui pradeda suprasti, į kokią aklavietę einama. Politkorektiškumas ir multikultūrizmas gera priedanga nepilietiškumui ir pamatinių tautos – valstybės įkūrėjos vertybių naikinimui. Anksčiau ar vėliau, didėjant imigracijai, šitoje srityje ir mes netrukus turėsime problemų. Derėtų kartais apie jas pagalvoti. Ne kaip Tulūzoje, be šautuvo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.V. Medelis. Visi vampyrai bijo šviesos
  2. L.V.Medelis. Miniatiūros nuodinga tema
  3. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  4. L.V.Medelis. Subjektyvios pastabos apie „istorinių stereotipų įveikimą“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pikc says:
    13 metų ago

    Vertos apmąstymo mintys. Ačiū autoriui. Beje, iš tos pačios serijos – neseniai delfiuose pasirodžiusiame straipsnyje apie pagautus čigonų banditus apskritai nebuvo paminėta tautybė – dar viena duoklė politkorektiškumui. Keista, kad nebuvo priekaištų teisėsaugai dėl asmens teisių pažeidimo :). O dėl Tulūzos atvejo pateikimo purvasklaidoje viskas yra dar įdomiau – netrukus patriotai.lt turi pasirodyti iš prancūzų kalbos verstas straipsnis šia tema – labai tinkamas papildymas šitam straipsniui 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus
  • A. Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?
  • Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

Kiti Straipsniai

Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama | lrkm.lrv.lt nuotr.

Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama

2025 07 09
Dovilė Šakalienė

Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

2025 07 08
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Pinigai

Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai

2025 07 07
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Dainius Radzevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

D. Radzevičius paskirtas žurnalistų etikos inspektoriumi

2025 06 10
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaip tinkamai svajoti

Kaip tinkamai svajoti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai