Šeštadienis, 25 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

L.V.Medelis. Politkorektiškumo vingiai su spąstais

Linas V. Medelis, www.alkas.lt
2012-04-05 22:52:13
1
Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Linas V. Medelis
Linas V. Medelis

Praėjus kiek mažiau nei mėnesiui nuo  sušaudymo Tulūzoje, Prancūzijos spauda atkreipė dėmesį į vadinamojo politkorektiškumo vingius valdžios požiūryje į tragediją. Mūsų spausdintinė ir visokia kitokia žiniasklaida kaip visada verčiasi tiktai tiesioginiais nekritiškais vertimais, tačiau susigaudyti ir pasimokyti vis tiek galima.  Paskutiniai pranešimai skambėjo maždaug taip: „Alžyriečių kilmės prancūzas M. Merah kovo 11 ir 15 dienomis nušovė tris desantininkus – vieną Tulūzoje, kitus du kaimyniniame Montobano mieste, o kovo 19 dieną – tris vaikus ir vieną suaugusįjį prie žydų mokyklos Tulūzoje“.

Alžyrietis, ir vis dėl to – prancūzas, Tulūzoje lankė Ernesto Renano mokyklą. Buvę draugai, pasak „Le Figaro“, vadina jį ramiu ir mandagiu. Apie politiką ar religiją tarp moksleivių niekada nebuvo kalbama, jis niekada nenešiojo barzdos ir niekada neigiamai nekalbėjo apie žydus.

Anksčiau, prieš savaitę, pranešimai Prancūzijos žiniasklaidoje buvo konkretesni: musulmonas „al Qaeda“ vardu nužudė tris desantininkus – iš Šiaurės Afrikos kilusius karius“, o paskui – „nušautas rabinas ir trys ketverių, penkerių ir septynerių metų žydų tautybės vaikai“.

Savaitės bėgyje „Le Figaro,“ atrado kad desantininkai buvo musulmonų kilmės, užsienio reikalų ministras kreipėsi į „Prancūzijos žydų bendruomenę“, prezidentas paminėjo „musulmoniškos išvaizdos“ asmenis, o vienas opozicijos lyderių (matyt, atsižvelgdamas, kad nusikaltėlio motina musulmonė) išvedė takoskyrą tarp „Magribo moterų“ ir „prancūzių“: „Yra magribų kilmės moterų ir man nesuprantama, kodėl kalbama apie „musulmones“… Tame kvartale gyvena ir magribų kilmės moterys ir musulmonės“ (Magribai –  kelios Šiaurės Afrikos arabų musulmonų šalys, kurių istorija daugiau ar mažiau buvo susijusi su Prancūzija – aut.)

Kodėl atsirado tokie formuluočių aptakumai galima suprasti, žinant, kad musulmonų ir žydų Prancūzijoje daugiausia Europoje. Tad aišku, kad formuluotes reikia rinktis atsargiai, bandant neužgauti rinkėjų religinių ar etninių jausmų.

Veiksmas vyksta Prancūzijoje, valstybėje, kurioje politkorektiškumas ir multikultūrizmas, kaip įvairių lygių, sluoksnių bei spalvų tolerancija giliai įleido šaknis. Tačiau ir ten,  kokios formuluotės bebūtų pasirinktos, kritikos visuomet bus pakankamai jei ne iš vienos, tai iš kitos pusės.

Jei bandote parinkti aptakesnius išsireiškimus, atsiras nepatenkintų žurnalistų ir politikų, būsite apkaltintas veidmainyste, nes akivaizdu, kad bandote išvengti nepatogių žodžių: „arabas“, „imigrantas“, „žydas“, „musulmonas“. Nacionalinio demografinių tyrimų instituto direktorius  Fransua Eranas (François Héran) (interviu originalas čia) pateikia pavyzdį, kad  kritikuojamas net toks junginys kaip „žydų bendruomenė“; jis, atseit, atsiduoda „komunistiniu totalitarizmu“, t.y.  komunitarizmu.

Lietuvoje didelės patirties neturime. Asmeniškai su tokio pobūdžio kultūrine žodyno problema susidūriau labai labai seniai lankydamasis Kanadoje. Ten draugų iškart buvau perspėtas nesakyti lietuviškai „negras“ arba, rodant į vitriną neaiškinti, kad tau patinka „šit (as)“ arba „šit (a)“, nes angliškai tai gali nuskambėti kaip įžeidimas.

Tačiau nepatogių žodžių vis daugiau atsiranda ir pas mus. Beveik kartu su nepriklausomybės paskelbimu žodis „čigonas“  buvo pakeistas į „romas“. Niekada nemaniau (nemanau ir dabar), kad pirmas žodis labiau žeidžia, nei antras. Tiesiog iki tol niekada negalvojau, kad dėl to reikia sukti galvą. Istoriniai santykiai lėmė, kad žodžio „žydas“, atrodo, nei reikia, nei kada nors reikėjo pakeisti, nes nėra ir tokios problemos kaip rusų kalboje, kur žodis „ žyd“ (жыд) turi stiprų niekinamąjį atspalvį, palyginti su „jevrej“ (еврей). Žinoma, „žydų bendruomenė“ skamba geriau, o „Lietuvos žydų bendruomenė“ – dar labiau nugludina aštresnius kampus.

Buitiniam terminui „tuteišiai“ (pripažinkime jame šiek tiek juntamą niekinamą atspalvį) apskritai nerastas tinkamas terminas, todėl mūsų vyriausybėms tereikėjo dvidešimt metų nesikišti ir gana didelė dalis pavilnės gyventojų tapo lenkais, nes neturėjo kito pasirinkimo kaip save vadinti. Įdomu pastebėti, kaip Tomaševskio partijos pavadinime tyčia ar netyčia užkoduotas dūris lietuviams ir tuteišių stūmimas į Lenkijos pusę: į lietuvių kalbą Tomaševskio partijos pavadinimas verčiamas – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, lenkų kalba akcentas padėtas kitur –  „Akcja Wyborcza Polaków na Litwie“, t.y.  Lenkų rinkimų akcija Lietuvoje. Girdint šios partijos lyderių retoriką ir įsivaizduojant jų tikslus – tai gudrus, bet nedorovingas ir pasitikėjimo nepridedantis pasirinkimas.

Nepriklausomybės pradžioje visi prisimename koks populiarus buvo kreipinys „Lietuvos žmonės“ arba – dar geriau – „gerbiami Lietuvos žmonės“. Tebevartojami ir dabar, nes ir toliau baiminamasi sąvokos „Lietuvos piliečiai“. O išgirdus viešą kreipinį „lietuviai“ jau norisi persižegnoti, ar kartais už kampo nesivaidena koks nacionalistas. Iš tiesų, logiška būtų manyti, jog daug „nacionalistinio“ pobūdžio problemų tikrai išsispręstų ar net išnyktų, kai santykyje su valstybe – bendra valstybe – atstumas tarp bet kurios tautybės Lietuvos piliečio ir lietuvio sumažėtų iki mikroskopinio dydžio.

Gana įdomu pastebėti, kaip mūsų žiniasklaida kai kuriais atvejais niekindama tautybę elgiasi be skrupulų. Ne viename tekste žodis „lietuvis“ pateikdama neigiamame kontekste. Tokiame kontekste jūs nerasite arba retai rasite pavadinimų „Rusas nužudė savo tautietį“ arba „Be bilieto važiuojantis žydas sukėlė sumaištį Vienos centre“, „Nuo britų policijos anglas slėpėsi mėšlo krūvoje“. Neilgai ieškoję rasite tokių ir panašių pavadinimų, jei tautybę pateiktuose pavyzdžiuose parašysite – „lietuvis“. Paaiškinimas paprastas (atskirai būtų galima kalbėti apie žurnalistų etiką) – menkinti sąvąją tautybę gerokai saugiau, drąsiau nei kokią kitą  ir, be abejo,  “europietiškiau“, politkorektiškiau.

Minėtas prancūzų demografas F.Eranas mano, kad politkorektiškumas yra rasinių, religinių (derėtų pridėti – ir nacionalinių) požymių ignoravimas. Kadangi – o tai mes žinome iš lietuviškos patirties – rasti gerą, aptakią formuluotę nėra paprasta, politikai tribūnose pasimeta. F.Eranas sako: „Jiems neužtenka kalbinių priemonių, todėl kad tos priemonės neegzistuoja“.

Taip kalba išsigandęs prancūzas, beviltiškai sėdintis prancūziško politkorektiškumo duobėje. Jis turėtų prisipažinti, kad samprotauja nesąžiningai. Juk esmė – ne kaip pavadinsi iš tribūnos ar televizoriaus ekrano. Esmė – kaip gyveni, kaip gyvensi ir elgsiesi su tais, kurie yra kitos spalvos ar kalba su akcentu. Esmė – kaip tu apie juos kalbi ir galvoji ne tribūnoje, o namie, virtuvėje. Ne mažiau svarbu, ir ką JIE galvoja apie tave, ir save  – su tavimi.

Svarbu bendrauti, nepažeidžiant žmogaus (o ne tiktai anglo, ruso, arabo, lenko tautybės) savigarbos. Pamenu, stovint tarybinės armijos rikiuotėje, apsisnarglėjęs jaunesnysis seržantas visiems girdint man sako: „Jūs, eilini, esate š-das“. Jis žino, kad jam draudžiama sakyti  „tu“, bet nedraudžiama auklėjimo tikslais sakyti „š“. Ar įsižeisi, priklauso nuo to, kaip vertini save. Juk senovės romėnai ir imperatoriui sakydavo „tu“. Giliai jausti savo vertę nereiškia niekinti kitą tautybę, religiją, pažiūras. Tad sakyti tiesą, vadinti tiesiai, būti atsakingu šeimininku savoje žemėje nežeidžiant kitų tautų, tikėjimų savigarbos yra humaniška sąlyga gyventi kartu. Galima sakyti: kaip virtuvėje, kurioje nekyla klausimas, kas čia šeimininkas.

Valstybės, senos politkorektiškumo auklėtinės, palaipsniui pradeda suprasti, į kokią aklavietę einama. Politkorektiškumas ir multikultūrizmas gera priedanga nepilietiškumui ir pamatinių tautos – valstybės įkūrėjos vertybių naikinimui. Anksčiau ar vėliau, didėjant imigracijai, šitoje srityje ir mes netrukus turėsime problemų. Derėtų kartais apie jas pagalvoti. Ne kaip Tulūzoje, be šautuvo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.V. Medelis. Visi vampyrai bijo šviesos
  2. L.V.Medelis. Miniatiūros nuodinga tema
  3. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  4. L.V.Medelis. Subjektyvios pastabos apie „istorinių stereotipų įveikimą“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pikc says:
    11 metų ago

    Vertos apmąstymo mintys. Ačiū autoriui. Beje, iš tos pačios serijos – neseniai delfiuose pasirodžiusiame straipsnyje apie pagautus čigonų banditus apskritai nebuvo paminėta tautybė – dar viena duoklė politkorektiškumui. Keista, kad nebuvo priekaištų teisėsaugai dėl asmens teisių pažeidimo :). O dėl Tulūzos atvejo pateikimo purvasklaidoje viskas yra dar įdomiau – netrukus patriotai.lt turi pasirodyti iš prancūzų kalbos verstas straipsnis šia tema – labai tinkamas papildymas šitam straipsniui 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Indrė Makaraitytė pristato A. Ketlerienės knygą | Alkas.lt koliažas

D. Kuolys. Imuosi ginti dėstytojos I. Makaraitytės akademinę laisvę

2023 03 22
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kai Lietuva kiekvieno širdyje – kitokia

2023 02 20
Telefonas | pixabay.com, Helloolly nuotr.

Bus pakeisti telefonų numeriai, prasidedantys 8

2023 02 17
Pixabay.com nuotr.

Lietuva – patraukli užsienio studentams

2023 02 16
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Knygnešys Jurgis Bielinis | wikipedija.org nuotr.

A. Karalius. „Maža tauta“ – dideli žmonės…

2023 02 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar taip? apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • ... :( apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Be įtampos įmanoma, apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

D. Kuolys. Imuosi ginti dėstytojos I. Makaraitytės akademinę laisvę

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 22
6
Indrė Makaraitytė pristato A. Ketlerienės knygą | Alkas.lt koliažas

Respublikos prezidentas Ignas Vėgėlė kovo 11-ąją Gedimino ordino Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai apdovanoja LRT generalinę direktorę Rūtą Grinevičiūtę-Janutienę ir...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kultūros ministre Rima Abdul Malak ir drauge aptarė kitąmet Prancūzijoje vyksiantį Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar taip? apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • ... :( apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Be įtampos įmanoma, apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Bartas apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
Kitas straipsnis
Kaip tinkamai svajoti

Kaip tinkamai svajoti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai