Žymos archyvas: euro zona

Tarptautiniai mokėjimai už euro zonos ribų taps pigesni (0)

socmin.lt nuotr

Vasario  14 d. Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, nulemsiančioms pigesnius tarptautinius mokėjimus eurais už euro zonos ribų, taip pat skaidrų valiutos keitimą atsiskaitant kortele.

Šiuo metu pervedimai į užsienį euro zonoje beveik nekainuoja arba yra nemokami, tačiau euro zonai nepriklausančių šalių gyventojai už tarptautinius mokėjimus eurais privalo mokėti. Pavyzdžiui, Suomijos gyventojas, pirkdamas batus Italijoje, už pervedimą mokės tiek pat, kaip ir pirkdamas savo šalyje, o dažniausiai pervedimas išvis nekainuos. Skaityti toliau

P. Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit? (7)

Povilas Stankevičius | asmeninė nuotr.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marin Le Pen (Marin Le Pen) ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o Europos centinio banko (ECB) nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri kol kas neįvyko.Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijosekonomikai. Skaityti toliau

G. Gečiauskienė. Diena po griūties (1)

Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.

Finansų rinkos mėgsta stebinti ir tikrai nepasižymi pastovumu. Jose vykstančius procesus neretai esame linkę apibūdinti įvairiomis frazėmis, ir kaskart jas vis tenka traukti iš kišenės vėl ir vėl.

Dabartinę rinkų korekciją galime vadinti amerikietiškais kalneliais, galime įvardyti kaip audrą stiklinėje, galime sugalvoti dar kokią nors skambią frazę, tačiau bene tiksliausia būtų pasakyti  – dabar rinkose viskas blogai. Vienas „Juodasis pirmadienis“ istorijoje jau buvo (1987 metų spalio 19 dieną), turbūt nevalia vakar dienos pavadinti lygiai taip pat, tačiau, tenka prisipažinti, tikrai Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė susitarimui su Graikija dėl finansinės pagalbos, Lietuvai šis žingsnis papildomai nekainuos (1)

graikija-ir-es-alkas.lt-koliazas

Vyriausybė pasitarime pritarė Finansų ministerijos pateiktoms Lietuvos Respublikos pozicijoms dėl klausimų, numatytų svarstyti 2015 m. rugpjūčio 19 d. Europos stabilumo mechanizmo (ESM) valdytojų tarybos ir direktorių valdybos posėdžiuose.

Lietuvos pozicija, kurią šį trečiadienį Briuselyje pateiks finansų ministras Rimantas Šadžius – siūlymas pritarti susitarimui su Graikija dėl trejų metų finansinės pagalbos programos iš ESM (iki 86 mlrd. eurų vertės) ir pirmosios lėšų dalies (26 mlrd. eurų) pervedimui. Skaityti toliau

Lietuvos bankas dažniau skelbs išsamesnę finansinę informaciją (0)

Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Lietuvos bankas (LB) pirmą kartą skelbia balansą, kuris sudarytas pagal suderintą euro zonos centrinių bankų balanso struktūrą. LB balansas papildytas su euro zonos pinigų politikos vykdymu susijusiais duomenimis, taip pat kita skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei didinančia informacija. LB balansas nuo šiol bus skelbiamas ne tik metų ataskaitoje, bet ir kiekvieną ketvirtį.

Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą ir Lietuvos bankui tapus Eurosistemos nariu, LB balansas buvo pertvarkytas pagal euro zonos centrinių bankų naudojamą Skaityti toliau

L. Valickas: Seime įregistruotas naujų ribojimų mišinys (2)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime įregistruoti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma apriboti metinę kredito palūkanų normą, delspinigių skaičiavimą, sugriežtinti mokumo vertinimą, nustatyti posutartinį „nusiraminimo” laikotarpį ir uždrausti teikti kreditus naktimis bei neveiksniems ir ribotai veiksniems asmenims. Siūlomos pataisos, kurias parengė Seime sudaryta darbo grupė Vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti, sumažins vartotojų galimybes gauti kreditus, o kai kurioms įmonėms gali tekti nutraukti veiklą.  Skaityti toliau

Graikijai gresia išstojimas iš euro zonos? (1)

Aleksis Tsipras | L.Gaudenzi nuotr.

Graikijos ir Europos Sąjungos (ES) bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskutinio šanso derybos priėjo aklavietę – sekmadienį nutrūko taip ir nepasiekus jokio susitarimo.

Vis labiau artėja grėsminga šalies nemokumo paskelbimo diena ir vis labiau tikėtinas visų taip bijomas žingsnis – šalies pasitraukimas iš euro zonos.

Derybos dar bus atnaujintos ketvirtadienį, birželio 18 dieną, kai Liuksemburge susitiks euro zonos finansų ministrai. Susitikimas gali būti lemiamas, sprendžiant Graikijos likimą. Graikijos ministras Skaityti toliau

Signatarų spaudos konferencija dėl Lietuvos išstojimo iš euro zonos (tiesioginė transliacija, video) (27)

Alkas.lt koliažas

Gegužės 14 d. 9.30 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Eimanto Grakausko, Egidijaus Klumbio ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija, kurioje buvo kalbama apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kreipimąsi į Lietuvos Respublikos valdžią „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo euro zonoje“.

Šių metų kovo 24 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai V. Baldišis, E. Grakauskas, E. Klumbys ir Z. Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Prezidentę, Vyriausybę ir Lietuvos banką dėl Lietuvos integracinių procesų į euro zoną stabdymo, derybų dėl Lietuvos Respublikos išstojimo iš euro zonos pradėjimo. Skaityti toliau

Seime signatarų spaudos konferencija „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo euro zonoje“ (tiesioginė transliacija, video) (39)

Seimas | J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 24 d. 9 val. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Eimanto Grakausko, Egidijaus Klumbio ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo euro zonoje“.

Signatarai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Prezidentę, Vyriausybę ir Lietuvos banką dėl Lietuvos integracinių procesų į euro zoną stabdymo, derybų dėl Lietuvos Respublikos išstojimo iš euro zonos pradėjimo. Skaityti toliau

Lietuvos ekonomika augs lėčiau, bet išliks tarp sparčiausiųjų ES (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Įvertinusi Lietuvos ūkio būklę bei išorės veiksnių įtaką raidos tendencijoms, Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2015–2017 metams ir parengė jas 2018 metams. Nors numatomas lėtesnis nei prognozuota praėjusių metų rudenį,  Lietuvos ekonomikos augimas, jis ir toliau išliks tarp sparčiausiųjų Europos Sąjungoje bei euro zonoje.

Pagal atnaujintą scenarijų šiemet numatomas 2,5 proc. BVP augimas. Prognozės atnaujintos, įvertinus nuo 2014 m. rugsėjo Skaityti toliau

R. Garuolis. Išgelbėti euro zoną nuo defliacijos gali tik atlyginimų didinimas (3)

Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Sausio 22 d. Briuselyje vyko Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) konferencija skirta pasiruošti Europos sąjungos Makroekonominio dialogo susitikimui. Šie susitikimai vyksta nuo 1999 metų. Juose pagal sumanymą turi dalyvauti visų ES šalių finansų ministrai, centrinių bankų (CB) direktoriai, verslo ir profesinių sąjungų atstovai bei kiti sprendimus priimantys valstybių pareigūnai, kurie svarstytų ES vystymosi strategiją makroekonominiu lygiu.

Tačiau kol kas šie susitikimai netapo tokie, kaip buvo sumanyta: renginiuose dalyvauja dažniausiai tik šalies, kuri tuo metu pirmininkauja ES, finansų ministrai ir CB direktoriai ir šalies, kuri po to pirmininkaus finansų ministrai ir CB direktoriai. Tačiau nors šiuose susitikimuose taip ir nepriimama jokių bendrų rezoliucijų, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Euro zonos valstybių supirkimas pradedamas (11)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Sausio 6 d. Seimo spaudos konferencijoje „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai“ parodžiau forsuoto ir priverstinio nepadengto euro įvedimo Lietuvai priežastis ir mechanizmus – Prezidentės teikimu Seimo priimtus paprastus ir konstitucinius įstatymus, Prezidentės pasirašytų sutarčių ratifikavimus. Lietuva tapo ES bendros fiskalinės sistemos dalimi, tampa ir bendra bankų sistemos dalimi, atsisakė ne tik 107% padengto lito, bet ir visas valstybės atsargas perdavė Lietuvos bankui, kuris su visu savo turtu ir šiomis atsargomis nuo sausio 1 d. negrįžtamai tapo viršvalstybinės institucijos Europos Centrinio banko dalimi, įstojome ir į viršvalstybinį Europos stabilizavimo mechanizmą, kurio valdytojams pareikalavus privalome besąlygiškai per 7 dienas duoti tiek, lėšų, kiek šie pareikalaus. Skaityti toliau

Estijos ekonomikos profesorius Ivaras Raigas: Už eurą sumokėsite brangiai (nuotraukos) (4)

Ivar Raig | R. Tasso nuotr.

Sausio 15 d. buvo paskutinė diena, kai lietuviai prekybos vietose dar galėjo atsiskaityti litais. Nacionalinės valiutos laidojimo išvakarėse apie eurą ir jo naudą „Vakaro žinios“ šnekėjosi su Talino universiteto profesoriumi, 1996-2001 m. ėjusiu Estijos užsienio reikalų ministro pareigas, taip pat buvusiu šios šalies parlamento nariu ekonomikos mokslų daktaru Ivaru Raigu.

Vakar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyko oficialus euro įvedimui pažymėti skirtas renginys, kuris tradiciškai vyksta kiekvienoje prie euro zonos prisijungusioje šalyje. Į šį renginį suvažiavo svarbūs svečiai iš ES. Skaityti toliau

V. Katkus: Skurdžiausi euro zonos gelbėtojai (6)

litu-isdavikai-alkas.lt-koliazas

Nuo šiol mūsų pensininkų, daugelis kurių negauna ir 300 eurų pensijos, sąskaita gelbėsime graikų pensininkus, kurie gauna 3000 eurų pensiją, šiam „gelbėjimui“ reikalingus pinigus vėl skolinsimės užsienio bankuose, blogindami savo pačių ekonominę padėtį. Ir tai toli gražu ne vieninteliai, į jokius logikos rėmus netelpantys dalykai, kurie, įsivedus eurą, taps mūsų kasdienybe, – konstatuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ekonomistas Valdemaras Katkus.

– Vokietija pareiškė, kad Graikija jau nėra svarbi euro zonos narė, ir leido suprasti, kad gali iš jos pasitraukti. Kas nutiko? Juk dar prieš metus visa ES valdžia porino, esą be Graikijos euro zona yra neįsivaizduojama ir dėl to ją reikia gelbėti. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. 2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai (tiesioginė transliacija, video) (64)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Sausio 6 d. 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai“.

Z. Vaišvila apibendrino 2014 m. Lietuvos valdžios darbą ne tik įvedant eurą, bet ir priimant Seime kitus įstatymus kuriais buvo atsisakyta Lietuvos suvereniteto. Šių įstatymų priėmimu viešai nesigyrė nei Prezidentė, nei Seimas, nei Vyriausybė, nei Lietuvos bankas, nuo sausio 1 d. su visu savo turtu jau nebepriklausantis Lietuvos valstybei.

Signataro nuomone, šių priimtų įstatymų visuma vadintina priverstiniu Lietuvos pardavimu. Skaityti toliau

Lietuvos bankai priskirti prie itin saugių ir patikimų (0)

Lietuvos banko nuotr.

Trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, ir AB DNB bankas – turi itin solidžią kapitalo atsargą ir pakankamai konservatyviai vertina riziką. Tai paaiškėjo po to, kai Europos Centrinis Bankas (ECB), bendradarbiaudamas su Lietuvos banku, patikrino minėtų komercinių bankų turto kokybę ir atliko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

„Pirmą kartą tokiu dideliu mastu ir vienu metu pagal bendras taisykles visoje Europoje atlikto išsamaus vertinimo rezultatus įsitikinome – Skaityti toliau

S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją (II) (2)

Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Pratęskime faktų paskelbtų  visuomeninėje Estijos radijo ir televizijos korporacijoje (www.err.ee) [1] nagrinėjimą, pradėtą publikacijoje „Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)“.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Dėka internete saugomų publikacijų, galime palyginti politikų deklaruotus teiginius apie euro įvedimo naudą su po to įvykusiais faktais. Skaityti toliau

Euro zonos ūkio duomenys nuvylė optimistus (9)

Eurai | Irmeli Aro nuotr.

Praėjusią savaitę paskelbtos naujienos ypač nuvylė laukiančius spartaus euro zonos atsigavimo. Skirtingų šalių BVP augimo rezultatai, Vokietijos užsakymų bei verslo lūkesčių duomenys signalizuoja apie ekonomikos tempų lėtėjimą.

Prastus rezultatus rodo beveik išimtinai gamybos sektorius, taip pat ypač nuvilia Vokietijos rodikliai, tuo tarpu periferijos šalių augimas išlieka nuoseklus. Nepaisant pastarųjų pokyčių, „Danske Bank“ ekonomistai mano, kad metų pabaigoje euro zona turėtų padidinti pastaruoju metu lėtėjusias ekonomikos apsukas. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I) (4)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma. Jei spręsime pagal publikacijas Lietuvos žiniasklaidoje – tai „audringai besivystančios ekonomikos šalis, kurioje dėka euro pastebimas investicijų augimas ir visokeriopas klestėjimas“. Gero tono ženklu laikoma, kalbant apie estus, priminti, kad „investuotojai aplenkia Lietuvą , tik todėl, kad Estijoje euras, Skaityti toliau

S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti? (49)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Šiandieninė geopolitika – šantažas, ekonomika ir euro. Vakarų žiniasklaidos analitinė apžvalga.

Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ įsikūrė Rusijos karinė bazė. Pažymint šį unikalų įvykį šiuolaikinėje istorijoje, kovo mėnesį rusų kariškiai surengė parodomąsias aviacijos ir laivyno karines pratybas.

Norėdami išsiaiškinti šią istoriją, žvilgtelėkime į oficialius ES pranešimus ir publikuotus „Deutsche Welle“ Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Seimo, Prezidentės ir Vyriausybės volas prieš referendumus (video) (19)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 27 d. Seimas vėl neįtraukė į darbotvarkę klausimo dėl referendumo „Tautos valia“ (dėl LR Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo) paskelbimo.

Formali priežastis – Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas nepateikė išvados. Save gerbiantis komitetas po kovo 25 d. plenarinio posėdžio emocijų šiuo klausimu būtų tai padaręs. Jei nagrinėti šių teisinių formalumų sofistiką, pasakysiu tik tiek, kad nutarimo projektas nepasikeitęs, t.y. dėl jo teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados buvo pateiktos dar kovo 10 d. Seimo plenariniam posėdžiui Todėl naujų šio komiteto išvadų nepakeistam projektui vargu ar reikėjo. Skaityti toliau

V.Katkus: Karas Ukrainoje gali sunaikinti ne tik Rusiją, bet ir eurą (6)

RadioSvoboda.org-nuotr

Rusijos kariuomenei pradėjus Ukrainos okupaciją pasaulio finansų rinkas krečia karštligė. Visur kyla žaliavų kainos, o akcijų– krinta.

Finansininkas Valdemaras Katkus, valdantis investicijų fondus,  pastebi, kad javų kainos pasaulyje per dieną pakilo 5%. Tai, jo nuomone,  yra labai daug.  Jei  Rusija atkirs Ukrainą nuo Juodosios jūros, kaip spėjama prisijungiant Odesą ir kitus daug rusakalbių turinčius uostus, o Turkijai įgyvendinus savo grasinimą nepraleisti per Bosforo sąsiaurį rusų laivų, iškiltų problemos tiekiant javus iš Ukrainos. Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Kodėl mus stumia į euro zoną? (tiesioginė transliacija, video) (109)

Z.Vaišvila | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 6 d. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos  „Kodėl mus stumia į euro zoną?“.

Šių metų sausio 23 d. spaudos konferencijoje Z.Vaišvila įvardino nepagrįsto eksperimento su mūsų valstybe – euro įvedimo Lietuvoje kainą – pensininkų ir kultūros darbuotojų interesų aukojimą.

Šioje spaudos konferencijoje Z.Vaišvila atskleidė valdžios siekio be Tautos valios ir tylomis bet kokia kaina įstumti mūsų valstybę į euro zoną tikruosius tikslus. Tuo pačiu signataras Skaityti toliau

D.Grybauskaitė: Rygai atsiveria naujos galimybės pristatyti unikalią baltų kultūrą Europai (video) (0)

lrp.lt nuotr.

Sausio 17 d. darbo reikalais į Rygą išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu. Latvijoje Prezidentė lankosi šios šalies vadovo kvietimu ir dalyvaus „Ryga – Europos kultūros sostinė 2014″ atidarymo renginiuose.

Prezidentai aptarė šalių energetiniam ir ekonominiam saugumui svarbius projektus, geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimą, integraciją į euro zoną, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai patirtį ir Rytų partnerystės klausimus. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kas juoksis iš lito? (58)

Saulius Lapėnas  | Feisbuko profilio nuotr.

Nesenai vienas gerbiamas „veikėjas“, gindamas jo įsimylėtą eurą, leido sau suabejoti mūsų protiniais gebėjimais, išsakydamas mintį, kad diskusija apie euro įvedimo naudą Lietuvoje prajuokins tarptautinę bendruomenę. Tik nepatikslino – kokią bendruomenę?

Ko gero, turėjo galvoje linksmus graikus, kipriečius, islandus, portugalus ir kitas tautas. Kurie neblogai gyveno ir linksminosi iki tol, kol įvedus eurą nebegalėjo sulaikyti savo vyriausybių nuo galimybės prisiimti „pigių“ kreditų (kuriuos jiems suteikė dėka to, kad tikėjosi Vokietijos garantijų išlaikant euro stabilumą) Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kodėl liberalai prieš eurą? (I) (46)

Saulius Lapėnas | feisbuko profilio nuotr.

Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones, laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje.
Miurėjus Rotbardas (Murray Rothbard).

… viso pasaulio šalyse, gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose. Adamas Smitas (Adam Smith). Skaityti toliau

2013 m. lapkričio mėn. nedarbo lygis 28 ES valstybėse narėse siekė 10,9 proc., euro zonoje -12,1 proc (0)

Europos vėliavėlės„Eurostat“ duomenimis, 2013 m. lapkričio mėn. visos Europos Sąjungos (28 valstybių narių) nedarbo lygis buvo 10,9 proc. (išliko stabilus nuo 2013 m. gegužės), o euro zonos – 12,1 proc. (išliko stabilus nuo 2013 m. balandžio).

Palyginti su padėtimi prieš metus, Lietuva – viena iš trijų šalių, kuriose nedarbo lygio sumažėjimas buvo didžiausias: per metus Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo nuo 13,0 proc. iki 11,3 proc. Skaityti toliau

P. Gylys. Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos (52)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, Adolfo Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties Juliumi Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y.  nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir, atitinkamai, savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal taip vadinamą valiutų valdybos modelį.

Veikiant pagal šį modelį, Lietuvos bankas (LB) negali daryti įtakos litų kiekiui pinigų cirkuliacijoje, palūkanų normai šalyje. Skaityti toliau

Tyrimas rodo, kad latviai netiki euro sėkme savo šalyje (2)

EurasTik penktadalis Latvijos gyventojų palankiai vertina perėjimą nuo lato prie euro nuo 2014 metų sausio 1 dienos, tuo metu beveik 60 proc. pasisako prieš euro įvedimą, rodo naujausios apklausos, kurių duomenis cituoja „EUobserver“.

Latvijoje, kurioje gyvena du milijonai žmonių, didelė dalis gyventojų netiki vyriausybės pažadais, esą, tapusi 18-ąja euro zonos šalimi, Latvija įgis didesnį investuotojų pasitikėjimą, prekyba su kitomis bloko šalimis bus paprastesnė. Skaityti toliau

Baltijos šalys vienija pastangas saugumo užtikrinimui (0)

Hendrikas Ilvesas, Dalia Grybauskaitė ir Andris Berzinis | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.

Trečiadienis, spalio 30 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spalio 31 d. 10 val. Latvijoje Birinių pilyje susitiks su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu ir Estijos Prezidentu Tomu Hendriku Ilvesu.

Tadiciškai bendradarbiavimo perspektyvų aptarti susitikę trijų Baltijos šalių vadovai šįkart kalbėsis apie bendrus veiksmus ir priemones energetiniam, ekonominiam, kariniam ir informaciniam šalių saugumui užtikrinti.

Lietuvą, Latviją ir Estiją vienija alternatyvų rusiškoms dujoms paieška ir bendras siekis kaip galima greičiau integruotis į Europos energetikos tinklus Skaityti toliau