Žymos archyvas: Garado kometa

Balandžio danguje – Saturno opozicija ir ryškiausia Venera (video) (0)

Saturnas | NASA nuotr..

Balandžio vakarais žiemos žvaigždynai vienas paskui kitą jau leidžiasi už vakarų horizonto: Didysis šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras.

Aukštokai palypėjęs pietuose švyti išraiškingas Liūto žvaigždynas su jame spindinčia  Marso planeta. Kiek dešiniau spingsi blausus Vėžio žvaigždynas, o dar dešiniau – žiba įspūdingi Dvyniai su šviesiomis Kastoro (aukščiau) ir Polukso (žemiau) žvaigždėmis.

Virš pietryčių horizonto teka Mergelės žvaigždynas su ryškumu išsiskiriančiomis Spikos žvaigžde bei Saturno planeta. Kiek kairiau ir aukščiau spindi Jaučiaganis Skaityti toliau

Balandžio mėnesio danguje Jupiterį keičia Saturnas (0)

Saturnas. NASA nuotr.

Vos sutemus sparčiai leisis Didysis Žiemos Trikampis: Betelgeizė, Sirijus ir Prokionas, o su jais ir žiemos žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Didysis ir Mažasis Šuo. Kiek aukščiau už juos bus Dvyniai, neįsimintinas Vėžys ir didingas Liūtas. Rytuose vis aukščiau kils Mergelė, Jaučiaganis, Heralkis, Šiaurės vainikas (Darželis).

O štai artėjant aušrai, rytinės pusės dangus pasidabins vasaros šaukliu, Didžiuoju Vasaros Trikampiu: Vega, Denebu ir Altayru. Pavasaris – puiki galimybė pamatyti abi skirtingų sezonų puošmenas, todėl verta nemiegoti, juolab, kad ir kitų dangaus grožybių šiais metais apstu. Skaityti toliau

Kovo mėnesį dienos ir nakties paliaubos bei sugrįžęs Marsas (0)

Marsas 2003 m. pro Hablo kosm. telesk. | NASA nuotr.

Kovo 20 d. 07 val. 14 min. Lietuvos laiku Saulė kirs dangaus pusiaują ir prasidės astronominis pavasaris. Nuo to laiko diena aplenks naktį ir ilgės iki pat vasaros saulėgrąžos birželio mėnesį.

Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė keliaudama dangaus skliautu atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio) susikirtimo taške. Skaityti toliau

Vasaris palankus planetų stebėjimui (0)

Garado kometa

Šalti vasario pragiedruliai naktinio dangaus stebėtojams atvers įspūdingas žvaigždėto dangaus erdves. Giedrų vasario vakarų akcentu taps trys ryškiausios planetos – Venera, Jupiteris ir Marsas bei virš pietų horizonto kulminuojantys įspūdingi Tauro ir Šienpjovių žvaigždynai.

Tauro žvaigždynas žvilgsnį trauks savo išraiškingaisiais žvaigždžių spiečiais: Sietynu (Plejadės) ir Hiadomis. O žemiau švytintis Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskirs savo trejomis viena greta kitos išsidėsčiusiomis žvaigždėmis keistokai skambančiais arabų kilmės pavadinimais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka. Skaityti toliau

Dangus speiguotą vasarį (0)

Efoto.lt nuotr.

Pirmąjį šių metų mėnesį debesys labai retai kada leido gėrėtis pražystančiu žvaigždėmis dangumi. Tik paskutinėmis dienomis pragiedrėjo ir staigiai atšalo. Vasarį taip pat dažnai pasitaiko speigų, bet su jais ir giedras dangus – langas į Visatą.

Saulė šį mėnesį keliaus Ožiaragio žvaigždynu iki 17 dienos, kol pereis į Vandenį ir ten pasiliks iki mėnesio pabaigos. Dienos sparčiai ilgės ir per vasarį šviesusis paros laikotarpis išsiplės beveik dvejomis valandomis, o 10 valandų ilgio atžymą kirs 19 dieną. Skaityti toliau

Sausį skriesime arčiausiai savo žvaigždės (1)

Vos sutemus naujų metų pirmą mėnesį rytuose tekės Dvyniai ir Orionas (Šienpjoviai). Aukščiau jų –Tauras ir Vežėjas. Grįžulo Ratai tuo metu ritinėsis žemiausiai nusileidę šiaurės kryptimi. Jei norite pamatyti vasaros ryškiausią tandemą, Didįjį Vasaros Trikampį, tai nedelskite, nes jis sparčiai leisis vakaruose. Jau po 21 val. galima dairytis į rytus ir ieškoti Didžiojo Žiemos Trikampio: Didžiojo Šuns ryškiausios žvaigždės Sirijaus, Mažojo Šuns ryškiausiojo Prokiono ir Oriono Betelgeizės, o kairiau jau ir Vėžys su Liūtu stiebsis aukštyn. Skaityti toliau

Planetų paradas, Mėnulio užtemimas ir dar daugiau gruodžio mėnesį (1)

Giedrais gruodžio vakarais apie šeštą valandą vakaro leisis vasaros įsimintiniausių žvaigždžių trijulė, Didysis Vasaros Trikampis: Lyros Vega, Erelio Altayras ir Gulbės Denebas. Po poros valandų rytuose kils žiemiškieji žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Dvyniai. Sulaukus vidurnakčio pakyla Vėžys, Liūtas ir Didysis bei Mažasis Šuo. Tuo pačiu metu aukščiausiai kulminuoja ir Didysis Žiemos Trikampis: Didžiojo Šuns žvaigždyno ir viso dangaus ryškiausia žvaigždė Sirijus, Mažojo Šuns ryškiausias Prokionas ir Oriono Betelgeizė. Skaityti toliau

Lapkričio danguje – Saturno ir Veneros sugrįžimas bei asteroido skrydis (2)

Asteroidas 2005 YU55 | quotednews.comGiedrais lapkričio vakarais, po Saulės laidos, pirmas, tekėdamas virš rytų horizonto, sužibs ryškusis Jupiteris. Po jo temstančiame dangaus skliaute žiebsis visos kitos vakaro žvaigždės: aukštai vakaruose Lyros žvaigždyne išsiskirs Vega, šiaurės rytuose Vežėjuje – Kapela, pietvakariuose Erelio žvaigždyne – Altayras, rytuose Tauro žvaigždyne švytės rausvasis Aldebaranas, o netoli zenito esančioje Gulbėje baltai spindės Denebas.

Paukščių takas drieksis iš šiaurės rytų į pietvakarius. Jame bus nesunku atrasti vieną paskui kitą šiuo dangaus taku „einančius“ žvaigždynus: Vežėją, Persėją, Kasiopėją, Cefėją, Gulbę ir Erelį. Skaityti toliau

Kris ne tik lapai, bet ir „žvaigždės“ (0)

Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo. Dažnai šį mėnesį būna debesuota, o pragiedrėjus jau žnaibosi ir žiemiškas šaltukas, bet atsispirti pražydusio žvaigždėmis dangaus kerams yra sunku.

Sutemus dar galime gana aukštai pamatyti Vasaros Didįjį Trikampį: Denebą, Vegą ir Altayrą, bet jis jau sparčiai leidžiasi žemyn į vakarų pusę. Skaityti toliau

Kuo virto Elenin kometa? (3)

Kometa Elenin fotografuota Australijoje. T. Lovejoy nuotr.

2010 metų gruodžio mėnesį apskriejo žinia, kad rusų astronomas mėgėjas Leonidas Elenin atrado naują kometą (mokslinis pavadinimas C/2010 X1). Apskaičiavus jos orbitinius duomenis paaiškėjo, kad uodeguotoji viešnia arčiausiai Žemės praskries „tik“ 34 mln. kilometrų atstumu. Na ir pasipylė sąmokslo teorijos: sukels Saulės aktyvumo anomalijas (nors ir taip šiuo metu Saulė yra be pasiekianti maksimumą), sukels užtemimą (bet tam reiktų, kad kometa atsidurtų 400 km. atstumu nuo Žemės) ir, galiausiai, atsitrenks į mūsų gimtąją Žemę (nors praskries tik truputi arčiau nei Venera).

Kometa prie Saulės arčiausiai pralėkė rugsėjo 10 dieną 72 mln. kilometrų atstumu, o arčiausiai Žemės buvo spalio 16-ąją. Tikėtasi, kad ji bus matoma net plika akimi esant geroms oro sąlygoms užmiestyje. Skaityti toliau

Spalio dangus. Jupiteris atsidurs arčiausiai Žemės, Šienpjoviai ir Slibinas pažers meteorų (3)

Žemė | NASA nuotr.Keliaudama apie Saulę spalyje Žemė savo naktine puse vis laibiau gręžiasi į žiemos žvaigždėmis nusėtas kosmines platybes. Nors sutemus pietuose dar matome švytint Vegos, Altairo, Denebo žvaigždžių trijulę, sudarančią Didįjį vasaros trikampį, tačiau temstant tolydžio šios vasaros žvaigždės jau svyra link vakarų horizonto, užleisdamos vietą žiemai būdingiems žvaigždynams.

Spalio vakarais po Saulės laidos rytuose su Tauro žvaigždynu iš už horizonto jau kyla Skaityti toliau

Rugsėjo danguje: žvaigždžių gausa, ryškus Jupiteris ir kometa (video) (3)

Rugsėjo mėnesį, sparčiai ilgėjant naktims ir vėstant orams, žvaigždėtas dangus diena iš dienos taps vis įspūdingesnis – tamsėjančiame danguje žvaigždžių pažirs vis daugiau ir švytės jos vis ryškiau.

Žvaigždžių vis gausės

Temstant viena pirmųjų, aukštai pietuose, sužibs ryškioji Vega. Į rytus nuo jos, Gulbės žvaigždyne, išsiskirs Denebo žvaigždė. Jaučiaganio žvaigždynas su ryškiuoju Arktūru svirs link vakarų horizonto. Į dešinę nuo jo „riedės“ Grįžulo ratai. Skaityti toliau