Rugpjūčio 21 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (LKVIAK) surengė pokalbį „Valstybės istorinės atminties įamžinimo teisinė aplinka: Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir Kazio Škirpos atvejis“.
Pokalbyje buvo aptarti visuomenės pasipiktinimą sukėlę pirmojo Lietuvos kariuomenės savanorio Kazio Škirpos ir Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo įamžinimo klausimai.
Pokalbyje pasisakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Skaityti toliau
Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, prašydami pasisakyti dėl politico.eu paskelbto straipsnio, kuriame šmeižiamas Jonas Noreika-Generolas Vėtra.
Liepos 27 d. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus savavališku sprendimu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimta karininko J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Ši žinia pasiekė ir užsienio žiniasklaidą.
Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika – Generolas Vėtra, yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas… Kas valdo šiuos procesus? Kas tautos ir valstybės priešams stovi už nugaros? Skaityti toliau
Kas būtų taip išpopuliarinęs Kazį Škirpa ir Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, jeigu ne pasikėlsinimas į jų garbę ir atminimą? Net tie, kurie niekada šių vyrų biografijomis nesidomėjo ir vargu ar kada būtų susidomėję, apie juos nemaža sužinojo. Nekalbant jau apie tai, kad tie išpuoliai paskatino labiau pasigilinti į jų darbus ir palikimą ne vien oponetus, bet ir šalininkus.
Šįsyk noriu atkreipti dėmesį į labai įdomius rezistencijos istorijos tyrimus vykdančio
Rugpjūčio 7 d. pavakarę, Vilniuje, prie Karaliaus Mindaugo paminklo įvyko visuomeninis mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“.
Apie pusę tūkstančio mitingo dalyvių, susirinkusių priešais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką esančioje aikštėje, prie paminklo Lietuvos valdovui Mindaugui reikalavo, kad būtų nedelsiant atstatyti – vienašališku Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu liepos 27 d. nuplėšta Lietuvos laisvės kovotojo Jonos Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta nuo 1997 m. kabojusi ant Vrublevskių Skaityti toliau
Rugpjūčio 6 d. pavakare prie Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, nuo kurios sienos liepos 27 d. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu buvo nuplėšta Lietuvos laisvės kovų dalyvio Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, būrelis visuomenininkų surengė meninę akciją, skirtą pagerbti tautos Didvyriams.
„Mūsų stiprybė vienybėje. Karas yra tragedija. Generolas Vėtra vienas sunkiomis aplinkybėmis kovojo prieš abu – sovietinį ir fašistinį režimus. Šia akcija visam Skaityti toliau
Rugpjūčio 6 d., antradienį, Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę. Taip pat nuo galimų išpuolių prašo užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente apsaugą, nes, esą, sulaukia grasinančių laiškų ir telefono skambučių:
„Pastaruoju metu Lietuvos žydų bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius. Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei bendruomenė, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų, jų šeimų saugumo“, – teigiama LŽB pranešime. Skaityti toliau
Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios
Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau
Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą su sovietiniu režimu kolaboravusiai poetei Valerijai Valsiūnienei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas vadina pavojingu savivaliavimu ir įspėja antisovietines organizacijas ir patriotinių nuostatų asmenis nepasiduoti siūlomiems herojų ar paminklų „mainams“.
„Vilniaus meras mėgina gauti palaikymą savo savivaliavimui istorijos politikoje pataikaudamas skirtingoms visuomenės grupėms, siūlydamas savotiškus mainus, pagal kuriuos piliečiai turėtų atleisti už naikinamą rezistentų atminimą,
Rugpjūčio 6 d., antradienį, 8 val. Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu Žvėryne buvo nuimta poetės, NKVD agentės, Valerijos Valsiūnienės atminimui skirta lenta.
Prieš nuimant šią lentą Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame paaiškino, kad sprendimas priimtas remiantis turimomis žiniomis, kad V. Valsiūnienė buvo užverbuota MGB (Valstybės saugumo ministerijoje, rus. Ministerstvo Gosudarstvenoj Bezopasnosti) ir sovietų valdžiai išdavė apie 40 su antisovietinio pasipriešinimo organizacija sietų žmonių. Skaityti toliau
Vilniuje, kaip Maskvoje! Sostinės savivaldybė karštligiškai bando užgniaužti pilietinės visuomenės pasipiktinimą: skubiai šalinami Jono Noreikos plakatai ir Šimašių pašiepiantys užrašai, policija pradeda tyrimus!
Apsiskaičiavo ponas meras Šimašius ir už jo liaunų pečių pasislėpę rėmėjai – pilietinė visuomenė nesusitaikė su Kremliaus Agitpropo primestu požiūriu į Lietuvos didvyrius!
Miesto centrą užtvindė J.Noreikos atminimą šlovinantys plakatai, o šįryt Cvirkos ir Skaityti toliau
Rugpjūčio 5 d., pirmadienį, Vilniuje anksti ryte ant Petro Cvirkos ir Vinco Kudirkos paminklų buvo iškabintos Vilniaus merui Remigijui Šimašiui skirtos pašiepiančios iškabos.
BNS pranešė, kad policija iškarto pradėjo administracinę teiseną dėl ant V. Kudirkos paminklo Vilniuje užkabintos lentelės su užrašu „Šimašiau, ar aš kitas?“. Ar tyrimas buvo pradėtas ir dėl iškabos ant P. Cvirkos paminklo – „Drauge Šimašiau, didžiuojuosi!“ – nepranešama. Skaityti toliau
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešais laiškais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių dėl pastarojo vienasmenio sprendimo nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.
Liepos 27 dieną, Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus vienasmeniu sprendimu, nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos slapčia buvo pašalinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Šis mero sprendimas sukėlė visuomenėje Skaityti toliau
Rugpjūčio 3 d. Ariogaloje, Raseinių rajone, jau 29-tą kartą vyko kasmetinis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
Renginys prasidėjo visų dalyvių eitynėmis nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios į Dubysos slėnį. Čia šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Paskui bėgikai atnešė sąskrydžio ugnį, ankstų šeštadienio rytą įžiebtą Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, nuo Amžinosios Ugnies.
Remigijus Šimašius savo veiksmais, nukreiptais prieš istorinę tautos atmintį ir garbę, sugebėjo per kelias dienas sukelti masinę patriotizmo bangą, privertė lietuvius labiau pasidomėti savo istorija, šaknimis ir tie, kas nežinojo, kas yra Kazys Škirpa bei Jonas Noreika-Generolas Vėtra, dabar apie šiuos žymius lietuvius žino neblogiau už mokyklos istorijos mokytoją.
R. Šimašiaus dėka mes pamatėme tikrąjį Seimo narių veidą. Kai aš asmeniškai kreipiausi į visus, kad būtų R. Šimašiaus Skaityti toliau
Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, prie Karaliaus Mindaugo paminklo vyks mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ Mitingo rengėjai, skelbiantys Feisbuke kreipimąsi į Lietuvos istorinės atminties išsaugojimu neabejingiems Lietuvos piliečiams, rašo:
„Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su savo parankiniais šmeižia, daužo ir naikina Lietuvos Laisvės kovų Didvyrių atminimą: 2019-07-24 d. Vilniaus sav. Tarybos posėdyje 21-o Vilniaus tarybos nario sprendimu panaikintas 1941 m. Skaityti toliau
Šiomis dienomis gavau savo gero bičiulio, daktaro Rimto Marcinkevičiaus iš Amerikos žinutę: „Kodėl tyli dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos?“ Diskutuoti su Remigijumi Šimašiumi ar dėl R. Šimašiaus – atsiprašau. Ir jau vėloka, kai mojuojama kūju. Tai tas pats, kaip diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja politine policija – galbūt taip buvo gestapo ir enkavėdistų užkluptas ir išsivežtas Generolas Vėtra (J.Noreika)? Nūnai paryčiais visiems ramiai miegant ir ničniekam nesitikint, buvo nulupta ir išsivežta jo atminimo lenta. Skaityti toliau
Pastarojo meto Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir dar kartą parodė, kad istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis.
Norėdamas, kad problema būtų išties sprendžiama, o ne aštrinama priešprieša tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms,
Liepos 27 d. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavedimu nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos slapčiomis nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta sukėlė visuomenėje nuostabą ir audringas diskusijas. Lenta buvo nuimta slapčia – 4 valandą nakties, vienasmenišku Mero sprendimu, pasinaudojant esamomis reglamentavimo spragomis.
„Vakar posėdžiavusi Frakcija sutarė siųsti aiškią žinią Vilniaus merui – vienašališki sprendimai Vilniaus istorinės atminties temoje Skaityti toliau
Na, nebuvo daug laiko „Dienos temoje“ reaguoti per Skaipą į mero pasakymus, kuriuose netikslumų ir prasilenkimų su faktais buvo nemaža.
Pavyzdžiui, R. Šimašius aiškino, neva „J. Noreika vis dėlto prisiėmė nacių okupacinės valdžios atsakomybę izoliuoti žydus gete, atimti iš jų turtą.“
Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos.
Holokausto atminimo muziejaus Vašingtone dokumentų kolekcijoje saugomas įdomus vaizdo įrašas.
Vilniaus merui, liberalui Remigijui Šimašiui ir jo komandai nusprendus pašalinti iš Lietuvos sostinės erdvių atminimą Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Jonui Noreikai pasipylė memai ir komentarai, tapatinantys šį merą su vatinukais. Lietuvos patriotų pasipiktinimas – visiškai teisėtas, nors tikslumo dėlei tektų pažymėti tam tikrus momentus.
Vatinuko, vatniko, vatnyko ar kitaip formuluojama sąvoka įprastai turi kelias reikšmes. Konkrečiausia prasme tai reiškia arba sovietų nostalgiką, arba dabartinio Skaityti toliau
Kiekviena tauta, turinti savo valstybę ir esanti jos verta, prisimena ir pagerbia savo didvyrius, tą valstybę ir tautą sunkiais momentais gynusius ir save už ją paaukojusius. Be tokių žmonių nei tautų, nei valstybių nebūna, nes jos tiesiog neišlieka.
Net ir žūdami kovoje prieš stipresnįjį jie dovanoja kitiems galimybę būti, nes nugalėtojams reikia ne lavonų, o paklusnumo ir žūstantieji už laisvę suteikia nugalėtiesiems galimybę išlikti ir ateities viltį. Ir visi didvyriai žūsta karuose, kurie visada ir iš visų pusių būna žiaurūs ir negailestingi. Skaityti toliau
Liepos 27 d. partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius kreipėsi į Lietuvos generalinė prokuratūrą dėl Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus veiklos. Kaip žinia, R. Šimašiaus nurodymu ankstų šeštadienio rytą, slapčiomis nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos buvo nuplėšta karininko, laisvės kovotojo, 1947 metais okupacinės valdžios sušaudyto Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.
„Šis Vilniaus mero R. Šimašiaus veiksmas prieštarauja teisės aktams, yra provokacinis, vandalinis ir kiršina visuomenę. Prašau Jūsų dėl šio fakto pradėti ikiteisminį tyrimą ir Skaityti toliau
Tokia antraše savo pareiškimą 1941 m. liepos 8 d. paskelbė Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone – išreiškusi ne šiaip atsitiktinę nuomonę, bet pareiškusi bolševikinei okupacijai nepasidavusios, jos nepripažįstančios, besipriešinančios, nepriklausomos valstybės tęstinumą manifestuojančios Lietuvos poziciją.
Bet ta antraštė simboliškai atspindi ir šios savaitės reikšmingus įvykius. O tie įvykiai buvo du: trečiadienį R. Šimašiaus frakcijos balsais Vilniaus m. tarybos sprendimu panaikinta Kazio Škirpos gatvė ir šiandien nulupta nuo Vrublevskių bibliotekos sienos atminimo lenta J. Noreika-Generolui Vėtrai. Kiek teko patirti iš tarybos narių, be jokio pasitarimo su taryba ar jų informavimo. Tiesiog – biurokratiniu buldozeriu.
Liepos 27 d., šeštadienį, paryčiais apie 4 val. Vilniuje, Vilniaus miesto mero nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos slapčia buvo nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS agentūrai paaiškino, jog lentą nuimti nusprendė, esą, siekdamas laikytis „vienodo principo“ visiems su totalitariniais režimais susijusiems – atminimo ženklams – tiek Žaliojo tilto skulptūroms, nukeltoms prieš ketverius metus, tiek J. Noreikos atminimo lentai… Skaityti toliau
Vikipedija (Wikipedia) – bene plačiausiai paplitusi informacijos telkimo platforma. Pastaroji sukurta kaip laisvoji enciklopedija. Ilgainiui, iniciatyvos pradininkams nesusidorojant su dideliais informacijos srautais, Vikipedia informacijos redagavimui ir pildymui tapo prieinama visiems, kas tik to nori.
To pasekoje mes turime galingą duomenų talpyklą, kuria šiuo metu pradėjo plačiai naudotis ir informacinio karo specialistai – dezinformatoriai, skatinantys visuomenės susipriešinimą, naudojant klaidinančias, provokuojančias aršias diskusijas žinutes. Skaityti toliau
Balandžio 8 d. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Arūnas Gumuliauskas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, ragindami jį atstatyti 2019 m. balandžio 8 d. sudaužytą Jonui Noreikai-Generolai Vėtrai pagerbti skirtą memorialinę lentą ant Vrublevskių bibliotekos sienos Vilniuje.
„Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybė lentos atkurti neplanuoja, esame sunerimę, Skaityti toliau
Balandžio 8 d., pirmadienį, save advokatu vadinantis, kandidatas į Europos Parlamentą Stanislovas Tomas su bendrininkais kūju sudaužė Vilniaus centre ant Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos kabančią atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.
Išpuolį stebėjo ir kandidatuoti į prezidentus nesėkmingai bandęs tūlas Kazimieras Juraitis pagarsėjęs savo prorusiškais demaršais ir neseniai įvykdytu girtuoklišku išpuoliu Skaityti toliau
Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.
2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. Skaityti toliau
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, reaguodamas į spalio 16 d. įvykusį mitingą prie Užsienio reikalų ministerijos, pabrėžia ir toliau raginsiantis institucijas „atsisakyti atminimo ženklų asmenims, kolaboravusiems su nacių okupacine valdžia“.
„Jono Noreikos biografijoje būta įvairių, prieštaringų epizodų, kurių visumą turi vertinti istorikai. Mes neraginame peržiūrėti J. Noreikos reabilitacijos už antisovietinę veiklą bylos, Skaityti toliau
