Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkui Arūnui Gumuliauskui Skaityti toliau
Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydami peržiūrėti savo ankstesnes nuostatas dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros, po balandžio 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) galutinio ir neskundžiamo sprendimo, kuriuo atmestas JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Artūro Gočino (Arthuro Gochino) skundas prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorinę išvadą dėl šio asmens. Skaityti toliau
Jonas Noreika – diplomuotas teisininkas, tapęs Lietuvos patriotinių leidinių redaktoriumi ir jų autoriumi į Lietuvos istoriją įėjo, kaip vienas iš labiausiai žydų enkavedistų kankintų Lietuvos patriotų, savo nežmoniškomis kančiomis paakinusių lietuvius kritiškiau žvelgti į tautinę mažumą – žydus Lietuvoje, kurių atžvilgiu lietuviai šimtmečiais buvo tolerantiškiausi, palyginus su kitomis tautinėmis mažumomis ir bendruomenėmis. Šitokią psichologinę nuostatą pasirinko Lietuvos patriotas, nusipelnęs Lietuvai lakūnas, sovietinio režimo kankinys Viktoras Ašmenskas, rašydamas savo knygą „Generolas Vėtra“ (V.,). Manau, kad jo pasirinkta memuarinės lietuviškos literatūros kryptis sulauks Lietuvoje pasekėjų, sudomins jaunąsias gebančių rašyti lietuviukų kartas, kurioms yra labai svarbu jų Tėvynės garbė ir prestižas pasaulio Skaityti toliau
Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta nedalyvavo holokauste, nes ji buvo okupuota, o lietuviu tauta pavergta.
Kaip visi žinote 1940 m. birželio 15 d. sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Lietuvos kaip tokios nelieka. Atsirado Lietuvos TSR.
Sovietų okupacija 1940 – 1941 m. sugriovė natūralią Lietuvos
Mintys Jono Noreikos-Generolo Vėtros romaną „Penki broliai“ perskaičius
Vilniaus „Versmės“ leidyklos 2013 metais išleistas Jono Noreikos penkių dalių istorinis romanas „Penki broliai“ kaip verpetas įsuka į tarpukario Lietuvos kaimo ir Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių gyvenimą, brolių Galinaičių – ūkininko Baltro, baigiamosios klasės gimnazisto Kazio, vėliau pasirinkusio prekybininko kelią, karininko Martyno, kunigo Prano ir teisės daktaro Stasio – darbai ir siekiai atspindi tuometės nepriklausomos Lietuvos paprastų žmonių ir inteligentijos troškimus, patriotizmą, rūpinimąsi gimtosios šalies gerove, ateitimi. Nenorėdamas būti šališkas atsiriboju nuo dabar inspiruojamo neigiamo požiūrio į kai kuriuos vėlesniųjų metų J. Noreikos – Generolo Vėtros politinės veiklos epizodus. Skaityti toliau
Gruodžio 18 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC) išplatino pranešimą, kad paaiškėjo, jog Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose. Tai atskleidžia Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve (LJPA) rastas istoriografijoje nežinomas kunigo Jono Borevičiaus liudijimas, pasakytas prisiekus JAV teisme. Skaityti toliau
Trijų teisėjų kolegija S.Tomą išteisino pagal kaltinimą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo, tačiau pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas nusprendė, kad ši atminimo lenta žymėjo Jono Noreikos – Generolo Vėtros darbo, o ne palaidojimo vietą, todėl ji nepagrįstai pripažinta viešosios pagarbos vieta.
Kodėl nuo Antikos laikų civilizuotas ir teisingas teismas yra viešas? Todėl, kad plačioji publika matytų visą procesą, šalių varžytuves, įrodymus.
2015 metais atsirado tokių, kurie teikė siūlymus pašalinti atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių Bibliotekos pastato fasado, skirtą Lietuvos patriotui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai atminti.
2015 rugpjūčio 5 d. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į atsakingas įstaigas ir aiškino, kad Jonas Noreika 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, 1943 m. kovą kartu su grupe žymių Lietuvos žmonių baudžiant už Skaityti toliau
Seimas yra paskelbęs šiuos metus Laisvės kovų atminimo metais. Matome ir žemėlapyje, kad tos kovos buvo iš tiesų dinamiškos, kito sienos. Dabartinė Lietuva gimė ne taip paprastai.
Tačiau pirmasis savanoris Kazys Škirpa šiais metais buvo pažemintas Vilniuje, išbraukiant jo vardą iš Vilniaus žemėlapio, tai yra K. Škirpos alėja tapo Trispalvės alėja – nuasmeninta. Štai toks paradoksas. Skaityti toliau
Beveik prieš du mėnesius, kai buvo ypač įkaitusi diskusija dėl savavališko naktinio paminklinės lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nukabinimo, svarstėme, kodėl pastaruoju metu tapo madinga niekinti patriotizmą, kuris yra svarbus valstybės atsparumo, tautinės tapatybės, netgi nacionalinio saugumo dėmuo.
Tvirtinome, kad jis tampa menkaverte detale, dažnai niekinama ar netgi tapatinama su juodžiausiais nacionalizmo pasireiškimais. Savavališki paminklų nukėlimai, paminklinių lentų daužymai ir laisvės kovų dalyvių diskreditavimas susipina į Skaityti toliau
Daugiau kaip prieš 40 metų, 1978-aisiais, Čikagos lietuvių dienraštis „Draugas“ per daugelį atkarpų skelbė buvusio Lietuvos kriminalinės policijos valdininko Stasio Trinkos labai įdomius atsiminimus.
S. Trinka tarnavo Lietuvos policijoje, praktiškai, per visą tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, pirmosios bolševikų okupacijos (1940-1941) ir vokiečių okupacijos (1941-1944) metais, išraiškingai parodo policijos darbo specifikos skirtumus nepriklausomos Lietuvos valstybės ir okupacinių Skaityti toliau
Netyla skandalas dėl Vilniaus miesto mero R.Šimašiaus veiksmų nuimant atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos. 1997 metais, minint Jono Noreikos žūties 50-ąsias metines, visuomenės atstovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl šio žinomo rezistencijos dalyvio atminimo įamžinimo ir apdovanojimo Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties, kas ir buvo padaryta. Valstybinis apdovanojimas buvo įteiktas jo dukrai Prezidentūroje, dalyvaujant ir Jono Noreikos vaikaičiams. Tada atidengta ir atminimo lenta ant statinio fasado. Skaityti toliau
Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Rusijos okupantų nužudytam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai lentas Vilniuje nuplėšęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius Rusijoje paskelbtas tikru didvyriu. Rusijos propagandinė mašina tiesiog su pasimėgavimu puolė skelbti, kad pagaliau ir Lietuva pradeda pripažinti „tikrus istorinius faktus“, kad Rusija yra teisi, jog Lietuvos laisvės kovotojai yra nusikaltėliai.
Štai rugpjūčio 6 d. per „Pirmą Baltijos kanalą“ („Первый Балтийский канал“) rodytoje laidoje „Laikas parodys“ R. Šimašius buvo Skaityti toliau
Rugsėjo 5 d. pavakarę, Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje patriotinės organizacijos surengė mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“. Susirinko bemaž penki šimtai žmonių.
O kol prie Prezidentūros vyko mitingas, kelios dešimtys žmonių su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis, susirinkę prie Vrublevskių bibliotekos sienos pritvirtino naują atminimo lentą, skirtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimui. Ją pakabino broliai skulptoriai Kęstutis ir Vytautas Musteikiai. Skaityti toliau
Rugsėjo 5 d. 18 val. Simono Daukanto aikštėje Vilniuje patriotinės organizacijos žada surengti mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“. Po mitingo, 19 val. prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ketinama iškilmingai pagerbti Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių atminimą.
„Atėjo diena, kai esame pasiruošę tesėti savo pažadą Lietuvos didvyriams! Skaityti toliau
Rugpjūčio 21 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (LKVIAK) surengė pokalbį „Valstybės istorinės atminties įamžinimo teisinė aplinka: Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir Kazio Škirpos atvejis“.
Pokalbyje buvo aptarti visuomenės pasipiktinimą sukėlę pirmojo Lietuvos kariuomenės savanorio Kazio Škirpos ir Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo įamžinimo klausimai.
Pokalbyje pasisakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Skaityti toliau
Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, prašydami pasisakyti dėl politico.eu paskelbto straipsnio, kuriame šmeižiamas Jonas Noreika-Generolas Vėtra.
Liepos 27 d. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus savavališku sprendimu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimta karininko J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Ši žinia pasiekė ir užsienio žiniasklaidą.
Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika – Generolas Vėtra, yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas… Kas valdo šiuos procesus? Kas tautos ir valstybės priešams stovi už nugaros? Skaityti toliau
Kas būtų taip išpopuliarinęs Kazį Škirpa ir Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, jeigu ne pasikėlsinimas į jų garbę ir atminimą? Net tie, kurie niekada šių vyrų biografijomis nesidomėjo ir vargu ar kada būtų susidomėję, apie juos nemaža sužinojo. Nekalbant jau apie tai, kad tie išpuoliai paskatino labiau pasigilinti į jų darbus ir palikimą ne vien oponetus, bet ir šalininkus.
Šįsyk noriu atkreipti dėmesį į labai įdomius rezistencijos istorijos tyrimus vykdančio
Rugpjūčio 7 d. pavakarę, Vilniuje, prie Karaliaus Mindaugo paminklo įvyko visuomeninis mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“.
Apie pusę tūkstančio mitingo dalyvių, susirinkusių priešais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką esančioje aikštėje, prie paminklo Lietuvos valdovui Mindaugui reikalavo, kad būtų nedelsiant atstatyti – vienašališku Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu liepos 27 d. nuplėšta Lietuvos laisvės kovotojo Jonos Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta nuo 1997 m. kabojusi ant Vrublevskių Skaityti toliau
Rugpjūčio 6 d. pavakare prie Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, nuo kurios sienos liepos 27 d. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu buvo nuplėšta Lietuvos laisvės kovų dalyvio Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, būrelis visuomenininkų surengė meninę akciją, skirtą pagerbti tautos Didvyriams.
„Mūsų stiprybė vienybėje. Karas yra tragedija. Generolas Vėtra vienas sunkiomis aplinkybėmis kovojo prieš abu – sovietinį ir fašistinį režimus. Šia akcija visam Skaityti toliau
Rugpjūčio 6 d., antradienį, Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę. Taip pat nuo galimų išpuolių prašo užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente apsaugą, nes, esą, sulaukia grasinančių laiškų ir telefono skambučių:
„Pastaruoju metu Lietuvos žydų bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius. Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei bendruomenė, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų, jų šeimų saugumo“, – teigiama LŽB pranešime. Skaityti toliau
Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios
Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau
Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą su sovietiniu režimu kolaboravusiai poetei Valerijai Valsiūnienei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas vadina pavojingu savivaliavimu ir įspėja antisovietines organizacijas ir patriotinių nuostatų asmenis nepasiduoti siūlomiems herojų ar paminklų „mainams“.
„Vilniaus meras mėgina gauti palaikymą savo savivaliavimui istorijos politikoje pataikaudamas skirtingoms visuomenės grupėms, siūlydamas savotiškus mainus, pagal kuriuos piliečiai turėtų atleisti už naikinamą rezistentų atminimą,
Rugpjūčio 6 d., antradienį, 8 val. Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu Žvėryne buvo nuimta poetės, NKVD agentės, Valerijos Valsiūnienės atminimui skirta lenta.
Prieš nuimant šią lentą Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame paaiškino, kad sprendimas priimtas remiantis turimomis žiniomis, kad V. Valsiūnienė buvo užverbuota MGB (Valstybės saugumo ministerijoje, rus. Ministerstvo Gosudarstvenoj Bezopasnosti) ir sovietų valdžiai išdavė apie 40 su antisovietinio pasipriešinimo organizacija sietų žmonių. Skaityti toliau
Vilniuje, kaip Maskvoje! Sostinės savivaldybė karštligiškai bando užgniaužti pilietinės visuomenės pasipiktinimą: skubiai šalinami Jono Noreikos plakatai ir Šimašių pašiepiantys užrašai, policija pradeda tyrimus!
Apsiskaičiavo ponas meras Šimašius ir už jo liaunų pečių pasislėpę rėmėjai – pilietinė visuomenė nesusitaikė su Kremliaus Agitpropo primestu požiūriu į Lietuvos didvyrius!
Miesto centrą užtvindė J.Noreikos atminimą šlovinantys plakatai, o šįryt Cvirkos ir Skaityti toliau
Rugpjūčio 5 d., pirmadienį, Vilniuje anksti ryte ant Petro Cvirkos ir Vinco Kudirkos paminklų buvo iškabintos Vilniaus merui Remigijui Šimašiui skirtos pašiepiančios iškabos.
BNS pranešė, kad policija iškarto pradėjo administracinę teiseną dėl ant V. Kudirkos paminklo Vilniuje užkabintos lentelės su užrašu „Šimašiau, ar aš kitas?“. Ar tyrimas buvo pradėtas ir dėl iškabos ant P. Cvirkos paminklo – „Drauge Šimašiau, didžiuojuosi!“ – nepranešama. Skaityti toliau
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešais laiškais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių dėl pastarojo vienasmenio sprendimo nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.
Liepos 27 dieną, Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus vienasmeniu sprendimu, nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos slapčia buvo pašalinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Šis mero sprendimas sukėlė visuomenėje Skaityti toliau
Rugpjūčio 3 d. Ariogaloje, Raseinių rajone, jau 29-tą kartą vyko kasmetinis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
Renginys prasidėjo visų dalyvių eitynėmis nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios į Dubysos slėnį. Čia šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Paskui bėgikai atnešė sąskrydžio ugnį, ankstų šeštadienio rytą įžiebtą Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, nuo Amžinosios Ugnies.
Remigijus Šimašius savo veiksmais, nukreiptais prieš istorinę tautos atmintį ir garbę, sugebėjo per kelias dienas sukelti masinę patriotizmo bangą, privertė lietuvius labiau pasidomėti savo istorija, šaknimis ir tie, kas nežinojo, kas yra Kazys Škirpa bei Jonas Noreika-Generolas Vėtra, dabar apie šiuos žymius lietuvius žino neblogiau už mokyklos istorijos mokytoją.
R. Šimašiaus dėka mes pamatėme tikrąjį Seimo narių veidą. Kai aš asmeniškai kreipiausi į visus, kad būtų R. Šimašiaus Skaityti toliau
