2018 m. sukanka 225-osios gimimo metinės Lietuvos istorikui, rašytojui ir švietėjui, vienam iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų – Simonui Daukantui. Vyriausybė patvirtino S. Daukanto gimimo metinių minėjimo programą.
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais bei kitomis institucijomis, Simono Daukanto atminimui pagerbti parengė kultūrinę, šviečiamąją programą. Dauguma planuojamų įgyvendinti priemonių bus skirtos besimokančiam jaunimui. Skaityti toliau
VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 3 a.) eksponuojama paroda „Nuo 1917 m. rugsėjo mėnesio Lietuvių konferencijos Vilniuje iki Lietuvos pripažinimo 1918 m. kovo mėnesį“. Joje – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesniosios mokslo darbuotojos Rasos Zozaitės radiniai, kuriuos ji parsivežė iš Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo, Nepriklausomybės Akto signataro, filosofijos daktaro Jurgio Šaulio asmeninio archyvo Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kovo 19 – balandžio 18 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, veikia visuomenės veikėjo, politiko, publicisto, teisininko, istoriko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, teisės mokslų daktaro Augustino Janulaičio gimimo 140-osioms metinėms parengta paroda „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“.
Parodoje eksponuojamas gausus ir vertingas Augustino Janulaičio rankraštinis palikimas, atspindintis jo gyvenimą bei veiklą. Iš oficialiųjų dokumentų minėtini: Skaityti toliau
Ką tik baigiau, iki pažaliavimo akyse, skaityti per tris „Respublikos“ numerius nusidriekusį įtariamų „KGB bendradarbių sąrašą“. Radau ir savo pavardę, ačiū Dievui, sąraše išskirtą juodu šriftu. Kaip paaiškino laikraščio vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus, pavardės pajuodintos tų Seimo narių, kurie balsavo už liustracijos įstatymą ir jo pataisą, neva įslaptinusią KGB „stukačius“ 75- riems.
Todėl tarp „įtariamųjų“ atsidūrė ir Seimo nariai V.Čmilytė- Nielsen, A.Bilotaitė, D.Petrulis, V.Gailius ir kiti, kurie sovietmečiu buvo vystykluose arba mokinukai. Skaityti toliau
Kovo 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyks istoriko dr. Algirdo Matulevičiaus naujausios knygos „Tautos žadinimo šaukliai“ pristatymas.
Renginyje dalyvaus knygos autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis, kultūros ir visuomenės veikėja Birutė Kurgonienė, leidyklos „Andrena“ vadovė Nijolė Petrošienė. Koncertuos folkloro ansamblis „Žaisa“ (vadovai Ramunė Pečiulienė ir Mintautas Pečiulis), Kauno 1-osios muzikos folkloro mokyklos ansamblio „Sauluva“ dalyviai. Skaityti toliau
Kovo 6 d., antradienį, 17.30 val. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a.15) bus pristatoma žurnalisto, publicisto, redaktoriaus, kultūros ir politikos apžvalgininko, LNB Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovo Vidmanto Valiušaičio knyga „Ponia iš Venecijos tavernos. „Mūsiškiai“ ir kiti prašalaičiai savojoje istorijoje“.
Knyga parengta autoriaus publikacijų istorinėmis temomis pagrindu. Joje plačiai nagrinėjami tragiškieji 1940–1941 metų įvykiai, pateikiamas to meto istorinis kontekstas Lietuvoje ir Europoje, istorinių patirčių sąsajos su dabartimi. Skaityti toliau
Kovo 3 d. istorikas, pedagogas habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, rektorius emeritas Jonas Aničas švenčia 90-metį.
J. Aničas gimė 1928 m. kovo 3 d. Kalne, Pumpėnų valsčiuje. 1953 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1954 m. baigė Marksizmo-leninizmo, filosofijos ir politinės ekonomijos dėstytojų kursus prie Leningrado universiteto. 1954–1969 m. Lietuvos kūno kultūros instituto, Kauno politechnikos instituto, Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. 1960 m. Leningrado universitete apgynė Skaityti toliau
Pastarieji metai Lietuvos mokslininko, profesoriaus ir visuomenės veikėjo Liudo Mažylio gyvenime – kupini netikėtumų, o surastas Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas mokslininkui pelnė ne vieną valstybės apdovanojimą ir tautos herojaus vardą. Tačiau autorius į šiuos įvykius žvelgia su humoru ir sako, kad šios patirties įkvėpta debiutinė „veiksmo dokumentikos“ knyga „99 metai po įvykio“ – tai siekis į mistines gyvenimo aplinkybes pažvelgti kitaip – truputį pankiškai, ironiškai ir per fantastikos prizmę.
Apie fantastinius aplinkybių aiškinimus bei fikciją ir tikrovę jungiančią originalią istoriją interviu pasakoja pats L. Mažylis. Skaityti toliau
Šių metų Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta išskirtinė knyga apie tarpukario Lietuvos žvalgybininką Albiną Čiuoderį. Knygos sudarytojas ir įvadinės dalies autorius – istorikas, politikas, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autorius dr. Arvydas Anušauskas. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
2018 metais, Lietuvos žvalgyba minės 100 metų. Pirmieji jos darbuotojai, kūrę ir stiprinę žvalgybos ir saugumo institucijas, vėliau atsidūrė labai sudėtingose gyvenimo aplinkybėse. Ši knyga ir skirta vienam iš pirmųjų žvalgybos darbuotojų, kurio Skaityti toliau
Sausio 18 – vasario 15 d., LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje, veikia mažoji paroda – „Mano vieta čia, Lietuvos širdy…“, skirta kultūros ir mokslo veikėjo, leidėjo, publicisto, archeologo, etnografo, istoriko Adomo Honorio Kirkoro 200 metų jubiliejui paminėti.
Parodoje, pristatomi A. H. Kirkoro istorijos, etnografijos, statistikos, bibliografijos, archeologijos darbai, fiksuojantys besikeičiančios Lietuvos kultūrinį ir etnografinį palikimą, bei dokumentai, atspindintys jo leidybinę veiklą. Galima paminėti ir Adomo Kirkoro laiškus, rašytus Adomui Zavadskiui, Julijonui Skaityti toliau
Gruodžio 16 d., Punsko savivaldybės salėje (A. Mickiewicza g. 23) vyks X „Terra Jatwezenorum“ istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ istorijos paveldo metraščio (9 tomo) sutiktuvės.
Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu jau devintus metus iš eilės išnyra iš istorijos ūkų „Jotvingių kraštas“. „Terra Jatwezenorum“ – tai tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, kurio leidybą remia Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
„Istorija mums primena praeities įvykius, be kurių nesuprastume, kas vyksta šiandien, Skaityti toliau
Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio pradininkų Audrius Butkevičius, Kauno Sąjūdžio vadovas, istorikas, publicistas Raimundas Kaminskas, vienas garsiausių Lietuvos tapytojų Aloyzas Stasiulevičius ir filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.
G. Jakavonis:
Lapkričio 10 d. režisierius Vytautas V. Landsbergis pranešė, jog apie A. Ramanauską-Vanagą kurs filmą. Apsispręsti kurti filmą, kaip sako pats režisierius, apie šį partizanų vadą, atidedant net dar nebaigtus kitus darbus, pagreitino „pastarasis R.Vanagaitės ir E.Zurofo išpuolis prieš šviesų partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atminimą, teigiant, kad jis buvęs KGB agentas, bailys ir išdavikas savižudis, neigiant jog šis vadas buvo žvėriškai NKVD nukankintas.“
Šis Rūtos Vanagaitės melas prieš keletą savaičių buvo žaibiškai demaskuotas. Bet praėjusią savaitę prabilo Seimo narys Dainius Kepenis, siūlydamas „statyti paminklą ir partizanams, ir stribams“, siūlydamas susitaikyti, pamiršti! Skaityti toliau
Lapkričio 8 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks Vilniaus universiteto istoriko dr. Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.
Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. Skaityti toliau
Šių metų spalio 27 dieną, penktadienį, 16.30 val., Trakų Salos pilyje, įvyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti.
Trakų istorijos muziejaus darbuotojas, istorikas Tomas Petrauskas, skaitys pranešimą „Pirmieji Vytauto dešimtmečiai didžiojoje politikoje“.
Meninėje renginio dalyje – spektaklis „Karūnos šešėlyje“ (scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Mikalauskas, vaidins „Trakų karališkasis rūmų“ ir „Vilniaus senjorų“ teatrai). Renginį rengia Trakų istorijos muziejus.
Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik daliniai liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė gana skurdžiai, nors šis laikotarpis ir Rytų Aukštaitijos kraštas visą gyvenimą jam išliko brangus ir artimas, o jo aplinka ir žmonės ugdė jį kaip asmenybę.
Šaknys – Karališkiai Skaityti toliau
Dr. Kazys Grinius buvo iškilus XIX–XX a. visuomenės ir kultūros veikėjas, politikas. Nuveikęs daugybę prasmingų darbų, labiausiai lietuvių atmintyje K. Grinius įsirėžė kaip trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Tačiau kuo svarų indėlį į Lietuvos istoriją įnešęs politikas svarbus šiuolaikinei visuomenei? Kiek jis įdomus bei žinomas ir užsienyje, ne tik Lietuvai?
Šia tema mintimis dalijasi filosofas ir istorikas, Pietų Karolinos (JAV) universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis, anglų kalba rašantis knygą apie K. Grinių. K. Skrupskelį kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis Skaityti toliau
Istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, muzikologas ir poetas Romanas Širouchovas – prūsų paveldo populiarintojas Karaliaučiaus krašte. Jau 15 metų domisi baltų etnogeneze, etnografija ir folkloru. Dalyvauja archeologinėse ekspedicijose Karaliaučiaus srityje ir Vakarų Lietuvoje. Rašo mokslo straipsnius ne tik gimtąja, bet ir lietuvių bei kitomis kalbomis.
Lietuviška odisėja
– Romanai, kada, kodėl ir iš ko išmokote lietuviškai kalbėti ir rašyti?
Balandžio 5 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje Kaune įvyko šventinis susitikimas su Vasario 16 Akto atradėju profesoriumi Liudu Mažyliu. Profesorius išsamiai papasakojo kaip buvo surastas svarbiausias mūsų valstybės gimimo dokumentas, pagrindė savo samprotavimus, kad Aktas surašytas buvusio Lietuvos Tarybos generalinio sekretoriaus Jurgio Šaulio ranka. Paneigė kai kurių dabar vadovaujančių ir save susireikšminusių istorikų (kai kuriems iš jų net mūsų Dainų šventės yra jau kokčios) Skaityti toliau
10 201 „Tai per gavėnią atsitiko –
Žiemgalius pastebėt pavyko.
Rygos jie traukė kryptimi:
Norėjo plėšt ją grobdami.
Heiligenberge tai žinota
Jie siuntė pasiuntinius joti.
Žinia į Rygą tuoj atskriejo
Ir krašto maršalą įspėjo,
10 209 Kad Rygą norima naikinti.“ Skaityti toliau
Per dvylika metų nuo 2004-ųjų iki šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 17,5 iki 10 tūkstančių. Todėl totalitarinio patriotizmo šalininkai šaukia: „Istorijos egzaminas turi būti privalomas!“ Panašu, kad jie nuoširdžiai tiki galimybe biurokratinės prievartos ir kontrolės priemonėmis atkurti disciplinos prestižą ir sustiprinti patriotinius jaunimo jausmus.
Matyt, panašūs socialinės inžinerijos atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijoje šiomis dienomis strategavę Lietuvos piliečio ugdymo prioritetus, paskelbė: „Europos vertybių tyrimo duomenys, paskelbti 2012 m., Skaityti toliau
Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.
Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos
1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.
Liepos 7 d., ketvirtadienį, 18–19 val. Vilniuje, Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks istorikų pokalbis „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos“. Šis renginys bus skirtas profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio sukaktuvėms ir šiai sukakčiai parengtos knygos sutiktuvėms.
Prof. Mečislovas Jučas, gimęs 1926 m. balandžio 26 d., šiais metais švenčia savo 90-ąjį jubiliejų. Renginyje bus aptariamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualijos prof. Mečislovo Jučo daugiau nei 60 metų trunkančios mokslinės kūrybos kontekste. Skaityti toliau
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą, skirtą sociologo, istoriko, literatūros tyrinėtojo, publicisto ir visuomenės veikėjo dr. Jono Šliūpo 155-osioms gimimo metinėms.
Joje apžvelgiama jubiliato biografija, kūrybinė veikla, pateikiama ikonografinė medžiaga. J. Šliūpas – labai produktyvus kūrėjas, išleidęs daugiau nei 70 knygų bei brošiūrų, vertimų. Darbų tematika įvairi: istorija, etnografija, literatūra, filosofija, etika, sociologija, politika, pedagogika, medicina. Skaityti toliau
Kovo 8 d. eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių–šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn).
A. Senas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – taip pat garsus baltistas, filologas, leksikografas šveicarų kalbininkas prof. Alfredas Senas (1899–1978 m.). A. E. Seno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė.
Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. A.E. Sennas gimė jau JAV, Medisono mieste. Augęs lietuviškai kalbančioje šeimoje, vėliau savo mokytojais turėjo Vincą V. Krėvę-Mickevičių bei Antaną Salį. Skaityti toliau
Sausio 9-ąją sukanka 240 metų, kai Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimė Lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojas Martynas Liudvikas Rėza. Pirmasis šiai datai paminėti skirtas renginys – Juodkrantėje vyksiančios septintosios Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmės, įvyksiančios M. L. Rėzos gimimo dieną.
M. L. Rėza laikomas – vienu žymiausių pasaulietinės lietuvių kultūros puoselėtojų bei lietuvių tautosakos mokslo pradininku – jis pirmasis pradėjo sistemingai rinkti lietuvių liaudies dainas Skaityti toliau
Gruodžio 11 d., Advento laiku, Klaipėdos Bendruomenės namuose (Debreceno g 48) Lietuvos jūrų muziejus kviečia į kilnojamąją parodą „Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą 1820-1870 m.“, pasakojančią apie vieną pagrindinių šio ikikalėdinio laikotarpio akcentų – silkę ir jos nulemtus Lietuvos ir Norvegijos ryšius.
Silkė Stavangerį pavertė klestinčiu miestu
Daug kam gali pasirodyti keistas ar egzotiškas faktas, jog šis jūros produktas prieš porą šimtų metų ir tapo pagrindine jungtimi Skaityti toliau
Gruodžio 3 d. švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva įteikė mokslo premijas penkiems užsienio lietuviams. Taip siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.
2015 m. užsienio lietuviams skiriamas mokslo premijas gavo Vokietijoje gyvenantis istorikas Vincas Bartusevičius, Skaityti toliau
Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“.
„Šiuolaikiniame moksle populiarėja tarpdisciplininiai dalykai, ir tai patvirtina Gedimino Vaskelos atliktas mokslinis darbas, jungiantis istoriją su ekonomika. Tai neabejotinas indėlis į ekonominės minties teoriją, vertas prestižinės premijos“, – sakė dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos narys.
G. Vaskelos monografijoje „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“ analizuojamas Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę ir ūkio šaką. Skaityti toliau
Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos penkis užsienio lietuvius. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.
2015 m. užsienio lietuviams skiriamas mokslo premijas gaus Vokietijoje gyvenantis istorikas Vincas Bartusevičius, psichologas Linas A. Bieliauskas iš JAV bei trys fizikai – Ispanijoje dirbantis Kęstutis Staliūnas, Darius Čeburnis iš Airijos ir JAV gyvenantis Remigijus Gaška. Keturi iš penkių premijos laureatų gimė ir savo mokslinį kelią pradėjo Lietuvoje. Skaityti toliau
