Sekmadienis, 11 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. Katkus: Skurdžiausi euro zonos gelbėtojai

www.respublika.lt
2015 01 10 17:54
6
Alkas.t koliažas

Alkas.t koliažas

litu-isdavikai-alkas.lt-koliazas
Alkas.lt koliažas

Nuo šiol mūsų pensininkų, daugelis kurių negauna ir 300 eurų pensijos, sąskaita gelbėsime graikų pensininkus, kurie gauna 3000 eurų pensiją, šiam „gelbėjimui“ reikalingus pinigus vėl skolinsimės užsienio bankuose, blogindami savo pačių ekonominę padėtį. Ir tai toli gražu ne vieninteliai, į jokius logikos rėmus netelpantys dalykai, kurie, įsivedus eurą, taps mūsų kasdienybe, – konstatuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ekonomistas Valdemaras Katkus.

– Vokietija pareiškė, kad Graikija jau nėra svarbi euro zonos narė, ir leido suprasti, kad gali iš jos pasitraukti. Kas nutiko? Juk dar prieš metus visa ES valdžia porino, esą be Graikijos euro zona yra neįsivaizduojama ir dėl to ją reikia gelbėti.

– Nors Briuselyje į tokias valstybes kaip Graikija ar Portugalija žiūrima kaip į periferines valstybes, kaip į tas, kurios nedaro didelės įtakos, tačiau iki šiol niekas nežino, kaip jos turėtų išeiti iš euro zonos. O pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol nenustatytas tas pasitraukimo mechanizmas, yra milžiniškos skolos. Ar Graikija, ar Ispanija, ar Italija yra prisiėmusios gausybę įvairių rūšių paskolų. Konkrečiai Graikijai vadinamosios „trojkos“ (Europos centrinis bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija) buvo suteikti dideli paskolų paketai – pirmas siekė 73 milijardus eurų, antras – 163 milijardus. Tačiau, be viso to, yra gausybė vadinamųjų nematomų paskolų. Pirmiausia tai tarpbankinės atsiskaitymų sistemos TARGET-2 skolos, kai įvairių nacionalinių valstybių bankai atsiskaitinėja tarpusavyje. Jeigu šioje sistemoje dirbantis bankas negali atsiskaityti, tuomet skola kaupiasi ir ten nėra numatytos jokios skolos ribos, todėl skola gali susikaupti didžiulė. Kalbant apie graikiškus bankus, toje sistemoje yra susikaupusios milijardinės skolos. Antra vertus, Europos centrinis bankas (ECB) antrinėje rinkoje yra nusipirkęs tiek Graikijos, tiek Ispanijos, tiek Italijos vyriausybių vertybinių popierių. Todėl jeigu valstybė nusprendžia trauktis iš euro zonos, tai labai neaišku, kaip tas skolas atsidalyti – tiek tas, kurios lieka tarpbankinėje sistemoje, tiek tas, kurias suteikė „trojka“. Pagrindinės tokio pasitraukimo baimės čia ir slypi, o toks pasitraukimo mechanizmas nesukurtas.

– O kas atsitiktų, jeigu graikai vis dėlto pasitrauktų iš euro zonos be jokio mechanizmo ir sugrįžtų prie savo drachmos? „Trojka“ nerefinansuotų graikiškų bankų?

– Pirmiausia tokiu atveju neaišku, kaip graikai ketina išlaikyti savo bankų sistemą, nes žmonės masiškai pradės atsiimti savo pinigus iš bankų ir gali prasidėti dar didesnė panika. Vadinasi, gali įvykti bankų griūtis. Antras dalykas, panašu, kad ir patys graikai neturi tokio plano, nežino, kaip nuosekliai pereiti nuo euro vėl prie drachmos. Jie turi tik nemažai politinių pareiškimų, kurie nieko nesprendžia, o esant tokiam dideliam neapibrėžtumui lieka neaišku, kaip refinansuoti visas paimtas paskolas ne tik valstybiniu lygmeniu, bet ir įmonių ar gyventojų lygmeniu. Priminsiu, kad Graikijos valstybės skola šiuo metu siekia 175 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Jeigu būtų gražiai sutarta tarp euro zonos valstybių ir skolininkų, galbūt tai palengvintų padėtį, bet, kaip minėjau, nei Europos Komisija, nei ECB, nei ta pati „trojka“ net nepradėjo to mechanizmo svarstyti. Vadinasi, jūsų minimu atveju kiltų didelė panika ir būtų daug chaoso.

– Todėl mūsų pensininkai, kurie gauna kiek daugiau nei 150 eurų, dabar privalo gelbėti graikų pensininkus, kurie gauna 3000 eurų? Kalbant apie „solidarumą“, kas čia ką turėtų gelbėti?

– Na taip. Nors mes dar nepatvirtinome visų dokumentų, bet to mums mažiausiai norėtųsi, nes, kaip ir paminėjote, graikų pensijos išties beveik 10 kartų yra didesnės už mūsų pensijas. Mažų mažiausia, toks „gelbėjimas“ yra socialiai neteisingas. Neturtingesnė šalis neturėtų remti turtingesnės šalies. Paprasčiau sakant, tai būtų tas pats, jeigu daugiabučių gyventojai dabar eitų gelbėti sudegusio dvarininko dvaro ir už jį mokėtų savo pinigus.

–O kas ir kiek moka dabar į tą stabilizavimo ar gelbėjimo fondą? Kiek šiam reikalui bus paimta iš mūsų?

– Oficialiai tai tam tikrą dalį kiekviena euro zonos valstybė įneša nuo savo BVP. Mūsų įsipareigojimas labai aiškus: į euro stabilizavimo fondą turėsime iškart įnešti 300 milijonų eurų. Be to, Seimas turės balsuoti, kad reikalui esant turėtume įnešti dar 2,5 milijardo eurų. Ši suma sudaro beveik 50 proc. Lietuvos Vyriausybės biudžeto, be savivaldybių biudžetų ir ES paramos lėšų. Taigi, iš viso išeina 2,8 milijardo eurų įsipareigojimų. Kol kas Seimas dar nėra ratifikavęs tos tarptautinės sutarties dėl euro stabilizacijos mechanizmo.

– Turbūt mažai kas abejoja, kad ratifikuos… O iš kur mes tuos pinigus paimsime?

– Tuos 300 milijonų eurų ir, jeigu prireiks papildomai, dar 2,5 milijardo eurų turėsime pasiskolinti ir tokiu būdu perskolinti. Tą darys mūsų Finansų ministerija užsienyje ir gelbėdami kokią nors Graikiją ar Ispaniją pasididinsime savo valstybės skolą.

– Bendra euro zonos tendencija tokia, kad euras, kaip aiškėja, anaiptol nepadaro žmonių turtingesnių, o praraja tarp turtingųjų ir vargšų šioje zonoje tik didėja?

– Būtent taip ir yra, euro zona yra neoptimali. ECB negali reguliuoti dviejų visiškai skirtingų ekonomikų. Pavyzdžiui, kai vienoje pusėje yra Vokietijos ir Nyderlandų ekonomika, o kitoje – Graikijos ir Ispanijos. Jeigu paimsime Pietų Europos nedarbo rodiklius, pamatysime, kad Graikijoje nedarbas siekia 26 proc., Ispanijoje – 23 proc., Italijoje – 14 proc., Portugalijoje – 16 proc. Tuo metu Vokietijoje – 5,2 proc. Kitaip sakant, buvimas euro zonoje visiškai nemažina nedarbo, kuris yra siaubingai didelis. Graikijoje 7 metus tęsiasi krizė – per paskutinį šimtmetį tai apskritai yra pati giliausia krizė Vakaruose. Taip pat galime palyginti nekilnojamojo turto kainas. Graikijoje jos nukrito 40 proc., Ispanijoje – 30 proc., o Vokietijoje vėl pradėjo pūstis nekilnojamojo turto burbulas ir kai kuriuose miestuose jo kainos per tą patį laikotarpį išaugo net iki 25 proc. Kitaip sakant, Pietų Europos pusėje turime didelį turto nuvertėjimą, pasunkėjusį paskolų tvarkymą, didelį nedarbą, o Šiaurės Europoje tendencijos visiškai priešingos. Disproporcijos yra milžiniškos ir buvimas euro zonoje jos nė kiek nemažina.

– Šią savaitę pranešta, kad euro kursas dolerio atžvilgiu krenta ir iki metų pabaigos kris dar labiau. Kodėl taip vyksta? Ką iš to gausime ar prarasime?

– Bendra tendencija tokia: euro zonos ekonomika šiuo metu yra apimta stagnacijos, o Jungtinių Valstijų ekonomika stipriai auga. Antra vertus, JAV už indėlius centrinis bankas moka palūkanas, o ECB yra nustatęs minusines palūkanas. Kitaip sakant, indėlius labiau apsimoka laikyti doleriais Amerikoje, o čia, Europoje, pats už tai turi mokėti. Bet yra ir kita šio reiškinio pusė: silpnas euras skatina eksportą į tą pačią Ameriką ar į Aziją, nes jis atpinga. Pinigai šiuo metu euro zonoje nenuvertėja, tačiau žmonės, kurie dabar turi paskolas eurais, dėl žemos infliacijos ir nustatytos minusinės palūkanų normos priversti mokėti daugiau, jiems brangiau kainuoja jų paskolos tvarkymas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Katkus: Karas Ukrainoje gali sunaikinti ne tik Rusiją, bet ir eurą
  2. S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją (II)
  3. Z.Vaišvila. Kodėl mus stumia į euro zoną? (tiesioginė transliacija, video)
  4. R. Alaunis. Euras – tarptautinės finansinės mafijos kūrinys?
  5. Š.Navickis. Dar apie nesiskaitymą (II)
  6. J. Valatka. Ar bus milijonas apgautųjų?
  7. S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?
  8. G. Gečiauskienė. Įžengiant į 2015-uosius – didieji lūkesčiai
  9. V. Balkus. Lietuva be gamybos – Lietuva be ateities
  10. R.Garuolis. Lietuvos bankas: optimistiniais skaičiavimais euras atsipirks po 16, pesimistiniais – po 102 metų
  11. Z. Vaišvila. 2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai (tiesioginė transliacija, video)
  12. Apribota Ūkio banko veikla, paskirtas banko laikinasis administratorius ir pradėtas ikiteisminis tyrimas
  13. P. Gylys. Euras, Lietuva ir Jungtinės Europos Valstijos

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. pensininkas says:
    6 m. ago

    Tai ko jie kvatoja, kad mes skurdžiai Graikiją gelbėsim. Ką liepia, tą ir daro besmegeniai.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      6 m. ago

      Gerbiamas “pensininke” tai, Tamstos, klausimas ar pikčio, nepasitenkinimo parodymas?

      Atsakyti
    • Voras says:
      6 m. ago

      Ir amerikos indėnai taip kvatojo, kai gavo stiklo karoliukų už parduotas savo žemes.

      Atsakyti
  2. Svaiguolis says:
    6 m. ago

    … Valdemaras Katkus – nuo 2001 m. AB „Ūkio bankas“ valdybos pirmininko patarėjas. Ir jūs norite pasakyti, kad galima tikėti žmogumi, susijusiu su Romanovu???

    Atsakyti
  3. Česlovas says:
    6 m. ago

    Mes būdami dešimt kartu didesni ubagai jokių graikų gelbėti negalime. Tai prieštarauja socialiniam teisingumui visoje ES. ir pasaulyje.

    Atsakyti
  4. Česlovas Kasperavičius says:
    6 m. ago

    Mes būdami dešimt kartu didesni ubagai jokių graikų gelbėti negalime. Tai prieštarauja socialiniam teisingumui visoje ES. ir pasaulyje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos gyventojų pasitikėjimas e. valdžios paslaugomis auga

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir švenčių dienomis

2021 04 03
Verslo plėtra karantino laikotarpiu: kaip išlošti be rizikos?

Verslo plėtra karantino laikotarpiu: kaip išlošti be rizikos?

2021 03 30
Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Italijai ir Ispanijai

Tyrimas: didžioji dalis gyventojų nežino, iš kur pasiskolinti pigiausia

2021 03 27
Kultūros ministras pasirašė bendrą kreipimąsi į EK dėl kino renginių finansavimo

Kultūros ministras pasirašė bendrą kreipimąsi į EK dėl kino renginių finansavimo

2021 03 26
Kaip išmaniai valdyti finansinius įsipareigojimus?

Kaip išmaniai valdyti finansinius įsipareigojimus?

2021 03 25
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojams veržiamas diržas po kaklu

2021 03 22
Europos Komisijai apskųsti Lietuvos Vyriausybės veiksmai reguliuojant verslą

Europos Komisijai apskųsti Lietuvos Vyriausybės veiksmai reguliuojant verslą

2021 03 19
UAB „Kredito patneris“ pataria: Paskolos gavimas verslo pradžiai ar vystymui nuo A iki Z

Ruošiamės skolintis: kaip įvertinti savo galimybes?

2021 03 13
V. Navaitis. Konsultacijų bankas apie darbą iš namų

V. Navaitis. Konsultacijų bankas apie darbą iš namų

2021 02 27
Turint skolininkų – svarbiausia per ilgai nedelsti

Turint skolininkų – svarbiausia per ilgai nedelsti

2021 02 25
Rodyti daugiau

Naujienos

G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotraukos)
Etninė kultūra

Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)

2021 04 11
VMI nuotr.
Lietuvoje

Pajamas reikia deklaruoti ir už NT nuomą

2021 04 10
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Derliaus saugumu reikėtų pasirūpinti pavasarį

2021 04 10
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Gamta ir žmogus

Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu

2021 04 10
Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje
Gamta ir žmogus

Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje

2021 04 10
Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą
Gamta ir ekologija

Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą

2021 04 10
Gyventojai vis dažniau praneša apie aplinkosauginius pažeidimus
Gamta ir žmogus

SAM: laikinai neveiks paramos linijos

2021 04 10
Trichineliozės pamiršti negalima
Gamta ir žmogus

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Akmuo vis dar brigadinių užantyje? apie Č. Iškauskas. Tikslas – atkurti autonomiją?
  • Kitokia nuomonė apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Dėl LR Konstitucijos apie J. Ivoška. Ar šiandieninė Lietuva yra teisinė valstybė?
  • Tinka miestelio biblioteka apie Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)
  • Z. Kalesinskas. Vilkijos A. ir J. Juškų muziejus taps dar labiau prieinamas visuomenei
  • Pajamas reikia deklaruoti ir už NT nuomą
  • Derliaus saugumu reikėtų pasirūpinti pavasarį

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 874; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 589; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 384; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 342; komentarų: 4
  • D. Kepenis: Neapgalvoti Vyriausybės sprendimai žlugdo Lietuvos sveikatos sistemą (video) peržiūrėta: 316; komentarų: 0
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 303; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir švenčių dienomis

by Ditė Česėkaitė
2021 04 03
0
Lietuvos gyventojų pasitikėjimas e. valdžios paslaugomis auga

Dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma (apie 90 proc.) mokėjimo paslaugomis besinaudojančių žmonių šventiniu laikotarpiu galės pervesti pinigus į...

Skaityti toliau

Verslo plėtra karantino laikotarpiu: kaip išlošti be rizikos?

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 30
0
Verslo plėtra karantino laikotarpiu: kaip išlošti be rizikos?

Jau daugiau nei metus pasaulį kaustanti pandemija pažėrė išbandymų kiekvienam verslo sektoriui. Net jei veikla nesustojo, teko imtis ypatingų atsargumo...

Skaityti toliau

Tyrimas: didžioji dalis gyventojų nežino, iš kur pasiskolinti pigiausia

by Ditė Česėkaitė
2021 03 27
2
Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Italijai ir Ispanijai

Lietuva pagal finansinio raštingumo lygį Europoje 2020 m. duomenimis užima 10-tą vietą. Rezultatai tikrai džiugina, turint omenyje, kad nuo 2019...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Akmuo vis dar brigadinių užantyje? apie Č. Iškauskas. Tikslas – atkurti autonomiją?
  • Kitokia nuomonė apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Dėl LR Konstitucijos apie J. Ivoška. Ar šiandieninė Lietuva yra teisinė valstybė?
  • Tinka miestelio biblioteka apie Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
  • LL apie Už ką Kaunas nekenčia upių? Šančių krantinės projektas – vienas atsakymų
Kitas straipsnis
Stasys Kropas | penki.tv nuotr.

„Savaitės pjūvis“ apie euro įvedimą ir valdančiosios koalicijos skilimą (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai