Žymos archyvas: interviu

Nepaisant trukdymų „Pušys Klaipėdai“ tęsia savo veiklą (0)

Nepaisant trukdymų „Pušys Klaipėdai“ tęsia savo veiklą | Projekto „Pušys Klaipėdai“ rengėjų nuotr.

Praėjusį savaitgalį klaipėdiečiai vėl sodino pušaites. Tačiau šį kartą viskas vyko kitaip. Akcijos sumanytojai teigia, kad jų veiklai buvo kliudoma iš savivaldybės pusės.

Savivaldybė, nors oficialiai remia ir palaiko šią akciją, realybėje neatsiliepia į daugkartinius prašymus suderinti sodinimo vietas, ignoruoja raginimus reaguoti į specialistų patarimus sodinti Klaipėdoje spygliuočius, galiausiai per susijusias įmones nupjauna tai, ką klaipėdiečiai patys savo rankomis pasodina. Kalbinamas akcijos sumanytojas Paulius Zavišas. Skaityti toliau

F. Kavoliūtė: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams. (16)

Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė, mokslų daktarė Filomena Kavoliūtė | R. Bacevičiaus nuotr.

Šiais, Vietovardžių metais, reikėtų pasidomėti, ką byloja kaimų ir kitų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Apie tai kalbėtasi su dviem pašnekovais – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu bei Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docente, mokslų daktare Filomena Kavoliūte, nuo 1998-metų rašančia ir kalbančia apie vietovardžių naikinimą.

– Ar galima atsekti, maždaug kelintame amžiuje vienos ar kitos vietovės pavadinimas atsirado? Kaip tai daroma? Skaityti toliau

Grupė „Baltos Varnos“ kviečia į naujos plokštelė pristatymą: „Ateikite rasti save žodžiuose“ (0)

Grupė „Baltos Varnos“ kviečia į naujo albumo pristatymą: „Ateikite rasti save žodžiuose“ | H. Balandžio nuotr.

Spalio 17 d. vakarą, Šv. Kotrynos bažnyčios renginių salėje, tarptautinės dainuojamosios poezijos šventės „Tai – aš“ atidarymo koncerte grupė „Baltos varnos“ pristatys savo antrąją plokštelę „Virsmas“ įrašytą drauge su styginiu kvartetu. Su grupės įkūrėjomis Terese ir Milda Andrijauskaitėmis kalbamasi apie „Virsmą“ scenoje ir ne tik.

– Sugrįžkime į Jūsų muzikinio kelio pradžią ir tą laiką kai vieną dieną sudalyvavote televizijos projekte „Du balsai – viena širdis“ ir apie jus sužinojo ne tik bardų kūrėjų bendruomenė, bet visa Lietuva. Kaip manote, kur jūsų populiarumo ir sėkmės raktas?  Skaityti toliau

Skaitome trigubai daugiau, bet ar kokybiškai? (1)

Skaitymo evoliucija: skaitome trigubai daugiau, bet ar kokybiškai? | S. Bernoto nuotr.

Skaitymas ne tik lavina kūrybinį mąstymą, bet tai vienas iš veiksnių, darančių įtaką asmenybės formavimuisi ateityje. Pastebima, kad technologijos keičia ne tik skaitymo įpročius, bet ir visuomenės santykį su knyga. „Manyčiau, skaitymo kultūra išgyvena dar vieną evoliucinį skaitymo raidos pakitimą, o žmonijos skaitymo įpročiai prisitaiko prie modernių informacinių technologijų pasiūlos“ – įsitikinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekos direktorė Ingrida Kasperaitienė. Su ja kalbamės apie tai, kas lemia skaitymo įpročių kaitą ir kokia ateitis numatoma tradicinėms knygoms. Skaityti toliau

Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida? (4)

Rugsėjo 16 d., 13.30 val., Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.

Jau papročiu tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojamos lietuvių kalbos taisyklės, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Skaityti toliau

E. Stancikas: Vis dar nesuprantame tikrosios teatro reikšmės valstybės susidarymo raidoje (0)

Egidijus Stancikas | D. Stankevičiaus nuotr.

Nacionalinis Kauno dramos teatras šį rudenį pradeda 100-ąjį kūrybinį sezoną. Teatro vadovą dr. Egidijų Stanciką tai nuteikia pakiliai, – ruošiamasi naujoms premjeroms, trupę papildo jauni aktoriai, bet kartu nuotaiką drumsčia teatro svarbos nesuvokimas nacionaliniu lygmeniu – visos Lietuvos teatro šimtmetis nelaikomas reikšmingu įvykiu.

– Kokiomis mintimis pasitinkate 100-ąjį sezoną – kas džiugina, o kas neramina? Skaityti toliau

Vitaminas B12 – ir nuo demencijos, ir nuo depresijos (0)

Klaipėdos universiteto lektorė medicinos mokslų daktarė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė | Asmeninio albumo nuotr.

Nejaugi gyventi ilgai ir laimingai galima ne tik pasakose? Klaipėdos universiteto lektorė medicinos mokslų daktarė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė žino receptą, kaip tai pasiekti realiame gyvenime, ir juo dalijasi.

– Atminties susilpnėjimas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti – tai senatvės požymiai. Ar jie neišvengiamai būdingi kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui? 

– Pažintinių funkcijų prastėjimas yra viena pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių negalios priežasčių. Senstant dėl mielinio nervų ląstelių apvalkalo – membranos plonėjimo susilpnėja signalų perdavimas ir slopsta neuronų funkcija: atsiranda užmaršumas, Skaityti toliau

Režisierė Gabrielė Urbonaitė: kiekvienas filmas yra asmeniškas (0)

Režisierė Gabrielė Urbonaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Rugpjūčio 25-29 d. vyksiančioje 11-oje kino šventėje „Baltijos banga“ Juodkrantėje, kurią rengia Lietuvos Kinematografininkų sąjunga, pirmąkart bus rodoma Estijos, Latvijos ir Lietuvos trumpametražių filmų programa. Tarp programos filmų – režisierės Gabrielės Urbonaitės vaidybinio filmo „Paskutinis skambutis“ nacionalinė premjera. Filmo pasaulinė premjera įvyko Santa Barbaros tarptautiniame kino renginyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vos 20-ies Gabrielė buvo apdovanota „Sidabrine gerve“ už pirmąjį savo vaidybinį filmą „Plaukikė“ (2013), o šiuo metu studijuodama Niujorke Kolumbijos universitete režisierė ruošiasi pirmojo ilgametražio filmo kūrimui. Skaityti toliau

Naujoje Domanto Razausko programoje – regio muzikos šėlsmas ir užkalbėjimai (0)

Domantas Razauskas | feisbuko nuotr.

Rugpjūčio 7 d., Vilniaus mokytojų namų kieme, Kristupo vasaros šventės proga įvyks naujos gitaristo, poeto ir kompozitoriaus Domanto Razausko programos premjera. Šventėje susitiks charizmatiška ir spalvinga atlikėjų kompanija – D. Razauskas su grupe, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, saksofonistas Donatas Petreikis, „Karališkojo Džiaugsmo Arkestras“ bei kviestiniai svečiai: „G&G Sindikatas“, „Baltasis Kiras“, Gintas Gascevičius iš „Bix“, „Dj Bosas“. Muzikantai intriguoja užsimindami, jog programa „REGIS. TAI. TU“ išskirtinė – kupina užkalbėjimų, laukinių improvizacijų, regio, baladžių, bliuzo ir alternatyvaus hip-hopo kūrinių. Apie ją – pokalbis su D. Razausku. Skaityti toliau

Teatro „Atviras ratas“ vitrina Lietuvai atvėrė kelią į išskirtinį Vokietijos renginį (0)

Alternatyvi teatro „Atviras ratas“ vitrina Lietuvai atvėrė kelią į prestižinį Vokietijos renginį | M. Jurkevičiaus nuotr.

Ruduo – ypatingo sujudimo teatruose metas: po trumpo vasaros atokvėpio prasideda ne tik naujas sezonas, bet ir Vilniaus tarptautinis teatro renginys „Sirenos“. Antrus metus iš eilės rugsėjo 24-28 dienomis šalia didžiausio tarptautinio teatro renginio Lietuvoje Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ rengia alternatyvią vitriną (angl. showcase) „Out of(f) Circle“, kurios metu užsienio profesionalams Menų spaustuvėje bus rodomi į oficialią „Sirenų“ programą neįtraukti lietuvių kūrėjų darbai. Pirmasis „Atviro rato“ bandymas kurti tokią alternatyvią platformą susilaukė sėkmės – teatro atstovai buvo pakviesti sudaryti lietuvišką programą itin gilius papročius puoselėjančiam Vokietijos Heidelbergo teatro renginiui 2020-aisiais metais. „Atviro rato“ prodiuserė Giedrė Liugaitė sutiko papasakoti apie tai, ką „Out of(f) Circle“ pasiūlys šiemet ir kas Vokietijos žiūrovų lauks Heidelberge. Skaityti toliau

Atsinaujinančios energetikos sektorius: ar pakankamai turime šios srities specialistų? (0)

Pastatų energetika | VGTU nuotr.

Atsinaujinanti energetika šiandien yra vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje. Technologijų progresas energetikos srityje sparčiai kinta priversdamas tobulėti ir šios srities specialistus. Šilumos ir elektros kainos, renovacija, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas – tai kelios sritys, kuriomis domimasi, tačiau specialistų vis trūksta. „Kad rinkoje jaučiamas stygius ir nuolat ieškoma pastatų energetiką išmanančių žmonių įrodo tai, kad jau trečio kurso studentai, atlikę praktiką, labai dažnai įsidarbina pagal specialybę“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas Tomas Kropas, kuris pasakoja apie pastatų energetikos perspektyvas ir užtikrintą darbą. Skaityti toliau

Ką daryti, jeigu sužinojote apie padidėjusį infarkto arba insulto pavojų? (0)

Medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Egidija Rinkūnienė | „Northway“ nuotr.

Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje. Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo.

Su patyrusia specialiste kalbamasi, kokių veiksmų reikėtų imtis, jei po kraujo ar kitokių tyrimų jums nustato didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tarp kurių – ne tik infarktas ir insultas, bet ir venų trombozė. Skaityti toliau

M. Jovaišaitė: Kaip ir gyvenime, sporte esu gana reikli sau (0)

Lietuvos studentų kroso vicečempionė M. Jovaišaitė: „Kaip ir gyvenime, sporte esu gana reikli sau“ | VDU nuotr.

Prieš kelias savaites Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Monika Jovaišaitė atsiėmė chemijos ir fizikos mokymo bakalauro diplomą. Rudenį Monika pagal programą „Erasmus+“ žada išvykti į Tenerifę, kur lituanistinėje mokykloje dirbs mokytoja. Ateityje mergina žada dirbti chemijos ir fzikos pedagoge. Pasak absolventės, studijuoti dvigubą specialybę buvęs nelengvas iššūkis, tačiau ji puikiai suderino studijas su atrasta aistra – lengvąja atletika.

– Kokie jausmai aplanko baigus bakalauro studijas? Skaityti toliau

Didžiausioje pasaulio regatoje dalyvaus Čikagos lietuviai (0)

Akimirkos iš praėjusių metų regatos | Asmeninio archyvo nuotr.

Rytoj, liepos 13 d., kaip ir kasmet, garsioje Čikagos prieplaukoje vyks didžiausia gėlo vandens regata visame pasaulyje – Čikagos jachtų klubo varžybos į Mackinak (The Chicago Yacht Club Race to Mackinac). Iš čia išplaukia daugiau nei 350 laivų, dalyvauja daugiau nei 2700 žmonių, susirinkusių ne tik iš skirtingų JAV valstijų, bet ir įvairių pasaulio šalių. Smagiausia, jog liepos 13-ąją rengiamoje regatoje pasirodys ir mūsų tautiečiai, savo laivą garbingai papuošę lietuviška trispalve. Pieš penkerius metus susikūrusi 10-ies stiprių buriuotojų „Dream Team Sailing“ komanda, rodanti pasididžiavimą savo Tėvyne, jau yra iškovojusi ne vieną apdovanojimą burlaivių lenktynėse Amerikoje.  Skaityti toliau

A. Maskoliūnaitė: Mokykloje mes išmokstame esminių gyvenimo pamokų (0)

Anglų filologijos absolventė Austėja Maskoliūnaitė | Asmeninio albumo nuotr.

„Mano mama, anglų kalbos mokytoja, man yra švietimo autoritetas. Iš jos išmokau pirmųjų pamokų ir pamačiau visą mokytojo darbo pasaulį“, – teigia anglų filologijos absolventė Austėja Maskoliūnaitė, tik ką Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje atsiėmusi bakalauro diplomą. Įdomu tai, jog Austėja Maskoliūnaitė – ketvirtos kartos mokytoja savo šeimoje.

– Austėja, esate kilusi iš mokytojų dinastijos: prosenelė, senelė, mama – pedagogės. Kodėl Jūs nutarėte tai tęsti? Skaityti toliau

Atviros mintys ir patogūs batai žygiui po Kauną (0)

12-oji Kauno bienalė | M. Plepio nuotr.

Liepos – rugsėjo mėnesiais, 12-oji Kauno bienalė siūlo atradimų kupinas ekskursijas, viešosiose erdvėse išsidėsčiusius objektus apipindama pasakojimais, kviesdama stabtelti ne tik prie meno kūrinių, bet ir prie miesto architektūros bei istorijos kontekstų. Trys maršrutai,su bienalės gidų komanda: „30 šviesų“, „2 žingsniai“ ir „99 metrai“ laukia pakeleivių. Prieš prasidedant kelionei, rengėjai kviečia į pažintį su vienais šių ekskursijų idėjos autorių, architektu Algimantu Grigu bei menotyrininke Skaityti toliau

P. Tomaševskis: Ko galima pasimokyti iš Lenkijos aukštojo mokslo reformos? (4)

Patrikas Tomaševskis (PatrykTomaszewski) | VDU nuotr.

Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią žadama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Galima palyginti Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.

Mikalojaus Koperniko universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto prodekano dr. Patriko Tomaševskio (Patryk Tomaszewski) teigimu, Skaityti toliau

Indijos garbės konsulas: joga padeda priartėti prie Indijos kultūros (0)

Indijos garbės konsulas Rainderis Kumaras Čaudaris (Rajinder Kumar Chaudhary) | Rengėjų nuotr.

Birželio 20-ąją Tarptautinė jogos diena Lietuvoje bus švenčiama jau 5 kartą. Pasak Indijos garbės konsulo Rainderis Kumaras Čaudaris (Rajinder Kumar Chaudhary), pamažu papročiu tampantis renginys kasmet suburia vis daugiau entuziastų, kurie domisi ne tik fizinės bei dvasinės jogos kultūros jėga, bet ir visa Indijos kultūra. Daugiau apie šios šventės svarbą, lietuvių ir indų sąsajas bei asmeninį santykį su joga interviu pasakoja konsulas.

– Lietuvoje esate jau daugiau nei 20 metų, su kokiais pagrindiniais iššūkiais Skaityti toliau

Poetas, gydytojas Andrius Luneckas: „Haiku – tai, akimirkos ir begalybės poezija“ (0)

Andrius Luneckas | asmeninė nuotr.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas Andrius Luneckas „Santaros“ klinikose dirba jau keliolika metų. Tačiau jis žinomas ne tik kaip puikus medicinos specialistas, bet ir kaip vienas iš nedaugelio Lietuvoje japonišku haiku stiliumi rašančių poetų.

Knygos Vasarnaktis autorius, daugelio Lietuvos ir užsienio poezijos konkursų laureatas, nestokodamas humoro jausmo bei erudicijos, dalijasi įžvalgomis Skaityti toliau

Kineziterapeutas įspėja dėl nejudraus gyvenimo būdo – mirti galima ir nesulaukus 40-ties (1)

„Euromed“ kineziterapeutas Domantas Stugys | „Euromed nuotr.

Viso pasaulio gydytojai skambina pavojaus varpais – sėdimas gyvenimo būdas yra XXI amžiaus maras. Ar nepastebėjote, kad mūsų gyvenimo būdas – lyg uždaras ratas? Dauguma mūsų 8 valandas praleidžia biure – dirbame sėdimą darbą prie kompiuterio, atsistojame tik kažkur trumpam nueiti, namo grįžtame automobiliu arba viešuoju transportu, kitądien vėl lekiame į darbą. O ką kalbėti apie mūsų elgesį namuose… grįžę po darbo atsisėdame ant sofos, užkandžiaudami žiūrime televizorių, o mūsų raumenys atrofuojasi, kenčia stuburas ir sąnariai. Kol jaučiames gerai, nesusimąstome, kokią žalą darome sau. Tik atsiradusios pasekmės priverčia mus susimąstyti. Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (20)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius: „Vydūnas – kelrodė žvaigždė“ (0)

Autografas Vydūno krikšto dukrai Gražbylei Venclauskaitei, 2016 10 04 | Pranešimo autorių nuotr.

Praėjusieji metai buvo daugelio sukakčių metai. Vydūno gerbėjams jie įsimintini ne tik kaip šio kūrėjo 150-mečio sukaktį žymintys, bet ir kaip jo dvasinio palikimo sugrįžimo į tautos kultūros vyksmą reikšmingų faktų sukakčių metai: prieš 50 metų, 1968-siais, kai pavergtoje Lietuvoje buvo kukliai, bet labai nuoširdžiai paminėtas šio kūrėjo šimtmetis, o prieš 30 metų, 1988-siais, įsikūrė daug jo kūrybinio palikimo suaktualinimui ir atminimo įamžinimui nuveikusi Vydūno draugija. Su šiomis sukaktimis glaudžiai siejasi vieno iš vydūniškojo judėjimo dalyvių prisiminimai ir mintys, išdėstyti almanache „Varpai“ skelbtame pokalbyje. Redakcijai ir pokalbio dalyviams sutikus tą pokalbį Skaityti toliau

Pianistas D. Mažintas: Būdami praeities sergėtojais ir nedalyvaudami dabartyje, mes prarandame ateitį (0)

Pianistas Darius Mažintas: „Būdami praeities sergėtojais ir nedalyvaudami dabartyje, mes prarandame ateitį.“ | A. Žukovo nuotr.

Apie heroizmo svarbą atlikėjo tapatybės pažinimo kontekste

Kalbėdamas apie sudedamuosius atlikėjo tapatybės elementus, meno funkcijas postmodernizmo fone ir kintančias meno formas, šiuolaikinis pianistas, meno licenciatas Darius Mažintas siūlo nevartoti žodžių „reikia“, „privalo“, „būtina“ –  mat kiekvienas žmogus, pasak scenos menininko, vidinį poreikį jaučia savaip. Atlikėjo įsitikinimu, užuot bandžius prievarta įdiegti vyraujančius kriterijus ar sustabarėjusias normas, svarbiau atsigręžti į psichologinius romantizmo muzikos aspektus. Skaityti toliau

„Auksiniam scenos kryžiui“ atrinktas Herkus Mantas – išbandymas Mindaugui Rojui (0)

Mindaugas Rojus | Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Rojus, kurio balsas lyginamas su garsiojo Placido Domingo balsu, jau laukia „Auksinių scenos kryžių“ iškilmių. Šiemet jis atrinktas apdovanojimui už Herkaus Manto vaidmenį Giedriaus Kuprevičiaus operoje „Prūsai“.

Tai ne pirmoji klaipėdiečio solisto pelnyta „Auksinių scenos kryžių“ nominacija: lygiai prieš 10 metų tokiam pačiam apdovanojimui Mindaugas Rojus buvo atrinktas už kunigaikščio Ibsheimo Gindelbacho vaidmenį Johano Štrauso operetėje „Vienos kraujas“. Tuomet „Auksinio scenos kryžiaus“ jam laimėti nepavyko. Ar pasiseks šįmet – sužinosime vėlyvą kovo 29-osios vakarą… Skaityti toliau

S. Žukas: Koks pamokų tikslas – sužinoti apie J. Biliūną ar labiau pažinti save? (1)

Saulius Žukas | D. Dagienės nuotr.

Vasario 23 d., šeštadienį, 17 val., Vilniaus knygų mugėje, 5.1 salėje, vyks diskusija apie jaunimo emocinę būseną Lietuvoje „Šiandienos jaunimo demonai“. Dalyvaus menotyros mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, psichologė, psichoterapeutė, Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė ir vadovėlių autorius bei leidėjas Saulius Žukas.

Lituanistinis ugdymas mokykloje remiasi apgaule, kuri ėda jaunus protus. Taip liudija raštingi šalies mokiniai, dalyvavę leidyklos „Baltos lankos“ ir rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės surengtame rašinių konkurse tema „Mano demonai“. Mokiniai tekstuose Skaityti toliau

V. Turčinavičius: Be memorialinių muziejų nublanktų bendra kultūra (3)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pokalbis su Vladu Turčinavičiumi, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus vadovu apie plintančią iš neoliberalistinių sluoksnių – įžymių asmenybių memorialinių muziejų nereikalingumą šiandieninei visuomenei.

Kalbina Loreta Jonušaitė, Vilniaus universiteto Paveldosaugos studijų programos II kurso studentė, rašanti magistrinį darbą tema „Memorialiniai muziejai XX-XXI a. sandūroje: sėkmių ir nesėkmių istorijos“.

– Kaip apibūdintumėte, kas gi yra memorialinis muziejus? Skaityti toliau

Andrius Mamontovas: muzikiniai albumai, tam tikra prasme, irgi yra knygos (video) (0)

Andrius Mamontovas | Asmeninio albumo nuotr.

Sugrįžęs iš Londone įsikūrusios „Abbey Road“ garso įrašų studijos Andrius Mamontovas kviečia į susitikimus „Muzikos salėje“.

„Man atrodo visiškai natūralu, kad Vilniaus knygų mugėje atsirado „Muzikos salė“. Tai labai papildo knygų mugę ir atneša dar vieną papildomą spalvą. Muzikiniai albumai, tam tikra prasme, irgi yra knygos, tik išreikšti kita forma. Aš visada į muzikinį albumą žiūriu, kaip į vientisą kūrinį, ne tik kaip į dainų rinkinį“, – pasakoja Andrius Mamontovas. Skaityti toliau

Artėja Plungės kultūros centro 80 metų sukaktuvės (0)

Romas Matulis | Plungės kultūros centro nuotr.

Kovo 30 dieną, Plungės kultūros centras pakvies visus į 80 metų kūrybinės veiklos sukakčiai paminėti skirtą šventę, kurioje šoks, vaidins, dainuos, muzikuos ar kitomis formomis prisistatys ar bus pristatyti visi 22 šiuo metu Plungės kultūros centre veikiantys meno kolektyvai.

Tai bus tik trumpa akimirka, kurioje atsispindės konkretūs rezultatai, simboliškai reprezentuojantys kultūros centro meno kolektyvus, jiems vadovaujančius žmones, bet norint pasiekti ir realizuoti tą ypatingą akimirką reikia metų, mėnesių, dienų ir daug valandų skirti susitikimams, Skaityti toliau

Geologas V. Račkauskas: Gedimino kalnas ištirtas labiau nei Ignalinos atominė elektrinė (0)

Gedimino pilies kalno teritorijoje išgręžtų tyrimo gręžinių, kurių duomenys dokumentaliai išlikę, išsidėstymas | V. Račkausko schema

Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas, apžvelgdamas geologinius tyrimus, atliktus Gedimino kalne, sako, kad įvairiais laikotarpiais kalnas tirtas ir gręžtas daugybę kartų. Kai kurių gręžinių duomenys vis dar nerasti, o vertingą informaciją mokslininkams teikia apie 200 gręžinių.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje paskaitą apie Gedimino kalno geologinius tyrimus skaitęs fizinių mokslų daktaras teigia, kad pagrindinė nuošliaužų formavosi priežastis yra požeminis vanduo, o kalno saugumą prižiūri keturios skirtingos sistemos. Skaityti toliau

Olimpinės rinktinės gydytojas: sportas turi ne imti, o padėti (0)

Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas | Asmeninio albumo nuotr.

Gruodžio 12-13 dienomis, Baltijos šalyse, vyksta seminaras – „Kaip teniruoti ir gydyti nugalėtojus“. Seminare, drauge su kitais sporto medikais ir treneriais dalyvaus ir Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas. Seminarą ves vienas garsiausių pasaulio sporto medikų Dr. Homajunas Garavis (Dr. Homayunas Gharavi), šiuo metu besirūpinantis Europos čempione Airine Palšyte.

Nuo 2000-ųjų vyriausiojo Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo pareigas einantis Dalius Barkauskas laikomas ypatingu specialistu. 53-ejų kaunietis žmogaus sveikatos pagrindu laiko natūralų judesį, o Skaityti toliau