M. Puidokas. Kodėl reikia taisyti tarptautinio įvaikinimo ydas ir kas laukia mergaitės?

Lietuva turi žinoti tiesą šioje jautrioje ir sudėtingoje istorijoje. Brolio žiniomis, mergaitė augs brolio arba išsilavinusioje, materialiai stiprioje šeimoje Tėvynėje, galėdama matytis su abiem seserimis ir broliais. Ryšys su abiem seserimis yra itin artimas. Žiniasklaidoje paviešintas teismo sprendimas rodo, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba padarė rimtų pažeidimų įvaikinimo procese bei nedėjo rimtų pastangų, kad susisiektų su suaugusiais broliais ir juos informuotų apie tarptautinį įvaikinimą. Lietuviams nebuvo sudaryta galimybė mergaitę nuolat globoti ar įsivaikinti be seserų.

Kodėl privalėjau padėti mergaitės broliui?

Dabar detaliai apie visą šią istoriją. Pradžioje į mane oficialiai kreipėsi mergaitės brolis pagalbos. Jo visa šeima registruota mano vienmandatėje apygardoje. Mergaitės gerovė ir teisingumas yra svarbiausias interesas. Matome situaciją, kai Vaiko teisių sistema neleido normaliai broliui bendrauti su seserimi. Kaip skelbta žiniasklaidoje nuo sausio 4 d. leido mergaitę išsivežti zelandams į Vilnių iki pat teismo posėdžio. Tokiu būdu norom ar nenorom sistema leido manipuliuoti vaiku.

Visi akcentuoja tik šį vieną tarptautinio įvaikinimo atvejį, kurio procese buvo rimtų pažeidimų. Mielieji – šis atvejis tik apnuogino sistemos ydas ir trūkumus, bet tai tik vienas atvejis Lietuvoje iš daugelio!

Kodėl padėjau, kai kreipėsi? Pirmiausiai, tai buvo tiesioginė mano, kaip Seimo nario, pareiga. Tada buvo žmogiški ir teisiniai aspektai:

• 8 vaikų šeima;
• Visiškai neinformuoti apie tarptautinį įvaikinimą suaugę broliai;
• Spaudoje paviešinta, kad Vaiko teisių tarnyba padarė klaidų, kai mergaitė nebuvo pasiūlyta įvaikinimui Lietuvoje atskirai nuo seserų;
• Civilinio proceso kodeksas nurodo, kad negalima atskirti seserų ir brolių. Šiuo atveju itin glaudus ryšys su abiem seserimis;
• Neleista nuolatinės globos gauti laikinajai globėjai, kuri jau turėjo parengus visus dokumentus ir mylėjo mergaitę;
• Vyriausios sesers sutikimas tarptautiniam įvaikinimui išgautas galimai apgaulės būdu (yra garso įrašas);
• Pasikeitė teisinės aplinkybės, nes brolis ir dar viena puiki lietuvių šeima oficialiai kreipėsi dėl mergaitės nuolatinės globos. Ja bus tikrai gerai pasirūpinta;
• Galiausiai – pats girdėjau garso įrašus kur mergaitė sako, kad nori likti šeimoje Lietuvoje, kad matytis su seserimis. Ji nenori likti globos namuose – to tikrai bijo ir to nebus.

Kodėl Lietuvoje reikalingi tarptautinio įvaikinimo tvarkos sisteminiai pokyčiai?

Jau minėjau, kad šis atvejis tik apnuogino tarptautinio įvaikinimo sistemos ydas ir trūkumus, su kuriais dažnai susiduria globos sistemoje esantys vaikai bei jų artimieji.

Dabar imsiuosi burti rimtą ekspertų darbo grupę, nes būtina keisti ir mūsų įstatymus bei užtikrinti, kad Lietuvoje tarptautinio įvaikinimo sprendimai būtų skaidrūs, būtų laikomasi Hagos konvencijos, atskiriant mūsų Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą į 2 tarnybas: 1) įvaikinimo ir 2) vaiko teisių apsaugos. Taip pat turi atsirasti privalomas artimųjų – suaugusių giminaičių (seserų, brolių, tėvų, senelių) informavimas, atsiklausimas ir įtraukimas į teisinį procesą.

Per tarptautines įvaikinimo agentūras už įvaikinimo paslaugas imami didžiuliai pinigai, o Hagos konvencija draudžia pasipelnymą iš vaikų įvaikinimo. Norint skaidrumo šioje srityje reikia atlikti rimtą teisinį ir finansinį tyrimą. Lietuvoje dabar yra tik 9 tarptautinės įvaikinimo agentūros ir naujų atsirasti negali. Ar tai nėra landa korupciniams dalykams!? Kodėl tik tos 9!? Ar iš viso reikalingi tarpininkai tarp valstybių ir jų įvaikinimų institucijų? Lietuviams taikomos sudėtingos įvaikinimo procedūros, o daug sveikų vaikų atiduodami įvaikinimui į užsienį. Vaiko teisių tarnyba viešai teigia priešingai – beveik vien turintys sveikatos problemų vaikai būna įvaikinami užsienyje.

Kas mums visiems Lietuvoje yra gerovė?

Man ši istorija taip pat labai jautri, nes buvau daugelio oponentų mirtinai puolamas, kad noriu sugriauti mergaitei gyvenimą turtingoje Naujojoje Zelandijoje bei neva noriu atimti iš vaiko gerovę.

Čia yra vertybinis klausimas. Turime sau kiekvienas atsakyti į svarbius klausimus. Kas yra mums visiems Lietuvoje gerovė? Ar tai išmatuojama vien pinigų kiekiu? Ar svarbu biologinė šeima ir meilė joje? Ar mums išvis svarbu tradicinė šeima? Ar mums svarbu, kad kuo daugiau vaikų augtų Tėvynėje?! Juk esame viena sparčiausiai pasaulyje nykstančių tautų.

Gal privalome susitelkti ir sukurti Lietuvą be vaikų globos namuose? Kartu mes tikrai galime viską. Lietuvoje yra daug puikių teisėjų, advokatų, gydytojų, mokytojų ir visų kitų profesijų žmonių! Mano tikslas, kad visi Jūs patikėtumėte Lietuva ir savimi pačiais. Viskas yra įmanoma – tik reikia, kad mums rūpėtų, būtume aktyvūs ir tada problemos pačios ima spręstis. Tas vadinama pilietine drąsia visuomene. To ir labiausiai reikia mūsų šaliai, tad tos pilietinės drąsos ir linkiu kiekvienam. Gyvename viešinimo laikais – socialinių tinklų amžiuje. Korupcija ir įvairaus plauko neteisybė labiausiai bijo viešinimo.

Tad ištieskime pagalbos ranką ir pakovokime už save ir kitus. Tada Lietuvoje bus šviesiau visiems. Dideli dalykai prasideda nuo mažų. Dažniausiai nuo pirmo mažo, bet ryžtingo žingsnio. Reikia tik daugiau tikėjimo visiems ir pasididžiavimo Lietuva. Esame teisinė ir nepriklausoma valstybė, kurią būtina sugrąžinti žmonėms.