Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ plečia vandens tiekimo viešosiose erdvėse paslaugą ir sostinės centre atidarė 5 stacionarias lauko gertuves.
Iš stacionarios gertuvės galima prisipilti vandens į savo nešiojamą gertuvę ar kitą daugkartinę tarą, tiesiog vietoje atsigerti iš fontanėlio ar pagirdyti savo augintinį iš apačioje esančios mažos gertuvėlės. Skaityti toliau
Kartas nuo karto s oficiozų paraštėse šmėkšteli žinia – Lietuvoje geriamas vanduo toli gražu nėra toks saugus, kaip mes manome. Kai kuriuose rajonuose atlikti arseno kiekio vandenyje tyrimai parodė šios toksinės vėžį sukeliančios medžiagos normų akivaizdų viršijimą. Pradėjus domėtis tuo rimčiau paaiškėjo – Lietuva esanti Europos viduryje net nevykdo būtinu tyrimų.
Plačiau žvelgiant aplinkosauga šiandien Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo sustiprintą arseno patikrą ir tęsia išsamius vandens tyrimus. Per pastaruosius 2 mėnesius ištirti 123 vandenviečių tiekiamo geriamojo vandens mėginiai. Viešai tiekiamas vanduo pilnai ištirtas Lazdijų, Marijampolės, Kalvarijų ir Vilkaviškio rajonuose. Arsenas leistiną normą viršijo tik vienu atveju – Trilaukio k. pajininkų grupės vandenvietės (Vilkaviškio r.) tiekiamame geriamajame vandenyje (13,8 µg/l). Taip pat ištirtas 31 privataus šulinio ar gręžinio vanduo. Per didelis arseno kiekis (21,7 µg/l) nustatytas viename privačiame šulinyje šalia Užbalių vandenvietės (Vilkaviškio r.). Skaityti toliau
Gegužės 5-oji – Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotojų profesine švente.
Kadangi 70 nuošimčių Žemės paviršiaus sudaro vanduo, sunku patikėti, jog vandens trūkumas ilgainiui paveiks dalį pasaulio miestų. Tačiau švarus vanduo sudaro tik 2,5 nuošimčio viso kiekio: didžioji jo dalis yra sušalusi į ledą, todėl tinkamas gerti tėra 1 nuošimtis.
97 proc. pasaulio vandens – sūrus ar nevartotinas dėl kitų priežasčių, tuo tarpu Lietuva – viena iš nedaugelio pasaulio Skaityti toliau
Kovo 22 d., minima Pasaulinė vandens diena skatina atkreipti dėmesį į vandens vartojimo tendencijas, kurios nėra džiuginančios.
Štai Pietų Afrikos Respublikoje, greičiau nei už poros mėnesių gali baigtis geriamas vanduo, o švaraus vandens šiuo metu stokoja apie 60 mln. Nigerijos gyventojų.
Dar apie 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą. Skaityti toliau
Vieni mitybos žinovai tvirtina, kad žmogus turi išgerti 1,5–2 litrus vandens per dieną, kiti gi teigia, kad troškulys – geriausias indikatorius vandens poreikiui nustatyti. Kavinėje mums pasiūlys stalo vandens, namuose įsipilsime vandens iš čiaupo, o parduotuvių lentynos lūžta nuo skirtingų buteliukų su, rodos, pačiomis įvairiausiomis vandens rūšimis. Tad ar tikrai žinome, kuo skiriasi geriamasis, stalo, šaltinio ir mineralinis vanduo bei kokia kiekvieno iš jų nauda organizmui? Skaityti toliau
Raseinių rajone Ražaitėlių ir Šienlaukio vandentiekio geriamajame vandenyje nustatytas didelis kiekis arseno. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskis įtaria, kad kalti seni pesticidai. Nors gyventojai pavojingos medžiagos poveikio teigia nepajutę, pradedamas išsamus situacijos tyrimas.
„Tiriamos vietovės yra neaktyviai apgyvendintos, tik maži kaimukai, ten taršos šiuo metu tikrai nėra. Įtariu, kad tai greičiausiai yra vadinamoji istorinė tarša, senų laikų palikimas. Beieškant radome Ražaitėliuose, už kokių 50–70 metrų nuo vandens gręžinio, Skaityti toliau
Gegužės 5-ąją Lietuvoje oficialiai minima nacionalinė vandentvarkos diena. Šalies vandentiekininkai prižiūri apie 25 tūkst. km vandentiekio ir nuotekų tinklų: jų beveik užtektų apjuosti Žemės rutulį.
Be švaraus geriamojo vandens mūsų kasdienybė ir buitis neįsivaizduojama: vanduo reikalingas maisto gamybai, troškuliui numalšinti, asmens higienai palaikyti ir… palaistyti gėles. Švarus, gerti tinkamas vanduo, tekantis iš čiaupo, suprantamas kaip duotybė, todėl dažnai nesusimąstome, kad didžiojoje pasaulio dalyje jo labai stinga. Skaityti toliau
Tradiciškai vandens kietumas apibūdinamas kaip vandens galimybė reaguoti su muilu – kai vanduo kietas, muilas prastai putoja.
Vandens kietumą nulemia įvairūs ištirpusių polivalentinių metalų jonai, daugiausia – kalcio ir magnio katijonai. Lietaus vanduo yra minkštas, jame nedaug mineralinių medžiagų. Mineralinėmis medžiagomis vanduo praturtėja „keliaudamas“ per dirvožemį ir uolienas. Skaityti toliau
Gruodžio 19 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas Briuselyje, kur dalyvauja ES Aplinkos tarybos posėdyje, susitiko su ES aplinkos, jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisaru Karmenu Vella ir jį supažindino su šalies naujosios Vyriausybės aplinkos sektoriaus programa.
Ministras pažymėjo, kad šioje programoje pasisakoma prieš nesaugių atominių elektrinių statybą Lietuvos kaimynystėje, nes negali būti jokių kompromisų kalbant apie aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartų laikymąsi. Skaityti toliau
Pastaruoju metu miestuose atgimsta geriamojo vandens vandenpylės, vandens kranai, skirti atsigaivinti. Sovietmečiu jų buvo pristatyta daug. Tuomet iš viešų vandens kranų žmonės imdavo vandenį ne tik prausimuisi, maistui gaminti ar higieninėms reikmėms, bet ir atsigaivinti karštomis dienomis. Vėliau, išplėtus vandentiekio tinklus, ši vieša gėrybė buvo pradėta naikinti ir dėl galimai pažeistų higieninių reikalavimų ir dėl to kad, kad už šią paslaugą vandens tiekėjams nebuvo mokama.
Karščio stulpeliui kylant vis aukščiau, medikai primena, kaip svarbu gerti pakankamą kiekį vandens.
Pirmąkart požeminiai vandenys Lietuvoje pradėti registruoti prieš septynis dešimtmečius. Kodėl svarbu žinoti, kokie gėlo vandens ištekliai slūgso po žeme ir kuriam laikui jų užteks?
LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas patvirtina, kad Lietuva – viena daugiausiai gėlo vandens atsargų turinčių valstybių Europoje.
Pasak jo, Lietuva ir Danija yra vienintelės šalys Senajame žemyne, Skaityti toliau
Baltarusijoje, vos už 50 km nuo Vilniaus, Neries pakrantėje ties Mikailiškių kaimu, sparčiais tempais statoma vadinamoji Astravo atominė elektrinė (AE). Šios upės vandeniu bus aušinami AE reaktoriai. Tai yra potencialius Neries upės vandens taršos šaltinis.
Lietuvoje centralizuotam geriamojo vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurių ištekliai pasipildo paviršiniu upių vandeniu. Upės vandens prietaka siurbiamame požeminiame vandenyje Vilniaus miesto krantinėse Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume Davose, kurio pagrindinė tema šiais metais – „4-oji industrinė revoliucija“.
Neformaliame įtakingų politikos ir ekonomikos lyderių, viešosios nuomonės formuotojų ir pasaulinio verslo atstovų susitikime diskutuojama, kaip inovacijos keičia pasaulio ekonominę ir socialinę aplinką, kaip modernios technologijos gali padėti išspręsti globalias nedarbo, skurdo ir nelygybės, klimato kaitos bei medicinos problemas. Skaityti toliau
Karštis atslūgo? Neskubėkite daryti tokių išvadų. Tai – tik prasidėjusio proceso pradžia. Praėjusį savaitgalį Suvalkijoje meteorologai užfiksavo 35,5 laipsnius pagal Celsijų. Tiek oficialiai. Žinau, kad daugelis sakysite: o mano kieme termometras rodė aukštesnę temperatūrą! Kolega iš Varėnos rajono tikino, kad ne saulėkaitoje ir 1,5 m aukštyje pritvirtintas termometras (tokie temperatūros matavimo standartai) sustingo ties 36 laipsnių padala. Vis dėlto karščio Lietuvoje rekordo – 37,5 laipsnių, – kuris pasiektas 1994 m. liepos 30 dieną Zarasuose, dar neįveikėme. Tačiau neabejokite: šį rekordą pagerinsime, gal net labai greitai. Skaityti toliau
Mūsų šalies pasienyje su Baltarusija, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, vyrauja labai geros kokybės požeminis vanduo. Tai rodo šiame pasienio ruože vykdomos žvalgybos rezultatai.
Lietuvos ir Baltarusijos siena tęsiasi 677 km, šalies šiaurės rytuose esanti pasienio dalis patenka į Dauguvos upių baseino teritoriją, didesnė pasienio dalis – į Nemuno upių baseino. Požeminio vandens žvalgyba vykdoma 10–20 km pasienio ruože. Abiejose šalyse matuojamas vandens lygis, atliekama hidrocheminė vandens mėginių analizė. Skaityti toliau
Kovo 22 d., tarptautinė bendruomenė pažymi Pasaulinę vandens dieną. Ją paskelbė Jungtinės Tautos 1992 metais. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000-ųjų.
Žmonijai vanduo yra brangesnis už auksą. Kasmet dėl blogų higienos sąlygų ir prasto vandens tiekimo pasaulyje miršta daugiau kaip du milijonai vaikų, ketvirtadalis besivystančių šalių gyventojų skursta ir gyvena sveikatai kenksmingoje aplinkoje. Skaityti toliau
Aplinkos tarša – aktuali problema. Tai patvirtina Aplinkos ministerijos užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai. Daugiau kaip 90 proc. apklaustųjų nurodė manantys, kad asmeniškai gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Aplinkos taršą aktualia problema laiko 98 proc. apklaustųjų. Ši problema labai aktuali 65 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių.
Aplinkos užterštumą apklausos dalyviai įvertino kaip didesnį už vidutinį (6 balai iš 10).
Daugiau kaip trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, kad taršą Lietuvoje mažinti padeda Europos Sąjungos skiriama parama. Jų nuomone, ši parama dažniausiai skiriama regioninių ir nacionalinių parkų tvarkymui, geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, daugiabučių renovacijai. Keturi iš dešimties manančių, kad ES lėšos skiriamos aplinkos apsaugai, nurodė asmeniškai pajutę šios paramos naudą. Skaityti toliau
Iš valdančiųjų stovyklų vis pasigirsta signalų, kad rugsėjį valdžia vis dėlto imsis skalūninio sandorio su „Chevron“. Valdžia tai ketina daryti nepaisydama pasipriešinimo Žemaitijoje, prilygstančio XIX amžiaus sukilimams, ir milžiniškos pilietinės mobilizacijos Šilutės, Šilalės, Klaipėdos, Tauragės, Rietavo ir kituose rajonuose.
Per tuos metus žemaičiai ir jų pagalbininkai visoje Lietuvoje padarė stebuklą – savo atkaklumu ir drąsa jie privertė pakelti mokesčius greito pelno ieškantiems skalūnų pramonės gigantams, išmokė politikus atskirti konvencinius angliavandenilius nuo nekonvencinių, Skaityti toliau
Rugsėjo 28 dieną renginio „Tyrėjų naktis“ metu mokslininkė L.Česonienė kviečia visus norinčius užsukti į Aleksandro Stulginskio universitetą ir išsitirti savo geriamąjį vandenį.
Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos instituto direktorė docentė daktarė Laima Česonienė tikina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė yra gera, tačiau maždaug pusės šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su prasta geriamojo vandens kokybe.
– Kokia Lietuvos vandenų – upių, ežerų, gruntinių vandenų – kokybė? Kas juoslabiausiai teršia? Skaityti toliau
Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų geria vandenį iš šulinių ar negilių gręžinių, tai yra vartoja gruntinį vandenį. Šiuos duomenis pateikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir jais nėra ko džiaugtis, mat gruntinis vanduo nėra saugus vartoti.
Saugotis reikia patiems
„Į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio (gręžinio) vietos, įrengimo, priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos“, Skaityti toliau
