Žymos archyvas: kazokai

Pilypas Orlykas ir Pirmoji Ukrainos Konstitucija (0)

Pylypas Orlykas | en.wikipedia.org nuotr.

Pilypas Orlykas – vienas iškiliausių kazokų laikmečio Ukrainos valstybinių-politinių veikėjų, Ukrainos etmonas emigracijoje, Ivano Mazepos bendražygis ir jo reikalo tęsėjas.

Pilypas Orlykas gimė 1672 m. spalio 11 d. čekų-lietuvių bajorų šeimoje, gyvenusioje Vilniaus krašto Ašmenos apygardos Kasutos kaime (šiuolaikinės Baltarusijos teritorija). Jo tėvas Stepanas, lenkų kariuomenės karininkas, katalikas, ilgai tarnavo lenkų-lietuvių kariuomenėje.

Mažojo Pilypo motina – Irina Malachovska buvo kilusi iš kilmingos stačiatikių Lietuvos-Baltarusijos didikų, „Hrymala“ herbo turėtojų giminės.
Pilypas mokėsi pirmiausia Kasutos kaimo (Baltarusija) mokykloje prie Šv. Bazilijonų vienuolyno, o vėliau tęsė mokslus Vilniaus jėzuitų akademijoje. Skaityti toliau

L. Nastopka. Šis tas apie Ukrainą (0)

Taras Ševčenko.Visų šventųjų bažnyčia Kijeve. Pečersk lavra.

Liudomiras Nastopka (1903–1985), būdamas vyresnių klasių gimnazistas, smalsiai stebėjo audringus XX a. pradžios įvykius – I-ąjį pasaulinį karą, dvi revoliucijas – Kijeve, kur tuo metu gyveno drauge su gausia savo tėvų šeima. 1919–1920 m. visi šeimos nariai grįžo į Lietuvą. Čia L. Nastopka baigė Panevėžio gimnaziją, vėliau studijavo Vienos universitete Filosofijos fakultete. Buvo pedagogas, daug metų dėstė matematiką ir fiziką įvairiose Lietuvos mokyklose, tačiau daugiausiai savo gyvenimo metų praleido Biržuose, kur buvo žinomas ir gerbiamas žmogus. Ten ir palaidotas evangelikų-reformatų kapinaitėse Rinkuškių kaime ant Širvenos ežero kranto. Skaityti toliau

Ukrainiečių tautos žadintojas (0)

Ukrainietis Tarasas Ševčenka (1814-1861)

Kovą sukanka 200 metų nuo Ukrainos laisvės šauklio Taraso Ševčenkos (1814-1861) gimimo. Ši sukaktis minima visame pasaulyje. 2014-uosius UNESCO paskelbė ne tik lietuvių Kristijono Donelaičio, bet ir ukrainiečio T.Ševčenkos metais. Lemtingas sutapimas: kažkodėl būtent 2014-ieji Ukrainai tapo žūtbūtinės kovos už nepriklausomybę ir tautos susitelkimo metais.

Aktualus ir šiandien

Žmonijos istorija pakiša mintį, kurią patvirtina ir tautų psichologijos tyrinėtojai: tokie sutapimai nereti ir net dėsningi. Tautos dvasia – tarsi Skaityti toliau

Недільна сага. Литвине! Хоч тобі й важко, але трішки підсоби мені (10)

Propatria.lt nuotr.r

Sekmadienio sakmė. Lietuvi! Nors tau ir sunku, bet nors šiek tiek man padėk

Seniai tai buvo. Daugiau kaip šimtą metų vargo šis kraštas nuo totorių-mongolų jungo. Ėmė totorius duoklę duona, medumi, kailiais, o ypač skaudi buvo duoklė krauju – imdavo vaikus, mergaites ir berniukus.

Atsipyko kazokui mokėti kasmet tokią gėdingą duoklę ir jau nuo žiemos jis ėmė ruošti skydą, kardą, lanką ir strėles. Nupirkęs iš pirklio ginklininko dar ir kalaviją su ietimi… mankštino žirgą. O kai atėjo pavasaris, tai kai tik pasirodo čia totorių chanas, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas (9)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kas nebuvo Kryme, tas nežino, kaip spindi tikras gamtos perlas. Čia nerasi viešos prabangos, didelio komforto, maginančių all included paslaugų, bet kurortų bobutės tokios paslaugios, kad už keletą dolerių (nuo seno „žaliasis“ nukonkuruoja rublį ar grivną) suteiks ne tik pastogę, bet ir savo darže išaugintą pomidorą ar kibirą trešnių. Taip buvo bent jau sovietiniais laikais, kai visa nuo vėsių orų sustirusi Sovietų Sąjunga plūdo į šį Ukrainos pusiasalį. Ukrainos? Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Ukrainos kazusas (22)

…mūsų požiūris į kaimynystėje gyvenančias tautas: kupinas paniekos, puikybės ir tamsumo. Nepriklausoma Ukraina mūsų ateičiai yra svarbesnė negu įstojimas į NATO. Nes be Ukrainos Rusija niekada nebus imperialistinė valstybė. Tuo tarpu Lenkijos visuomenė skleidžia pasauliui, kur tik gali, antiukrainietiškas fobija.

Ježis Gedroicas (Jerzy Giedroyc).

Prieš pat Liublino Unijos sudarymą ir po jos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija, šiandien priklausanti Ukrainai, atsidūrė tuometės Lenkijos Karalystės oligarchų, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai? (13)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Nuo neatmenamų laikų, kiek mus pasiekusios žinios apie lenkų ir lietuvių kaimynystę bei įvairias sąjungas, dvi greta gyvenančios tautos turėjo ne tik lemiamų bendrumų, bet ir aršiai kovojo dėl savų prioritetų – tiek valdymo, tiek tautinių, tiek geopolitinių.

Ar karalių bei kunigaikščių valdžios įgaliojimų pasidalijimas, ar pergalingi žygiai į Rytus (pavyzdžiui, Maskvos Kremliaus užėmimas 1612 m.), ar skirtingi interesai Abiejų Tautų Respublikos laikais, Napoleono invazijos metais, Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, o juo labiau XX a. lenkų agresijos fone, – visą laiką tautinė trintis lėmė augantį nepasitikėjimą, įtarumą vieni kitais, kuris davė savo karčių vaisių iš šiandienos dviejų valstybių santykiuose. Skaityti toliau