„Pilis“ – tai jau antrasis režisierės Linos Lužytės (35 m.) ilgametražis filmas. Jis pasakoja jaudinančią iš Lietuvos į Airiją emigravusios šeimos istoriją. Nors „Pilyje“ kalbama apie emigraciją, ji tarsi lieka antraplanė. Daug svarbesnis yra pačio žmogaus – drįstančio svajoti, siekti to, ko nori, o ne imti tik tai, ką jam duoda gyvenimas, sumanymas. Apie naują kūrinį, laimės paieškas ir norą pasilikti Lietuvoje kalbamasi su filmo režisiere L. Lužyte. Skaityti toliau
Spalio 18 d. 17:00 val. į Vilniaus mokytojų namų kiemelį (Vasaros terasą) kviečia pilnametystės sulaukusi XVIII Tarptautinė dainuojamosios poezijos šventė „Tai – aš“. Šventėje susitiks du skirtingi moteriškojo ir vyriškojo prado poliai grupės „Graži ir ta galinga – GITG“ merginos ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantų – AKD“ vaikinai.
Abiejų grupių nariai pakalbinti apie dainuojamąją poeziją, artėjantį renginį, jam ruošiamas muzikines staigmenas, neatsiejamą moterų – vyrų bendrystę, lyčių lygybę ir skirtybes, konfliktus bei juos lydinčias abiejų vyrų ir moterų pokyčius, kūrybinius persikūnijimus. Skaityti toliau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad sergamumo erkiniu encefalitu pikas Lietuvoje nustatomas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų.
Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, šilti rudeniški orai erkėms palankūs – jos neskuba užmigti ir tyko krūmuose, miškuose ir net tiesiog kiemo žolėse. Jas parsinešame į namus patys, o kartais ir mūsų augintiniai. Skaityti toliau
Dėl COVID-19 protrūkio į Europą migruoja milžiniškos vapsvos, dėl itin didelio išaugusių susirgimų skaičiaus Vilniaus oro uoste keleiviai nurengiami nuogai ir purškiami balikliu, dėl viruso pasklidimo kaltas 5G ryšys – tai tik labai maža dalis melagingų naujienų, kurios pasaulinės pandemijos metu sklandė ir vis dar sklando Lietuvos socialiniuose tinkluose bei buvo pasidalytos tūkstančių skaitytojų asmeniniuose profiliuose. Retas iš jų suabejojo naujienų tikrumu.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Kūrybinių industrijų Skaityti toliau
Plonos knygos gali būti labai svarbios. Antanas A. Jonynas pristato poezijos rinkinį „Naujieji sonetai“. Ši iš pažiūros plonytė knygelė talpina galingą turinį ir žymi tikrą poeto brandą. „Naujuosiuose sonetuose“ A. A. Jonynas žaidžia ne tik su kultūriniais simboliais, forma, bet ir su asmeniniais išgyvenimais. Į sudėtingus, aštrius gyvenimo klausimus autorius žvelgia neabejingai ir su šiluma. Dalinamasi A. A. Jonyno mintimis iš knygos „Naujieji sonetai“ pristatymų, vykusių Sostinės dienose Knygų aikštėje ir MO muziejuje Vilniuje. Skaityti toliau
Daugeliui rūpi klausimas, ar koronavirusas keičiasi, ar jis tampa pavojingesnis? Tai gali atskleisti viruso genomo tyrimai. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai kartu su partneriais šią savaitę baigė tirti 15 Lietuvoje cirkuliuojančių viruso izoliatų genomus ir pateikė juos tarptautinei duomenų bazei GISAID. Projekto sumanytoja VU GMC profesorė Aurelija Žvirblienė, genetikė Alma Gedvilaitė ir bioinformatikas Albertas Timinskas pasakoja, kaip mokslininkai atliko šį sudėtingą koronaviruso pilno genomo tyrimą. Skaityti toliau
Biržų miesto šventėje už meninės publicistikos darbus – dokumentinius filmus „Žmogus su laiko žyme. Kompozitorius Vytautas Laurušas“, „Dainos galia. Chorų dirigentas Lionginas Abarius“, „Žiemgalos dainius. Algimantas Vincentas Raudonikis“, „Scenos ąžuolas. Jonas Stasiūnas“ ir monografiją „Žiemgalos dainius. Algimantas Vincentas Raudonikis“ – buvo įteiktas Vinco Kudirkos apdovanojimas. Juo apdovanota prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė nuo 1964 metų bendradarbiavo kultūrinėje spaudoje, rengė ir vedė kultūrines televizijos ir radijo laidas, keliasdešimt metų buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Su labai veiksmingai apie žymiausius šalies muzikus rašančia ir kuriančia apie juos filmus kolege kalbėjomės apie jos šeimą, gimtąjį Panevėžį ir aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi ir šiandienos žiniasklaidą. Skaityti toliau
Zoologas, Viešvilės valstybinio rezervato direktorius Algis Butleris su žmona Kristina šią vasarą išgelbėjo ir užaugino be motinos likusius tris kukučių jauniklius. Tai bene pirmasis toks atvejis Lietuvoje, negirdėta, kad kas būtų auginęs šiuos retus paukščius. Jauniklių snapelius tekdavo žiodinti ir lesalą įdėti pincetu. Algis ir Kristina Butleriai maitino savo augintinius kalakutiena, vėliau pirko šaldytų svirplių, prigaudydavo įvairių kitų vabzdžių. Per porą savaičių jaunikliai sutvirtėjo ir buvo išleisti į savarankišką gyvenimą.
Kukučiai – vieni gražiausių, puošniausių mūsų šalies paukščių. Tačiau prieš keletą dešimtmečių jie buvo pradėję nykti, todėl įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Skaityti toliau
Vyriausybės apribojimai gyventojams ir verslui karantino metu gali patuštinti valstybės kišenes. Verslas jau prašo atlyginti patirtą žalą – dešimtūkstantines sumas. Žalos taip pat gali tikėtis gydymo įstaigose koronavirusu užsikrėtę asmenys. Teisininkų teigimu, valstybę į teismą paduoti gali ir tie, kurie dėl karantino apribojimų negavo jiems reikalingų gydymo paslaugų.
Jau sulaukė skundų dėl žalos
Sveikatos apsaugos ministerijoje veikiančią Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją jau yra pasiekę 6 skundai su prašymais atlyginti žalą. Skaityti toliau
Rugsėjo 11 dieną, šalies kino teatruose, įvyks lietuviško kino mylėtojų su nekantrumu laukiamas, režisierės Linos Lužytės filmo „Pilis“, pristatymas. Tiesa, tai bendros gamybos darbas, kurį vykdė Lietuvos ir Airijos kino gamybos įmonės.
Tai jau antrasis jaunos režisierės ilgametražis vaidybinis filmas. Jis pasakoja jaudinančią iš Lietuvos į Airiją emigravusios šeimos istoriją. Nors „Pilyje“ kalbama apie emigraciją, ji tarsi lieka antraplanė. Daug svarbesnė yra pačio žmogaus – ambicingo, drįstančio svajoti, siekti to, ko nori, o ne imti tik tai, ką jam duoda gyvenimas, idėja. Siužetą kuria trys moterys: mama Jolanta (akt. Gabija Jaraminaitė), jos dukra Monika (akt. Barbora Bareikytė) ir senatvine demencija serganti Skaityti toliau
Pasaulio Ekonomikos forumo duomenimis, iki 2022 metų 75 milijonus darbo vietų iš žmonių perims robotai bei algoritmai. Kyla klausimas, ar ateityje žmonių darbo jėga taps nebereikalinga? Įvairius darbus atliks tik mašinos? Gintautas Jonutis, dirbantis „Western Union Processing Lithuania“ departamente „Robotics and Intelligent Automation“ teigia, kad tokio scenarijaus tikėtis neverta.
– Kuo technologijos yra svarbios šiandieninėje darbo rinkoje? Skaityti toliau
Rugpjūčio 21-ąją, Druskininkų rajone, Leipalingio dvare, M. K. Čiurlionio 145-ųjų metinių proga vyks 2-jų dalių muzikos ir etiudų spektaklis „Vasaros naktis miške“ pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (toliau – Čiurlionis) simfoninę poemą „Miške“.
Atsidėkodamas už kūrėjo dovanas, Čiurlionio miestas šįmet suskambės aukščiausiomis natomis – menininko gerbėjų laukia visas ciklas jo 145-osioms gimimo metinėms skirtų ypatingų renginių, atskleisiančių vis naujas genijaus daugialypės kūrybos puses. Skaityti toliau
„Manau jog nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje gyvename, – mes esame lietuviai ir turime branginti savo lietuvišką tapatybę“, – tikina dr. Vita Aktinaitė, dvejus metus gyvenanti Australijoje, Perto mieste. Prieš dešimtmetį pabaigusi ekonomikos mokslus Lietuvoje, Vita pakėlė sparnus į Jungtinę Karalystę, kur nusprendė studijuoti toliau.
Praėjus dvejiems metams įgijo magistro laipsnį Londono Karališkajame koledže, vėliau ir daktaro laipsnį Surėjaus universitete. Londone moteriai puikiai sekėsi, ji aštuonerius metus dirbo informacinių technologijų Skaityti toliau
Po visus poilsiautojų kiekio Palangoje rekordus sumušusio savaitgalio, netyla kalbos, ar išties Lietuvoje saugiausia ir geriausia ilsėtis. Minios žmonių paplūdimiuose, eilės kavinėse, kamščiai gatvėse priimtini toli gražu ne visiems poilsiautojams. Socialiniai tinklai ūžia nuo tokių atostogų patirčių, kaip ir palyginimų: vaizdų iš ramių, apytuščių, išpuoselėtų netoliese esančių kitų Europos šalių kurortų. Poilsiautojai dalijasi savo patarimais, kur ir kaip geriausia keliauti, kas laukia nuvykus, kokios vyrauja nuotaikos ar kaip skiriasi kainos. Tarp minimų saugių ir nebrangių vietų ilsėtis neretai minima ir Taso sala Graikijoje. Apie ne visiems girdėtą salą kalbamės su kelionių rengėjo „West Express“ Vilniaus Centrinio biuro kelionių grupės vadove Sigita Samoškaite, šiuo metu viešinčia šioje saloje. Skaityti toliau
„Labai gerai prisimenu dėstytojų žodžius, kuriuos tuomet, dar pirmame kurse, sakydavo: pasiimk viską ką gali, stenkis, nes net nepastebėsi, kai eisi atsiimti diplomo“, – prisimena Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos Atlikimo meno (http://ma.vdu.lt/studijos/studiju-programos) magistrantūros studijų antrakursė Gabrielė Bukinė. Mergina jau antrą kartą tapo vardinės Prezidento Antano Smetonos stipendijos laimėtoja.
Šiemet Lietuvos mokslų akademija, atlikusi pretendentų atranką, pasiūlė vardines Prezidentų stipendijas skirti studentams, pasižymėjusiems puikiais akademiniais Skaityti toliau
Kada paskutinį kartą buvote miške? Ar nudegino akis tos dykros pušyno vietoje? Ar pagalvojote, kad va taip mieste po vieną, o gamtoje, net saugomose teritorijose – šimtais ir tūkstančiais išpjaunant medžius, iš jūsų ir jūsų vaikų atimami namai? Kad vis mažiau ir mažiau vietų, kur žmogus gali laisvai užeiti: užgrobtos ežerų pakrantės, keliukai į miškus užtverti užrašais „privati valda“ ir netgi ten, kur už europinius pinigus buvo įrengti pažintiniai takai?…
Vienas uoliausių miško gynėjų, savo veikla sukėlęs didelį atgarsį Lietuvoje, Skaityti toliau
Žmogus negali pakeisti savo biologinio amžiaus, bet gali atitolinti lėtines širdies ir kraujagyslių ligas, jei jo kraujagyslės bus „švarios“. Mokslas įrodė, kad šiuolaikiniai būdai prižiūrėti mažo tankio cholesterolį, dar vadinamą „bloguoju“, gali padėti išvengti infarkto ir insulto.
Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir praktika, šiuolaikinė cholesterolio priežiūra turi būti kitokia nei daugelis žmonių įsivaizduoja. Visų pirma – tyrimų eilutėje pamačius padidėjusį cholesterolį nereikia panikuoti, nes nuo streso jis dar labiau pakils. Skaityti toliau
Rugpjūčio 21 d., Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje įvyks spektaklio „Pirmeiviai“, skirto Lietuvos teatro šimtmečiui, pristatymas. „Nežinau, ką atiduočiau, kad galėčiau pereiti per 1920 metų Laisvės alėją, per Miesto sodą. Čia virė labai įdomus gyvenimas, ir čia gimė profesionalus teatras, – sako spektaklį „Pirmeiviai“ kuriantis režisierius Gytis Padegimas.
Nors tokios galimybės nėra, tarpukario Kaunas ir jo asmenybės, vaizdiniai sugulė į režisieriaus parašytos pjesės „Pirmeiviai“ puslapius. Joje aprašoma, kaip režisierius Juozas Vaičkus ir jo mokiniai aktoriai repetavo H. Sudermano (Sudermann) pjesę „Joninės“, kurios pristatymas įvyko 1920 metų gruodžio 19 d. „Lietuvos profesionalaus teatro pamatai buvo padėti sunkiai, tad tuos žmones turėtume prisiminti su pagarba, nes be jų nebūtų šiandienos teatro aukštumų“, – įsitikinęs žinomas teatro režisierius ir mokytojas G. Padegimas. Skaityti toliau
Šį kartą apie tautodailę kalbuosi su Punsko mokyklos mokytoja Aldona Vaicekauskiene. Ją vadinti vien mokytoja būtų didelis nusikaltimas. Tai žmogus, kuris turėjo nueiti kalnuotą ir akmenuotą kelią, kad savo stiprią jungtį su lietuvių kalba, kultūra, istorija ir papročiais paverstų darbais, perduodamais jaunoms mokinių kartoms. Todėl jos pačios sukurtų darbų, kuriuos būtų galėjusi kaupti, beveik nėra, nes, kaip pati sako, viskas atsispindi jos mokinių darbuose ir pasiekimuose arba puošia giminių namus. Mokytoja dėl nepaprasto užsispyrimo ir drąsos pasiekė tikslą – pirmiausia įkurti Punske tautodailės muziejų, po to sudaryti puikias sąlygas tautodailei plėstis ir ieškoti naujų jos pritaikymų greitoje kasdienybėje. Skaityti toliau
Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos paribio šnektos. 2007 m. atliko habilitacijos procedūrą (Lietuvių kalbos paribio šnektos: jų raida, struktūra, kontaktai). Dalyvavo 30 ekspedicijų, kuriose rinko dialektologinę medžiagą. 2008–2014 m. vadovavo LKI Vardyno skyriui. Už lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimus ir etninių lietuvių žemių tradicinės kultūros puoselėjimą 2016 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Skaityti toliau
„Svarbu būtų pasiekti, kad liktume Europos geopolitinėje erdvėje“ – teigia politologas, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kulakauskas, kiek anksčiau mūsų laikraščio skaitytojams užsiminęs, kad Lietuvoje nelabai kas mąsto apie mūsų dienomis vykstančius globalius sisteminius pokyčius. Būtent apie tai ir paprašėme profesoriaus pasidalinti savo mintimis.
– Klimatologai jau seniai muša pavojaus varpais dėl spartaus klimato atšilimo, bet vis dar tarsi negirdime, bent jau Lietuvoje, jokių Skaityti toliau
Šiandien taip traukia dainuoti… Dainuoju, kartojuos tekstus, klaidžioju su dainomis po visą Lietuvą, prisimenu tarmę, stengiuosi nedaryti klaidų. Darau tai, kas praktiškai neįmanoma. Mokykis nesimokęs, bet klaidų pridarysi, nes visų tarmių neišmoksi, kad ir kaip stengtumeisi. Bet aš noriu nors prisiartinti, priglusti tiek, kiek galiu. Mes dar esam netoli nuėję, bet jau daug praradę. Ir kas, kad dabar turime daugiau patirties, bet kai ko nesugrąžinsim. Jeigu tik galite, sugaukite nors žodelį, įsidėkit į kišenėlę prie širdies, gal kada pražys paparčio žiedu, nušvies kelią ir sustiprins vertybių ilgesį. Susipažinkit su dzūkų dzūku, laikiusiu save jotvingių palikuoniu. Taigi, seniai seniai, o tarsi vakar, man pasakojo Juozas Averka. Skaityti toliau
Ar naciu apšauktas Lietuvos Respublikos diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa prisidėjo gelbėjant žydų rabiną ir jo pasekėjus? Ar tai darydamas jis bendradarbiavo su Trečiojo Reicho žvalgyba? Tikras istorinis detektyvas. Pokalbis su ilgamečiu LRT laidos apie Lietuvos žydus „Menora“ autoriumi, Stasio Lozoraičio apdovanojimo laimėtoju Vitalijumi Karakorskiu.
– Sakote, atradęs įdomios ir svarbios Lietuvai informacijos, susijusios su žydais, Holokaustu ir informaciniais karais? Skaityti toliau
Pavelas Vitekas (Pavel Vítek) – vos 21-erių, tačiau jis moka įspūdingą skaičių kalbų. Nors lietuvių kalba čekas dar nekalba laisvai, bet, kai tik turi galimybę, mokosi. Kalbiname jį apie pomėgį mokytis kalbų, kada jis susidomėjo lietuvių kalba, kuo ši kalba bei tauta jam atrodo išskirtinės ir ką jis gali patarti žmonėms, norintiems išmokti užsienio kalbą.
– Kiek kalbų mokate? Skaityti toliau
Įvairių tarptautinių bei nacionalinių gamtosauginių, mokslinių ir projektinių veiklų autorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos magistrantas Marius Karlonas atkreipia dėmesį, kad visoje Europoje per pastaruosius 40 metų išnyko daugiau nei pusė agrarinio kraštovaizdžio paukščių – jie tiesiog dingo. Pasak jo, tai įvyko dėl vis didesnio žemės ūkio intensyvinimo, besaikio pesticidų naudojimo ar melioracijos griovių. Ornitologinio turizmo įmonės „Ornitostogos“ įkūrėjo teigimu, dėl to Lietuvoje nyksta pempės, kuolingos, paprastieji griciukai, Skaityti toliau
Dar tik keli mėnesiai, kai humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka vadovauja Valstybinei kalbos inspekcijai. Nedramatizuodamas svetimybėmis teršiamos lietuvių kalbos bei vis didėjančio neraštingumo, pranašauja, kad greitai Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje: politikas, išsižiojęs apie antrą valstybinę kalbą, savo politinei karjerai pasirašys nuosprendį. Pats ne tik inspektuoja, bet ir praktiškai rūpinasi lietuvių kalbos grožiu: Vilniaus universitete studentams skaito stilistikos, Skaityti toliau
– Beveik kasdien išgirstame apie naujus tikslus bei ruošiamas programas artėjantiems Seimo rinkimams. Ar įmanoma sukurti aiškią valstybės valdymo ir visuomenės gyvenimą atspindinčią teorinę programą, kuria vadovaujantis galėtume kurti šviesesnę ateitį?
– Žinoma, kas nori imtis politikos, privalo išmanyti valstybės kūrimo ir valdymo pagrindus (valstybės sandarą, jos funkcijas, valdžių paskirstymo pagrindus, valdymo principus ir pan.), kad jis žinotų, kokias galias turi valstybė, kaip tomis galiomis jis gali Skaityti toliau
Taip sako politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas Marius Kundrotas. Pastaruoju metu jo gyvenime – nemalonus laikotarpis. Už socialiniame tinkle apie homoseksualus paskelbtą įrašą, kurį jis pats priskiria juodam humorui, vyras buvo iškviestas pasiaiškinti į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
– Koks procesas šiuo metu vyksta?
– Man yra griežtai uždrausta kalbėti apie bylos detales. Žinau, dėl kokio įrašo tai prasidėjo, bet tai viešinti man yra uždrausta. Vyksta ikiteisminis tyrimas. Skaityti toliau
Pirmąkart į Lietuvą prieš beveik tris dešimtmečius ji atvyko dėstyti anglų kalbą. Tai turėjo būti vienkartinis nuotykis, trumpa kelionė į buvusią sovietinę respubliką. Šiandien dr. Marlenė Vol (Marlene Wall) yra LCC tarptautinio universiteto – Klaipėdoje įsikūrusios ir vienos svarbiausių regione privačių aukštųjų mokyklų rektorė. Tokius kaip ji vadiname pasaulio piliečiais, juk gimė Urugvajuje, turi Kanados pasą, gyveno keliose skirtingose pasaulio šalyse ir dar daugybę kraštų apkeliavo. Tačiau net aštuoniolika metų savo namais ji vadina Lietuvą ir Klaipėdą, kurių neįtikėtiną pasikeitimą Skaityti toliau
Sigutę Radzevičienę, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorę, kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Prof. S. Radzevičienės interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.
Skirtingos patirtys
– Pasikalbėkime apie atminties politiką pas mus ir mūsų kaimynus Skaityti toliau
