Skambinkite Šakalienei ir Žiobienei: tegul važiuoja gelbėti sužaloto vaiko! Kodėl Vaikų teisių įstatymas niekaip neapsaugo nuo bendraamžių smurto!?
Stulbinantis atvejis Panevėžyje, kur boksą sportuojantis nepilnametis per pamoką vardan pramogos sulaužė bendraklasiui veido kaulus, o mokyklos vadovybė, policija, vaikų teisių apsaugos tarnybą bei ministerija aiškina, kad smurtautojo nebaus ir iš mokyklos neišmes. Skaityti toliau
Vasario 8 d. Seimo narys Julius Sabatauskas registruoja įstatymo pataisas, kurios įpareigotų Ministro Pirmininko pareigas einantį valstybės pareigūną laikytis atsakingo valstybės valdymo principo ir ne vėliau kaip per 15 dienų pateikti Prezidentui naują ministro kandidatūrą.
Pataisos registravimo priežastis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys J. Sabatauskas pristatė šiandien 11 val. spaudos konferencijoje Seime. Skaityti toliau
Gruodžio 4 d. Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“, kuria iš esmės Lietuvos valstybės vardu palaimino prieštaringai vertinamą taip vadinamą Globalios migracijos paktą arba sutartį.
73 Seimo nariai balsavo už, 21 – prieš ir tiek pat Seimo narių susilaikė. priėmė rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ (projektas Nr. XIIIP-2979(2). Skaityti toliau
Šiandien valdo XVII LR Vyriausybė. Tiek jų nuo Nepriklausomybės pradžios būta. Tačiau beveik per tris dešimtmečius valstybė nematė tokios nevykusios, tiek prisidirbusios švietimo ir mokslo ministrės, kaip J. Petrauskienė.
Pastaroji dabar negailestingai kritikuojama dėl nevykusios mokytojų etatinio apmokėjimo reformos. Į streiką jau įsitraukė arti 100 mokyklų. Deja, ministrė turi žymiai daugiau nuodėmių, nei nevykęs „etatinis“. Laikas PAGRINDINES ministrės „didžiąsias nuodėmes“ suverti ant vieno siūlelio. Skaityti toliau
Kodėl šeima šiuolaikinėje kultūroje neretai tampa masinio puolimo taikiniu Nr.1? Kam ir kodėl taip norisi išklibinti visuomenės sąrangos ir natūralaus sambūvio pamatus?
Pirmiausia dabarties ekonomizmo formuojamo pasaulio raidą lemia ne klausimas: kas gera žmogui?, bet klausimas: kas naudinga dabar funkcionuojančiai ekonominei ir socialinei sistemai?, kas dar labiau ją skatina bei stimulioja? Skaityti toliau
Teisingumo ministerija visuomet savarankiškai tvirtindavo notarų paslaugų įkainius, o priešingai teigiantis teisingumo ministras klaidina visuomenę.
Liepos 11-sios LRT televizijos naujienų laidos „Panorama“ reportaže apie Vyriausybės sprendimą teikti Seimui įstatymų pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti notarų paslaugų įkainių derinimo su Lietuvos notarų rūmais, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė: „<…> dabartinė praktika rodo, kad tos kainos valstybė negalėjo patvirtinti tokios, kokia jai atrodė teisinga, reikėjo derinti su Antstolių ir Notarų rūmais, ko pasekoje kainos visuomet didėdavo“ (kalba netaisyta). Skaityti toliau
Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią Seimo pavasario sesiją. Jos metu surengta 60 plenarinių posėdžių, kuriuose priimta 440 teisės aktų.
Tarp svarbiausių Seimo pavasario sesijos darbų – patvirtintos mokesčių, pensijų kaupimo, sveikatos apsaugos sistemos, inovacijų ir technologijų srities reformos, priimti sprendimai dėl aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo ir etatinio pedagogų darbo apmokėjimo įvedimo. „Visi pokyčiai yra nukreipti į žmogaus gerovę ir darną. Sumažintas darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir patrauklesnis darbuotojams ir investuotojams. Skaityti toliau
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius gegužės 8 d. pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 4 iki 6 metų pratęsė butuose ir individualiuose namuose įrengtų karšto ir šalto vandens skaitiklių patikros ir keitimo intervalą.
Nuo 2013 m. rugsėjo pradžios skaitikliai buvo metrologiškai tikrinami ir keičiami kas 6 metai, tačiau pernai buvusio ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus įsakymu patikros laikas buvo pakeistas ir grąžintas trumpesnis – kas 4 metai. Skaityti toliau
Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.
Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Mindaugas Puidokas siekdamas, kad Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių tarybų sprendimai būtų nešališki ir dar skaidresni siūlo ptaisyti šiuo metu galiojantį Peticijų įstatymą, kuris netinkamai reglamentuoja ir apriboja konstitucines piliečių teises.
Peticija – tai raštiškas pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar vietos savivaldos valdžios ir valdymo institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti šiuos klausimus: žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo; valdžios ir valdymo institucijų reformavimo; kitus svarbius visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimus. Skaityti toliau
Seimas priėmė naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1399(2), supaprastindamas gyvenamosios vietos deklaravimą ir nustatydamas galimybę asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, pagrindžiant savo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje ir nurodant savo faktinę gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje, būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Įstatymas priimtas už balsavus 92, nė vienam nebuvus prieš ir 20 susilaikius. Skaityti toliau
Seimas nusprendė Seimo III (rudens) sesiją pratęsti iki 2018 m. sausio 12 d. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIIIP-1537) balsavo 68 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Per pratęstą sesiją numatoma posėdžiauti vieną dieną – sausio 12-ąją.
Posėdyje numatoma apsispręsti dėl Konstitucinio įstatymo nuostatų suderinimo su EBPO standartais, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemos įsteigimo, universitetų sujungimo, Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus. Seimas svarstys Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo, Skaityti toliau
Seimo Užsienio reikalų komitetas posėdyje svarstė ir pritarė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIIP-533), kuriuo sukuriamas papildomas teisinis pagrindas, uždraudžiantis užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką.
21 Seimo nario inicijuotas įstatymo projektas buvo parengtas siekiant Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nustatyti politines sankcijas asmenims, susijusiems ne tik su dėl falsifikuotų kaltinimų Rusijoje suimto, Skaityti toliau
Spalio 10 d., šiandien, Seimas po svarstymo pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-4255(2), kuriuo siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir kryptis užtikrinant šeimos politikos nuoseklumą, ilgalaikiškumą ir veiksmų tęstinumą kuriant šeimai palankią aplinką.
Svarstomu įstatymo projektu nustatomos šeimos stiprinimo kryptys šiose srityse: švietimo ir kultūros, materialinio saugumo užtikrinimo, apsirūpinimo būstu, socialinės paramos ir paslaugų šeimai, šeimos sveikatos, vaiko saugumo šeimoje ir tėvų atsakomybės už vaiko teisių įgyvendinimą. Skaityti toliau
Liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckieis atšaukė savo planuotą susitikimą su signataru Zigmu Vaišvila. Signataras Z.Vaišvila buvo kreipesis į Seimo pirmininką, prašydamas skubos tvarka inicijuoti įstatymą dėl praėjusios kadencijos Seimo 2016 m. lapkričio 8 d. priimto Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimo įstatymo dalies straipsnių pripažinimo netekusiais galios.
Pasak Z. Vaišvilos CPK pakeitimai dėl atstovavimo teisme, žyminio mokesčio padidinimo ir dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme nuo š.m. liepos 1 d. piliečiams Skaityti toliau
Atsiliepdamos į politikų viešojoje erdvėje paskleistą žinią, jog 2018 m. žadama ženkliai sumažinti valstybės skiriamas lėšas kultūrai, bei norėdamos atkreipti dėmesį į tai, kaip menkinamas ir nepripažįstamas kultūros vaidmuo mūsų visuomenėje, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno įstaigos išplatino viešą laišką skirtą svarbiausiems šalies asmenims ir valdžios įstaigoms – Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, Seimo Kultūros komitetui.
Laiško kūrėjai kviečia visus kultūrai neabejingus asmenis ir organizacijas palaikyti šį Skaityti toliau
Šiandien bepiločiai orlaiviai (dronai) gali būti naudojami daugelyje sričių – nuo karinių iki meninių. Tačiau tobulėjant technologijoms didėja ir dronų sukeliamos grėsmės – sudėtingi didelį greitį išvystantys bepiločiai orlaiviai gali stipriai sužeisti žmones, gyvūnus ir paukščius, augantis jų spiečius padangėje kelia grėsmę žmonių privatumui. Kaip to išvengti ir apsisaugoti, jei vieningų jų veiklą reglamentuojančių įstatymų dar nėra?
Anot Civilinės aviacijos administracijos specialisto Adolfo Kuzborski, bendri ES reikalavimai turėtų pasirodyti iki 2020 metų, o kol kas kiekviena ES valstybė vadovaujasi savomis taisyklėmis.
Rugsėjo 10 d., Seimas pradėjo paskutinę savo kadencijos sesiją. Seimo nariai tylos minute pagerbė Anapilin išėjusių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Kazimiero Uokos, Gintauto Iešmanto bei 1992–1996 metų kadencijos Seimo nario Zenono Petro Adomaičio atminimą. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė perskaitė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą.
Pirmojo posėdžio metu svarbiausius IX (rudens) Seimo sesijos darbus pristatė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – Ministras Skaityti toliau
Prezidentė po neilgų svarstymų nusprendė vetuoti didelio visuomenės dėmesio sulaukusius Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymus. Ne paslaptis, kad šie abu įstatymai siejami su konkrečių verslo grupių interesais: Darbo kodekso – Darbdavių konfederacijos, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo – medikų, kuriems nevaisingumas seniai tapo geidžiamu verslo kąsniu.
Jei pirmuoju atveju Prezidentė nepasidavė darbdavių lobistų spaudimui ir ryžtingai užstojo darbuotojus kaip silpnesnę pusę, Skaityti toliau
Šiandien, birželio 30 d., Seimas priėmė atnaujintą Mokėjimų įstatymą, kuris turėtų atpiginti bankų ir kitų kredito įstaigų pagrindinių paslaugų įkainius. Pakeitimais įteisintos naujovės paskatins gyventojus aktyviau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei padės mažinti atsiskaitymus grynaisiais.
„Sumažinę bankų populiariausių operacijų įkainius, galėsime būti tikri, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos bus prieinamos visiems gyventojams ir už adekvačią kainą, Skaityti toliau
Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Kęstučio Daukšio pristatytą Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektą (Nr. XIIP-4524), kuriuo siekiama nustatyti ilgą nepertraukiamo darbo stažą turinčių asmenų papildomas finansines garantijas juos atleidus. Šis projektas yra vienas iš šiuo metu svarstomų socialinio modelio paketo klausimų.
Priėmus įstatymą garantijos darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam nepasikeistų, o atleidžiamiems, nepertraukiamai dirbusiems pas darbdavį daugiau kaip penkerius metus, būtų užtikrintos papildomos finansinės garantijos. Skaityti toliau
Vyriausybė posėdyje pripažino netekusiu galios 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025, kuriuo buvo pakeistos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir panaikinti apribojimai kurortų apsaugos zonoms.
Toks sprendimas priimtas siekiant pašalinti abejones dėl Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 teisingumo ir teisėkūros procedūrų teisėtumo priimant šį nutarimą. Pažymėtina, kad šiandien Vyriausybei priėmus tokį sprendimą, ankstesnis teisinis reguliavimas savaime neatkuriamas,
„Ar įmanoma integruoti Europą užplūdusią imigrantų bangą“, – klausia turbūt kiekvienas Europos likimui neabejingas pilietis. Ne, neįmanoma.
Multikultūralizmo spindesys ir skurdas
Kad nepaklystume taip kategoriškai atsakinėdami į šį skausmingą klausimą, turime sutarti, kaip suprantame integraciją. Kairuojančioje Europoje daug kam bent daugmaž taikus sugyvenimas vienoje valstybėje pagal atskiras kultūrines, o kartais ir teisės normas jau yra integracijos sėkmės istorija. Skaityti toliau
Teisingumo sistema turi tapti demokratiškesne ir įtraukti daugiau žmonių. Vadovaudamasi šiuo principu, Teisingumo ministerija kartu su mokslininkais ir teisės praktikais parengė Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją, kuri bus pateikta visuomenei svarstyti. Kokias bylas nagrinėjant dalyvautų teismų tarėjai? Kaip jie būtų atrenkami? Kiek valstybei kainuotų šis institutas?
„Visuomenės nuomonės apklausos skelbia, kad net 61 proc. Lietuvos gyventojų pritartų visuomenės atstovų įtraukimui į teismų darbą. Kartu su mokslininkais ir teisės praktikais parengėme teismų tarėjų koncepciją, Skaityti toliau
Pernai JAV išleista Roberto R. Railio (Robert R. Reilly) knyga „Making Gay OK“ (Ignatius Press, 2014) buvo ignoruojama liberalios valstijų žiniasklaidos, tačiau sulaukė nemenko dėmesio ir geriausių įvertinimų tradicinės pasaulėžiūros leidiniuose. Buvęs JAV prezidentų Ronaldo Reigano ir Džordžo Bušo vyresniojo patarėjas, nacionalinio saugumo, islamo ir kultūrinių karų ekspertas R. Railis savo knygoje lengvu amerikietišku stiliumi apžvelgia Vakarų mąstymo revoliuciją nuo klasikinio objektyvizmo iki moderniojo reliatyvizmo, XX a. antroje pusėje leidusią atsirasti ir seksualinių mažumų teisių judėjimui. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje kreipdamasi į pasaulio lyderius pabrėžė, kad Jungtinės Tautos nebeatitinka laikmečio iššūkių, todėl joms būtina neatidėliotina reforma.
Pasak Prezidentės, šiandien pasaulis įžengė į naują erą, kurioje primityviausios ir brutaliausios egzekucijos gyvuoja visai šalia naujų terorizmo apraiškų, moderniausio informacinio, hibridinio ir kibernetinio karo. Todėl būtina rasti greitą ir efektyvų veikimo būdą ir prisidėti prie taikos visame pasaulyje. Skaityti toliau
Prieš kurį laiką absoliuti dauguma Lietuvos žmonių džiaugėsi, kai buvo uždraustas rūkymas kavinėse. Tačiau toks ar panašus politinis sprendimas ateityje gali būti neįmanomas, nes to nenorės tabako pramonė ir, pasirašius laisvosios prekybos sutartį tarp JAV ir ES (TTIP), turės teisinių mechanizmų stabdyti demokratinės valstybės sprendimus sveikatos apsaugos srityje.
Dar 2012 metais buvo rašyta, kaip pasaulinis tabako pramonės gigantas „Philip Morris“ sumaniai naudojasi tarptautiniais prekybos apsaugos susitarimais ir kelia ieškinius prieš tokias valstybes kaip Australija ir Urugvajus dėl šių šalių bandymų sumažinti su rūkymu susijusių savo piliečių mirčių skaičių. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė į Seimo rudens sesijos darbų programą įrašyti šešių rengiamų įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus bei devynias anksčiau inicijuotas įstatymines iniciatyvas.
Prezidentės įstatymų iniciatyvomis bus siekiama įtvirtinti skaidrumo, teisingumo ir atsakomybės principus socialinės apsaugos, teisės, sveikatos ir švietimo srityse.
Teisinei sistemai tobulinti Prezidentė teikia Baudžiamojo kodekso pataisą, numatančią galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą, turto pasisavinimą ir turto Skaityti toliau
Konstitucijos niekinimas Lietuvoje tapo įpročiu. Žalingu įpročiu. Apskritai mūsų šalyje jau senokai tik dėl akių, ir tai labai retai, prisimenamas teisės viršenybės principas. Pagal jį teisė aukščiau mūsų, piliečių. Ji aukščiau net už Dalią Grybauskaitę ir, nepatikėsite, už Vytautą Landsbergį. Konstitucijai ir įstatymams turi paklusti ir teisėjai. Ypač turint galvoje, jog jie nuo jaunystės, nuo studijų teisės fakultetuose buvo išmokyti: teisė yra aukščiau, prieš teisę visi lygūs.
Tačiau mūsų šalyje tai veikia tik iš dalies. Tik tada, kai tai patogu valdančiajai nomenklatūrai. Tuomet, kai reikia pamokyti nenomenklatūrinius, valdžia Skaityti toliau
Vienas pagrindinių demokratinės teisinės valstybės atpažinimo ženklų – valdžių padalijimo principas, kurio laikytis privalu kiekvienam su valstybės valdymo sąranga susijusiam piliečiui, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų. Atrodytų, politologijos pradžiamokslyje išmokta savaime suprantama aksioma neturėtų kelti niekam abejonių, juolab, kad šie atskyrimo principai yra aiškiai ir suprantamai išdėstyti pagrindiniame šalies įstatyme, kuriuo grįsta visa teisėkūra.
Įstatymus leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios – tai trys demokratijos ramsčiai, užtikrinantys mūsų ramybę, saugumą, Skaityti toliau
