Žymos archyvas: išeiviai

Vyks mokslinis-praktinis seminaras – „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“ (0)

Įvyks mokslinis–praktinis seminaras – „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“ | Pixabay nuotr.

Lapkričio 17 d., 10 val. Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, vyks mokslinis–praktinis seminaras „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui.

Seminaro tikslas yra aptarti, kaip galėtume prasmingai paminėti Valstybės šimtmečio jubiliejų. Iš skirtingų Lietuvos miestų susirinkę jaunieji bibliotekininkai savo pranešimuose aptars tarpukario Lietuvos politinio, socialinio bei kultūrinio gyvenimo aspektus.

Seminare busskiriamas dėmesys šiandien svarbiems klausimams ir sumanymams. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Sodybų tuštėjimo metai (ne pagal Avyžių) (4)

Dijana Apalianskiene_asmen.nuotr

Dideli miestai vargina. Žmogus iš prigimties linkęs gyventi mažoje, jam gerai pažįstamoje aplinkoje, kur kiekvienas kampas kalba savąja kalba, žiūri savomis akimis ir šviečia įprasta Saulė.

Taip ir keliauja dabartinio Lietuvos išeivio širdis į tuos kampus, kurie vis dažniau ir dažniau tampa užmiršta sala, su keistu buvusio kaimo pavadinimu, kurio jau nėra kam garsiai ištarti.

KAREIVONYS. Kas gali būti gražiau už tokį kaimo pavadinimą. Taip ir matau anų  laikų Lietuvos kareivėlius lininiais marškiniais, žingsniuojančius kaimo daubomis ir kalneliais…  O gal tai reiškia visai ką kitą? Bet ne – legendos pasakoja apie to kaimo gausų būrį  jaunuolių  išėjusių  kovoti už  Tėvynę. Skaityti toliau

Lietuvos „Gintaras“ spindi Hamburge (0)

Kolektyvas „Gintaras“ | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirmą kartą lietuvių tautinių šokių kolektyvas  „Gintaras“ suspindo Hamburgo mieste 1956 metais – tais pačiais metais, kai buvo įkurta Lietuvių Bendruomenė, ir jau daugiau kaip šešis dešimtmečius kolektyvas gyvuoja Vokietijoje. Tarsi primindamas, kad lietuvybė išliks ir svetur. Daug metų kolektyvui vadovavo skirtingi žmonės. Keičiantis vadovams, keitėsi ir šokėjų skaičius.

Pradžioje tai buvo tik moteriškas kolektyvas „Hamburgo moterų klubas“. Pasak ilgą laiką „Gintare“ šokančios Pasaulio Skaityti toliau

Seimo narių grupė siūlo įteisinti Lietuvio pasą (2)

Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 8 d. Seimo narių grupė užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Lietuvio pasą, leidžiantį išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe. Lietuvio paso institucija suteiktų išeiviams visas Lietuvos piliečių turimas teises, išskyrus politines.

Pagal Seimo narių Eugenijaus Jovaišos, Juozo Bernatonio, Ramūno Karbauskio, Andriaus Palionio, Arūno Gumuliausko teikiamą projektą, Lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys, taip pat asmenys, gimimo būdu įgiję Lietuvos pilietybę po 1990 metų kovo 11 dienos, jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai, taip pat vaikai ir vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos. Įgytas Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti

Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Angelė Nelsienė – kova dėl Lietuvos nebaigta (video) (0)

Angelė Nelsienė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Aktyvi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB)narė, Baltų laisvės lygos vykdomoji direktorė Angelė Nelsienė gali valandų valandas pasakoti apie Lietuvos kelią į Kovo 11-osios Nepriklausomybę, apie išeivijos indėlį, apie žmones, kuriems laisvės reikalas rūpėjo labiausiai.

Tačiau, pasak jos, kova dėl Lietuvos nebaigta, kol mūsų šalyje dedasi keisti dalykai, apie kuriuos ji Bistrampolyje vykusio PLB karštų atstovų suvažiavimo metu papasakojo Audriui Antanaičiui. Jų pokalbį filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Kalifornijoje atidaryta lietuvių menininkų paroda „Lithuanian Art Show“ (nuotraukos) (0)

LR generalinio konsulato Los Andžele nuotr. LR generalinio konsulato Los Andžele nuotr.

Lietuvos generalinis konsulatas Los Andžele šį savaitgalį, spalio 29 dieną, surengė dvidešimt dviejų lietuvių išeivių menininkų, gyvenančių ir kuriančių JAV vakarinėje pakrantėje, darbų parodą, pavadintą „Lithuanian Art Show“.

Lietuvos generalinis konsulas Darius Gaidys pasveikino lietuvius ir JAV gyventojus, gausiai susirinkusius į Santa Monika meno studiją (Santa Monica Art Studios).

„Akivaizdu, kad menas puikiai jungia skirtingų tautybių žmones. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Žemės ir kalbos tauta (158)

Zemes pardavimui NE 017-K100 (10)

Tauta apibrėžiama įvairiai. Dažniausi apibrėžimai – kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Kai kas dar prirašo žemę. Šių apibrėžimų deriniai – taip pat įvairūs. Prancūzams ar rusams mažiau svarbi kilmė, žydams ar airiams – kalba. Žydai ir airiai sugebėjo išlikti tautomis, šimtmečius gyvendami be gimtosios kalbos ir net be žemės – išblaškyti po visą pasaulį. Juos vienijo kilmė ir kultūra. Vis dėlto sukūrę tautines valstybes jie grįžo prie gimtųjų kalbų ir vėl ėmė pratintis prie tėvynės žemės.

Lietuviai – žemės ir kalbos tauta. Atimk iš lietuvio žemę ir kalbą – ir jau antroje Skaityti toliau

Išeivijos vaikams – valstybės parama studijoms LEU (0)

LEU nuotr.

Išeivijos lietuviams, jų vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams ar lietuvių kilmės užsieniečių vaikams suteikiama galimybė pasinaudoti valstybės parama studijoms Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Teisę gauti paramą turi priimtieji į pirmosios ir antrosios pakopų studijas.

Išeiviai ir užsienio lietuviai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą, t. y. stipendiją ir socialinę išmoką. Stipendijos skiriamos vienam studijų semestrui. Skaityti toliau

Būstų sulauks daugiau į Lietuvą grįžtančių politinių kalinių ir tremtinių (6)

„Misija Sibiras“ nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2015 metų grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams bus sudaryta galimybė greičiau apsirūpinti būstu, nuomojantis juos tose šalies savivaldybėse, kur yra laisvų butų, skirtų grįžtantiems asmenims.

Taip bus sumažintos grįžtančių asmenų eilės ir tikslingai panaudoti laisvi butai savivaldybėse, kuriose šių eilių nėra. Skaityti toliau

Kaune perlaidoti buvusio tarpukario Lietuvos ministro pirmininko J.Tūbelio dukros palaikai (0)

Kauno sav. nuotr.

Trečiadienį, spalio 15 dieną, Kauno Panemunės kapinėse buvo perlaidoti Lietuvos išeivijos JAV kultūros veikėjos, ilgamečio tarpukario Lietuvos ministro pirmininko Juozo Tūbelio dukros Marijos Tūbelytės-Kuhlmann palaikai.

Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo vienintelis velionės sūnus Peteris Kuhlmannas su žmona, kiti giminės, artimieji, draugai, Lietuvos prezidento A. Smetonos šeimos nariai, Kauno miesto savivaldybės atstovai, Skaityti toliau

LR ambasadoje Vašingtone atidaryta paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“ (0)

Parodos sudarytoja Irena Chambers, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius ir užsienio reikalų ministras Linas LInkevičius | Ludo Segers nuotr.

Spalio 6 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Vašingtone atidaryta Lietuvos, Latvijos ir Estijos išeivių istorijai skirta paroda „No Home To Go To: The Story of Baltic Displaced Persons, 1944 – 52“ („Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“. Paroda keliaujanti – 2014-2015 m. ji bus eksponuojama didžiausiose JAV ir Kanados miestuose.

Ši paroda – unikalus projektas, pristatantis išskirtinį išeivių Baltijos šalių gyvenimą Vokietijos DP (angl. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) stovyklose. 2014 m. sukanka 70 metų, kai iš savo gimtinių vengdami sovietinių represijų pasitraukė Baltijos šalių politikos, mokslo ir kultūros elito atstovai. Skaityti toliau

Išeivijos lietuviai gali gauti paramą studijoms Lietuvoje (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Nuo rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 30 d. išeiviai ir lietuvių kilmės užsieniečiai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, kviečiami teikti paraiškas paramai studijoms gauti.

Išeiviai ir lietuvių kilmės užsieniečiai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją ir vienkartinę socialinę išmoką. Stipendijos dydis – 390 Lt per mėnesį (3 BSI – bazinės socialinės išmokos). Ji skiriama vienam semestrui konkursinės eilės tvarka ir išmokama kas mėnesį. Socialinė išmoka – nuo 700 Lt iki 1100 Lt – skiriama įvertinus pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams (16)

Lietuviškos Kalėdos Londone | organizatorių nuotr.

„Kaip pasiklosi – taip išmiegosi“ – lietuvių patarlė, kurios išmintis dar svarbesnė mums, negu prieš tūkstantį metų. Todėl, kad nepalyginamai daugiau esame veikiami aplinkos, reklamos, vartotojiškos kultūros įtakos. Norint nepasiklysti, reikia tvirto pagrindo, stipraus stuburo ir didelių pastangų. Tam nuolat tenka peržiūrėti vertybes, patikrinti gyvenimo kelią, stiprinti ryšį su bendražygiais. Geriausias būdas teigiamų nuostatų, stiprinančių jėgų sukaupimui yra šventės. Šventiniame vyksme pamirštami rūpesčiai, atsipalaiduojama ir pasąmonėje ilgam įsitvirtina vaizdiniai bei nuostatos, darantys poveikį mūsų mintims, veiksmams, santykiams mūsų kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau

Priimamos išeivių paraiškos paramai studijoms gauti (0)

Studentai | vdu.lt  nuotr.

Valstybinis studijų fondas (VSF) pranešė, kad rugpjūčio 26 d. iki rugsėjo 30 d. priims išeivijos ir lietuvių kilmės vaikų, vaikaičių, provaikaičių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, prašymus valstybės paramai gauti.

Paramą gali gauti studentai, priimti į pirmosios pakopos, vientisąsias arba antrosios pakopos studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje paskutinę sesiją išlaikę be akademinių skolų. Šis punktas netaikomas pirmosios pakopos, vientisųjų arba antrosios pakopos studijų pirmojo semestro studentams ir studentams, pretenduojantiems gauti socialinę išmoką. Skaityti toliau

Rašytoja R. Šepetys atvyksta į Lietuvą pristatyti savo naujausios knygos „Nelengvu keliu“ (0)

Rūta Šepetys Briuselio „Waterstones“ knygyne

Kovo 28-30 dienomis Rūta Šepetys atvyksta į Lietuvą pristatyti savo naujausios knygos „Nelengvu keliu“. Leidykla „Alma littera“ kviečia į knygos pristatymus, kurių metu bus galima pabendrauti su autore, sužinoti, kaip gimė naujausia knyga, ir išgirsti apie artimiausius rašytojos kūrybos planus.

Romane „Nelengvu keliu“ papasakota jaunos merginos – viešnamio prostitutės duktės 17-metės Džosė Morein – gyvenimo istorija, vykstanti 1950-ųjų Naujojo Orleano Prancūzų kvartale, iš kurio visomis išgalėmis ji siekia ištrūkti. Pagrindinės knygos herojės galvoje sukasi mintys pabėgti nuo mamos, nusiplėšti garbės nekuriančią „laisvo elgesio moters dukros“ etiketę ir įstoti į koledžą. Skaityti toliau

Išeiviai kviečiami teikti prašymus paramai studijoms gauti (0)

tspmi.vu.lt nuotr.

Nuo sausio 21 d. iki vasario 20 d. Valstybinis studijų fondas priims išeivijos ir lietuvių kilmės vaikų, vaikaičių, provaikaičių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, prašymus valstybės paramai gauti.

Studentai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją ir vienkartinę socialinę išmoką. Paramą gali gauti studentai, priimti į pirmosios pakopos, vientisąsias arba antrosios pakopos studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje. Taip pat paskutinę sesiją išlaikę be akademinių skolų (šis punktas netaikomas pirmosios pakopos, vientisųjų arba antrosios pakopos studijų pirmojo semestro studentams ir studentams, pretenduojantiems gauti socialinę išmoką). Skaityti toliau

B.Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą (18)

Bronius Nainys

Tai buvo labai seniai, kai išeiviams į tėvynę durys buvo kietai uždarytos ir tik nedaugeliui pavykdavo jas šiek tiek prasiverti. Ilgai truko, kol žmonos noras aplankyti savo motiną ir ta pačia proga savo gimtąjį kraštą parodyti dukterims išsipildė. Pirmoji jos kelionė buvo su jaunesniąja dukra dar okupacijos laikotarpiu ir labai trumpa.

Antroji, kartu su vyresniąja, Loyolos universiteto Čikagoje studente – pirmaisiais Sąjūdžio metais. Kelionei jos kruopščiai ruošėsi. Savo trigrašį pridėjau ir aš. Pagryninsi savo lietuvių kalbą, aiškinau jau visas lietuviškas mokyklas baigusiai studentei. Ją girdėsi visur, nes Vilniuje juk ir gatvėse, ir parduotuvėse kalbama lietuviškai, išmoksi naujų lietuviškų žodžių… Skaityti toliau

Prancūzijos lietuviai gyvena tarsi viena didelė šeima (1)

Gediminas Zujus, Juozas Dingelis ir Linas Maknavičius Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV posėdyje Seime | G.Zemlicko nuotr.

Geresnio gyvenimo ieškoti pasišovusiems lietuviams Prancūzija nėra pienu ir medumi tekantis kraštas, todėl mūsų tautiečių vilties burės juos neša į Angliją, Airiją, na, dar Ispaniją. Atrodo, kad vaikystėje Aleksandro Diuma „Trijų muškietininkų“ ir „Karalienės Margo“ romanų pažadintas susidomėjimas Prancūzija, vėliau brandesniame amžiuje sustiprintas V. Hugo, O. de Balzako ir G. de Mopasano kūryba ne itin gyvas šiandieniniuose lietuviuose.

Pasivaikščioti Oskaro Milašiaus ar Juozo Miltinio takais Paryžiuje tūlam tautiečiui šiandien nėra joks gero tono ženklas, o tuo labiau būtinybė. Paryžius jau nėra ta vieta, be kurios neįsivaizduojamas dailininko ar kitos meno Skaityti toliau

Karo pabėgėlių troškimas (0)

Lietuvos pabėgėliai aikštelėje ant žemės iš sutrupintų plytų gabalėlių buvo sudėlioję Vyčio ženklą.

Šią vasarą teko laimė dalyvauti Lietuvos dendrologų ekspedicijoje po Pietų Švedijos ir Šiaurės Danijos botanikos sodus, arboretumus, parkus ir privačius medelynus. Vienas iš objektų – Olės ir Grethės Heidų (Ole ir Grethe Heide) privatus dekoratyvinių augalų medelynas (Heides Planteskole) prie Thistedo (Thisted) miestelio Šiaurės Danijoje, Jutlandijoje.

16 ha plote dar 1936 m. dabartinio savininko tėvo įkurtas medelynas stebino gražiai sutvarkyta aplinka, prie takų išsirikiavusiomis įvairiomis skulptūromis, Skaityti toliau

Danų šeima 60 metų prižiūri skulptūrą, kurioje įamžinti lietuviškai simboliai (3)

lietuviški simboliai DanijojeŠią vasarą Lietuvos dendrologų grupė, besidomėdama, kaip prižiūrimi augalai Danijos medelynuose, šios šalies Šiaurės Vakarų Thisted miestelyje aptiko Lietuvių tautos ir valstybės simbolius, įamžintus mažosios skulptūros bei architektūros pavidalais – vytį ir Gedimino stulpus. Šalia jų iki šiol stovi po II pasaulinio karo lietuvių pabėgelių 1952 metais pastatytas tradicinis medinis kryžius.

Visus tuos 60 metų  juos prižiūrėjo ir atnaujindavo danų  šeima – Ole ir Grethe Heides. Jie taip pat išsaugojo lietuviškas originalios formos kankles su vytimi, kuriuos Olei Heidei, išvažiuodama iš Danijos, padovanojo jo auklė lietuvė.

Lietuvių simbolius ant miestelio kalvos, ant kurios mėgdavo susirinkti ir kartu pasibūti, prieš pasklisdama po pasaulį, įamžino lietuvių pabėgelių bendruomenė.

Seime posėdžiauja Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (tiesioginė transliacija) (0)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gegužės 15-18 d. Lietuvos Respublikos Seime (LRS) prasidėjo LRS ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) komisijos posėdžiai. Tiesioginę šių posėdžių transliaciją galima stebėti internetu.

Posėdžiuose ketinama nagrinėti šiuos klausimus:

  • kraštų lietuvių bendruomenių poreikiai ir problemos, lituanistinio švietimo modelis bei poreikiai kai kuriuose kraštuose; tautinio ugdymo patirtis Lietuvoje,
  • dėl Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje; istorinio-kultūrinio palikimo etninėse lietuvių žemėse išsaugojimas, Skaityti toliau

A.Hofmanas. Ko ieškome? (12)

Daug buvo keliauta ir dirbta, net nežinome, kiek cepelinų ir už kokią kainą jų suvalgyta, kol pasiektas dabartinis gėdingas dvigubos pilietybės įstatymas. Nesuprantama, kodėl tapo paniekintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT) 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, kad  niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Kas iki šiol pasiekta Lietuvos Seime, vadovaujant Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkei, yra beverčiai rezultatai, nes jie prieštarauja LRKT nutarimui ir, aišku, LR Konstitucijos 12 straipsniui.

Blogai, kad mes net nežinome, kiek tie beverčiai, gėdingi sprendimai kainavo, ir kaip tie pinigai yra išleisti. Skaityti toliau