LRT tinklapio skiltyje „Nuomonės“ gegužės 10 d. patraukė dėmesį straipsnis intriguojančiu pavadinimu „Alvydas Nikžentaitis. Antrasis pasaulinis karas ir lietuvių istorinės atminties paradoksai“.
Ką šiuo tarptautiniu žodžiu „paradoksai“ autorius siekia atskleisti? Atsidarau internetą, ir randu tokius šio žodžio prasmės paaiškinimus:
1. Paradoksas – teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti suprantamas Skaityti toliau
Užgriuvus tokiai visuotinei nelaimei kaip pandemija, savaime kyla klausimas, kuo remtis? Įstaigų pajėgumais, padietės valdymo patirtimi, asmeninėmis pastangomis? Kiekviena pasaulio šalis ieško savojo kelio.
Sprendimų gali būti įvairių: nevykę atmetami, pasiteisinę transliuojami plačiau, bet galop visi jie stipriau ar silpniau remiasi kultūros tradicija, kuri susidaro per šimtmečius. Kinija savo kultūroje turi užkoduotą milžiniškų žmonių srautų valdymo patirtį, Švedijai artimesnis individualistinis, protestantų etikos suformuotas kelias. Skaityti toliau
Du ideologiniai vienminčiai – R. Valatka ir A. Nikžentaitis – abu, regis, pagarbiai liūdintys dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties, savo veidaknygėse surašo neįtikėtinai ideologizuotą „in memoriam“.
Cituoju: „Istorijos Maestro išėjo. Ačiū už tai, kad jis buvo. Manau, apie profesorių Edvardą Gudavičių geriau už profesorių Alvydą Nikžentaitį nepasakysi“, rašo savojoje, atviroje publikai veidaknygėje ponas R. Valatka (2020.1. 27). Skaityti toliau
Sausio 27 d. eidamas 91-uosius metus mirė profesorius, istorikas, Gedimino ordino kavalierius, Lietuvos mokslo ir kultūros premijų laimėtojas Edvardas Gudavičius. Šia liūdna žinia savo feisbuko paskyroje pasidalino Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas.
Istorikas profesorius Edvardas Gudavičius vadinamas vienu Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjų, nustatęs tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253 m. liepos 6-ąją.
E. Gudavičius gimė 1929 metais rugsėjo 6 dieną Kaune. Skaityti toliau
Sausio 21 d., 18 val., Kauno apskrities viešosios bibliotekos I a. salėje (Radastų g. 2), bus rodomas ketvirtas renginio „Kauno atminties ekranai“ filmas „Žingsniai naktį“ (rež. R. Vabalas, 1962). Svečiuose – istorikas Simonas Jazavita (Lietuvos karo istorijos draugija) ir istorikas dr. Modestas Kuodys (Kauno tvirtovės IX forto muziejus). Vakarą ves kino kritikas Gediminas Jankauskas.
1943-ųjų Kaunas. IX forte žudomi žmonės, o forto kaliniai turi atkasinėti sušaudytųjų palaikus ir juos deginti. Skaityti toliau
Lietuvos teisėsaugos 15 metų ieškotas, bet taip ir nesurastas 57 m. vilnietis Eligijus Šmidtas, policijos ieškomiausių, pavojingiausių asmenų sąraše figūravęs šalia bandito Romo Zamolskio, dabar ramiai ruošiasi daktarinės disertacijos gynimui ir toliau domisi karybos temomis. Ar praėjus beveik keliems dešimtmečiams neatrodo, jog E. Šmidto ir mistinių „Juodvarnių“ istorija buvo pernelyg išpūsta?
Ši istorija prasidėjo beveik prieš 20 metų. 2000 m. vasario 25-ąją Varėnoje budėję šio rajono policijos patruliai pastebėjo neapšviestoje aikštelėje stovintį automobilį „VW Jetta“ ir nutarė jį patikrinti. Skaityti toliau
„Kai atvykau į Kauną, čia buvo sutrikęs šildymas, žmonėms buvo labai sunku. Tačiau aš įsimylėjau Lietuvą – patiko jos valgyklos, paprastas, bet skanus maistas. Priskiriu save kartai, turėjusiai tas pačias vertybes, kaip ir daugelis lietuvių – juos aš labai branginu ir myliu“, – atvirauja japonų profesorius, istorikas Rio Kodžima, kuris prieš beveik tris dešimtmečius dėstė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir tapo japonistikos studijų pradininku Lietuvoje.
Praėjusį trečiadienį Rio Kodžima ir vėl lankėsi Kaune. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje buvo pristatyta naujausia profesoriaus knyga – straipsnių rinkinys „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“. Skaityti toliau
Lapkričio 6 d., eidamas 93-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos istorikų, profesorius Mečislovas Jučas.
„2019 m. lapkričio 6 d. Lietuva patyrė didžiulę netektį – sulaukęs 93 metų, mus paliko vienas žymiausių ir produktyviausių XX–XXI a. sandūros Lietuvos istorikų, tikrasis lietuvių istoriografijos klasikas, vienas aktyviausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimų ir atkūrimo idėjos rėmėjų, muziejaus bičiulis ir bendražygis Profesorius Mečislovs Jučas (1926–2019).“ – skelbiama Valdovų rūmų pranešime.
Profesorius Mečislovas Jučas gimė Vabaliuose, Baisogalos valsčiuje, baigė Vilniaus universitetą, didelę dalį savo profesinio gyvenimo praleido Lietuvos istorijos institute. Skaityti toliau
Dabar, nubloškus svetimųjų naštą,
prabilk visos Tautos vardu,
kalbėk iš švento mūsų rašto,
pašauki protėvių balsu.
Jonas Staliulionis
Su malonumu visada į rankas imu mano kraštiečio istoriko tautotyrininko Jono Brigio naują knygą. Šį kartą – tai „Pasistačius bendrą darbo tikslą“ (Raseiniai, 2017), pavadintą prieš šimtmetį vartojamais protokoliniais terminais, kai tikslai buvo statomi, o ne keliami, formuojami. Tai – enciklopedinio pobūdžio leidinys, papildantis kitas šio Skaityti toliau
Rugsėjo 11 d. amžinojo poilsio išlydimas Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, istorikas, švietimietis, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Marčėnas po sunkios ligos miręs rugsėjo 7 d.
R. Marčėnas gimė 1937 04 04 Marijampolėje, K. Donelaičio vidurinę mokyklą baigė Klaipėdoje, o istorijos studijas – 1960 m. Vilniaus universitete. Dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, vėliau buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys ir naujai susikūrusios Istorijos Skaityti toliau
Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, gyva žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos šalių sostines.
Kviečiame pasižiūrėti Sigito Birgelio dokumentinio filmo apie Baltijos kelią.
Apie Baltijos kelią pasakoja jo dalyvė Jūratė Kardauskienė iš Punsko bei istorikas Petras Maksimavičius iš Seinų. Skaityti toliau
Diena atrištom akim. Tauta iš kapo pakilus. Viešpatie, leisk jai atkimt. Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Justinas Marcinkevičius, 1989.
Istorikas Algimantas Liekis, kurio visa kūrybinė rašytojo, mokslininko ir žurnalisto veikla yra persunkta rūpesčiu ir nerimu dėl mūsų Tautos ir jos valstybingumo likimo ir išlikimo globalizacijos cunamių pagairėje. Kaip tik šia tema jis parašė per 40 monografijų, sudarė per 60 knygų ir paskelbė viešojoje spaudoje daugiau negu 1500 straipsnių. Sunku net įsivaizduoti, kad vienas žmogus gali tiek nuveikti, savo nenuilstančia kūrybine veikla atlikti tokį žygdarbį. Tai dar kartą patvirtina, kad lietuvis gali. Skaityti toliau
Gegužės 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta inžinieriaus, socialinių (ekonomikos) mokslų daktaro, istoriko ir kraštotyrininko Jono Rudoko knyga „Juozo Tūbelio laikai“. Knygos pristatyme dalyvauja knygos autorius, dr. Danutė Blažytė-Baužienė, Apolinaras Vytautas Grigas, renginį moderuoja istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė.
Tai pirmoji knyga apie Juozą Tūbelį – Lietuvos valstybės (1918–1940 m.) kūrėją, reformatorių, organizavusį žemės ūkio ir švietimo ministerijas, 8 metus vadovavusį vienai pačių svarbiausių – finansų ministerijai, o 1929–1938 metais buvusį Ministru Pirmininku. Skaityti toliau
Lotyniškos kilmės vardas Augustinas reiškia „didis, didingas, vertas pagarbos“. Šis vardas, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su šventuoju Augustinu (354-430), vienu iškiliausių krikščionių mąstytojų, didžiuoju katalikų bažnyčios teologu ir mokytoju, kurio minčių poveikis vėlesniems laikams nėra išblėsęs iki šiol.
Nors šv. Augustinas turi nuopelnų ir istorijai, ypač teologiškai aiškinant žmonijos istoriją veikale „De civitate Dei“ (Dievo miestas), kur parodoma per amžių amžius trunkanti žemiškos valstybės (civitas terrena) ir Dievo valstybės (civitas Dei) kova, šis rašinys yra ne apie tą Augustiną. Nepaisant to, su garsiuoju Hippo vyskupu jis turi bendrų bruožų, būdingų krikščionims, ir taip pat, kaip ir šventasis, yra „vertas pagarbos“. Skaityti toliau
Kovo 21 d., ketvirtadienį, 18 val., Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta istoriko, politiko, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autoriaus Arvydo Anušausko naujausia knyga „Užmirštas desantas“.
Daugelis slaptų Šaltojo karo operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 m. tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsyje, Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse,
Vasario 28 d., ketvirtadienį, 19 val. Žvejų rūmuose skambės Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Spektakliui artėjant, pakalbintas Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis. Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo.
„Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“ Skaityti toliau
Vasario 15 d., Kaune, Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje vykusiame iškilmingame VDU Senato posėdyje, minint 97-ąjį universiteto gimtadienį ir 101-asias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, buvo įteiktos vardinės stipendijos, VDU daktaro diplomai bei ženklai, docento ir profesoriaus atestatai, apdovanoti doktorantų bei jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai.
Mokslo daktarų diplomai buvo įteikti 2018-aisiais VDU daktaro laipsnį apgynusiems 27-eriems doktorantams. Tarp jų ir žinomam istorikui, istorijos populiarintojui, publicistui, Skaityti toliau
Sausio 31 d., 17 val., Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks susitikimas su fotografijos istoriku Dainiumi Junevičiumi ir istoriku dr. Dariumi Staliūnu. Renginyje bus pristatyta D. Junevičiaus studija apie iki šiol mažai žinomą fotografą Abdoną Korzoną (g. 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės – m. po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje).
Vilniuje nuo 1859 m. iki 1863 m. balandžio mėn. veikusioje šio fotografo studijoje nusifotografavo šimtai jo amžininkų, tačiau didžiausias fotografo nuopelnas Lietuvos kultūrai Skaityti toliau
Ką atidengė skandalas dėl Nacionalinės meno ir kultūros premijos skyrimo rašytojui Mariui Ivaškevičiui?
Pirma, premija jam esą skiriama ne už romaną „Žali“, o už pastarųjų septynerių metų teatrinę veiklą, tačiau visuomenė juk „nacionalinę“ paprastai (ir pelnytai) supranta kaip apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus ir visų laureato darbų valstybinį pripažinimą ir įvertinimą. Jei tai būtų tik literatūrinė premija, paskirta ir teikiama rašytojų cecho kolegų, galėtume abejoti jų pasirinkimu, burbėti dėl skonio ar stiliaus suvokimo, bet vargu ar turėtume teisę piktintis pačiu sprendimu. Skaityti toliau
Sausio 10 d. garsiam istorikui, enciklopedininkui, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojui dr. Algirdui Matulevičiui sukako 80 metų.
A. Matulevičius gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau
Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!
Pergalingai ir galingai skambant fanfaroms atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje garbingiausioje vietoje – Prezidentūroje Skaityti toliau
Pasitinkant 2019-uosius Kaunas atgaivino istorinę atmintį aukščiausioje miesto vietoje iškeldamas didžiausią trispalvę mieste. Aidint patrankos salvėms ir trimito garsams, daugiau kaip 40 kvadratinių metrų ploto vėliava suplazdėjo ant Pelėdų kalno.
„Labai simboliška, kad ši vėliava virš Kauno iškyla baigiantis mūsų modernios valstybės atgimimo šimtmečio metams ir prasidedant 100 metų sukakčiai, kuomet Kaunas tapo laikinąja sostine ir buvo itin svarbus tolesniame Lietuvos kelyje. Tai vienas didžiausių mūsų valstybingumo simbolių, kuris sykiu įprasmins Skaityti toliau
Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas.
Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio klonas? Tiesa, gerokai papildytas. Tokiais atvejais įprasta knygos tituliniame lape pateikti atitinkamą nuorodą, Skaityti toliau
Gruodžio 6 d., ketvirtadienį, 18 val. Istorinėje Prezidentūroje įvyks dr. Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas…“ pristatymas.
Knygoje kalbama apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą (1918-1957). Vadovavęs vienai kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, Vanagas vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. Skaityti toliau
Lapkričio 23 d., Jono Basanavičiaus gimimo dieną, Vilniuje, eidamas 90-uosius metus, mirė garsus Lietuvos istorikas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vienas iš steigėjų, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius Antanas Tyla.
A.Tyla gimė 1929 m. spalio 28 d. Bičionyse, Anykščių valsčiuje. 1939–1943 m. mokėsi Burbiškio (Anykščių r.) pradžios mokykloje. 1943–1951 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą. 1951–1956 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo istoriko išsilavinimą.
1956–1958 m. A. Tyla dirbo Veiviržėnų (Klaipėdos r.) vidurinės mokyklos Skaityti toliau
Lapkričio 29–ąją, minint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signataro, Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago žuvimo dieną, Varėnoje bus įteiktas pirmasis Varėnos rajono savivaldybės įsteigtas A. Ramanausko-Vanago apdovanojimas. Pagerbiant šio legendinio pietų Lietuvos partizanų vado asmenybę, apdovanojimą š.m. rugpjūčio 28 d. įsteigė Varėnos rajono savivaldybės taryba. A. Ramanauskas-Vanagas savo partizaninės kovos kelią pradėjo ir didžiąją jo dalį praėjo Varėnos krašte. Skaityti toliau
Lapkričio 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilniuje) įvyks leidinių rinkinio „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ pristatymas. Renginyje dalyvaus šios idėjos sumanytojai bei vykdytojai – Andrius Bitaitis, asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas, Gražvydas Balčiūnaitis, Pasvalio krašto muziejaus istorikas bei leidinių rinkinių autorius – Alkas.lt redaktorius, istorikas Tomas Baranauskas.
Istorikas išsamiai pristatys parengtus rinkinius „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“, „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ ir „Kuršo aktai. Acta Curoniae“. Leidinius papildo 24 didelio formato įrėmintų dokumentų fotokopijos, Skaityti toliau
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Napaleono Kitkausko vardas neatsiejamas nuo Tolminkiemio, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šių dienų istorijos, – paprastai tariant, jis yra tas žmogus, kuris fiziškai įženklino Kristijono Donelaičio atminimą, kuris surado garsųjį Arkikatedros lobyną ir kuris savo delnais bus apčiuopęs Mindaugo katedros akmenis.
Kuklusis architektūros istorikas bei restauratorius N.Kitkauskas tuoj imtų taisyti, Skaityti toliau
Birželio 5 d., 17 val., Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma telšiškio menininko Romualdo Inčirausko paroda „Skulptūra tarytum juvelyrika“.
Inčirausko kūrybinės veiklos keturiasdešimtmečiui dedikuojamos parodos ekspozicijoje – naujausi, 2016–2018 metais sukurti darbai: skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos“ I , „Civilizacijos II“ , skulptūra „Kabinetas“ ir metalo plastikos ciklas „Tarytum juvelyrika…“. Ekspoziciją papildo autoriaus mintys haiku formatu ir kūrinių viešosiose erdvėse fotografijos. Skaityti toliau
Gegužės 18 d., 16 val., Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), vyks lietuvių diplomato, istoriko, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams dr. Vytauto Žalio antroji paskaita „Kuo Lietuvos valstybei nusikalto Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Otas Biočeris (Otto Biotcheris)?“ iš ciklo „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“.
Anot paties pranešėjo, tai pamąstymai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga apie lietuviškosios politikos Klaipėdos krašte kelius bei klystkelius. Skaityti toliau
