Žymos archyvas: interviu

Marius Karlonas: gyvajai gamtai rapsų ar kukurūzų laukai yra tragedija (0)

Marius Karlonas | Asmeninio albumo nuotr.

Įvairių tarptautinių bei nacionalinių gamtosauginių, mokslinių ir projektinių veiklų autorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos magistrantas Marius Karlonas atkreipia dėmesį, kad visoje Europoje per pastaruosius 40 metų išnyko daugiau nei pusė agrarinio kraštovaizdžio paukščių – jie tiesiog dingo. Pasak jo, tai įvyko dėl vis didesnio žemės ūkio intensyvinimo, besaikio pesticidų naudojimo ar melioracijos griovių. Ornitologinio turizmo įmonės „Ornitostogos“ įkūrėjo teigimu, dėl to Lietuvoje nyksta pempės, kuolingos, paprastieji griciukai, Skaityti toliau

Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje? (5)

Humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka | S. Žumbio nuotr.

Dar tik keli mėnesiai, kai humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka vadovauja Valstybinei kalbos inspekcijai. Nedramatizuodamas svetimybėmis teršiamos lietuvių kalbos bei vis didėjančio neraštingumo, pranašauja, kad greitai Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje: politikas, išsižiojęs apie antrą valstybinę kalbą, savo politinei karjerai pasirašys nuosprendį. Pats ne tik inspektuoja, bet ir praktiškai rūpinasi lietuvių kalbos grožiu: Vilniaus universitete studentams skaito stilistikos, Skaityti toliau

K. Stoškus: Ko tikėtis ir laukti? (3)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

– Beveik kasdien išgirstame apie naujus tikslus bei ruošiamas programas artėjantiems Seimo rinkimams. Ar įmanoma sukurti aiškią valstybės valdymo ir visuomenės gyvenimą atspindinčią teorinę programą, kuria vadovaujantis galėtume kurti šviesesnę ateitį?

Žinoma, kas nori imtis politikos, privalo išmanyti valstybės kūrimo ir valdymo pagrindus (valstybės sandarą, jos funkcijas, valdžių paskirstymo pagrindus, valdymo principus ir pan.), kad jis žinotų, kokias galias turi valstybė, kaip tomis galiomis jis gali Skaityti toliau

M. Kundrotas: Žodžio laisvės lieka vis mažiau (13)

Marius Kundrotas | Stasio Žumbio nuotr.

Taip sako politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas Marius Kundrotas. Pastaruoju metu jo gyvenime – nemalonus laikotarpis. Už socialiniame tinkle apie homoseksualus paskelbtą įrašą, kurį jis pats priskiria juodam humorui, vyras buvo iškviestas pasiaiškinti į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

– Koks procesas šiuo metu vyksta?

– Man yra griežtai uždrausta kalbėti apie bylos detales. Žinau, dėl kokio įrašo tai prasidėjo, bet tai viešinti man yra uždrausta. Vyksta ikiteisminis tyrimas. Skaityti toliau

M. Vol: Džiaugiuosi galėdama Lietuvos pasikeitimą stebėti savo akimis (0)

Dr. Marlenė Vol (Marlene Wall), LCC tarptautinio universiteto – Klaipėdoje įsikūrusios ir vienos svarbiausių regione privačių aukštųjų mokyklų rektorė | svietimonaujienos.lt nuotr.

Pirmąkart į Lietuvą prieš beveik tris dešimtmečius ji atvyko dėstyti anglų kalbą. Tai turėjo būti vienkartinis nuotykis, trumpa kelionė į buvusią sovietinę respubliką. Šiandien dr. Marlenė Vol (Marlene Wall) yra LCC tarptautinio universiteto – Klaipėdoje įsikūrusios ir vienos svarbiausių regione privačių aukštųjų mokyklų rektorė. Tokius kaip ji vadiname pasaulio piliečiais, juk gimė Urugvajuje, turi Kanados pasą, gyveno keliose skirtingose pasaulio šalyse ir dar daugybę kraštų apkeliavo. Tačiau net aštuoniolika metų savo namais ji vadina Lietuvą ir Klaipėdą, kurių neįtikėtiną pasikeitimą Skaityti toliau

S. Radzevičienė: Esame rizikos zonoje (1)

Sigutė Radzevičienė | Asmeninio albumo nuotr.

Sigutę Radzevičienę, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorę, kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Prof. S. Radzevičienės interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.

Skirtingos patirtys

– Pasikalbėkime apie atminties politiką pas mus ir mūsų kaimynus Skaityti toliau

D. Razauskas: Viskas priklauso nuo to, kas paima vadžias žmogaus viduje (14)

Lietuvių mitologas Jono Basanvičiaus apdovanojimo laimėtojas Dainius Razauskas | Redakcijos nuotr.

Geriausia išeitis iš pandeminės katastrofos

Prie kokio šlaito glausis Lietuva, išnerdama iš pandeminės sumaišties? Ar prie to, kuriame tebegyvena garbė ir lietuviškumas, ar prie globalizacijos pakrantės, kur ligi šiol švartavosi su buku atkaklumu, apleisdama savo kalbą, menkindama savo namų papročius? Prie to, kuriame, anot Arvydo Šliogerio, ją pasitiks didieji žmonijos mąstytojai ir moralistai, ar prie to, kuriame ji vėl leisis muštruojama politkorektiškumo dvasia neomarksizmo emisarų? Didelis klausimas. Kol kas bene dažniausiai sakoma, jog iš koronos pandemijos išėjusieji bus tarsi apmainyti ir kad pasaulis būsiąs nebe toks. Kaip jis galėtų keistis, klausiame vieno iškiliausių lietuvių mitologų įvertinto valstybiniu Jono Basanavičiaus apdovanojimu – Dainiaus Razausko. Skaityti toliau

Vaizdo konferencijų saugumo spragos: specialistas atskleidė, kokias gudrybes naudoja piktavaliai (0)

Vitalijus Gurčinas | A. Jauniaus nuotr.

Įvedus karantiną Lietuvoje, tiek švietimo įstaigos, tiek didžioji dalis įmonių prisitaikė prie padėties ir mokymąsi bei darbą ėmė rengti nuotoliniu būdu. Viena dažniausiai naudojamų vaizdo konferencijų platformų – „Zoom“. Masiškas naudojimasis ja atskleidė nemažai saugumo spragų asmeninių duomenų saugumui. Apie platformos privalumus, saugumą ir ką reikėtų žinoti vartotojams, norintiems apsaugoti asmeninius duomenis, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros lektoriumi Vitalijumi Gurčinu. Skaityti toliau

R. Žiliukas: Mes gerbiame kitas tautas, bet ir mus, lietuvius, reikia gerbti (6)

Rimvydas Žiliukas | aidas.lt nuotr.

Rimvydą Žiliuką kalbina aidas.lt vyriausioji redaktorė Rasa Pilvelytė Čemeškienė.

Rimvydas Žiliukas gimė Kaune 1941 metų sukilimo, kuriame dalyvavo ir jo tėtis, metu ir nuo tada lietuvybė gyvena jo širdyje ir, matyt, persiduos jo proanūkiui vardu Gediminas.

– Esate inteligentas lietuvybės puoselėtojas. Iš kur yra Jūsų šaknys?

– Mano tėtis yra kilęs iš Salako. Tose vietose, Dūkšte, pradėjau lankyti mokyklą. Man labai Skaityti toliau

A. Filinaitė apie UNESCO pasaulio paveldo metus: ne tik švęsti, bet ir šviesti (10)

A. Filinaitė | Paveldo komisijos archyvo nuotr.

2020-ieji Lietuvoje – UNESCO pasaulio paveldo metai. Šis sprendimas, kaip ir „paraleliniai“ Sugiharos, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos, Steigiamojo Seimo, Tautodailės metai – nuostabi galimybė su mus supančia praeitimi ir įvairiomis jos formomis susipažinti artimiau. Net ir karantino metu, o gal kaip tik jo – šaltinių internete apstu, o ir gamtoje pasivaikščioti patariama, nesiburiuojant.

Ne tik švęsti, bet ir šviesti – toks, atrodo, galėtų būti bet kurių proginių metų moto. Apie tai, kaip lietuviai vertina ir priima UNESCO ženklą, kiek esame pasiruošę švęsti, o ko dar reikėtų išmokti, galų gale, ar Kaunas jau pasiruošęs būti įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą, kalbamasi su LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja Andrijana Filinaite. Skaityti toliau

Stažuotę NASA atlikęs VU studentas Aivaras: tai buvo išskirtinė patirtis (1)

Aivaras Vilutis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos trečio kurso studentas | Asmeninio albumo nuotr.

Aivaras Vilutis – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos trečio kurso studentas. Neseniai iš stažuotės NASA Ames tyrimų centre grįžęs jaunuolis sako, kad ši patirtis – išskirtinė, o sukauptos žinios padės tęsti mokslus Kalifornijoje bei mokslinį kelią NASA.

– Aivarai, esate Vilniaus universiteto neurobiofizikos 3 kurso studentas. Ar galite savais žodžiais trumpai apibūdinti, kas yra neurobiofizika? Kodėl pasirinkote šią studijų kryptį? Skaityti toliau

Ministerija atsakė į moksleivių iškeltus klausimus dėl brandos egzaminų (0)

Ministerijos atsakymai į moksleivių iškeltus klausimus dėl brandos egzaminų | E. Levin, smm.lt nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sulaukusi klausimų iš Lietuvos moksleivių sąjungos, kodėl buvo priimtas sprendimas vykdyti brandos egzaminus, kaip jie bus rengiami, pateikė savo paaiškinimus.

– Kada vyks brandos egzaminų sesija?

– Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22 d. – liepos 21 d.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai vyks Skaityti toliau

Prof. V. Usonis: Kada turėsime COVID-19 vakciną plačiam naudojimui? (1)

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis | E. Kurausko nuotr.

Naujasis koronavirusas pasaulį užklupo nepasiruošusį, tačiau mokslininkų dėka jis buvo nustatytas per rekordiškai trumpą laiką. Dabar visi nekantriai laukia veiksmingiausio ginklo – vakcinos – kovoje su COVID-19, bet nereikia turėti iliuzijų, kad tai įvyks taip greitai.

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, tokiomis ypatingomis aplinkybėmis – esant COVID-19 grėsmei globaliu mastu ir intensyviai bendradarbiaujant mokslininkams visame pasaulyje, vakcinos kūrimo ir tyrimų terminai bus daug trumpesni nei įprastai, bet tai nereiškia, kad jau 2021 metais šią vakciną turėsime plačiam naudojimui. Skaityti toliau

Istorikė I. Baranauskienė: Sąjūdis vėliavą priėmė iš partizanų (8)

Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Istorikę Ingą Baranauskienę kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Šis interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.

„Litvinizmu“ kliedi nedidelė mažuma Skaityti toliau

V.J. Sirvydis: Myliu visa širdimi… (0)

Viena ryškiausių Rokiškio krašto asmenybių, Rokiškio krašto garbės pilietis Vytautas Jonas Sirvydis, dažnai pavadinamas „širdžių maestro“, prieš kelias dienas šventė gražų gyvenimo jubiliejų. Nors gimtąjį kraštą vis rečiau lankantis, bet širdimi visada – rokiškėnas… Su Vytautu Jonu Sirvydžiu – apie jausmą rankomis liečiant širdį, profesiją nuo Dievo, sentimentus Rokiškiui, saiką ir… užaugintą širdį.

– Kaip šiandien gyvena žmogus, tiesiogine prasme lietęs daugybę širdžių? Gyvenimo kalendoriuje – 85-eri, o širdyje – kiek? Skaityti toliau

Pokalbis su A. Saudargu: tauta gali neišlaikyti seklumos ir banalybės išbandymo (1)

Pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės nuotrauka, padaryta iš karto po priesaikos Seime. 1991 m. balandis | Asm. archyvo nuotr.

Nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia paroda „Nesusitaikę“, skirta Kovo 11-osios trisdešimtmečiui. Parodoje pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią nuo XX a. 6 dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys. Paroda veiks nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d. Pokalbis su Algirdu Saudargu yra parodos „Nesusitaikę“ dalis.

„Baltijos valstybės buvo jautrus klausimas ir niekas taip paprastai nesiimdavo jo spręsti“, – prisimindamas pirmuosius atkurtos Skaityti toliau

Sveikatos patarimai keliaujantiems: tarp išbandymų ne tik virusai (0)

Kelionių vaistinėlė | „West Express“ nuotr.

Kiekviena kelionė siejasi su naujais potyriais ir įspūdžiais. Kelionėms ruošiamės atsakingai, planuodami ne tik maršrutą, garderobą, bet ir tinkamai ruošdami savo fizinę bei sveikatos būklę. Ir nors šiandien visi šneka apie koronavirusą ir kaip nuo jo apsisaugoti, dažnai keliaujantys savo sveikata rūpinasi ne tik, kai siaučia virusai, bet visada, jei nori, kad kelionė būtų visapusiškai pavykusi. Ilgi skrydžiai, temperatūrų skirtumai, laiko pasikeitimas, vietinės virtuvės išbandymai kai kuriems gali sukelti ir ne itin malonius pojūčius. Jeigu dar pridėsime važiavimą kalnų serpantinais, jūros ligą, aukščio baimę ar ankštų uždarų erdvių baimę kur nors uolose, puokštė dar padidėja. Skaityti toliau

Neuromokslininkas M. Bauža: negalime sukurti dirbtinių smegenų, kol iki galo nesupratome biologinių (0)

M. Bauža „The Coins“ konferencijoje pasakojo, kaip naviguoja gyvūnai | Asmeninio archyvo nuotr.

Tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „The COINS 2020“ dalyvaujantis neuromokslininkas Marius Bauža Londono universiteto koledže tyrinėja gyvūnų smegenų veiklą.

Lietuvis mokslininkas pasakoja, kaip gyvūnai ir žmonės naviguoja, kokius atradimus jis padarė kartu su Nobelio premijos laimėtoju ir kaip jie gali pagelbėti gydant Alzheimerio ligą. Naujausi tyrinėjimai suteiktų daug naujos informacijos, kaip aplinkos pasikeitimai gali paveikti mokymąsi.

– Kokią temą tarptautinėje konferencijoje, vykusioje VU Gyvybės mokslų centre, pristatėte Jūs? Skaityti toliau

Karta, kuri atgaivins Lietuvos kaimą (0)

Tautvilas Putvis | Asmeninio albumo nuotr.

Savo prosenelių krašte Kelmės rajone Tautvilas Putvis ūkininkauti pradėjo tik prieš trejus metus. Nors jaunas žmogus į žemės ūkį atėjo iš šalies, baigęs kitos srities mokslus, tačiau, regis, labai greitai įsigilino ir suprato, dėl kokių priežasčių Lietuvoje taip greitai tirpsta jaunųjų ūkininkų gretos. Su savo bendraminčiais iš Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LR ŽŪR narė) Tautvilas ne tik kritikuoja, bet ir turi ką pasiūlyti. Susipažinkime ir išklausykime.

– Papasakokite šiek tiek apie save. Beje, kas jums 1936-1940 m. LR Seimo narys, agronomas ir 1935-1938 m. Juozo Tūbelio vadovautoje vyriausybėje dirbęs žemės ūkio ministru Stasys Pūtvis ir vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų Vladas Putvinskis – Pūtvis? Skaityti toliau

Apie šimtas kultūros vertybių aprašytos naujame leidinyje „Kauno Naujamiestis“ (0)

Vytenio ir Junonos Almonaičių keliautojams skirtas žinynas „Kauno Naujamiestis“ | Vytenio ir Junonos Almonaičių archyvo nuotr.

Ką tik pasibaigusioje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatytas ir vienas iš Kultūros paveldo departamento (KPD) remiamų leidinių – Vytenio ir Junonos Almonaičių keliautojams skirtas žinynas „Kauno Naujamiestis“. Kaip pristatyme prisiminė KPD direktorius Vidmantas Bezaras, studijų metais vadovavęs Vilniaus universiteto žygeivių klubui, dar 1985 metais universiteto žygeivių svajonė buvo turėti panašių, nedidelių, kišenėje telpančių kelionių vadovų Lietuvai pažinti, kokių buvo parašęs Petras Biržys.

„Knyga pasirodė labai laiku – Kaunas siekia, kad jo tarpukario laikų modernioji architektūra su  tautinio stiliaus apraiškomis būtų įtraukta į  UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“, – sakė V. Bezaras. Skaityti toliau

Pokalbis su archeologu apie 200 batų ir 700 metų (1)

A. Puškorius amatų mugės metu | L. Gureckienės nuotr.

Sulaukusi didžiulio lankytojų antplūdžio ir susidomėjimo iki balandžio 19 dienos Vilniaus miesto gynybinės sienos bastėjoje pratęsiama tarptautinė paroda „200 batų – 700 metų“. Prie jos atsiradimo prisidėjo ir jau 15 metų archeologinės avalynės rekonstruktoriumi dirbantis dr. Arūnas Puškorius. Jis sutiko plačiau papasakoti apie senų laikų avalynę, jos gaminimo būdus ir nešiotojus.

– Papasakokite, kaip atrodė mūsų seniausias apavas remiantis archeologijos duomenimis? Skaityti toliau

Lietuviui patikėta tobulinti Londono susisiekimo sistemą (1)

Vytautas Dumbliauskas | M. Mazaliauskaitės nuotr.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), Aplinkos ir Transporto inžinerijos fakultetuose studijas baigęs ir daktaro laipsnį apsigynęs Vytautas Dumbliauskas šiandien dirba „Transport for London“ bendrovėje, kur rūpinasi kaip sukurti veiksmingą Londono susisiekimo sistemą. Pašnekovas įsitikinęs, kad transportas yra paklausi sritis, o kolegoms Lietuvoje siūlo neatmesti naujų darnaus transporto idėjų ir nesitikėti, kad viską išspręs naujų gatvių tiesimas. Svajojantiems apie tarptautinę karjerą V. Dumbliauskas pataria šalia specialybės dalyko siekti platesnių žinių – mokytis vadybos, psichologijos, ekonomikos. Taip pat ugdyti toleranciją kultūrinei ir tautinei įvairovei, kurios prireiks dirbant komandose su kolegomis iš viso pasaulio. Skaityti toliau

Liudas Mažylis apie metų planus: Bus intrigų (3)

Liudas Mažylis | J. Petronio nuotr.

Profesorius Liudas Mažylis jau daugiau nei pusmetį dirba Europos Parlamente (EP), kur jam pavyksta sėkmingai sujungti visas profesines patirtis: čia gelbsti ir chemiko, ir Europos Sąjungos politikos bei Europos integracijos dėstytojo žinios. Kartais L. Mažylis tapatinamas su chemiko profesija, nors, žinoma, istorijos temos profesoriui irgi svarbios. Be to, EP nariui vis norisi derinti politinę veiklą su asmeniniais pomėgiais. Atrodo, energijos viskam netrūksta. Kalbėdamas apie 2020-uosius, profesorius intriguoja: aiškėja, kad jis ir vėl žada ieškoti tautai bei valstybei svarbių dokumentų… Skaityti toliau

R. Požerskis: Išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas (0)

1991 metų sausis | R. Požerskio nuotr.

Fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis lemtingus Sausio 13-osios įvykius stebėjo ir fiksavo slapta įsprukęs į Aukščiausiosios Tarybos rūmus.

Jo teigimu, tą naktį sprendėsi Lietuvos likimas. „Jeigu ne Lietuvos žmonių masiškas išėjimas į gatves, budėjimas prie strateginių objektų, būtų prarasta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – nepriklausomybė“, – įsitikinęs R. Požerskis. Skaityti toliau

Netiesa, kad J. Basanavičiaus premiją gauti lengviau (1)

Šių metų Nacionalinė J.Basanavičiaus premija paskirta habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei | S. Žumbio nuotr.

Atrodytų pelnyti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją šansų yra daugiau nei menininkui tapti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoju. Juk aritmetiškai vadinamojo menininkų lauko atžvilgiu, etninės kultūros, lietuvybės tyrinėtojai tėra tik rėželis, tik takelis per tą lauką, vis dar neužželiantis daugiausia entuziastų dėka, nes atsidūręs prioritetinių valstybės sričių pašalyje.

Tačiau, kita vertus, jei J. Basanavičiaus premija būtų skiriama ir „už laikyseną“, „už profesinę atsakomybę“, „ištikimybę“, kaip pasitaiko nacionalinių kultūros ir meno premijų atžvilgiu, ja turėtų būti apdovanoti visi, kurių „laikysena“ ir konkretūs darbai rodo ištikimybę lietuvybei gan nepalankiomis lietuvybei sąlygomis. Skaityti toliau

Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje (1)

Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje | VDU nuotr.

Trys tūkstančiai studentų iš daugiau nei 30 viso pasaulio šalių – tiek Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centras jau išugdė lietuvių kalbos mylėtojų. Centro vadovė Vilma Leonavičienė gimtosios kalbos įdomybėmis su kalbos kursų dalyviais dalijasi beveik dvidešimtmetį. Edukologė teigia esanti laiminga, kad jos darbas parodo kitą, dažno lietuvio nepastebimą šalies pusę – traukiančią net iš kitų žemynų atvykstančius entuziastus. Pašnekovė džiaugdamasi pastebi, kad Skaityti toliau

V. Bagdonas: Vis dar nežinome, kur pasukti (0)

Vladas Bagdonas | I. Sidarevičiaus nuotr.

Teatro ir kino aktoriaus, bardo, skaitovo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vlado Bagdono nereikia pristatinėti nei žiūrovams nei klausytojams, kuriems aktoriaus kūryba ne kartą padėjo ištverti kasdienės rutinos pilkumą. Žmogus, suvaidinęs Pirosmanį, graiką Zorbą, Faustą, jau savaime yra iš kitos, daug tauresnės, šio pasaulio dimensijos. O dabar Lietuvoje – adventas ir laukimas. Kada vėl pradės ilgėti diena. Ir mes tapsime linksmesni, draugiškesni, geranoriškesni. V. Bagdonas vaidina ir Rusijoje. Tad, nepaisant, jog vos ne kasdien Skaityti toliau

I.B. Juozapaitytė: Ateina malonus ir darbingas laikas (0)

Ieva Barbora Juozapaitytė | lrt.lt nuotr.

Lapkričio 22-24 d., Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Ričardo Šumilos, klausytojus kvies susitikti Jonavoje, Utenoje ir Šiauliuose.

Tai išskirtinė galimybė išgirsti vienus žymiausių klasikinės muzikos kūrinių, sulaukusių pasaulinio pripažinimo. Koncertuose kūrinius atliks jaunosios kartos operos solistai – Ieva Barbora Juozapaitytė ir Edgaras Davidovičius. Apie artėjančius koncertus, ateities planus ir svajonių vaidmenis kalbamasi su soliste Ieva Barbora Juozapaityte. Skaityti toliau

L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės (1)

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt pristato Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusios ir lietuvių išeivių šeimoje augusios poetės, rašytojos, Lietuvos rašytojų sąjungos narės ir vertėjos knygą „Mūsų nepalaužė“. Nors už Atlanto ši knyga pasirodė dar 2011 m., tačiau lietuvių kalba ši knyga išleista tik šiemet.

Laima Vincė į Lietuvą atvyko 2007 m. pagal Fulbraito programą. Tuomet, keliaudama po Lietuvą, autorė išgirdo ir užrašė daugybę skausmingų pokaryje gyvenusių lietuvių istorijų, kurios paskatino rašytoją to meto išgyvenimus suguldyti popieriuje. Autorės tikslas buvo susitikti su kuo daugiau dar gyvų istorijos liudytojų ir jų prisiminimus kuo tiksliau užrašyti, tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

Turkija – ar tikrai viskas jau matyta ir patirta? (1)

Turkija | V. Arnašės nuotr.

Jau vien tai, kad patys turkai labiausiai mėgsta atostogauti savame krašte, daug pasako apie Turkiją ir ją dievinančius jos gyventojus. Ir nors lietuviams Turkija pirmiausia siejasi su saule, jūra ir „viskas įskaičiuota“ atostogomis, ji verta daug daugiau. Turkija lūžta nuo istorinio paveldo gausybės, gamtos stebuklų, unikalių vietovių, atokių kampelių, įdomių pramogų.

Ar žinojote, kad Turkija – viena geriausių šalių keliavimui pėsčiomis? Daugybė šimtus kilometrų besidriekiančių pėsčiųjų žygių maršrutų, kurių garsiausias yra Likijos kelias prie Antalijos. Turkijoje yra 130 viršukalnių, siekiančių bent 3 000 metrų, Skaityti toliau