Žymos archyvas: javai

Leista glifosatą naudoti dar 5 metus (1)

Javu purskimas glifosatu_zum.ltBriuselyje vykusiame Apeliacinio komiteto posėdyje pavyko pasiekti susitarimą dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo. Kvalifikuota  balsų dauguma buvo nuspręsta leisti glifosatą naudoti dar penkerius metus. Už tokį sprendimą kartu su Lietuva balsavo dar 17 valstybių, 9 buvo prieš, o viena susilaikė.

Po Apeliacinio komiteto sprendimo Europos Komisija turi priimti įgyvendinimo reglamentą dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo 5 metų laikotarpiui. Skaityti toliau

Derlius – ne rekordinis, bet šalies reikmėms tikrai užteks (0)

Alkas.lt, A Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvoje jau nupjauta 60 proc. grūdinių augalų ir 80  proc. rapsų  pasėlių.  Sumažėjus vidutiniam derlingumui, prognozuojama, kad šiemet grūdinių augalų (įskaitant ankštines kultūras) derlius gali siekti 5,8 mln. t (pernai buvo 6,5 mln. t).

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, rugpjūčio 26 d. Lietuvoje rapsų, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, nupjauta daugiau, o grūdinių augalų – gerokai mažiau. Per š. m. rugpjūčio tris savaites iš  Skaityti toliau

Sausra: augalai pradeda badauti (0)

Javai | wikipedija.org nuotr.

Ūkininkai vis dažniau žvelgia į dangų, laukdami lietaus. Ne viename Lietuvos rajone jaučiamas didelis drėgmės trūkumas, todėl baiminamasi, kad tai labai pakenks derliui.

Žemės paviršius išdžiūvęs

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė pasakojo, kad labai sausa didžiojoje šiaurės rytinių šalies rajonų dalyje. „Kalbant apie Pietų Lietuvą, reikia pasakyti, kad šiuo metu labai sausa tik Varėnos rajone. Lazdijų, Druskininkų, Šalčininkų, Trakų, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose drėgmės trūkumas kol kas nedidelis. Alytaus, Prienų ir Birštono rajonuose drėgmės yra pakankamai“, – aiškino ji. Taip pat yra ir vietų, kur fiksuojamas drėgmės perteklius, t. y. vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje. Skaityti toliau

Žalias Žolinės stebuklas (1)

vstt.lt nuotr.

Lietuvoje Žolinė – vasaros pabaigos šventė. Ji viena didžiausia per visą vasarą, o dabar žinome, kad po jos artimiausia „pastebima“ šventė bus tik rudenį, labai negreitai. Taigi metas švęsti ir minėti, metas sustoti ir apsižvalgyti, sužinoti – kur esame, kas vyksta aplinkui ir ko turėtume tikėtis iš likusių vasaros dienelių.

Žolinė kaip brandos ir gamtos turtų pagarbinimo šventė minima jau labai seniai, ji švęsta gerokai iki mūsų krikšto. Protėviams buvo labai svarbu žinoti, kaip baigėsi derlingasis metas, kokius savo užaugintus ir gamtos atseikėtus turtus pavyko susikrauti į savo aruodus. Žiemą viso to labai prireiks. Skaityti toliau

Sekminės (video) (9)

Karvės per Sekmines, apie 2005 m. Darsūniškis, Kruonio seniūnija. Nuotrauką pateikė Vytautas Lapinskas iš Darsūniškio | kaisiadoriumuziejus.lt

Šiandien Sekminės. Tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Bet ar žinote, kad Kėdainių krašto žmonės per Sekmines ne tik virtinius valgydavo, bet ir kiaušinius dažydavo? Apie Sekmines, kaip jos buvo švenčiamos mūsų krašte, pasakoja Kėdainių krašto muziejaus etnografė Regina Lukminienė.

Sekminių apeigos siejamos su augmenijos garbinimu. Didelę reikšmę turėjo jauni berželiai, kuriem buvo priskiriama stipri vegetacinė bei augimo jėga, tikint, kad berželio gyvybingumas galįs persiduoti žemei, gyvuliams, žmonėms. Sekminėms juos žmonės nešėsi į namus, puošė kambarius, kiemus, kaišė laukus. Skaityti toliau

Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė (renginiai) (0)

llbm.lt nuotr.

Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė. Ši šventė kaip tradicinė yra įtraukta į valstybinių švenčių ratą.

Nuo senų laikų lietuviai tikėjo gamtos ir augalų galia. Žolinės – tai metas, kai susitinka vasara ir ruduo. Buvo tikima, kad šią dieną būtinai reikia susitikti su draugais ir giminėmis, kitaip visi metai bus blogi. Ir iki šių dienų išlikęs paprotys, jog per Žolinę reikia aplankyti draugus bei artimuosius. Seniau šeimos ruošdavosi šiai šventei iš anksto: gamindavo patiekalus iš gauto derliaus, o vyrai svečius vaišindavo stipriaisiais gėrimais pagamintais iš žolelių. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Dievo ir žmogaus kantrybė (11)

efoto.lt | S.Sabaičio nuotr.

Kitą kartą viens žmogus vis sakydavęs:
– Kad aš būčiau Pono Dievo vietoj, tai aš kitoniškai svietą surėdyčiau ir aprūpyčiau.

Vienąkart jį Ponas Dievas ėmęs ir pasodinęs aukštai ant debesių. Tas žmogus, ten tupėdamas, visą svietą apmatęs. Bet Ponas Dievas jam liepęs didelę kantrybę turėti, tai jis ką matęs – gerą ar blogą, vis kentėjęs.

Ale pažvelgęs ant savo namų ir laukų, pamatęs savo kaimyną nešant javus iš jo dirvos į savo ir nebeiškentėjęs, surikęs:
– Ką tu čion dirbi?! Skaityti toliau