Žymos archyvas: kalbos

Vilniaus universitetas kviečia nemokamai mokytis užsienio kalbų (7)

pixabay.org nuotr.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) rugsėjo pabaigoje prasidės aštuoni neformaliojo švietimo – mokymosi visą gyvenimą kalbų kursai. Visi VU bendruomenės nariai ir kiti besidomintys kviečiami užsirašyti į juos ir mesti sau iššūkį.

Universitete nemokamai galima mokytis estų, gruzinų, kroatų, latvių, rumunų, slovėnų, turkų ir vengrų kalbų, dėstomų gimtakalbių dėstytojų ir lietuvių specialistų. Skaityti toliau

Kauną užplūdusių užsieniečių bendras siekis – tautų ir kalbų draugystė (0)

Kauną užplūdusių užsieniečių bendras siekis – tautų ir kalbų draugystė | VDU nuotr.

Kol daugelis vasarą naudojasi galimybe pailsėti nuo studijų ar darbo, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) tai laikas, kai į Kauną kiekvienais metais atvyksta studentai iš įvairių pasaulio šalių. Čia juos pakvietė VDU projektas Baltijos vasaros universitetas“ (angl. Baltic Summer University), kuris šiemet tęsėsi daugiau nei mėnesį ir subūrė virš 100 studentų ne tik Europos, bet ir tolimesnių kraštų: JAV, Australijos, Honkongo, Vietnamo, Kinijos, Japonijos ir Indonezijos. Skaityti toliau

Kalbininkų konferencija suburs pokalbiui apie kalbų mokymą XXI amžiuje (4)

lingvistu konferencija

Birželio 7 d.,  Vyriausybės Didžiojoje salėje vyks tarptautinė  konferencija „Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: lingvistiniai, edukologiniai ir kultūriniai aspektai“.

Dvi dienas vyksianti konferencija suburs kalbų politikos formuotojus, kalbų dėstymo specialistus ir tyrėjus diskusijai apie kalbų mokymo XXI amžiuje misiją ir mokymo kokybės bei efektyvumo reikšmę, analizuos kalbų mokymo(si), kaip priemonės, galinčios pagerinti demokratinio pilietiškumo, socialinio teisingumo, tarpkultūrinio dialogo raidą daugiakultūrėje aplinkoje, Skaityti toliau

Lietuvos šviesuomenė reikalauja lituanistikos išsaugojimo Vilniaus universitete (1)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Reaguodami į pertvarkas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, žymūs šalies kalbininkai ir lituanistai, įvairių sričių akademikai, visuomenininkai ir rašytojai kreipėsi į universiteto vadovybę. Keturis šimtus mokslo ir meno veikėjų parašų surinkusiu kreipimusi reiškiamas susirūpinimas dėl suprastėjusios lituanistikos ir baltistikos padėties, kai fakultete neliko lituanistikos magistrantūros studijų, buvo sutraukti bakalauro studijų kursai, o katedras pakeitus institutais, nė vieno jų pavadinime neliko net nuorodos į lietuvių kalbą. Reikalaujama VU Filologijos fakultete Skaityti toliau

Seime – tarptautinė konferencija Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti (tiesioginė transliacija) (1)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 10 d., penktadienį, 9 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) rengiama tarptautinė konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“, skirta Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti.

Renginyje dalyvaus ir valstybinės kalbos politikos patirtimi pasidalys Latvijos Respublikos Saeimos narė prof. Janina Kursytė-Pakulė (Janīna Kursīte-Pakule), Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Žanas-Mari Sani (Jean-Marie Sani) ir Lenkijos kalbos tarybos prezidiumo narys prof. Tadeušas Zgulka (Tadeusz Zgolka). Skaityti toliau

3 veiksmingos paslaptys, kaip mokytis užsienio kalbų negaištant tam ilgų mėnesių (0)

„Kolibrio metodo“ autorius – kognityvinės ergonomikos ir greito mokymo ekspertas Algirdas Karalius | youtube.com stop kadras

Mokėti bent kelias užsienio kalbas šių dienų pasaulyje – dažnai būtinybė. Kalbų žinios padeda ne tik kopiant karjeros laiptais, bet ir atveria platesnes savišvietos ir asmeninio tobulėjimo galimybes. Mokslininkai vis geriau pažindami žmogaus smegenis ir atminties galimybes, sukūrė moderniam ir užimtam žmogui tinkamiausius greitojo mokymosi metodus – kalbos pamokoms skirtą laiką galima skaičiuoti dienomis.

Bene lengviausiai naują kalbą įsisavina vaikai. Tarpkultūrinėje aplinkoje atsidūrę ikimokyklinukai be vargo prabyla dviem ar net trim kalbom vienu metu. Viena iš Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą (9)

5-baltai-VIIIa-K100

Baltų vienybės dienos, kai lietuviai ir latviai kartu mini istorinį Saulės mūšį, išvakarėse Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičius pranešė, kad steigiamas Baltų apdovanojimas.

Ministras Linas Linkevičius pasveikino bendras pastangas suartinti baltus stiprinant jų abipusius kultūrinius ryšius. „Norime pagerbti Lietuvos ir Latvijos žmones už jų kūrybinę veiklą, padedančią mūsų visuomenėms geriau susipažinti su giminingos kaimyninės šalies menu, literatūra, mokslu ir kultūra“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. Skaityti toliau

Vertėjų į retas kalbas poreikis auga (1)

Pixabay.com nuotr.

Šiandieninis pasaulis – kelionių, kultūrinių mainų ir pasirinkimų laisvės pasaulis. Atviros sienos suteikia galimybę judėti, išbandyti skirtingas patirtis, pažinti naujas kultūras, bendrauti ir bendradarbiauti. Vis daugiau europiečių drąsiai ir smalsiai tyrinėja ne tik senąjį žemyną, bet ir tolimas šalis. Į Aziją, Afriką ar Pietų Ameriką dažnai nuveda ne tik atostogų planai ar nuotykių troškimas, bet ir profesiniai interesai – verslo perspektyvos, kūrybiniai sumanymai, meno projektai ar mokslinis smalsumas. Plečiant veiklos geografiją itin aktualus tampa ne tik individualus kalbų mokėjimas ir tobulinimas, bet ir kokybiškos vertimo paslaugos. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Gediminas Degėsys – kalbų galime išmokti tiek, kiek norime (video) (0)

Gediminas Degėsys, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Poliglotas Gediminas Degėsys neskaičiuoja, kiek moka kalbų. Pasak jo, net neįmanoma to padaryti, nes ne visai aišku, kada jau kalbą moki laisvai, kada dar ne. Gali ja galvoti, ja kalbėti, ją suprasti. Ir tai visada yra gerai. Kalbos, kaip ir mokslo, ant pečių nešioti nereikia.

 
Vilniaus knygų mugėje Gediminą Degėsį kalbina Audrys Antanaitis. Filmuoja Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Profesorius O. Poliakovas: Lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše (5)

Olegas Poliakovas | VU nuotr.

Kiekvienam kalbančiajam lietuvių kalba tikriausiai tekę girdėti, kad ši kalba yra viena seniausių pasaulyje. Su tuo sutinka ir žymus šalies baltistas prof. habil. dr. Olegas Poliakovas ir paaiškina, kodėl užsieniečiams taip sunku išmokti lietuvių kalbą.

Mokslininko teigimu, indoeuropiečių (ide.) kalbos, kurioms priskiriama ir lietuvių kalba, plačiai paplitusios visuose žemynuose. Jos kilusios iš bendros ide. prokalbės, kuri į atskiras kalbas suskilo daugiau nei prieš keturis tūkstančius metų. Skaityti toliau

Kaip sparčiau išmokti užsienio kalbų? (1)

Algirdas Karalius | publicum.lt nuotr.

Tyrimų duomenimis, be gimtosios kalbos didžioji dauguma lietuvių moka bent vieną užsienio – pagal šią statistiką esame viena iš pirmaujančių šalių Europoje. Vis dėlto  šiais laikais vienos užsienio kalbos mokėjimas jau tapo įprasta ir netgi būtina kiekvieno suaugusio žmogaus patirtimi. Tai priežastis, kodėl vis daugiau žmonių yra pasiryžę praleisti ilgas valandas prie knygų besimokydami dar vienos užsienio kalbos. Žinovai skuba patarti ir sako, kad tai nėra būtina – žinant paprastas technikas, mokymosi vyksmą galima paspartinti ir netgi paversti malonumu.

Skaitmeninių mokymų programos „Samsung Mokykla ateičiai“ paskaitininkas, greito Skaityti toliau

Aleksandrijos bibliotekoje bus pristatyta lietuvių kalba (0)

Aleksandrijos biblioteka | D. Zapkutės nuotr.

Tarptautinės Europos dienos kalbų dienos proga, rugsėjo 26 d., Egipto Aleksandrijos bibliotekoje rengiamoje šventėje bus pristatyta ir lietuvių kalba. Lietuvių kalbos instituto parengtą ekspoziciją, pristatančią mūsų kalbą ir jos istoriją.

„Vienoje didžiausių pasaulio Aleksandrijos bibliotekoje kasmet vyksta kelias savaites trunkantis renginys, kurio metu pristatomos Europos kalbos. Paprastai savąsias kalbas pristato didieji Europos institutai, kurie Aleksandrijoje turi atstovybes. Skaityti toliau

Seime vyks 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencija (programa) (0)

lietuvos-kalbu-pedagogu-asociacija_lkpa-lt

Rugsėjo 26 d., pirmadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų švietimo darbuotojųasociacijos konferencija „Kalbos mokyklose, kultūrose, valstybėse: kūrybiškumas, verslumas, socialinė įtrauktis“.

Konferenciją rengia Lietuvos kalbų pedagogų asociacija, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto Kalbų mokymo centras, Valstybės institucijų kalbų centras, Vilniaus kolegijos Užsienio kalbų centras.

Skaityti toliau

Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis (1)

dnaindia.com nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius), 15 val. vyks svečio iš Nepalo, tyrėjo Radhunatho Adhikario paskaita „Lietuvių, sanskrito ir nepaliečių kalbų bendrieji lingvistiniai ypatumai“.

Paskaitos dalyviai turės progą ne tik susipažinti su Nepalo kultūra ir nepaliečių kalbos ypatybėmis, bet ir atrasti nepaliečių kalbos panašumų su lietuvių ir sanskrito kalbomis. Skaityti toliau

A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos (7)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Poetas, keleto istorijos vadovėlių bendraautoris, mokytojas ekspertas, pedagoginį darbą dirbantis jau per tris dešimtis metų, Albinas Galinis sako, jog dėl abejingumo savo tautos likimui ir dėl Lietuvos valstybės nykimo pavojų kaltųjų reikėtų ieškoti ne tik politikos ložėse ar valdžios postuose – pagrindinės nacionalinės korozijos priežastys glūdi kiekviename mūsų. Tai – oportunizmo susitaikėliška „dvasia“ .

– Apsidairykime aplinkui: atlyginimai didėja, sotėja maistas, parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, gražėja drabužiai, pastatai, automobiliai, tobulėja technologijos, daugėja komforto, tačiau… Skaityti toliau

Britų mokslininkai pabandė atkurti Europos kalbų pramotę ir išgirdo lietuviškus žodžius (video) (28)

Rasos-svente-Verkiuose-2016-Keisos-nuotr

Mokslininkai iš Kembridžo ir Oksfordo universitetų pabandė atkurti, kaip skambėjo prieš 8 tūkst. metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina.

Pasitelkus šiuolaikines technologijas kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Lietuviams šios kalbos žodžiai turi būti labiausiai suprantami.

Tapusi visų šiuolaikinių Europos kalbų motina ji atsirado kažkur stepėse į šiaurę nuo Kaspijos jūros ir gyvavo 6000-3500 m. pr. Kristų. Skaityti toliau

Nauja VDU studijų programa rengs Skandinavijos kultūrų ir kalbų specialistus (0)

VDU nuotr.

Pastaraisiais metais pastebimas itin stiprėjantis Skandinavijos valstybių ir Lietuvos bendradarbiavimas ekonomikos, mokslo, paveldosaugos, kultūros bei tarptautinio turizmo ir rekreacijos verslo srityse. Ryšiams su Šiaurės šalimis stiprinti šiandien Lietuvos darbo rinkoje itin trūksta plataus profilio kultūros specialistų, mokančių Skandinavijos regiono kalbas ir išmanančių šio regiono tautų kultūrinės raidos ypatumus.

Skaityti toliau

A. Belovodskaja: Rusų kalbos specialistų poreikis ateityje tik didės (8)

Anastasija Belovodskaja | E.Kurausko nuotr.

Atsidarius bet kurį didįjį Lietuvos naujienų portalą, skaitytoją pasitinka neigiamą Rusijos įvaizdį formuojanti antraštė. Politinės realijos, militaristinės ir nacionalistinės kaimyninės valstybės nuotaikos, smunkanti ekonomika ir kiti geopolitiniai niuansai dažnai užgožia lingvistinę plotmę, kurioje rusų kalbos išmanymas iš tiesų turi didelį profesinį, kultūrinį ir savęs ugdymo potencialą.

Rusų filologija Vilniaus universitete (VU) dėstoma daugiau nei du šimtus metų. VU yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur rusų ir kitų slavų kalbų bei kultūrų dėstymas ir tyrinėjimas turi tokias gilias tradicijas.

Skaityti toliau

Pirmasis tarptautinis gruzinų kalbos diktantas bus rašomas Vilniaus universitete (0)

smm.lt nuotr.

Balandžio 14 d. 17 val. Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje vyks gruzinų kalbos diena. Šis renginys skirtas garsiojo poeto Šota Rustavelio 850 metų jubiliejui.

Dalyviai galės pasiklausyti prof. Sergejaus Temčino paskaitos apie gruzinų kalbos ir raštijos tradiciją, daugiau sužinoti apie Šota Rustavelį ir jo garsiąją poemą „Karžygys tigro kailiu“, pabendrauti su svečiais iš Gruzijos ir Lietuvos, taip pat apžiūrėti kaligrafinio rašto pavyzdžių, fotografijų parodą.

Skaityti toliau

ES jaunųjų vertėjų konkurse geriausias iš Lietuvos – Kretingos gimnazistas V. P. Rudys (0)

Vytautas Petras Rudys_facebook.com

Vytautas Petras Rudys, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivis, laimėjo Europos Komisijos kasmet rengiamą ES jaunųjų vertėjų konkursą „Juvenes Translatores“. Jo vertimas iš anglų į lietuvių kalbą išrinktas geriausiu Lietuvoje. Konkursui Vytautą Petrą parengė jo anglų kalbos mokytoja Rasa Kašinskienė.

2016 m. balandžio 14 d. visi konkurso nugalėtojai vyks į Briuselį, kur jiems apdovanojimus įteiks Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgieva. Apdovanojimai bus įteikti 28-iems vidurinių mokyklų moksleiviams, kurie konkurse varžėsi su daugiau kaip 3 000 dalyvių iš viso žemyno (atrinkta po vieną nugalėtoją iš kiekvienos ES šalies). Skaityti toliau

Švedų kalba – tarp pačių paklausiausių Lietuvoje (0)

Stokholmas_Wikipedia nuotr.

„Švedų kalbos mokėjimas man neabejotinai buvo kelias į sėkmę“, – teigia Aurimas Rudžionis, Kauno technologijos universitete (KTU) dėstantis švedų kalbą. Švediškai, dėstytojo teigimu, galima pramokti per keletą mėnesių, o šios paskaitos populiarios ne tik tarp studentų, bet ir miestiečių – kone kiekvieną semestrą jas lanko ir keletas laisvųjų klausytojų.

Švedų yra gimtoji kalba 9,5 milijono švedų ir kone 6 proc. Suomijos populiacijos. Pagal gyventojų skaičių – tai pati populiariausia šiaurės germanų kalba, Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau

Pagal atskiras studijų kryptis VU – tarp geriausių pasaulio universitetų (0)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Jau paskelbtas 2015 m. „QS World University Rankings by Subject“ reitingas, parodantis stipriausius pasaulio universitetus atskirose studijų kryptyse. Penktą kartą skelbiamoje reitingavimo sistemoje Vilniaus universitetas (VU) užėmė 251–300 vietas dviejose studijų kryptyse – šiuolaikinių kalbų (angl. Modern Languages) bei fizikos ir astronomijos (angl. Physics & Astronomy). Skaityti toliau

Minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena (1)

02-21-2013motherlanguageVasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena.

Nuo pat skirtingų kalbų paplitimo, žmonės siekė rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte. Tam buvo du būdai: paskelbti pasauline kalba kurią vieną iš egzistuojančių ar sukurti visiškai naują, dirbtinę. Pirmuoju atveju po pasaulį plačiau paplito anglų kalba, tačiau daugybė tautų nenori nusileisti ir bendrauti svetima kalba. Buvo bandyta kurti dirbtinę kalbą – esperanto. Tačiau ji, nepaisant to, kad lengvai išmokstama, Skaityti toliau

V. Striužas. Apie startus ir patyrimus (1)

brothersoft.com nuotr.

„Sočyje startavo olimpinės žaidynės“. Sėkmingai – nesėkmingai, svarbiausia, startavo. Gal ir nelabai sekėsi, tačiau olimpinės žaidynės daugelį vilioja stebėti, klausytis. O startų margumynas: „Šeštadienio rytą Lietuva turėjo laukti pirmojo starto Sočio olimpinėse žaidynėse, tačiau jis neįvyks“, „XXII žiemos olimpinėse žaidynėse į startą stojo pirmasis Lietuvos sportininkas – 23-ejų metų biatlonininkas Tomas Kaukėnas“, „Pirmasis lietuvaičių startas Sočyje“, „Lietuvių startai žiemos olimpinėse varžybose“, Jaunimas neatsilieka, žiemą skrenda į šiltus kraštus. „Šeštadienį Singapūre atidarytos pirmosios jaunimo (14–18 metų) vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvaus ir 24 Lietuvos sportininkai. Skaityti toliau

Klaipėdos universitete užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos (0)

Klaipėdos universitetas

Kaip ir kiekvieną vasarą – jau nuo 2002 m. – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete liepos–rugpjūčio mėn. vyksta keturių savaičių intensyvūs lietuvių kalbos kursai užsieniečiams – Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla, kurią organizuoja Kalbų ir kultūrų centras kartu su universiteto lituanistais. Šie kursai šįmet prasidėjo liepos 17 d. ir baigsis rugpjūčio 14 d.. Kursų dalyviai turi puikią progą mėgautis garsiąja Jūros švente, taip pat kitais intensyvaus Klaipėdos vasaros kultūrinio gyvenimo renginiais.

Šiemet į Klaipėdos universiteto vasaros mokyklą susirinko 40 dalyvių iš 15-os šalių. Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (III) (0)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Pagrindinis kiekvieno musulmono pasisveikinimas: Salem Aleikum. Perskaitykim lietuviškai atbulai ir gauname: Melas Mukiela, Melas Mukela! Mukelė – tarmiškas lietuviškas nukryžiuoto Kristaus medžio drožinys („muki“ – kančios slav.).

Kartais skaitant atbulomis, naujai pateikta žodžių prasmė priverčia susimąstyti. Jei mes tikrai tikime Kūrėju, tada privalome tikėti, kad Tikėjimas ir Žodis materialūs. Vadinasi, materialios ir emocijos bei jausmai. Tada visai nesvarbu, kieno vardu – velnio ar Dievo mes kažką darysime, svarbiausia – šviesios mintys ir gražūs darbai. Skaityti toliau

Žurnalas „National Geographic“ švenčia 125 metų gimtadienį ir jubiliejinį numerį skiria fotografijai (0)

nationalgeography. lt, Robert.Draper nuotr.

Pirmasis žurnalo „National Geographic“ numeris pasaulį išvydo 1888 metų spalį JAV. Tuomet žurnalas buvo išsiųstas tik 165 „National Geographic“ draugijos nariams, kurie rūpinosi mokslinių tyrimų finansavimu ir planetos tyrinėjimais. Per 125 gyvavimo metus „National Geographic“ išaugo iki vieno žinomiausių prekinių ženklų pasaulyje, o žurnalas kiekvieną mėnesį visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, pasiekia 60 mln. skaitytojų.

Vienas didžiausių žurnalo išskirtinumų – įspūdingos fotografijos. Dar 1908 metais buvo pasiekta riba, kai daugiau nei pusę žurnalo puslapių sudarė nuotraukos. Nuo to laiko žurnalo puslapiuose puikuojasi dar niekada nematytos nuotraukos, Skaityti toliau

Seime – tarptautinė konferencija apie daugiakalbystę ES (tiesioginė transliacija) (0)

Tarptautinė konferencija „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“ Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Rugsėjo 25 d. Seime vyksta tarptautinė konferencija „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“. Jos tikslas – skatinti diskusijas apie kalbų mokymo ir mokymosi svarbą siekiant padidinti konkurencingumą darbo rinkoje, sudaryti palankesnes sąlygas piliečių mobilumui, aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime.

Tiesioginė konferencijos transliacija internetu ČIA.

Renginio dalyvius įžanginiame posėdyje pasveikino Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Europos Komisijos (EK) narė Andrula Vasiliu (Androulla Vassiliou), Skaityti toliau

Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda (1)

facebook.com nuotr.Europos Tarybos ministrų komitetas 2001 m. nutarė rugsėjo 26 dieną paskelbti Europos kalbų diena.

Seime šiuo metu pristatoma Lietuvių kalbos instituto kartu su Užsienio reikalų ministerija parengta teminių plakatų paroda „Lietuvių kalbos suvokimas: sena kalba moderniam bendravimui“ suteikia puikią galimybę per lietuvių kalbos unikalumą giliau pažvelgti į Lietuvos tapatybės šaknis ir jos pagrindines vertybes.

Paroda pasakoja apie lietuvių kalbos istoriją, jos praeitį ir dabartį. Per raštijos ir spaudos raidą atskleidžiami kertiniai Lietuvos istorijos momentai: priešinimasis spaudos draudimui, knygnešystė, partizanų kovos, Sąjūdžio gimimas, atkurta Nepriklausomybė. Parodos koncepcijos ir tekstų autorė – dr. Jolanta Zabarskaitė, dizainą sukūrė „Ekspobalta“. Skaityti toliau