Religinė agresija ir smurtas kitatikių atžvilgiu Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje pirmiausiai siejami su islamo religija. Nors Lietuvoje kelis šimtus metų gyvuoja tradicinė musulmonų totorių bendruomenė, labai tolima nuo Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europoje, o iš dalies – ir Rusijos imperijos administruojamose musulmoniškose teritorijose bundančio islamiškojo ekstremizmo.
Lietuvoje veikia vos keletas religinių bendrijų, kurios kelia rimtų abejonių. Ošo centrą Skaityti toliau
Ekonomistė Aušra Maldeikienė paskelbė kandidatuosianti Prezidento rinkimuose. „Po tamsos ateina aušra“ skelbia jos ambicingas rinkiminis šūkis. Kandidatė paskelbė 95 programines tezes, kurios susilaukė plataus aptarimo. Tarp jų buvo ir, kaip įprasta autorei, akcentuojama katalikybė. Politikų gyrimasis esant katalikais (ko verti vien liberalas R. Šimašius ir socialdemokratas A. Butkevičius) yra plačiai paplitęs ir įprastas reiškinys, nors, drįsčiau ginčytis, A. Maldeikienė savo religiją pabrėžia itin dažnai.
Ne mažiau dažnas reiškinys yra ir katalikybę deklaruojančių politikų mąstymas ir Skaityti toliau
Krikšto laikas
Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.
Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.
Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau
Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.
Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA, o trečiąją ČIA.
Tolerancijos diegimas yra ne vien tolerancijos ir multikultūralizmo grožybių propaganda, bet taip pat, o gal net visų pirma, kova prieš aukštų pozityviosios tolerancijos ir multikultūralizmo standartų neatitinkančios „neapsišvietusios“ visuomenės „netolerantiškas“ nuostatas, „prietarus“, „fobijas“. Todėl dėsninga, kad D. Puslys ir portalas bernardinai.lt kovoja prieš visus įprastus liberalmarksistinės ideologijos taikinius – prieš musulmonų demonizavimą, prieš fanatizmą, prieš moralinį radikalizmą, prieš Skaityti toliau
Straipsnyje „Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė“ (ČIA, ČIA ir ČIA) aptarėme simuliakrinės krikščionybės Lietuvoje reiškinį, nurodėme jos steigėjus ir propaguotojus. Tarp simuliakrinės krikščionybės šalininkų straipsnyje buvo įvardinti buvęs portalo bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas ir dabartinis šio portalo redaktorius Donatas Puslys. Į straipsnį bernardinai.lt redakcija operatyviai sureagavo dviem tekstais. Donatas Puslys tekste „Simuliakrinė „simuliakrinės krikščionybės“ kritika“ siekia paneigti portalo bernardinai.lt ir kitų sambūrių sąsajas su simuliakrine katalikybe bei patį simuliakrinės katalikybės egzistavimą. Portalo redaktoriaus pavaduotojas Matas Skaityti toliau
Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite ČIA ir ČIA. Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA.
Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė Skaityti toliau
Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite ČIA ir ČIA.
Įvadas
Portalas delfi.lt paskelbė Vilniaus universiteto docento dr. Vytauto Ališausko interviu „Vyksta kažkas didingo ir galbūt šiek tiek baisaus“, Skaityti toliau
V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.
1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau kalbamės temomis, kurias padiktavo istorijos egzaminų programa, ir kurios turėtų būti aktualios ir abiturientams, ir visiems besidomintiems istorija.
Kokią įtaką pačiai Europai padarė jos organizuojami kryžiaus žygiai? Vakarų krikščionys pasikeitė. Kiek ir ko jie perėmė iš musulmonų ir ar tikrai iš musulmonų? Ar stiprėjo kryžiaus žygius skelbusios bažnyčios įtaka? O gal jos autoritetas smuko? Skaityti toliau
Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.
– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia? Skaityti toliau
2016 m. vasario 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks Aleksandro Adamkovičiaus knygos „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai” sutiktuvės. Kalbės knygos autorius, Gudų kultūros draugijos vadovas Aleksandras Adamkovičius, VŠĮ Brolių Luckevičių muziejaus vadovė Liudvika Kardis, knygos redaktorė, Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centro direktorė dr. Lilija Plygavka, Šv. Trejybės bažnyčios Vilniuje klebonas tėvas Pavel Jachimec, Lietuvių kalbos instituto darbuotojas hab. dr. Kazimieras Garšva. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė. Skaityti toliau
Vasario 12 d. popiežius Pranciškus ir Maskvos patriarchas Kirilas susitiko Kubos sostinėje Havanoje ir paskelbė „istorine“ pavadintą bendrą deklaraciją, kurioje reiškiamas bendro veikimo siekis bei dėstomas požiūris į nūdienos aktualijas. Iš tiesų šioje deklaracijoje kai kuriais klausimais formuluojama tiesiog šokiruojanti pozicija. Prieita net iki to, kad popiežiui pavaldi Graikų katalikų bažnyčia faktiškai pripažinta klaida. Ne atsitiktinai Ukrainoje, kurią liečia ne vienas šios deklaracijos punktas, ji sukėlė skandalą. Skaityti toliau
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 51– 70.
1.
Carinė Rusija, kurios valdžioje Lietuva išbuvo 120 metų, stengėsi šalį visapusiškai integruoti į savo sudėtį, o lietuvių tautą asimiliuoti ir todėl įvairias būdais varžė lietuvių kultūrą, slopino ir persekiojo nacionalinį judėjimą. Lietuvių nacionalinė kultūra Didžiojoje Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos kilo ir augo tautai kenčiant dvigubą nacionalinę priespaudą, sutapusią su dvipuse tautine kultūrine asimiliacija – lenkinimu ir rusinimu. Skaityti toliau
Romos popiežius Benediktas XVI netikėtai paskelbė atsistatydinąs. Katalikų bažnyčios istorijoje tai laikoma neeiliniu įvykiu, nes joks popiežius nėra savo laisva valia pasitraukęs iš pareigų jau 700 metų.
Vasario 11 d. per vadinamą kardinolų konsistoriją (taip vadinama popiežiaus pirmininkaujama kardinolų taryba), 85-erių metų Benediktas XVI perskaitė lotynų kalba parašytą kreipimąsi, kuriuo paskelbė, kad kad vasario 28 dieną 20 valandą atsistatydinsiąs, nes dėl senyvo amžiaus nebegalįs deramai atlikti savo pareigų sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Skaityti toliau
3. E.Berko konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija
Anot dr. Dariaus Vilimo, konservatizmas – tai krikščioniškoji demokratija, perlaužta per ūkanotojo Albiono prizmę. Šioje tezėje esama tiesos, tačiau taip suformuluota ji – pernelyg kategoriška ir stipriai kertasi su tikrove tiek istoriškai, tiek ideologiškai.
Konservatizmas gimė kaip atsakas į liberalizmo iššūkius, krikščioniškoji demokratija – į socializmo iššūkius. Abi šios atsakomosios ideologijos daug ką perėmė iš tų ideologijų, Skaityti toliau
Prie diskusijų stalo ELTA konferencijų salėje spalio 3 dieną buvo gvildenama tema apie šiuolaikinio meno estetinę, meninę, dorovinę vertę.
Tokią diskusiją paaštrino Romeo Kastelučio (Romeo Castelluci) spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“, kurį numatoma rodyti Nacionaliniame dramos teatre.
Diskusijoje dalyvavo dirigentas prof. Saulius Sondeckis, filosofas Skaityti toliau
Gegužį išrinktas naujasis Prancūzijos prezidentas Francu Olandas (Francois Hollande), pasisakantis už homoseksualių asmenų santuoką, jau spėjo savo pavarde papuošti Prancūzijos radikaliųjų katalikų instituto „Civitas“ sudarinėjamą krikščionofobų sąrašą. Šiame sąraše, greta prezidento – ir užsieniečiai teatro menininkai: italas Romeo Kasteluči (Romeo Castellucci) bei argentinietis Rodrigo Garsia (Rodrigo Garcia), kurie praeitų metų pabaigoje Paryžiuje pristatė kontroversiškus kūrinius, įkaitinusius prancūzų sostinę iki katalikų protestų. Šių metų rudenį abu menininkai viešės „Sirenų“ teatro festivalyje, o „Sirenų” klube lietuviai turės galimybę „gyvai“ pakalbinti kūrėjus rūpimomis temomis.
„Civitas“ instituto nuomone, Kastelučio ir Garsijos spektakliai „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ Skaityti toliau
Mintys perskaičius: Valdo Rutkūno straipsnį „Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui“
Sveiki,
malonu pastebėti, kad vyksta tam tikras etninės kultūros „gaivinimo“ vajus, bet atskirų dalykų įvedimas visada yra diskutuotinas ir dažnai jam nepritariama, nes įvairios (visos?) visuomeninės, profesinės asociacijos, judėjimai, tikėjimai atviru tekstu siūlo vis naujų dalykų įvedimą. Skaityti toliau
