Žymos archyvas: Istorikas

G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio (0)

Karališkių Švenčiausios Dievo Motinos Globos Cerkvė. 1957 m. | Kęstučio Rimo asmeninio archyvo nuotrauka

Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik daliniai liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė gana skurdžiai, nors šis laikotarpis ir Rytų Aukštaitijos kraštas visą gyvenimą jam išliko brangus ir artimas, o jo aplinka ir žmonės ugdė jį kaip asmenybę.

Šaknys – Karališkiai Skaityti toliau

Kuo Lietuvai ir užsieniui svarbus prezidentas K. Grinius? (0)

prezidentas-k-grinius_lnb-lt

Dr. Kazys Grinius buvo iškilus XIX–XX a. visuomenės ir kultūros veikėjas, politikas. Nuveikęs daugybę prasmingų darbų, labiausiai lietuvių atmintyje K. Grinius įsirėžė kaip trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Tačiau kuo svarų indėlį į Lietuvos istoriją įnešęs politikas svarbus šiuolaikinei visuomenei? Kiek jis įdomus bei žinomas ir užsienyje, ne tik Lietuvai?

Šia tema mintimis dalijasi filosofas ir istorikas, Pietų Karolinos (JAV) universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis, anglų kalba rašantis knygą apie K. Grinių. K. Skrupskelį kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis Skaityti toliau

Dr. Romanas Širouchovas: Lietuvių kalba man tapo antra po gimtosios (8)

Romanas Sirouchovas_asmen.nuotrFB

Istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, muzikologas ir poetas Romanas Širouchovas – prūsų paveldo populiarintojas Karaliaučiaus krašte. Jau 15 metų domisi baltų etnogeneze, etnografija ir folkloru. Dalyvauja archeologinėse ekspedicijose Karaliaučiaus srityje ir Vakarų Lietuvoje. Rašo mokslo straipsnius ne tik gimtąja, bet ir lietuvių bei kitomis kalbomis.

Lietuviška odisėja

– Romanai, kada, kodėl ir iš ko išmokote lietuviškai kalbėti ir rašyti?

Skaityti toliau

Kauniečiai susitiko su Vasario 16-osios Akto atradėju L. Mažyliu (0)

L.Mazylis susitikime_Tamakausko nuotrJPG

Balandžio 5 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje Kaune įvyko šventinis susitikimas su Vasario 16 Akto atradėju profesoriumi Liudu Mažyliu. Profesorius išsamiai papasakojo kaip buvo surastas svarbiausias mūsų valstybės gimimo dokumentas, pagrindė savo samprotavimus, kad Aktas surašytas buvusio Lietuvos Tarybos generalinio sekretoriaus Jurgio Šaulio ranka. Paneigė kai kurių dabar vadovaujančių  ir save susireikšminusių istorikų (kai kuriems iš jų net mūsų Dainų šventės yra jau kokčios) Skaityti toliau

Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis (0)

Ziemgala.zygis i piliakalni_simkala.lt

10 201    „Tai per gavėnią atsitiko –
                  Žiemgalius pastebėt pavyko.
                  Rygos jie traukė kryptimi:
                  Norėjo plėšt ją grobdami.
                  Heiligenberge tai žinota
                  Jie siuntė pasiuntinius joti.
                  Žinia į Rygą tuoj atskriejo
                  Ir krašto maršalą įspėjo,
 10 209    Kad Rygą norima naikinti.“   Skaityti toliau

D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje (13)

Domas Boguševičius | ktu.edu nuotr.

Per dvylika metų nuo 2004-ųjų iki šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 17,5 iki 10 tūkstančių. Todėl totalitarinio patriotizmo šalininkai šaukia: „Istorijos egzaminas turi būti privalomas!“ Panašu, kad jie nuoširdžiai tiki galimybe biurokratinės prievartos ir kontrolės priemonėmis atkurti disciplinos prestižą ir sustiprinti patriotinius jaunimo jausmus.

Matyt, panašūs socialinės inžinerijos atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijoje šiomis dienomis strategavę Lietuvos piliečio ugdymo prioritetus, paskelbė: „Europos vertybių tyrimo duomenys, paskelbti 2012 m., Skaityti toliau

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga (1)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Skaityti toliau

Valdovų rūmuose bus pagerbtas garsus istorikas Mečislovas Jučas (0)

Profesorius Mečislovas Jučas | valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 7 d., ketvirtadienį, 18–19 val. Vilniuje, Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks istorikų pokalbis „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos“. Šis renginys bus skirtas profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio sukaktuvėms ir šiai sukakčiai parengtos knygos sutiktuvėms.

Prof. Mečislovas Jučas, gimęs 1926 m. balandžio 26 d., šiais metais švenčia savo 90-ąjį jubiliejų. Renginyje bus aptariamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualijos prof. Mečislovo Jučo daugiau nei 60 metų trunkančios mokslinės kūrybos kontekste. Skaityti toliau

Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą (5)

jonas_sliupas_lnb.lt

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą, skirtą sociologo, istoriko, literatūros tyrinėtojo, publicisto ir visuomenės veikėjo dr. Jono Šliūpo 155-osioms gimimo metinėms.

Joje apžvelgiama jubiliato biografija, kūrybinė veikla, pateikiama ikonografinė medžiaga. J. Šliūpas – labai produktyvus kūrėjas, išleidęs daugiau nei 70 knygų bei brošiūrų, vertimų. Darbų tematika įvairi: istorija, etnografija, literatūra, filosofija, etika, sociologija, politika, pedagogika, medicina. Skaityti toliau

Mirė garsus baltistas Alfredas Senas (video) (0)

alfredas-senas-wikipedia-nuotr

Kovo 8 d. eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių–šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn).

A. Senas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – taip pat garsus baltistas, filologas, leksikografas šveicarų kalbininkas prof. Alfredas Senas (1899–1978 m.). A. E. Seno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė.

Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. A.E. Sennas gimė jau JAV, Medisono mieste. Augęs lietuviškai kalbančioje šeimoje, vėliau savo mokytojais turėjo Vincą V. Krėvę-Mickevičių bei Antaną Salį. Skaityti toliau

Minint M. L. Rėzos 240-asias gimimo metines bus įteikta septintoji jo vardo premija (0)

Giedruze_visitneringa.com

Sausio 9-ąją sukanka 240 metų, kai Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimė Lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojas Martynas Liudvikas Rėza. Pirmasis šiai datai paminėti skirtas renginys – Juodkrantėje vyksiančios septintosios Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmės, įvyksiančios M. L. Rėzos gimimo dieną.

M. L. Rėza laikomas – vienu žymiausių pasaulietinės lietuvių kultūros puoselėtojų bei lietuvių tautosakos  mokslo pradininku – jis pirmasis pradėjo sistemingai rinkti lietuvių liaudies dainas Skaityti toliau

Kaip silkė sujungė Lietuvą ir Norvegiją (0)

paroda Silkes_Alfonso Mazuno nuotr

Gruodžio 11 d., Advento laiku, Klaipėdos Bendruomenės namuose (Debreceno g 48) Lietuvos jūrų muziejus kviečia į kilnojamąją parodą „Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą 1820-1870 m.“, pasakojančią apie vieną pagrindinių šio ikikalėdinio laikotarpio akcentų – silkę ir jos nulemtus Lietuvos ir Norvegijos ryšius.

Silkė Stavangerį pavertė klestinčiu miestu

Daug kam gali pasirodyti keistas ar egzotiškas faktas, jog šis jūros produktas prieš porą šimtų metų ir tapo pagrindine jungtimi Skaityti toliau

Mokslo premijomis apdovanoti penki užsienio lietuviai (0)

mokslo premijos uzsienyje gyv mokslininkams_smm.lt

Gruodžio 3 d. švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva įteikė mokslo premijas penkiems užsienio lietuviams. Taip siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

2015 m. užsienio lietuviams skiriamas mokslo premijas gavo Vokietijoje gyvenantis istorikas Vincas Bartusevičius, Skaityti toliau

Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai (0)

Vladas Jurgutis_archyvai.lt

Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“.

„Šiuolaikiniame moksle populiarėja tarpdisciplininiai dalykai, ir tai patvirtina Gedimino Vaskelos atliktas mokslinis darbas, jungiantis istoriją su ekonomika. Tai neabejotinas indėlis į ekonominės minties teoriją, vertas prestižinės premijos“, – sakė dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos narys.

G. Vaskelos monografijoje „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“ analizuojamas Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę ir ūkio šaką. Skaityti toliau

Penkiems užsienio lietuviams skiriamos mokslo premijos (0)

mokslas.mokslininkai_smm.lt nuotr

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos penkis užsienio lietuvius. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

2015 m. užsienio lietuviams skiriamas mokslo premijas gaus Vokietijoje gyvenantis istorikas Vincas Bartusevičius, psichologas Linas A. Bieliauskas iš JAV bei trys fizikai – Ispanijoje dirbantis Kęstutis Staliūnas, Darius Čeburnis iš Airijos ir JAV gyvenantis Remigijus Gaška. Keturi iš penkių premijos laureatų gimė ir savo mokslinį kelią pradėjo Lietuvoje. Skaityti toliau

Apie Ventos regioninio parko paslaptis – naujame lankytojų centre (1)

Ventos parko lankytoju centras_vstt.lt nuotr

Spalio 8 d. atidaromas naujas Ventos regioninio parko lankytojų centras, kurio ekspozicijos tema – „Ventos krašto geologiniai slėpiniai“.  Ventos regioninis parkas –  unikalus savo geologine sandara. Tik čia galima pamatyti paslaptingojo juros periodo uolienas, paliesti rankomis dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas. Ventos upės atodangos – unikalios, turinčios pasaulinę mokslinę vertę.

Ventos regioniniame parke sluoksnis, menantis juros periodą, yra žemės paviršiuje. Tad čia galima rasti belemnitų ir fosilijų, kuriems daugiau kaip 200 milijonų metų. Skaityti toliau

Netekome istoriko V. Tininio (1959–2015) (1)

Vytautas Tininis | asmeninė nuotr.

Rugsėjo 15 d. po sunkios ligos Lietuvos istorikų bendruomenė neteko vieno iš savo narių – dr. Vytauto Tininio.

V. Tininis gimė 1959 m. gegužės 5 d. Vilniuje. 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1993 m. apgynė disertaciją tema „Sovietinis režimas Lietuvoje 1944–1953 metais“, humanitarinių mokslų daktaras.

1986–1988 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), nuo 1992 iki 2012 m. dirbo Generolo Jono Skaityti toliau

Mirė Lietuvos draugas, rusų politikas, istorikas Jurijus Afanasjevas (video) (0)

jurijus-afanasjevas

Rugsėjo 14 d. po sunkios ligos Maskvoje mirė politikas, istorikas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto įkūrėjas Jurijus Afanasjevas (Юрий Афанасьев).

Jis praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo vienas iš Rusijos demokratų lyderių. Būtent jo pastangomis garsiąją Sausio 13-osios naktį Vytautui Landsbergiui pavyko susisiekti su Rusijos Aukščiausios Tarybos pirmininku Borisu Jelcinu ir pranešti apie kruvinus įvykius Lietuvoje. J. Afanasjevas apdovanotas Sausio 13-osios  medaliu ir LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Skaityti toliau

Dingęs Kaunas: gubernijos centro spindesys ir skurdas (0)

Paskaita apie Kauna_istorineprezidentura.lt

Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinė Prezidentūra kviečia pasiklausyti intriguojančio pasakojimo apie gyvenimo cariniame Kaune ypatumus. 1843 m. Kaunui tapus gubernijos centru miesto veidas priverstinai pradėjo keistis. Tačiau carinės valdžios primetami norai ir miesto tvarkymo sprendimai dažnai kirtosi su vietinės valdžios galimybėmis. Propagandinis gubernijos centro spindesys sunkiai stelbė provincijos miesto skurdą. Kaip ir kuo Kaunas bei kauniečiai gyveno XIX a. antroje pusėje, pasitelkęs to meto ikonografiją, pasakos istorikas Arvydas Pakštalis. Skaityti toliau

E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė (8)

Aleksandravicius E.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius tiki, kad sėkmingos Lietuvos garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, bet turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis. Priešingu atveju, jaunimas bus tik darbščių, be galo agresyvių ir aktyvių rinkos žaidėjų srautas“, – teigia profesorius. Skaityti toliau

Lietuvos tautinių mažumų atstovams įteikti medaliai „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai” (0)

Medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“

Sausio 26 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko Vilniaus pagarsinimo ir miesto įkūrėjų paminėjimo renginys, kurio metu deramai pagerbtas Lietuvos valdovas Gediminas, jo indėlis į Sostinės kūrimąsi – kviečiant skirtingų Vakarų Europos miestų pirklius, amatininkus, žemdirbius, rašto bei meno kūrėjus, mokslininkus atvykti ir itin palankiomis sąlygomis kurtis Vilniuje. Tikru žilojo Vilniaus pagerbimo aktu tapo šią itin simbolišką dieną įteikti apdovanojimai „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ tautinių bendrijų atstovams, savo profesine ir visuomenine veiklomis nuolat prisidedantiems prie Lietuvos Skaityti toliau

Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

vyt_mirt_minejimas_plakatas2-K100Spalio 28 d. 17 val. Trakų salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytauto Didžiojo atminimui. Istorikas Tomas Baranauskas skaitys pranešimą „Neįvykęs antrasis Žalgiris“, koncertuos grupė „Thundertale“. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Spalio 27-ąją sukanka 584 metų nuo Vytauto Didžiojo mirties, – pasakoja Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. – Daug kalbama apie valdovo karinius žygius, valstybingumo tvirtinimo politiką, bet eilė temų nėra analizuojama plačiajai visuomenei prieinamoje erdvėje.“ Skaityti toliau

Lietuvos karo akademijoje apdovanoti „Lietuvos šviesuoliai“ (3)

„Lietuvos šviesuoliai 2014“  |  K. Dijoko nuotr.

Rugsėjo 25 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija kartu su M. K. Čiurlionio fondu kartu surengė iškilmingą renginį „Lietuvos šviesuoliai 2014“, kurio metu buvo pagerbtos iškilios asmenybės, savo gyvenimo darbus paskyrusios krašto apsaugai, istorijai ir kultūrai.

Apdovanojimai šventėje buvo skirti buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui atsargos generolui majorui Jonui Algirdui Kronkaičiui, Lietuvos karo akademijos docentui dr. Romui Batūrai ir choro „Kariūnas“ koncertmeisteriui Vytautui Abariui. Gen. mjr. J. Kronkaičio vardu apdovanojimą priėmė buvęs adjutantas atsargos majoras Robertas Jurgelaitis. Skaityti toliau

Jubiliejų minintis istorikas E. Gudavičius: „Visa istorija yra gyvenimas“ (0)

Edvardas Gudavičius 1999 m. | V. Valuckienės nuotr.

„Praeities tyrinėjimas manęs nevargina, aš jaučiuosi laimingas, dirbdamas šį darbą“, – teigia vienas žymiausių Lietuvos istorikų prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius, kuriam rugsėjo 6 d. sukako 85-eri. Sveikinant mokslininką, gausios mokslinės literatūros autorių, recenzentą, redaktorių, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta virtuali paroda „Visa istorija yra gyvenimas“. Tokiu pavadinimu 2009 m. buvo išleista ir istoriko Aurimo Švedo pokalbių su E. Gudavičiumi knyga.

Virtualioje parodoje siūloma susipažinti su E. Gudavičiaus biografija, apžiūrėti šiai ekspozicijai atrinktus leidinius. Skaityti toliau

Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija (2)

Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų jungia akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą | N.Baronienės nuotr.

Prieš 20 metų į netolimus miestus Gardiną ar Lydą Baltarusijoje važiuodavome nebent apsipirkti – kai pabosdavo eilės ir prekės savose parduotuvėse. Ir tuoj pat sukdavome ienas atgal: o ką veikti – grožėtis  sovietų karinės šlovės paminklais, klupinėti po griuvėsius pilių, kurių valdovų vardų vietiniai nė nežino? O šiandien, už vizas sumokėję, sieną įveikę ir ten nukakę, nuoširdžiai aikčiojame: Vytauto pilis! Stepono Batoro rūmai! Ir pripažįstame, kad kažin ar patys būtume galėję geriau šiais turtais  pasirūpinti nei kaimynai gudai.

Ir mūsų, ir gudų

Kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus Skaityti toliau

Seinuose pasirodė knyga apie Antaną Baranauską (0)

E. Aleksandravičius „Giesmininko kelias“Neseniai Seinų „Paribio“ leidykloje pasirodė prof. Egidijaus Aleksandravičiaus knyga lenkų kalba „Antanas Baranauskas. Szlak wieszcza“. Ši knyga buvo parašyta lietuviškai 100-osioms vyskupo ir poeto mirties metinėms (2002 m.) ir išleista pavadinimu „Giesmininko kelias“ Vilniuje, 2003 m.  Kviečiame pasiskaityti Aleksandro Mažrimo atsiliepimą apie šį leidinį.

***

Atsakyta audiencija

Gražų balandžio pusdienį panoro recenzentas pasikalbėti su recenzuojamos knygos autoriumi. Nusiteikęs jis buvo kaip reta geranoriškai. Pagalvota buvo ir apie brangintiną autoriaus laiką – sugaišta būtų 10 ar 15 minučių. Mokslininkas pasakė: „Ne… Ačiū, kad domitės. Išspausdinsite, perskaitysiu“. Skaityti toliau

Kauno Garbės piliečio vardą nuspręsta suteikti istorikui Z. Kiaupai (0)

Zigmuntas Kiaupa | kaunas.lt nuotr.

Gegužės 8 d., ketvirtadienį, Kauno miesto taryba pritarė siūlymui Kauno miesto Garbės piliečio vardą suteikti istorikui prof. Zigmuntui Kiaupai. Šis sprendimas buvo priimtas vienbalsiai.

„Profesoriaus indėlis į Kauno istorijos puoselėjimą, sklaidą ir viešinimą yra neįkainojamas“, – pabrėžė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Visi žino gerbiamo istoriko Z. Kiaupos nuopelnus miestui. Z . Kiaupa yra ilgametis Kauno metraščio redakcijos kolegijos vadovas, kuris metraštį sutvarkė moksliniais pagrindais. Jam vadovaujant buvo atrasta daug naujų istorinių detalių, kuriomis šis metraštis buvo Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas (9)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kas nebuvo Kryme, tas nežino, kaip spindi tikras gamtos perlas. Čia nerasi viešos prabangos, didelio komforto, maginančių all included paslaugų, bet kurortų bobutės tokios paslaugios, kad už keletą dolerių (nuo seno „žaliasis“ nukonkuruoja rublį ar grivną) suteiks ne tik pastogę, bet ir savo darže išaugintą pomidorą ar kibirą trešnių. Taip buvo bent jau sovietiniais laikais, kai visa nuo vėsių orų sustirusi Sovietų Sąjunga plūdo į šį Ukrainos pusiasalį. Ukrainos? Skaityti toliau

A. Patackas. Sąjūdžio kareivio laiškas V. Landsbergiui (69)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Visą gyvenimą buvau ir liksiu Jūsų gerbėjas, ir, drįstu manyti, šiek tiek daugiau nei gerbėjas.

Bet šitas „šiek tiek daugiau“ įpareigoja. Gerbėjas gali tik gerbti, o tas „daugiau“ turi dar vieną pareigą – sakyti kas ne taip pagal gerai žinomą „Platonas draugas, bet…“

Požiūriai susikirto ties raktiniu mūsų savimonei žodžiu „žemė“. Nepradėsiu vardinti daugybės argumentų už nepardavimą žemės svetimšaliams, apsiribosiu dviem: Skaityti toliau

Lietuvoje pristatoma vokiečių autoriaus knyga apie Gulago vaikų patirtis (1)

Gulago vaikaiSpalio 25 d., penktadienį, 17 val. Genocido aukų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius) vyks vokiečių istoriko ir publicisto dr. Meinhardo Starko naujos knygos „Gulag-Kinder. Die vergessenen Opfer“ (Gulago vaikai: pamirštos aukos) pristatymas. Knygą vokiečių kalba išleido „Metropolio“ leidykla Berlyne. Kadangi rengdamas knygą autorius nemažai bendravo su lietuvių politiniais kaliniais ir tremtiniais, po sėkmingo knygos sutikimo Vokietijoje jis atvyksta į Lietuvą ir nori pristatyti knygą Lietuvos publikai.

Gulago vaikai, kaip sako dr. Meinhardas Starkas, tai pamirštos komunistinio teroro aukos. Suėmus jų tėvus, jie buvo patys tiesiogiai paliesti represijų. Šimtai tūkstančių mergaičių ir berniukų buvo priversti metų metais vegetuoti vaikų namuose arba privalėjo su savo motinomis ar tėvais Skaityti toliau