Žymos archyvas: įvaikinimas

M. Puidokas. Kodėl reikia taisyti tarptautinio įvaikinimo ydas ir kas laukia mergaitės? (5)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuva turi žinoti tiesą šioje jautrioje ir sudėtingoje istorijoje. Brolio žiniomis, mergaitė augs brolio arba išsilavinusioje, materialiai stiprioje šeimoje Tėvynėje, galėdama matytis su abiem seserimis ir broliais. Ryšys su abiem seserimis yra itin artimas. Žiniasklaidoje paviešintas teismo sprendimas rodo, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba padarė rimtų pažeidimų įvaikinimo procese bei nedėjo rimtų pastangų, kad susisiektų su suaugusiais broliais ir juos informuotų apie tarptautinį įvaikinimą. Lietuviams nebuvo sudaryta galimybė mergaitę nuolat globoti ar įsivaikinti be seserų. Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl ministras Kukuraitis ir tarnybos meluoja? (13)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje vis netyla kalbos ir nerimsta aistros dėl paaiškėjusių devynmetės mergaitės įvaikinimo proceso detalių į Naująja Zelandiją. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAIĮT) atstovų pastoviai girdime, kad viskas yra labai skaidru, įstatymiška ir yra visi reikalingi dokumentai, sutikimai, patikrinimai, kiti popieriai, leidimai, derinimai… , bet viskas labai labai slapta.

Lietuvoje, prieš mūsų visų akis, vyksta valstybinės paslapties lygio procesas. Ar tikrai? Ar tikrai viskas ką sakė ir sako ministras L. Kukuraitis Skaityti toliau

Tarptautinio įvaikinimo problemos Lietuvoje ir mergaitės įvaikinimo Naujojoje Zelandijoje atvejis (tiesioginė transliacija) (3)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt nuotr.

Sausio 3 d., ketvirtadienį,  11 val. Seime, Spaudos konferencijų salėje (II rūmai, 2 aukštas) vyks Seimo nario Mindaugo Puidoko spaudos konferencija „Tarptautinio įvaikinimo problemos Lietuvoje ir mergaitės įvaikinimo Naujojoje Zelandijoje atvejis“.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas, advokatas Bronius Varsackis ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas. Į Lietuvą atvykęs brolis bandys stabdyti sesers įvaikinimo į N.Zelandiją procedūrą – kreipsis į teismą. Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl devynmetės brolis prašo stabdyti skandalingą įvaikinimą į Naująją Zelandiją? (video) (19)

Mindaugas Puidokas | Asmeninė nuotr.

Kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę, į Vaikų teisių tarnybos (VVTAIĮT) direktorę Aliną Jakavonienę ir į Seimo Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetį dėl galimų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, vykdant devynerių metų mergaitės įvaikinimo procedūrą galimiems įtėviams iš Naujosios Zelandijos.

Į mane, kaip į Seimo narį, kreipėsi Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl Lietuvos vaikai atiduodami užsieniečiams? (6)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lieka daug neaiškių klausimų, kodėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskubėjo su 9 metų mergaitės įvaikinimo į Naująją Zelandiją vertinimais. Kviečiu peržiūrėti šį trumpą video ir juo pasidalinti. Ar iš tiesų tarptautinio įvaikinimo srityje Lietuva turi būti atsilikusi trečiojo pasaulio šalis ir vienoje gretoje su Filipinais, Indija ir Tailandu?

Lietuviams būna sudėtinga įsivaikinti, nes galioja didesni amžiaus barjerai nei užsieniečiams!? Lietuviai negali įsivaikinti, jei jiems virš 50 metų, o užsieniečiai gali, jei jiems ir virš 60. Skaityti toliau

Įvaikinti Lietuvos piliečiai išsaugos pilietybę (0)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Spalio 18 d. Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1815(3), kuriomis siekiama užtikrinti pilietybės išsaugojimą įvaikintiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir išvežtiems, kurių įtėviai yra kitų šalių piliečiai.

Šiuo metu nustatyta, kad vaikai, kurie gimė šeimoje ir taip įgijo dvigubą pilietybę, ją išlaiko visą gyvenimą. Tuo tarpu dėl įvaikinimo dvigubą pilietybę įgiję vaikai teisę į dvigubą pilietybę turi tik iki 21 metų, kai jie turi pasirinkti, kurią vieną iš dviejų pilietybių pasilikti. Skaityti toliau

Sostinė uždaro jau trečius vaikų globos namus – šeimynos kuriasi savo namuose (0)

Vaikų globos namai | vilnius.lt nuotr.

Vilnius pirmasis Lietuvoje dar 2015 m. ėmęsis vaikų globos namų pertvarkos, sparčiai siekia užsibrėžtų tikslų uždaryti vaikų ir kūdikių globos namus – išformuoja jau trečiuosius iš keturių sostinėje buvusių vaikų globos namų. Miesto Tarybos nariai neseniai pritarė, kad būtų perkamas apie 300 kv. m namas dar vienai 8 vaikų šeimynai, kuri bus jau septintoji nedidelė šeimyna, kuri įsikuria jaukiuose namuose ar bute ir gyvena bendruomenės apsuptyje, lanko prie namų įsikūrusias mokyklas ir darželius. Per 2019 m. suplanuota įsigyti dar du būstus, kuriuose apsigyvens keletas šeimynų, ir „Gilės“ vaikų globos namai bus galutinai išformuoti. Skaityti toliau

Pernai lietuviai įvaikino devyniasdešimt vaikų (0)

Vaikai | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Praėjusiais metais lietuvių šeimos įvaikino 90 be tėvų globos likusių vaikų. 2015 m. tokių vaikų buvo 99, 2014 m. – 88, praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.  

2016 m. vaikus įvaikino 80 Lietuvoje gyvenančių šeimų. Iš jų 10 šeimų įvaikino po 2 mažylius.

Įvaikinta 41 mergaitė ir 49 berniukai. 78 įvaikinti vaikai – iki 3 metų amžiaus, 9 vaikai – 4–6 metų ir 3 vaikai – 7–9 metų.  Skaityti toliau

Įvaikinimas ir globa: prasimanymai ir tiesa (0)

vaikai_socmin.lt

Įvaikinimas ir vaikų globa – viena labiausiai prasimanymais apipintų socialinių sričių Lietuvoje. Šalyje labai trūksta visuomenės tolerancijos, supratimo ir pozityvaus požiūrio.

Tik kas trečias Lietuvos gyventojas sutiktų, jog šalia jo namų įsikurtų nedideli vaikų globos namai ar vaikų iki trejų metų globos namai. Mažiau nei dešimtadalis gyventojų pritartų, kad kaimynystėje įsikurtų proto ar psichikos negalią turinčių asmenų globos namai – atskleidė sociologinis tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į institucinės globos pertvarką“. Skaityti toliau

Įvaikinimui kenkia nepalanki visuomenės nuomonė (0)

Vaikai | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Mažiau nei kas penktam Lietuvos gyventojui sutrumpinta ir supaprastinta įvaikinimo procedūra apsisprendimui įvaikinti neturėtų įtakos. Tačiau kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad esą ilga ir sudėtinga procedūra – pagrindinis veiksnys, nulemiantis minėtą apsisprendimą.

Viena iš svarbiausių priežasčių, galinti nulemti šeimos (asmens) pasiryžimą įvaikinti, yra negalėjimas susilaukti vaikų, sako 30 proc. respondentų. O kad norui globoti lemiamos įtakos turi giminystės ryšys su vaiku, kuriuo tuo metu negali pasirūpinti jo tėvai – 45 proc. gyventojų.

Tokius rezultatus atskleidė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų atliktas sociologinis tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į įvaikinimą ir globą“.

Skaityti toliau

SRDK pritarė, kad vaikus globojantiems šeimoje būtų mokamas priedas (0)

Vilniaus sav. nuotr.

Lapkričio 11 d. posėdyje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė siūlymui, kad nuo kitų metų būtų pradėtas mokėti globos išmokos tikslinis priedas globėjams, globojantiems vaikus šeimoje.

Komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktas Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pataisas (Įstatymų projektai Nr. XIIP-2865 ir Nr. XIIP-2936), nusprendė apjungti siūlymus, nustatant, kad vaiko globėjui Skaityti toliau

R. Žilinskas. Gėjų partnerystės nepalaikau, neapykantos jiems nejaučiu (24)

gejai-zynioslt nuotr

Seime liberalams ir socialdemokratams pateikus vienalytes partnerystes įteisinantį projektą, visuomenėje nuskambėjo daug ir įvairių reakcijų. Nors visuomenės nuomonė šiuo klausimu daugiau nei aiški, vadinamojo „elito“ gretose gausu kitokių nuomonių, dažniausiai palaikančių homoseksualų partnerystės, o neretai santuokos ir įvaikinimo įteisinimą.

Gerbdamas visas nuomones, negaliu nesistebėti, kaip skirtingi dalykai yra suplakami į vieną diskusijose šia tema. Tarp homoseksualų, kaip ir kitų žmonių, yra tiek menkystų, tiek ir puikių asmenybių. Pažįstu ne vieną tokios orientacijos žmogų, gerbiu juos ir nejaučiu jokios tariamos neapykantos. Tačiau sugebu skirti žmogaus orientaciją ir asmeninį gyvenimą nuo jo politinių pažiūrų ir reikalavimų. Skaityti toliau