Žurnalistė ir rašytoja Loreta Jastramskienė išleido ketvirtąją knygą „Bilietas į Grįžulo Ratus“. Šįkart tai – ne romanas, o dvylika esė. Knygoje nemažai vietos skiriama tremties temai. Šiandien „XXI amžiuje“ su jos autore, mano studijų Vilniaus universitete kurso drauge, apie tai ir kalbuosi.
– Naujoje Tavo knygoje radau pasakojimą apie pažintį su estų Skaityti toliau
Šiandien lietuviai yra vis labiau laisvesni, drąsesni, tolerantiškesni. Vis mažiau žmonių slepia ar net ignoruoja savo sveikatos problemas, bijodami, ką apie tai pagalvos aplinkiniai. Rūpintis savimi, savo gerove, sveikata tampa normaliu, kasdieniu ir net madingu dalyku. Gegužė pasaulyje skelbiama geros klausos mėnesiu, tad ta proga pakalbintas klausos centro „Audiomedika“ vadovas Mindaugas Jonaitis patvirtina, jog dabartinėje Lietuvoje beveik netenka išgirsti to senojo stereotipinio būgštavimo, kad klausos aparatai neva paskelbs pasauliui, jog jį nešiojantis žmogus yra senas, neįgalus, negražus ir negali savimi pasirūpinti. Dabar gi yra priešingai ir mūsų visuomenė sparčiai mokosi gerbti tuos, kurie rūpinasi savo rega, klausa ar kitais sveikatos aspektais. Skaityti toliau
Pavasaris – žydėjimo ir prisikėlimo laikas. Tai taip pat ir meno laikas, nes pavasario žaluma ir žiedai įkvepia menininkus didiems darbams – snausti nėra kada, viskas kartu nubunda su gamta. Lietuvoje jau žydi taip lietuvių pamėgtos sakuros, kasmet suburiančios vis daugiau gerbėjų. Jas senokai pamilo ir talentinga menininkė Inga Rebrova, dabar sakurų tematika atsispindi ir jos gabaritiniuose paveiksluose, kuriuos ji tapo net ir Čijunės Sugiharos sakurų parke, susiliejusi su gamta. Dalinamės įspūdžiais ir akies krašteliu žvelgiame į menininkės tapomus paveikslus. Skaityti toliau
„Anglakalbėje literatūroje nėra aptarti ir aiškiai ištirti majų bei actekų miestų planavimo modeliai, kurie yra laikomi „nedirektyviniais“. Tai būdas planuoti miestus per svarbiausių objektų išdėstymą pagal tam tikrą, nebūtinai akivaizdžią, tačiau miesto gyvenimui labai svarbią logiką, lokalioms struktūroms leidžiant vystytis organiškai“, – sako Meksikoje viešėjęs prof. Kęstutis Zaleckis.
Pasak jo, šias senovės civilizacijų paliktas žinias galima naudingai pritaikyti šiais laikais, kai siekiama pereiti prie dinamiškų, o ne statiškų miesto planavimo modelių. Skaityti toliau
Kristina Bondar – 36 metų fotografė, kuriai išlaikyti grožį ir jaunystę pavyksta sveikų gyvenimo įpročių dėka.
Kardinaliai pertvarkiusi savo mitybą, perėjusi prie sveiko gyvenimo būdo ji sukūrė savo „detox“ (detoksikacinę) programą bei šiandien įveikti sveikatos sutrikimus padeda ir kitiems.
– Jūsų gyvenimo būdas dabar yra kitoks nei seniau. Papasakokite, kaip gyvenote iki šių pasikeitimų? Skaityti toliau
Nuo kovo 1 d., Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas, pradeda vadovauti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui. „Su meile, Klaipėdai… Nuoširdžiai, Jonas Sakalauskas“ – tai galėtų tapti Jono Sakalausko atsisveikinimo fraze.
J. Sakalauskas sako, kad viską savo gyvenime jis daro nuoširdžiai. Gal ne visada pavyksta taip, kaip nori ar tikisi, tačiau iš širdies… Skaityti toliau
Nuo pat žmogaus gimimo iki senatvės mažytė skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos panaudojimą ir saugojimą, skatina psichinį ir fizinį vystymąsi, turi įtakos visų gyvybiškai svarbių organų veiklai ir kt. Kas nutinka, kai jos veikla sulėtėja ir susergama hipotireoze? Kaip šį pavojingą sutrikimą pastebėti ir gydyti? Kodėl pacientui verta vesti skydliaukės rodiklių dienyną?
Po tokius skydliaukės ligos labirintus pakvietė „pakeliauti“ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, Karoliniškių Skaityti toliau
Vasario 23–24 d., Vilniaus knygų mugėje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Liudas Mažylis pristatys savo knygą „99 metai po įvykio“. Tai – jo pirmoji grožinės literatūros knyga. Paprašytas apibūdinti knygos žanrą, rašytojas sako, jog tai – veiksmo dokumentika. Pasitelkęs fantaziją, L. Mažylis drąsiai kalba apie Vasario 16-osios Akto suradimo aplinkybes.
– Kodėl pasirinkote būtent tokį knygos žanrą?
– Manau, kad sumanymui jis tiko geriausiai. Kitu būdu skaitytojui pristatyti Akto suradimo aplinkybes, atrodė, būtų sudėtinga – neaišku, nei kodėl jo reikėjo ieškoti, nei kodėl jis atsirado. Skaityti toliau
Vasario 22-25 d., parodų ir kongresų centre „Litexpo“, 19-tą kartą vykstanti tarptautinė Vilniaus knygų mugė sutraukė didžiulį užsienio svečių ir specialistų būrį, lankytojams atveria visas „Litexpo“ erdves ir laukia tų, kuriems knyga, skaitymas, gyvas susitikimas, pokalbis ir atradimu virstantis įsiklausymas – didžiausias džiaugsmas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pripažįsta, kad yra skaitantis žmogus, o jai artimiausios – susitikimus su reikšmingais žmonėmis dovanojančios biografinės knygos. Šiemet su šūkiu „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ lankytojus pasitinkanti ir į daugiau nei 560 renginių kviečianti mugė, Skaityti toliau
Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas daugelį skatina aktyviau domėtis Lietuvos istorija.
Štai Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Artūras Keršys Leipcigo (Vokietija) miesto istorijos muziejaus skaitmeniniame archyve, neseniai rado dar nepublikuotų Lietuvos universiteto ištakas menančio pastato nuotraukų. Skaityti toliau
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sunkiai randa laiko pokalbiui apie vis artėjantį operos „Prūsai“ pristatymą visuomenei – premjerinį spektaklį.
Net susitarus savaitgalį tenka laukti valandą, nes paaiškėja, kad repeticijos vyksta kasdien ir po keletą kartų, vis norisi geriau ir tiksliau….
Dirigentas prisipažįsta, kad šiuo metu gyvena vien „prūsais“ ir noriai pasakoja apie tai: Skaityti toliau
Klaipėdoje gyvenanti aktorė, režisierė Virginija Kochanskytė, automobiliu raizganti šalies miestus, miestelius ir kaimus, kuriuose pristato savo kūrybą, prisipažįsta naujai atradusi Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Perskaitę straipsnį sužinosite kodėl, pasak aktorės, neverkšlenama dėl muzikinio teatro „benamystės“, kodėl J. Sakalausko neišvysite pagrindiniuose teatro vaidmenyse ir apie „pasakas suaugusiems“.
Vasario 17-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vasario pristato Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Apie antrą kartą žymiai valstybės datai pažymėti Klaipėdoje statomą spektaklį pasakoja šalies dirigentas, dirigavęs ir pirmajam „Prūsų“ pastatymui, Stasys Domarkas.
1997 m., Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Skaityti toliau
Klaipėda, o ateityje Milano „La Scala“? Būsimosios Violetos Urmanos ar Edgarai Montvidai? Išskirtinių balsų pajūrio vaikams, jaunimui ši svajonė tampa realesnė, dėka Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenos ir „Vaikų operos studijai“ vadovaujančio 29-erių Vytauto Valio, muzikos talentus didžiąjai scenai ruošiančio nuo mažų dienų.
Jaunieji talentai ugdomi ne tik V. Valio, bet ir geriausių teatro specialistų, sėkmingai dainuoja žymiausiuose teatro spektakliuose, skina laurus muzikiniuose renginiuose. Numatomos ir gastrolės užsienyje. Skaityti toliau
„Norint, kad karjera būtų sėkminga, nebūtina organizacinėje struktūroje lipti laipteliais aukštyn“, – netikėtą mintį pamėtėja didžiausios šalyje telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. Pasirodo, jau daugelį metų itin sėkmingai IT srityje besidarbuojantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informatikos inžinerijos absolventas į šią sritį pasuko dėl… geresnius pasiekimus kompiuteriniame žaidime pasiekusio klasės draugo! Skaityti toliau
Mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai bei sparti pažanga – pagrindiniai sėkmingos mokyklos veiklos rezultatai. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja – ekspertė, Bendrojo ugdymo tarybos narė bei „Šviesos“ istorijos vadovėlių bendraautorė Jūratė Litvinaitė pastebi, kad pastaruoju metu sparčiai kinta šiuolaikiniams moksleiviams priimtini motyvacijos būdai ir savirealizacijos samprata, todėl, ekspertės nuomone, būtina keisti esamą ugdymo sistemą. Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Ačiū už nuomones. Vardan aiškumo patikslinu: yra demokratinės bendravimo su sava valdžia ar vyriausybe priemonės ir – nedemokratinės. Praeitame straipsnyje turėjau omenyje tuos ragintojus „eiti į gatves“, kurie kursto naudoti būtent nedemokratines. Taip pat noriu šį tą priminti. Kažkada minėjau, kaip vienas iš Estijos priešiškos propagandos specialistų, doc. dr. Linaras Priimagis (Linnar Priimagi), apibūdino provokatorių veiksmus pasirinkto taikinio atžvilgiu, kai siekiama taikinį diskredituoti ir tuo pačiu priversti jį/ją kaip nors reaguoti į Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, tęsiame mūsų „Propagandos žodyną“. Ačiū Jums visiems už dalijimąsi nuomonėmis ir palaikymą!
Pirmiausia – šiek tiek žadėtos informacinio karo egzotikos, t.y., naujų patirčių priešakinėje informacinio karo linijoje.
Pradėkime nuo to, kad, jei pamenate „triukus“ su netikrais atseit Google „patikros kodais“, tai įvyko, galima sakyti, pozityvus pokytis: pastarosiomis savaitėmis jie buvo siuntinėjami tik iš dviejų privačių telefono numerių. Iš to paties, kurį minėjau anksčiau, t.y., registruoto Anglijoje. Ir, šiokiai tokiai Skaityti toliau
Rugpjūčio 19–25 d. Vroclave, Lenkijoje įvyks 83-ioji Tarptautinės bibliotekas vienijančių įstaigų susirinkimas.
Prieš šį pasaulinės reikšmės įvykį, Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, solidariems pranešimams ir mokymams, specialistus iš viso pasaulio sukvies į IFLA susirinkimą. Susirinkimo metu dalyvaus pranešėjai iš Honkongo, Japonijos, Ugandos, Norvegijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Nigerijos, Brazilijos.
Balandžio 11 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis interviu LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ išsakė Vyriausybės poziciją dėl mokslo metų ilginimo.
„Turime situaciją, kad mūsų šalies mokinių pasiekimai prastėja. Daugėja tokių, kurie nepasiekia net patenkinamo lygmens. Šiuo metu 39 savaičių mokymosi programa yra suspaudžiama ir išdėstoma per 34 savaites. Tai yra stresas tiek mokiniams, tiek mokytojams. Mūsų tikslas yra tolygiai paskirstyti mokymosi krūvį. Tai leistų atrasti daugiau laiko edukacinei veiklai, papildomiems užsiėmimams su mokiniais, turinčiais sunkumų. Siūlomomis priemonėmis būtų galima pakelti ugdymo kokybę užtikrinant praktinį, patrauklų ir efektyvų mokymąsi“, – kalbėjo S. Skvernelis. Skaityti toliau
Sausio 31 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre vyks renginys – „Smėlio pilys. Vakaras, skirtas aktoriaus Regimanto Adomaičio 80-mečiui“. Šiuo renginiu tęsiamas ciklas – „Susitikimai Vilniaus mažajame teatre“, kurie suteikia žiūrovams galimybę geriau pažinti ryškiausias lietuviško Teatro asmenybes.
Garsaus teatro ir kino aktoriaus, Lietuvos nacionalinės premijos laimėtojo sukaktuvių vakare dalyvaus režisierius Rimas Tuminas, aktoriai: Juozas Budraitis, Inga Burneikaitė, Arvydas Dapšys, Eglė Gabrėnaitė, Vaiva Mainelytė, Sigitas Račkys, Vytautas Rumšas, Arūnas Sakalauskas, Agnė Šataitė ir daug kitų garbių svečių. Skaityti toliau
Žymus lietuvių kompozitorius, pianistas, pedagogas Julius Andrejevas sausio 7 dieną būtų šventęs 75 metų jubiliejų. Deja, sulaukti jubiliejaus jam nebuvo lemta – lapkričio 29 d. po sunkios ligos menininkas iškeliavo į amžinybę. Tačiau tikrąją jo gimimo dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) rengiamas atminimo vakaras, kuriame pasirodys buvę profesoriaus mokiniai – talentingi jaunieji atlikėjai, dalyvaus kolegos. O jubiliejaus išvakarėse siūlome pokalbį su J. Andrejevo sūnumi, kino ir teatro režisieriumi Ignu Jonynu. Skaityti toliau
Ar mes valdome naująsias technologijas, ar jos – mus? Kaip netapti medijų įkaitais, o jas naudingai išnaudoti savo tikslams? Atsakymų į šiuos klausimus ieško Kauno technologijos universiteto (KTU) Medijų filosofijos dėstytojas renginyje „Erdvėlaivis Žemė“ skaitysiantis pranešimą intriguojančiu pavadinimu „Medijų įtaka visuomenei: uodega vizgina šunį?“.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas atkreipia dėmesį, kad technologinės inovacijos mūsų gyvenimą daro saugesnį, Skaityti toliau
Liepos mėnesį vyko jau 7 kartą didžiausias blaivus renginys visai šeimai „Naisių vasara“, kuriame koncertavo ir sveiko bei blaivaus gyvenimo propaguotojas, dainininkas Donatas Montvydas. Renginys pritraukė per 60 tūks. dalyvių. D. Montvydas taip pat yra ir iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ narys, kurių parengtas įstatymo projektas, paremtas per 60 tūkst. piliečių parašais, dabar svarstomas Seime.
– Koks buvo pirmasis Jūsų „susitikimas“ su muzika? Kaip pasirinkote šį kelią? Skaityti toliau
Informatika ir merginos, IT specialistai ir aktyvus gyvenimo būdas – šiuos retai šalia linksniuojamus dalykus pavyko suderinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentei Julijai Semenenko. Trečius metus inžinerinę informatiką studijuojanti mergina jau kraunasi lagaminus kelionei per Atlantą – čia kartu su dar viena lietuvaite bei trisdešimt atrinktų studentų iš viso pasaulio 10 savaičių stažuosis JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre. Artėjant kelionės dienai, su Julija kalbamasi apie lūkesčius, aistrą kosmosui ir laužomus stereotipus.
Kaune duris po rekonstrukcijos atvėrė prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Ši kultūrinė ir švietėjiška erdvė neabejotinai yra itin svarbi miestui ir Vytauto Didžiojo universitetui (VDU). V. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje jau vyksta įvairios politikų, aktyvių visuomenės veikėjų, menininkų bei Lietuvos išeivijos atstovų diskusijos ir jau planuojamos nacionalinės, tarptautinės konferencijos. Kalbamės su VDU dėstytoju, žurnalistu bei rašytoju Ryčiu Zemkausku apie prasmės apraiškas ir galimas pamokas, kuomet centre atsiduria bibliotekos simbolis.
„Keisti ir keistis galime kada norime. Savo gyvenimo neverta „priklijuoti“ prie šablonų“, – sako viešųjų ryšių konsultantas, žurnalistas, rašytojas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Komunikacijos programos vadovas Linas Kontrimas. Tiems, kurie nerimauja svarstydami, kurį studijų ir ateities karjeros kelią pasirinkti, jis pataria įsijungti programą „nulis streso“, ir atsiduoti savo pasirinkimui visa širdimi.
Paklaustas, ar geriau verta siekti tapti giliu specialistu, ar – stengtis išlikti universaliam, L. Kontrimas atsako: „Tie, kas siekia tapti specialistais vienoje srityje, tačiau toje srityje ne „pasilaidoja“, o išlaiko galvą virš horizonto, anksčiau ar vėliau taps universaliais“.
Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.
– Norėčiau, kad papasakotumėte apie gimtąsias vietas, šeimą ir gimines.
– Gimiau labai gražioje Aukštaitijos vietoje – Gelvydžiuose, netoli Svėdasų, ten, kur Jara įteka į Šventąją. Upių slėniuose augo ąžuolynai, pakrantėse žydėjo ievos, vešėjo laukiniai serbentai ir lazdynai su kekėmis riešutų. Žodžiu, ten buvo pilna visokių gėrybių, kurių vasarą ir rudens pradžioje galėjai prisirinkti.
Mūsų sodyba buvo ant kalniuko, po žemės dalijimo iš vadinamojo sodybų kaimo mūsų sklypas buvo perkeltas į vienkiemį. Skaityti toliau
Šiame „Aktualiame interviu“ politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbasi su Nepriklausomybės akto signataru, advokatu Česlavu Okinčicu neseniai savo 60 metų sukakties proga lenkų ir lietuvių kalbomis išleidusiu autobiografinę knygą „Vilniaus autoritetas. Pasakojimas apie laisvą Lietuvą“.
Šiame interviu aptariamos jos pasirodymo aplinkybės, bet politikas pasisako ir apie visą pasaulį sukrėtusius teroro išpuolius Paryžiuje, taip pat aptaria Skaityti toliau
Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo” laidai „Opozicija“
„Žinių radijo“ laidai „Opozicija duotame interviu Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius komentavo Vilniaus apygardos teismo sprendimą išteisinti buvusius omonininkus dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 m. Pasak jo, toks teismo sprendimas sukrečiantis ir sunkiai suprantamas. Susidaro įspūdis, kad teisėjų kolegija nežino, kad 1991 m. Lietuva vis dar patyrė sovietų okupaciją ir agresiją, dėl kurios žuvo žmonės.
„Nežinau, ar tikrai prokurorams reikia įrodinėti kiekvienoje byloje savaime aiškius istorinius ir tarptautinės teisės dalykus. Skaityti toliau
