Spalio 5 d., pirmadienį, 15 val. Vilniuje, Valdovų rūmuose, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius apdovanos Metų mokytojus, taip pat bus įteiktos premijos šių metų Meilės Lukšienės premijos konkurso laureatui, lituanistinio švietimo mokytojui, dirbančiam ne Lietuvoje, ir apdovanoti projekto „Ačiū už pamokas“ mokytojai. Renginys tiesiogiai bus transliuojamas „Delfi“ portale.
Metų mokytojo premija šiemet paskirta 6 mokytojams. Skaityti toliau
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečią kartą skiria apdovanojimą lituanistinio švietimo mokytojui, dirbančiam ne Lietuvoje. 2019 metų apdovanojimo laimėtoja išrinkta Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytoja, viena iš šios lietuviškos mokyklos įkūrėjų Irena Gasperavičiūtė.
Irena Gasperavičiūtė, Vilniaus universiteto absolventė, visą savo profesinę veiklą paskyrė Lenkijos lietuvių mokykloms ir lietuvių bendruomenei. Baigusi filologijos studijas, Punske mokė lietuvių kalbos ir literatūros, vėliau perėjo dirbti į Seinus.
Ji yra parengusi ir išleidusi 3 lietuvių kalbos mokymo vadovėlius Lenkijos lietuviškų mokyklų mokiniams, kartu su bendraautoriais parengusi kitų knygų, intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokyklomis, muziejais, rengia edukacines mokinių išvykas į istorines Lietuvos vietas, Skaityti toliau
Gruodžio 14 d. Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos svetainėje vyko eilinis ataskaitinis rinkiminis Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) suvažiavimas. Jį atidarė LLB tarybos pirmininkas Tadas Bagdonavičius.
LLB suvažiavimo dalyvius kreipėsi Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovė, ministrė patarėja Vida Montvydaitė. Ji perskaitė Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Šarūno Adomavičiaus sveikinimus. Skaityti toliau
Rugpjūčio 7 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą, kad iš penkiolikos Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientų, pateikusių dokumentus stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, keturiolika yra pakviesti studijuoti valstybės finansuojamose vietose, vienas – valstybės nefinansuojamoje.
„Dešimt licėjaus absolventų įstojo pagrindinio priėmimo, penki – papildomo priėmimo metu. Beveik trečdalis jų studijuos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU)“ – rašoma ŠMM pranešime.
Primename, kad rugpjūčio 4 d. Lenkijos lietuvių bendruomenė išplatino pareiškimą, Skaityti toliau
Dalis Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventų kiekvienais metais rinkdavosi studijas Lietuvoje. Juolab, kad Lietuva savo tautiečiams, gyvenantiems už Lietuvos ribų, sudarydavo skatinamąsias stojimo ir studijų sąlygas. Tokia Lietuvos politika įprasmindavo lietuviškų mokyklų buvimą Punske ar Seinuose.
Šiais metais studijuoti Lietuvoje pasirinko patys geriausi Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokiniai ir jie, deja, nebuvo priimti. Kas atsitiko? Jų Lenkijoje laikytų abitūros egzaminų rezultatai buvo perskaičiuoti taip, kad jie visai neturėjo jokių šansų konkuruoti su Lietuvos absolventais. Skaityti toliau
Ar teko Jums kada nors patirti gėdą už kitų asmenų atliktą veiksmą? Ko gero, taip. Ypač tuomet, kai tokius protu nesuvokiamus akibrokštus padaro žmonės, kuriuos laikai savo artimais bičiuliais, draugais ar netgi broliais Kristuje. Tačiau, kai tampi liudininku sąmoningo patyčių ir šmeižto akcijos, nukreiptos prieš visą tautą ar valstybę, šis jausmas persipina su apmaudu, garbės ir orumo pažeidimu bei dvasiniu pažeminimu.
Visa ši išgyvenimų paletė užvaldo apsilankius vos 3,5 km nuo Lietuvos sienos Seinų valsčiuje esančiose Berznyko kapinėse, kur ilsisi Lietuvos savanorių, Skaityti toliau
„Kiek Seinų gyventojų turi lietuviškas šaknis? Beveik visi“ – pusiau juokais pusiau rimtai atsako Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Tačiau kilmė šiuo atveju niekaip neaspindi dabartinės gyventojų tautinės sudėties – per paskutinį gyventojų surašymą iš beveik septynių tūkstančių gyventojų lietuvių tautybę deklaravo vos keli šimtai seiniškių. Žymiai daugiau lietuvių gyvena aplinkiniuose kaimuose.
Kai po 85-ečio lietuviško švietimo Seinuose nebuvimo atgimė „Žiburio“ mokykla, buvo abejonių, ar po tokios ilgos pertraukos susirinks norinčių mokytis lietuviškai. Juk paskutinį kartą Seinų mokykloje lietuviškas žodis skambėjo Skaityti toliau
Scenoje deklamuojame eiles apie meilę gimtajai kalbai, dainuojame apie tai, kokia graži, nepakartojama, sena mūsų protėvių ir tėvų kalba. Bet namuose, gatvėje ar mokykloje lietuvių kalbą darkome, o kartais net ir niekiname tuos, kurie kalba taisyklingai, be slavizmų ir kitokių barbarizmų, taigi „normalnie“, kaip sakoma Punske. Laikome save patriotais – o juk patriotizmas tai ir pagarba, ir meilė gimtajai kalbai.
– Jūs perkate „paruvkes“, kraunatės jas į „rekliamuvkas“ ir laikote „lioduvkėse“, – juokauja iš Lietuvos atvykęs tautietis, apsilankęs Punsko parduotuvėje. Kovo 11-osios licėjaus mokytoja pasakoja, kaip nuvažiavusi su mokiniais į Lietuvą norėjo skradžiai žemės prasmegti, išgirdusi, kaip jie kalba: kas antras žodis lenkiškas, nesuprasi, kas mes – lietuviai ar lenkai, ar dar kažkokie.
– Su lietuvių kalba mūsų krašte yra įvairiai, negalima vienareikšmiai sakyti, kad mūsų visų kalba vien slavizmai. Pažįstu šeimų, kurios sąmoningai siekia kalbėti taisyklinga, nebūtinai bendrine, kalba, sąmoningai vengia svetimžodžių, Skaityti toliau
Seimo valdančiajai koalicijai priklausanti nacionalistinė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) siekdama užsitikrinti savo partijos ilgėlesnį buvimą Lietuvos valdžioje imasi Lietuvos įstatymų pertvarkos.
Rugpjūčio 28 d. LLRA frakcijos seniūnė, Seimo narė Rita Tamašunienė (ta pati, kuri eidama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas ant savo namo Vilniaus rajone, Maišiagaloje, iškabino dvikalbę gatvės pavadinimo lentelę ir nepaisydama Lietuvos Respublikos teismų sprendimų atsisakė ją nukabinti) įregistravo Seimo rinkimų įstatymo pataisas Skaityti toliau
Gegužės 17 dieną Punsko valsčiaus taryba priėmė sprendimą dėl trijų lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje likimo. Buvo nuspręsta uždaryti Navinykų ir Pristavonių mokyklas. Palikta tiktai Vidugirių mokyklą.
„Posėdžio pradžia lyg nieko blogo nežadėjo. Prieš lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje likvidavimą ryžtingai pasisakė Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Jonas Vydra bei uždaromų mokyklų direktorės. Jų argumentai atrodė svarūs, logiški, racionalūs, visiems suprantami. Mokyklų klausimu labai trumpai pasisakė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas“, – rašo Lenkijos lietuvių portalas Punskas.pl ir tęsia, – „Balsavimo eiga ir rezultatai buvo netikėti ir kaip žaibas trenkė iš giedro dangaus. Skaityti toliau
Sąjūdžio pirmeiviai, signatarai, menininkai, tautines vertybes puoselėjantis jaunimas ir visi neabejingi Lietuvos likimui patriotai, kaip Sąjūdžio laikais, pakilo į kovą už Lietuvos nacionalinio atgimimo vertybių išsaugojimą ir kviečia balandžio 28 d., sekmadienį, 14 val. prie LR Seimo į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“. Atėjo laikas parodyti valdantiesiems kad Tautai dar yra svarbi jos kalba, valstybė, teritorinis vientisumas. Garsiai pasakykime, kad lietuviai nesutinka būti diskriminuojami savo Tėvynėje.
Jau parengti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (toliau LLRA) pareigūnų projektai ir Lietuva palaipsniui taps kaimyninės šalies dalimi su lenkiškais gatvių užrašais, miestų ir vietovardžių pavadinimais, Skaityti toliau
Kovo 17 d. Seinų „Lietuvių namuose“ įvyko Lenkijos lietuvių draugijos tarybos posėdis. Jo metu išklausyta LLD dalykinės veiklos ataskaita, patvirtintas LLD 2012 metų balansas bei kontrolės komisijos pranešimas. Diskutuota apie dabartinę Lenkijos lietuvių padėtį.
Draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas pastebėjo, kad visuomenė darosi vis pasyvesnė, vis rečiau atsiranda jaunų žmonių, kurie norėtų aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Sakykim, reikėtų žmonių Varšuvoje, kurie norėtų ir galėtų dalyvauti visuomeninėje veikloje, pvz., priklausyti Vyriausybės ir tautinių mažumų komisijai, Skaityti toliau
Kovo 14 d. Seimas plenariniame posėdyje nutarė sudaryti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją.
Komisijoje dirbs Seimo nariai: Rima Baškienė, Irena Degutienė, Vytautas Juozapaitis, Gintautas Mikolaitis, Domas Petrulis, Rita Tamašunienė, Dalia Teišerskytė, Ona Valiukevičiūtė, Neringa Venckienė, Mečislovas Zasčiurinskas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos išrinkti atstovai Ričardas Bačkis, Irena Gasperavičiūtė, Kęstutis Eidukonis, Ramunė Jonaitienė, Kęstutis Liobikas, Regina Narušienė, Jonas Prunskis, Skaityti toliau
Anksčiau sakydavom, kad pirmadienis – sunki diena. Tai kartodavo mėgstantys savaitgalį paūžti. Bet šiandien nuo pat ryto kartu su ryškia saulės šviesa užplūdo pavasarinė atsinaujinimo nuotaika. Juk iš tikrųjų po sniego audrų atėjo kalendorinis pavasaris, nors šaltukas dar žnaibosi, girdėjau, Vilniuje pastebėtas ankstyvas gandras, o mėnesio pabaigoje – šv. Velykos… O vis dėl to…
***
Niūrų pėdsaką palieka Lenkijos valdžios sprendimas uždaryti tris Punsko valsčiaus mokyklas. Skaityti toliau
Kai kurių Lietuvos lenkų organizacijų veikėjų skleidžiamos kalbos, esą moksliškai patvirtinta, jog tautinės mažumos atstovas niekada neišmoks taip gerai valstybinės kalbos, kad galėtų lygiuotis su valstybinės tautos atstovu, todėl ir Lietuvos lenkų moksleiviams negalima kelti tokių pačių reikalavimų kaip lietuvių vaikams, Punsko Kovo 11-osios licėjuje kelia juoką.
„Kai kas ir daugybos lentelės neišmoksta, bet nieks nesako, kad neįmanoma to padaryti“, – juokauja mokiniai. Skaityti toliau
Vasario 6–7 dienomis oficialaus vizito atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras net du kartus susitiko su Lenkijos lietuvių bendruomene. Skaitant žiniasklaidą galima būtų pamanyti, kad nei vienas politikas net tiek dėmesio Lenkijos lietuviams nėra skyręs kaip šis ministras, vykdamas gerinti santykių su Lenkija. Pirmiausia su Lenkijos lietuvių bendruomene ministras susitiko ambasadoje Varšuvoje – pranešė žiniasklaida. Ir nesvarbu, kad tame susitikime dalyvavo trys Varšuvos lietuviai bei dar kažkiek lenkų tautybės Lietuvos piliečių. LRT korespondentė Rūta Lankininkaitė iškilmingai pranešė: „Ministras, vizitą pradėjęs nuo susitikimo su Varšuvos lietuvių bendruomene, sako, Skaityti toliau
Ilgametės LLB valdybos pirmininkės, žurnalo „Aušra“ vyr. redaktorė kalba Irena Gasperavičiūtė kalba apie Lenkijos lietuvių ryšius su Lietuva.
Šis pranešimas buvo perskaitytas per Lenkijos lietuvių bendruomenės Tarybos posėdį, kuris vyko 2012 m. gruodžio 9 d. Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos svetainėje. Skaityti toliau
„Kaip paaiškinti, kodėl yra taip, kad nors pas mus, Suvalkų krašte, vyksta tiek daug kultūrinių renginių, taip sparčiai nutautėjame?“ – retoriškai klausia Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė.
„Aušros“ redaktorės nuomone, koncertų ir renginių gausybė nestabdo Seinijos lietuvių asimiliacijos. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, lietuviais užsirašė maždaug 5000 gyventojų (apie 16 proc. mažiau nei prieš 10 metų). Yra įvairių priežasčių, dėl kurių žmonės bijo arba nenori prisipažinti esą lietuviai. Viena iš jų vadinasi Berznykas. Skaityti toliau
Kai kurie žmonės tiki bioritmais, kur periodiškai po energijos, intelekto, fizinio, emocinio aktyvumo aukščiausiojo pasiekto taško (kulminacijos) ateina kritimas, o pasiekus žemiausiąjį, kreivė vėl ima kilti. Taigi jeigu tikėtumėm šita kreive ir dar – jei tikėtumėm, kad tie patys dėsniai galioja ne tik žmonėms, bet ir tautoms ar bendruomenėms, sakyčiau, kad Lenkijos lietuviai šiuo metu pasiekę kritinį tašką, ir su džiugia viltimi imčiau laukti, kada kreivė pradės kilti į viršų. Taigi jei tikėtumėme bioritmais…
Tokį beviltiškumą galima patirti stebint, kas vyksta Lenkijos lietuvių klausimais. Skaityti toliau
Gegužės 15-18 d. Lietuvos Respublikos Seime (LRS) prasidėjo LRS ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) komisijos posėdžiai. Tiesioginę šių posėdžių transliaciją galima stebėti internetu.
Posėdžiuose ketinama nagrinėti šiuos klausimus:
Pranešimas, skaitytas Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) suvažiavime.
„Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt“ – tai mūsų visų, po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių, šūkis. Deja, gyvenant svetimoje aplinkoje šis natūralus ir prigimtinis siekis ne visados lengvai ir paprastai įgyvendinamas. Kelią tai pasiekti nusako 1949 m. Vokietijoje priimta „Lietuvių Charta“, o mūsų, Lenkijos lietuvių bendruomenės, veiklos konkrečius tikslus bei veikimo būdus nusako Bendruomenės įstatai. Skaityti toliau
„Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“. Toks įrašas puikuojasi ant netikėtai Berznyko kapinėse atsiradusio paminklinio akmens“, – prieš mėnesį rašėme „Aušroje“. Besilankantiems Berznyke nekyla abejonių, kad šiuo paminklu siekiama pažeminti Lietuvos karių, žuvusių 1920 m., atminimą. Tačiau paminklas pastatytas ir tam, kad klastojant ar savaip interpretuojant istoriją neigiamai veiktų taip pat lenkų ir lietuvių ateities tarpusavio santykius. Skaityti toliau
Lapkričio 23 dieną Seinuose ir Punske lankėsi už tautines mažumas atsakingas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras Knutas Volebekas (Vollebaek).
Seinuose
K.Volebekas į Seinus atvyko po susitikimų su Lenkijos pareigūnais Varšuvoje. Prieš tai jis lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su Lietuvos valdžia ir lenkų tautinės mažumos atstovais. Skaityti toliau
Lenkijos lietuvių bendruomenė kreipėsi į Lietuvos ir Lenkijos premjerus prašydama imtis priemonių sustabdyti augantį antilietuviškumą Seinų krašte. Rašte pabrėžiama, kad „nuolat siaurinamas lietuviškų mokyklų tinklas, ignoruojami elementarūs poreikiai mokyklas aprūpinti reikiamais vadovėliais (…) Daugėja pasityčiojimo iš žmonių, kai viešose vietose išgirstama vartojant lietuviškas pavardes ar gimtąją kalbą, atvejų, panaikinta vienintelė lietuviška laida Balstogės televizijoje. Skaityti toliau
Prieš dešimtmetį pradėta Lenkijos švietimo reforma Lenkijos lietuviams pasirodė esanti katastrofiška. Tuo metu nebuvo atsižvelgta į tautinių mažumų specifiką ir poreikius. Todėl iki 1999 metų nusistovėjęs lietuvių mokyklų tinklas ėmė griūti. Beje, reikia paminėti, kad nuo 1988 metų, kai įsikūrė lietuviškos klasės Krasnagrūdos mokykloje, vėliau Krasnave, tas mokyklų tinklas tik plėtėsi. Taigi nuo 1999 metų visur: tiek Punsko valsčiuje, tiek Seinų, tiek Krasnapolio, imta ne tik planuoti uždarinėti lietuvių mokyklas, bet palaipsniui buvo tai įgyvendinama. Todėl lietuviai aktyviai ėmėsi ginti paskutines savo mokyklas. Tokia buvo Lenkijos lietuvių švietimo plėtros strategijos atsiradimo pradžia. Minėtoji strategija turėjo išgelbėti lietuvių švietimą: užtikrinti optimalų lietuviškų mokyklų tinklą, tinkamą ir kokybišką egzaminų organizavimą, reikiamus vadovėlius. Skaityti toliau
„Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“. Toks įrašas puikuojasi ant netikėtai Berznyko kapinėse atsiradusio paminklinio akmens. Beje, šios kapinės pastarąjį dešimtmetį tapo tikriausiu lenkų ir lietuvių santykių veidrodžiu.
Kol Vilnius ir Varšuva glėbesčiavosi ir kalbėjo apie strateginę partnerystę, šiose kapinėse kaip grybai po lietaus dygo paminklai. Lietuvoje gimus idėjai tinkamai įamžinti Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą, Skaityti toliau
Spalio 3 dieną Punske lankėsi Lenkijos tautines mažumas kuruojantis premjero Donaldo Tusko vyriausybės vidaus reikalų viceministras Vladislavas Karpinskis (Władysław Karpiński). Susitikime dalyvavo Punsko savivaldybės ir lietuviškų organizacijų atstovai bei Pilietinės platformos kandidatai į Lenkijos Seimą: Lešekas Ciešlikas (Leszek Cieślik) bei Adamas Sienko (Adam Sieńko).
Įdomu buvo sužinoti ką kelias dienas prieš Seimo rinkimus gali pasakyti Lenkijos lietuviams valdančios partijos viceministras. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerijos internete rugpjūčio 2 dieną pasirodė ministerijos pranešimas dėl taikomų nuolaidų per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams. Jame aiškinama, kad 2011 – 2012 mokslo metais visų Lietuvos mokyklų, taigi ir tautinių mažumų, vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Taip pat primenama, kad 2013 m. naują lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikys visų Lietuvos mokyklų abiturientai – dabartiniai vienuoliktokai. Skaityti toliau
„Jeigu šiandien tektų iš naujo spręsti, ar imtis veiksmų dėl dvikalbių vietovardžių lentelių Punsko valsčiuje – gerai apgalvočiau, ir greičiausiai mano atsakymas būtų „ne“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.
Jis teigia esąs labai nusivylęs, kad jo noras grąžinti mūsų kraštui baltiškąją istoriją išnaudojamas kaip koziris Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Ne kartą Lenkijos valdžios atstovai priekaištavo Vilniui, kad Lietuvoje gyvenanti lenkų mažuma negali naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turi Lenkijos lietuviai. Skaityti toliau
