Ne visi gyventojai turi galimybę gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, o į aplinką ne visada išleidžiamos tinkamai išvalytos nuotekos, nepakankamai išplėtota centralizuotai teikiamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas“.
„2014–2018 m. vandens tiekėjai 327,1 tūkst. gyventojų tiekė geriamąjį vandenį, atlikę ne visus higienos normoje nurodytų rodiklių tyrimus. Kasmet 17 tūkst. gyventojų buvo centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, kuriame buvo viršytos toksinių (cheminių) rodiklių ribinės reikšmės. Audito rezultatai taip pat rodo, kad daugiau kaip 2,5 tūkst. gyventojų geriamąjį vandenį tiekia licencijų neturintys geriamojo vandens tiekėjai, kurie gali neužtikrinti nepertraukiamo geriamojo vandens tiekimo ir tinkamos jo kokybės“, – sako Arvydas Laurinkevičius, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius.
16,9 proc. gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina patys, tačiau šachtinių šulinių vanduo taip pat ne visada atitinka saugos ir kokybės reikalavimus. 2014–2018 m. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ištyrus daugiau kaip 10 tūkst. šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginius, vidutiniškai 29,8 proc. atliktų tyrimų neatitiko šio vandens kokybei taikomų reikalavimų.
Į vandentvarkos sektorių 2004–2018 m. investuota apie 1,4 mlrd. Eur valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) lėšų, tačiau centralizuotomis nuotekų tvarkymo paslaugomis 2019 m. naudojosi mažiau gyventojų, nei turėjo prieigą prie interneto – atitinkamai 76,5 ir 83 proc. Taip nutinka dėl nepakankamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir dėl to, kad prie nutiestų tinklų prisijungia mažiau gyventojų, nei planuota.
Į gamtinę aplinką 2014–2019 m. vidutiniškai kasmet buvo išleidžiama 39,8 mln. m3 (24,2 proc.) nevalytų ar nepakankamai išvalytų komunalinių ir 7,7 mln. m3 (13 proc.) paviršinių nuotekų. Aplinkos apsaugos departamentas, 2014–2019 m. atlikęs apie 8,5 tūkst. gyventojų ir ūkio subjektų patikrinimų, nustatė 1 971 atvejį, kai gyventojai, ir 443 atvejus, kai ūkio subjektai netinkamai tvarko nuotekas. Daugeliu atvejų nuotekos neišvalomos iki nustatytų reikalavimų dėl netinkamų, pasenusių ar nepakankamo pajėgumo valymo įrenginių.
Įgyvendinus šio audito rekomendacijas ir racionaliai naudojant šiam sektoriui skiriamas lėšas, daugiau gyventojų galės naudotis centralizuotai teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, bus skiriama daugiau dėmesio geriamojo vandens kokybei ir nuotekų tvarkymui.
Susiję straipsniai:
- Dėl trūkusių vamzdžių Vilniuje aplinkiniai gyventojai raginami stebėti šulinių vandenį
- „Tyrėjų nakties“ lankytojai galės ištirti savo geriamą vandenį
- Visuomenės nuomonės tyrimas: kurti švaresnę aplinką gali kiekvienas
- Nuotekose vis daugėja pavojingų cheminių medžiagų, rodo tyrimas
- Dreisenų tyrimai vykdomi Platelių ežere
- Kauno botanikos sodas kviečia pasidairyti po mikroskopinį vandens pasaulį
- Šalia Baltarusijos sienos aptikti kokybiško geriamojo vandens klodai
- Raseinių rajono vandentiekyje aptikta pavojingo sveikatai arseno
- Gegužės 5-oji – Vandentvarkos diena
- Vilniuje atsirado daugiau vietų, kur galima nemokamai prisipilti vandens
- Aplinkos apsaugos departamentas išsklaidė nerimą dėl „Grigeo“ leidžiamų nuotekų į Nerį
- Už taršą ftalatais „Vilniaus vandenims“ skirta 7,5 mln. bauda
- Kaune liūtis sukėlė nuotekų tinklų sutrikimus
- Pradėti tyrimai arseno kilmei požeminiame vandenyje nustatyti
- Tarša į Nemuną ties Alytumi ir Druskininkais sustabdyta
- Daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie atliekų deginimą ir netinkamą tvarkymą
- Aplinkos tarša nuotekomis: už padarytą žalą jau apskaičiuota 1,5 mln. eurų
- Davose atkreiptas dėmesys į Lietuvos vandens išteklius ir jų apsaugą
- Tik Lietuva ir Danija Europoje apsirūpinusios gėlu požeminiu vandeniu
- Minima Pasaulinė vandens diena
- Kaliningrado „dovanos“ Lietuvai, kurių geriau negautume
- A. Čaplikas. Karštis – tik menkas gamtos kerštas žmonijai
- Per karščius gelbės miestuose atgijusios vandenpylės
- „Mokslo sriuba“: kur keliauja kanalizacijos vamzdžiais nuleistas vanduo? (video)
- Išžvalgyti geriamojo vandens ištekliai Lietuvoje – bene septyniskart didesni nei suvartojame
- Kuo skiriasi stalo, šaltinio, mineralinis ir vanduo iš čiaupo?
- Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti?
- Vandens skaitikliai bus keičiami kas 6 metus
- Profesinė sąjunga aplinkos ministrą kaltina bandymu susidoroti
