Įvertinusi Lietuvos ūkio būklę bei išorės veiksnių įtaką raidos tendencijoms, Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2015–2017 metams ir parengė jas 2018 metams. Nors numatomas lėtesnis nei prognozuota praėjusių metų rudenį, Lietuvos ekonomikos augimas, jis ir toliau išliks tarp sparčiausiųjų Europos Sąjungoje bei euro zonoje.
Pagal atnaujintą scenarijų šiemet numatomas 2,5 proc. BVP augimas. Prognozės atnaujintos, įvertinus nuo 2014 m. rugsėjo atsiradusias naujas aplinkybes. Didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai darantys išorės veiksniai šiuo metu sunkiai nuspėjami, jų rizika tebėra aukšta. Aštrėjantis Rusijos ir Ukrainos konfliktas bei abipusės ES ir Rusijos sankcijos lėmė lėtesnę Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos plėtrą 2015 m. Pigesni energetiniai produktai bei euro kurso silpnėjimas trumpuoju laikotarpiu mažins neigiamą susilpnėjusios išorės paklausos įtaką Lietuvos ekonomikai ir suteiks konkurencinių pranašumų, prekiaujant su ne euro zonos valstybėmis.
Lietuvos verslas sugebėjo sušvelninti Rusijos embargo kai kurioms lietuviškoms prekėms poveikį. Tą patvirtina realus BVP, 2014 m. augęs 2,9 proc., taip pat – prekybos balanso duomenys: lietuviškos kilmės prekių (be mineralinių produktų) eksportas į Rusiją pernai sumažėjo 114 mln. eurų, tačiau eksportas į kitas rinkas išaugo 550 mln. eurų. Eksportas vien tik į ne pagrindines rinkas (kitas nei ES, ELPA ir NVS valstybės) padidėjo 173 mln. eurų ir visiškai kompensavo eksporto į Rusiją netekimą.
Dėl numatomos stiprėjančios paklausos pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių rinkose, sėkmingo Lietuvos eksportuotojų įsitvirtinimo naujose rinkose, augančios vidaus paklausos ir Europos Sąjungos mastu vykdomos ekonomikos skatinimo politikos nuo kitų metų Lietuvos BVP augimo tempas nuosekliai spartės: prognozuojama, kad 2016 m. BVP išaugs 3,2 proc., 2017 m. – 3,5 proc., 2018 m. – 3,9 proc.
Vienas iš Lietuvos ekonomikos augimą skatinančių veiksnių – tikslingas ES struktūrinių fondų lėšų investavimas. Vien šiemet numatoma investuoti 1,2 mlrd. eurų – 20 proc. daugiau, nei pernai.
Sumažėjus energijos produktų kainoms, 2015 m. Lietuvoje numatoma 0,4 proc. defliacija (rugsėjį prognozuota 1,2 proc. infliacija). Dėl Europos centrinio banko nuo 2015 m. kovo pradėtos įgyvendinti kiekybinio skatinimo programos poveikio, taip pat laipsniškai brangstant energijos produktams, stiprėjant paklausai ir kylant kainų lygiui pagrindinėje Lietuvos eksporto rinkoje – Europos Sąjungoje, 2016 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 1,7 proc. ir nuosaikiai didės 2017–2018 m. – atitinkamai iki 1,9 ir 2,2 proc.
Žemos kainos vidaus ir užsienio rinkose, įmonių pelno mažėjimas rodo, kad atlyginimai šiemet turėtų augti 4,8 proc., t.y. šiek tiek lėčiau nei buvo numatyta 2014 m. rudenį. Tačiau dėl kvalifikuotos darbo jėgos paklausos ir ribotos jos pasiūlos vėlesniais vidutinio laikotarpio metais spaudimas didinti darbo užmokestį stiprės, todėl jis nuosekliai augs visą vidutinį laikotarpį: 2016 m. – 5,3 proc., 2017 m. – 5,7 proc., 2018 m. – 6,2 proc.
Numatoma gerėjanti Europos Sąjungos valstybių ekonominė padėtis ir Lietuvos darbo rinkos reformos, kurių imtasi pastaraisiais metais, prisidės prie užimtumo didinimo bei nedarbo mažinimo. Todėl prognozuojama, kad užimtųjų skaičius 2015–2018 m. toliau didės vidutiniškai 0,7 proc. per metus, o nedarbo lygis nuosekliai mažės: 2015 m. sudarys 9,9 proc., 2016 m. – 9,1 proc., 2017 m. – 8,1 proc., 2018 m. – 7,1 proc.
Darbo užmokestis augs sparčiau nei infliacija ir turės teigiamos įtakos gyventojų perkamajai galiai: vidutiniuoju laikotarpiu realus namų ūkių vartojimas augs beveik 5 proc.
Makroekonominių rodiklių projekcijas rasite pagal šią nuorodą
