Dabar, nubloškus svetimųjų naštą,
prabilk visos Tautos vardu,
kalbėk iš švento mūsų rašto,
pašauki protėvių balsu.
Jonas Staliulionis
Su malonumu visada į rankas imu mano kraštiečio istoriko tautotyrininko Jono Brigio naują knygą. Šį kartą – tai „Pasistačius bendrą darbo tikslą“ (Raseiniai, 2017), pavadintą prieš šimtmetį vartojamais protokoliniais terminais, kai tikslai buvo statomi, o ne keliami, formuojami. Tai – enciklopedinio pobūdžio leidinys, papildantis kitas šio Skaityti toliau
Rugsėjo 11 d. amžinojo poilsio išlydimas Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, istorikas, švietimietis, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Marčėnas po sunkios ligos miręs rugsėjo 7 d.
R. Marčėnas gimė 1937 04 04 Marijampolėje, K. Donelaičio vidurinę mokyklą baigė Klaipėdoje, o istorijos studijas – 1960 m. Vilniaus universitete. Dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, vėliau buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys ir naujai susikūrusios Istorijos Skaityti toliau
Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, gyva žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos šalių sostines.
Kviečiame pasižiūrėti Sigito Birgelio dokumentinio filmo apie Baltijos kelią.
Apie Baltijos kelią pasakoja jo dalyvė Jūratė Kardauskienė iš Punsko bei istorikas Petras Maksimavičius iš Seinų. Skaityti toliau
Diena atrištom akim. Tauta iš kapo pakilus. Viešpatie, leisk jai atkimt. Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Justinas Marcinkevičius, 1989.
Istorikas Algimantas Liekis, kurio visa kūrybinė rašytojo, mokslininko ir žurnalisto veikla yra persunkta rūpesčiu ir nerimu dėl mūsų Tautos ir jos valstybingumo likimo ir išlikimo globalizacijos cunamių pagairėje. Kaip tik šia tema jis parašė per 40 monografijų, sudarė per 60 knygų ir paskelbė viešojoje spaudoje daugiau negu 1500 straipsnių. Sunku net įsivaizduoti, kad vienas žmogus gali tiek nuveikti, savo nenuilstančia kūrybine veikla atlikti tokį žygdarbį. Tai dar kartą patvirtina, kad lietuvis gali. Skaityti toliau
Gegužės 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta inžinieriaus, socialinių (ekonomikos) mokslų daktaro, istoriko ir kraštotyrininko Jono Rudoko knyga „Juozo Tūbelio laikai“. Knygos pristatyme dalyvauja knygos autorius, dr. Danutė Blažytė-Baužienė, Apolinaras Vytautas Grigas, renginį moderuoja istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė.
Tai pirmoji knyga apie Juozą Tūbelį – Lietuvos valstybės (1918–1940 m.) kūrėją, reformatorių, organizavusį žemės ūkio ir švietimo ministerijas, 8 metus vadovavusį vienai pačių svarbiausių – finansų ministerijai, o 1929–1938 metais buvusį Ministru Pirmininku. Skaityti toliau
Lotyniškos kilmės vardas Augustinas reiškia „didis, didingas, vertas pagarbos“. Šis vardas, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su šventuoju Augustinu (354-430), vienu iškiliausių krikščionių mąstytojų, didžiuoju katalikų bažnyčios teologu ir mokytoju, kurio minčių poveikis vėlesniems laikams nėra išblėsęs iki šiol.
Nors šv. Augustinas turi nuopelnų ir istorijai, ypač teologiškai aiškinant žmonijos istoriją veikale „De civitate Dei“ (Dievo miestas), kur parodoma per amžių amžius trunkanti žemiškos valstybės (civitas terrena) ir Dievo valstybės (civitas Dei) kova, šis rašinys yra ne apie tą Augustiną. Nepaisant to, su garsiuoju Hippo vyskupu jis turi bendrų bruožų, būdingų krikščionims, ir taip pat, kaip ir šventasis, yra „vertas pagarbos“. Skaityti toliau
Kovo 21 d., ketvirtadienį, 18 val., Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta istoriko, politiko, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autoriaus Arvydo Anušausko naujausia knyga „Užmirštas desantas“.
Daugelis slaptų Šaltojo karo operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 m. tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsyje, Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse,
Vasario 28 d., ketvirtadienį, 19 val. Žvejų rūmuose skambės Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Spektakliui artėjant, pakalbintas Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis. Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo.
„Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“ Skaityti toliau
Vasario 15 d., Kaune, Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje vykusiame iškilmingame VDU Senato posėdyje, minint 97-ąjį universiteto gimtadienį ir 101-asias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, buvo įteiktos vardinės stipendijos, VDU daktaro diplomai bei ženklai, docento ir profesoriaus atestatai, apdovanoti doktorantų bei jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai.
Mokslo daktarų diplomai buvo įteikti 2018-aisiais VDU daktaro laipsnį apgynusiems 27-eriems doktorantams. Tarp jų ir žinomam istorikui, istorijos populiarintojui, publicistui, Skaityti toliau
Sausio 31 d., 17 val., Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks susitikimas su fotografijos istoriku Dainiumi Junevičiumi ir istoriku dr. Dariumi Staliūnu. Renginyje bus pristatyta D. Junevičiaus studija apie iki šiol mažai žinomą fotografą Abdoną Korzoną (g. 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės – m. po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje).
Vilniuje nuo 1859 m. iki 1863 m. balandžio mėn. veikusioje šio fotografo studijoje nusifotografavo šimtai jo amžininkų, tačiau didžiausias fotografo nuopelnas Lietuvos kultūrai Skaityti toliau
Ką atidengė skandalas dėl Nacionalinės meno ir kultūros premijos skyrimo rašytojui Mariui Ivaškevičiui?
Pirma, premija jam esą skiriama ne už romaną „Žali“, o už pastarųjų septynerių metų teatrinę veiklą, tačiau visuomenė juk „nacionalinę“ paprastai (ir pelnytai) supranta kaip apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus ir visų laureato darbų valstybinį pripažinimą ir įvertinimą. Jei tai būtų tik literatūrinė premija, paskirta ir teikiama rašytojų cecho kolegų, galėtume abejoti jų pasirinkimu, burbėti dėl skonio ar stiliaus suvokimo, bet vargu ar turėtume teisę piktintis pačiu sprendimu. Skaityti toliau
Sausio 10 d. garsiam istorikui, enciklopedininkui, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojui dr. Algirdui Matulevičiui sukako 80 metų.
A. Matulevičius gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau
Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!
Pergalingai ir galingai skambant fanfaroms atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje garbingiausioje vietoje – Prezidentūroje Skaityti toliau
Pasitinkant 2019-uosius Kaunas atgaivino istorinę atmintį aukščiausioje miesto vietoje iškeldamas didžiausią trispalvę mieste. Aidint patrankos salvėms ir trimito garsams, daugiau kaip 40 kvadratinių metrų ploto vėliava suplazdėjo ant Pelėdų kalno.
„Labai simboliška, kad ši vėliava virš Kauno iškyla baigiantis mūsų modernios valstybės atgimimo šimtmečio metams ir prasidedant 100 metų sukakčiai, kuomet Kaunas tapo laikinąja sostine ir buvo itin svarbus tolesniame Lietuvos kelyje. Tai vienas didžiausių mūsų valstybingumo simbolių, kuris sykiu įprasmins Skaityti toliau
Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas.
Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio klonas? Tiesa, gerokai papildytas. Tokiais atvejais įprasta knygos tituliniame lape pateikti atitinkamą nuorodą, Skaityti toliau
Gruodžio 6 d., ketvirtadienį, 18 val. Istorinėje Prezidentūroje įvyks dr. Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas…“ pristatymas.
Knygoje kalbama apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą (1918-1957). Vadovavęs vienai kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, Vanagas vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. Skaityti toliau
Lapkričio 23 d., Jono Basanavičiaus gimimo dieną, Vilniuje, eidamas 90-uosius metus, mirė garsus Lietuvos istorikas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vienas iš steigėjų, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius Antanas Tyla.
A.Tyla gimė 1929 m. spalio 28 d. Bičionyse, Anykščių valsčiuje. 1939–1943 m. mokėsi Burbiškio (Anykščių r.) pradžios mokykloje. 1943–1951 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą. 1951–1956 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo istoriko išsilavinimą.
1956–1958 m. A. Tyla dirbo Veiviržėnų (Klaipėdos r.) vidurinės mokyklos Skaityti toliau
Lapkričio 29–ąją, minint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signataro, Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago žuvimo dieną, Varėnoje bus įteiktas pirmasis Varėnos rajono savivaldybės įsteigtas A. Ramanausko-Vanago apdovanojimas. Pagerbiant šio legendinio pietų Lietuvos partizanų vado asmenybę, apdovanojimą š.m. rugpjūčio 28 d. įsteigė Varėnos rajono savivaldybės taryba. A. Ramanauskas-Vanagas savo partizaninės kovos kelią pradėjo ir didžiąją jo dalį praėjo Varėnos krašte. Skaityti toliau
Lapkričio 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) įvyks leidinių rinkinio „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ pristatymas. Renginyje dalyvaus šios idėjos sumanytojai bei vykdytojai – Andrius Bitaitis, asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas, Gražvydas Balčiūnaitis, Pasvalio krašto muziejaus istorikas bei leidinių rinkinių autorius – Alkas.lt redaktorius, istorikas Tomas Baranauskas.
Istorikas išsamiai pristatys parengtus rinkinius „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“, „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ ir „Kuršo aktai. Acta Curoniae“. Leidinius papildo 24 didelio formato įrėmintų dokumentų fotokopijos, Skaityti toliau
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Napaleono Kitkausko vardas neatsiejamas nuo Tolminkiemio, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šių dienų istorijos, – paprastai tariant, jis yra tas žmogus, kuris fiziškai įženklino Kristijono Donelaičio atminimą, kuris surado garsųjį Arkikatedros lobyną ir kuris savo delnais bus apčiuopęs Mindaugo katedros akmenis.
Kuklusis architektūros istorikas bei restauratorius N.Kitkauskas tuoj imtų taisyti, Skaityti toliau
Birželio 5 d., 17 val., Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma telšiškio menininko Romualdo Inčirausko paroda „Skulptūra tarytum juvelyrika“.
Inčirausko kūrybinės veiklos keturiasdešimtmečiui dedikuojamos parodos ekspozicijoje – naujausi, 2016–2018 metais sukurti darbai: skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos“ I , „Civilizacijos II“ , skulptūra „Kabinetas“ ir metalo plastikos ciklas „Tarytum juvelyrika…“. Ekspoziciją papildo autoriaus mintys haiku formatu ir kūrinių viešosiose erdvėse fotografijos. Skaityti toliau
Gegužės 18 d., 16 val., Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), vyks lietuvių diplomato, istoriko, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams dr. Vytauto Žalio antroji paskaita „Kuo Lietuvos valstybei nusikalto Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Otas Biočeris (Otto Biotcheris)?“ iš ciklo „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“.
Anot paties pranešėjo, tai pamąstymai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga apie lietuviškosios politikos Klaipėdos krašte kelius bei klystkelius. Skaityti toliau
Gegužės 8-osios vakarą į kelionę amžinybės jūromis iškeliavo Aloyzas Každailis. Lietuva neteko asmenybės, savo gyvenimą skyrusios mūsų šalies jūrinės tapatybės įtvirtinimui.
A. Každailis – kūrėjas: istorikas, rašytojas, muziejininkas, žmogus, ne smilkęs, o degęs, savo veržlumu ir darbštumu, idėjų drąsumu įkvėpdavęs greta esančius. Jo gyvenimas buvo dovana Klaipėdai ir Lietuvai.
Klaipėdai A. Každailis su meile rašė: „Klestėk, mano brandos mieste prie jūros! Ačiū tau, kad anuomet, mano žalioje jaunystėje, patikėjai manimi, Skaityti toliau
2018 m. sukanka 225-osios gimimo metinės Lietuvos istorikui, rašytojui ir švietėjui, vienam iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų – Simonui Daukantui. Vyriausybė patvirtino S. Daukanto gimimo metinių minėjimo programą.
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais bei kitomis institucijomis, Simono Daukanto atminimui pagerbti parengė kultūrinę, šviečiamąją programą. Dauguma planuojamų įgyvendinti priemonių bus skirtos besimokančiam jaunimui. Skaityti toliau
VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 3 a.) eksponuojama paroda „Nuo 1917 m. rugsėjo mėnesio Lietuvių konferencijos Vilniuje iki Lietuvos pripažinimo 1918 m. kovo mėnesį“. Joje – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesniosios mokslo darbuotojos Rasos Zozaitės radiniai, kuriuos ji parsivežė iš Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo, Nepriklausomybės Akto signataro, filosofijos daktaro Jurgio Šaulio asmeninio archyvo Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kovo 19 – balandžio 18 d., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, veikia visuomenės veikėjo, politiko, publicisto, teisininko, istoriko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, teisės mokslų daktaro Augustino Janulaičio gimimo 140-osioms metinėms parengta paroda „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“.
Parodoje eksponuojamas gausus ir vertingas Augustino Janulaičio rankraštinis palikimas, atspindintis jo gyvenimą bei veiklą. Iš oficialiųjų dokumentų minėtini: Skaityti toliau
Ką tik baigiau, iki pažaliavimo akyse, skaityti per tris „Respublikos“ numerius nusidriekusį įtariamų „KGB bendradarbių sąrašą“. Radau ir savo pavardę, ačiū Dievui, sąraše išskirtą juodu šriftu. Kaip paaiškino laikraščio vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus, pavardės pajuodintos tų Seimo narių, kurie balsavo už liustracijos įstatymą ir jo pataisą, neva įslaptinusią KGB „stukačius“ 75- riems.
Todėl tarp „įtariamųjų“ atsidūrė ir Seimo nariai V.Čmilytė- Nielsen, A.Bilotaitė, D.Petrulis, V.Gailius ir kiti, kurie sovietmečiu buvo vystykluose arba mokinukai. Skaityti toliau
Kovo 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyks istoriko dr. Algirdo Matulevičiaus naujausios knygos „Tautos žadinimo šaukliai“ pristatymas.
Renginyje dalyvaus knygos autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis, kultūros ir visuomenės veikėja Birutė Kurgonienė, leidyklos „Andrena“ vadovė Nijolė Petrošienė. Koncertuos folkloro ansamblis „Žaisa“ (vadovai Ramunė Pečiulienė ir Mintautas Pečiulis), Kauno 1-osios muzikos folkloro mokyklos ansamblio „Sauluva“ dalyviai. Skaityti toliau
Kovo 6 d., antradienį, 17.30 val. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a.15) bus pristatoma žurnalisto, publicisto, redaktoriaus, kultūros ir politikos apžvalgininko, LNB Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovo Vidmanto Valiušaičio knyga „Ponia iš Venecijos tavernos. „Mūsiškiai“ ir kiti prašalaičiai savojoje istorijoje“.
Knyga parengta autoriaus publikacijų istorinėmis temomis pagrindu. Joje plačiai nagrinėjami tragiškieji 1940–1941 metų įvykiai, pateikiamas to meto istorinis kontekstas Lietuvoje ir Europoje, istorinių patirčių sąsajos su dabartimi. Skaityti toliau
Kovo 3 d. istorikas, pedagogas habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, rektorius emeritas Jonas Aničas švenčia 90-metį.
J. Aničas gimė 1928 m. kovo 3 d. Kalne, Pumpėnų valsčiuje. 1953 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1954 m. baigė Marksizmo-leninizmo, filosofijos ir politinės ekonomijos dėstytojų kursus prie Leningrado universiteto. 1954–1969 m. Lietuvos kūno kultūros instituto, Kauno politechnikos instituto, Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. 1960 m. Leningrado universitete apgynė Skaityti toliau
